- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2-697-566/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05311-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Diana Butrimienė (pirm.)
- Ieškovas
- Swedbank, AB
- Atsakovas
- L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovės AB ,,Swedbank“ atstovui T. K.
atsakovui L. I.
trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei G. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Swedbank“ ieškinį atsakovui L. I. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad tarp Lietuvos valstybinio komercinio banko ir atsakovo 1997 m. lapkričio 13 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 152 (toliau - Kredito sutartis), pagal kurią atsakovui suteikta 65 800 LT (19057,00 Eur) paskola. 1998 m. gegužės 12 d. tarp Lietuvos valstybinio banko ir AB Lietuvos taupomojo banko (dabar AB „Swedbank“) buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę pagal atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytą Kredito sutartį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją dėl prievolių nevykdymo, kurioje nurodė, jog skolininkui nesumokėjus skolos Kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo prievolių tinkamai neįvykdė, į ieškovės raginimus dėl skolos padengimo nereagavo, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 13 d. nutraukė sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovei 3049,24 Eur negrąžintos paskolos 165,06 Eur palūkanų, 32,12 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 4,89 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino reikalavimo sumą iki 2971,31 Eur, kadangi ieškovas dalį skolos grąžino. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2971,31 Eur negrąžinto kredito, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. sausio 2 d. ieškovė palūkanų už suteiktą paskolą neskaičiavo. Prašė ieškinį tenkinti, su atsakovo prašymu dėl skolos išdėstymo nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutarties nutraukimo dokumentų iš ieškovės nėra gavęs. Pažymėjo, jog palūkanas už atsakovą mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nuo 2016 m. balandžio 1 d. nutraukė mokėjimus, o Kredito sutartyje palūkanų mokėjimas nenumatytas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, bei nepagrįstai įskaitė jo mokėjimus už palūkanas. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai jo mokėtas įmokas užskaitė palūkanoms, kadangi palūkanas turėjo mokėti Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovo nuomone skola ieškovui yra apie 1000,00 Eur. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies bei išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Palaikė atsakovo išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydamas, kad palūkanos už atsakovo kreditą bankui buvo mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 „Dėl Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - 1993 m. Nutarimas), pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybė teikė papildomas lengvatas socialiai remtiniems asmenims, kurie gavo lengvatinį kreditą butams statyti arba pirkti po 1990-03-11 pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Trečiasis asmuo nurodė, jog pagal lengvatinių kreditų palūkanų kompensavimo tvarką kreditus iš bankų gavę asmenys jokių duomenų Vilniaus miesto savivaldybei neteikė, šių asmenų turimų kreditų palūkanų kompensavimas buvo vykdomas pagal vidines bankų ir Savivaldybės administracijos padalinių tvarkas, kas ketvirtį rengiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl lėšų skyrimo socialiai remtiniems asmenims.
Trečiasis asmuo pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3728 buvo patvirtintas iki šiol galiojantis Lėšų skyrimo socialiai remtiniems asmenims lengvatoms padengti iš specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), kuris įtvirtino naują lėšų iš Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos skyrimo tvarką socialiai remtiniems asmenims, kurie gavo lengvatinį kreditą butams statyti arba pirkti po 1990 m. kovo 11 d. pagal 1993 m. Nutarimą. Trečiasis asmuo nurodė, jog vykdant Apraše numatytas pareigas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 metais išsiuntė prašymus visiems bankams, suteikusiems asmenims lengvatinius kreditus, pateikti šių lengvatinius kreditus gavusių asmenų adresus - tam, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galėtų informuoti asmenis apie būtinybę, vadovaujantis Aprašu kasmet pateikti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dokumentus, įrodančius asmenų teisę į papildomas lengvatas (t. y. patvirtinti savo teisę nemokėti palūkanų). Trečiasis asmuo pažymėjo, jog AB „Swedbank“ bankas prašomų asmenų kontaktinius duomenis pateikė tik 2017 metais, šio banko klientams (įskaitant ir L. I.) pranešimai apie tai, kad jie kiekvienais metais turi patvirtinti savo teisę į paramą nemokėti palūkanų, buvo išsiųsti 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1.35-17/4767, tačiau atsakovas po šio pranešimo išsiuntimo dėl lengvatos nemokėti palūkanų nei į SĮ „Vilniaus miesto būstą“, nei į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad L. I. nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę naudotis lengvata, šiam asmeniui palūkanos pagal Kredito sutartį nebuvo kompensuotos. Trečiasis asmuo prašė ieškovo reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašė ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius Lietuvos valstybinis komercinis bankas ir atsakovas L. I. 1997 m. lapkričio 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. 152 (toliau -Kredito sutartis) pagal kurią atsakovui buvo suteikta 65 800 LT (19 057,00 Eur) paskola 25 metų laikotarpiui, paskolos grąžinimo terminas 2022 m. birželio 30 d. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas kas ketvirtį, ne vėliau kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 30 d. Ketvirčio įmoka sudarė 615 LT (178,12 Eur). Kredito sutarties 2.5 numatyta, jog už naudojimąsi paskola kredito gavėjui palūkanos nenustatomos, o už laiku negrąžintą paskolą mokamos 30 procentų metinės palūkanos. Sutarties 2.6 punktas numato, jog laiku nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų, atsakovas įsipareigoja mokėti po 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal Kredito sutarties 4.4 punktą paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos ar negrąžinus du kartus iš eilės terminiuose pasižadėjimuose numatytų grąžinti paskolos sumų ar kitų mokėjimų pagal šią sutartį, Bankas turi teisę prieš paskolos grąžinimo terminą nutraukti paskolos sutartį. Byloje pateikta 1998 m. gegužės 12 d. tarp Lietuvos valstybinio banko ir AB Lietuvos taupomojo banko (dabar AB „Swedbank“) sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 98, kurios pagrindu ieškovė AB „Swedbank“ perėmė, o pradinis kreditorius Lietuvos valstybinis bankas perleido reikalavimo teisę pagal atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytą Kredito sutartį.
Byloje pateikta Lietuvos valstybinio banko ir Vilniaus miesto valdybos 1997 m. lapkričio 12 d. sutartis Nr. 89, kuria Vilniaus miesto valdyba įsipareigojo mokėti bankui negautas palūkanas, suteikus lengvatinį kreditą gyvenamųjų namų ir butų statybai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - 1993 m. balandžio 19 d. Nutarimas). Pagal sutarties 1.2 punktą Vilniaus miesto valdyba įsipareigojo mokėti už L. I. suteiktą kreditą 5 procentų metines palūkanas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3728, buvo patvirtintas Lėšų skyrimo socialiai remtiniems asmenims lengvatoms padengti iš specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Apraše buvo įtvirtinta nauja būsto kreditų palūkanų kompensavimo tvarka bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įpareigotas informuoti lengvatinius kreditus gavusius asmenis apie būtinybę kiekvienais metais patvirtinti savo teisę į lengvatas.
Iš byloje pateikto 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. 1.35-17/4767 matyti, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išsiuntė pranešimą pagal sąrašą, (tame tarpe ir atsakovui L. I. adresu (duomenys neskelbtini), kuriame asmenys gavę lengvatas buvo informuoti apie pareigą kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti įrodymus. Atsakovas dokumentų patvirtinančių teisę į lengvatą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė.
Iš byloje pateikto 2018 m. lapkričio 29 d. pranešimo dėl palūkanų mokėjimo Nr. SR/18-27901 matyti, jog ieškovas informavo atsakovą, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2016 m. balandžio 1 d. neperveda palūkanų už atsakovą. Minėtame pranešime taip pat informavo atsakovą, kad jis nėra įtrauktas į asmenų už kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė toliau mokės palūkanas sąrašą, todėl atsakovas nuo 2019 m. sausio 2 d. turės mokėti paskolą kartu su paskaičiuotomis 5 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovo skolos likutis sudarė 3059,04 Eur. Atsakovas 2019 m. sausio 11 d. prašymu atsakė į ieškovės pranešimą nurodydamas, jog 5 proc. palūkanų mokėjimas sutartyje nenumatytas, todėl tik pakeitus ir pratęsus paskolos sutartį atsakovas galėtų mokėti palūkanas.
Byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės atsakovui siųsta pretenzija Nr. SR-19-16914 dėl įsiskolinimo pagal Kredito sutartį, kuria ieškovė informavo atsakovą apie negrąžintą 998,45 Eur pradelstos skolos dalį ir iki 2019 m. rugsėjo 25 d. suteikė papildomą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. 2019 m. spalio 7 d. ieškovė atsakovui pakartotinai išsiuntė pretenziją Nr. SR-19-19645 dėl įsiskolinimo pagal Kredito sutartį, kuria ieškovė informavo atsakovą apie negrąžintą 1215,21 Eur pradelstos skolos dalį ir iki 2019 m. lapkričio 7 d. suteikė papildomą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovė išsiuntė pretenziją Nr. SR19-21998, kurioje informavo atsakovą, kad jo pradelsta skola sudaro 1215,21 Eur bei nurodė, jog neįvykdžius minėto reikalavimo Kredito sutartis nuo 2019 m. gruodžio 13 d. bus nutraukta. Atsakovas į minėtas pretenzijas atsakė 2019 m. spalio 30 d. 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimais, nurodydamas, jog dėl sunkios finansinės padėties vėluoja mokėti įmokas. Atsakovas nustatytu terminu pradelstos skolos dalies nesumokėjo, todėl ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 13 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
Iš byloje pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas kredito dengimui sumokėjo iš viso 31,00 Eur. Byloje pateiktas 2020 m. rugsėjo 23 mokėjimo nurodymas 50,00 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas 200,00 Eur, kuriais atsakovas sumokėjo dalį skolos.
Iš byloje pateiktos detalios skolos paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovo nesumokėta kredito dalis sudaro 2971,31 Eur. Iš pateiktos lentelės matyti, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovo sumokėtos įmokos, iš viso 281,00 Eur buvo paskirstytos: padengta kredito dalis - 77,93 Eur suma, padengti priskaičiuoti delspinigiai už laiku negrąžintą kredito dalį - 38,01 Eur suma ir padengtos palūkanos (paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (sutarties nutraukimo dienos) - 165,06 Eur suma. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovui buvo suteiktas 65 800 LT (19 057,00 Eur) kreditas. Byloje nustatyta, jog atsakovas savo įsipareigojimų mokėti kredito įmokas nevykdė, todėl ieškovė atsakovui 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. spalio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. išsiuntė pretenzijas, kuriose informavo atsakovą, jog jam nevykdant paskolos sutarties ieškovė sutartį vienašališkai nutrauks. Iš byloje pateiktų atsakovo atsakymų į pretenzijas matyti, jog atsakovas pretenzijas gavo ir buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, todėl atmestini atsakovo teiginiai, jog pranešimo apie sutarties nutraukimą jis negavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutarties, t.y. laiku nemokėjo įmokų ieškovė pagrįstai nuo 2019 m. gruo13 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį su atsakovu. Pažymėtina, jog atsakovui buvo suteiktas lengvatinis kreditas būstui įsigyti ir palūkanas už atsakovą vadovaujantis 1993 m. balandžio 19 d. Nutarimu mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3728 patvirtintą Aprašą atsakovas turėjo pareigą kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti įrodymus patvirtinančius teisę į lengvatą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas savo pareigos pateikti įrodymus patvirtinančius teisę į lengvatą nevykdė, atsakovas jokių įrodymų patvirtinančių, jog pateikė trečiajam asmeniui duomenis apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, todėl atsakovo teiginiai, jog Vilniaus miesto Savivaldybė turėjo pareigą mokėti už atsakovą palūkanas, atmestini. Pažymėtina, jog kredito Sutarties 2.5 punkte numatyta, jog už laiku negrąžintą paskolą mokamos 30 procentų metinės palūkanos, o Sutarties 2.6 punktas numatė, jog laiku nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų, atsakovas įsipareigoja mokėti po 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė (per 2018 m. atsakovas kredito dengimui sumokėjo 139,06 Eur, per 2019 m. kredito dengimui sumokėjo 1,00 Eur) ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti palūkanas už laiku negrąžintą paskolą bei delspinigius, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovė nepagrįstai jo sumokėtas įmokas užskaitė priskaičiuotoms palūkanoms ir delspinigiams dengti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą, taip pat nėra įrodymų apie likusios kredito dalies grąžinimą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2971,31 Eur negrąžinto kredito. (CK 6.870 straipsnis).
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2971,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 27 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 63,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Ieškovė prašė grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už ieškinio reikalavimus turtiniuose ginčuose iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, o to paties straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta speciali norma, jog bylose dėl teismo įsakymų išdavimo žyminis mokestis sudaro ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, už reiškiamą 2971,31 Eur dydžio materialinį reikalavimą, įvertinus tai, kad ieškinys teismui teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), ieškovės mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 67,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo 73,00 Eur dydžio žyminį mokestį, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintina 6,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. sausio 31 d. mokėjimu nurodymu Nr. 860935 AB „Swedbank“ banke.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,03 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 12,03 Eur.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatą, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2006). Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Sprendimo įvykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomos aplinkybės apie sunkią turtinę padėtį pagrindžia įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo išdėstymui buvimą. Vertinat turimus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas bei jo nurodytas aplinkybės (mažos pajamos, yra socialiai remtinas asmuo, kitų įsiskolinimų turėjimas), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ekonomiškai yra teisinga išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju išdėstoma lygiomis dalimis priteista 2971,31 Eur skola ir 67,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 3038,31 Eur. Įvertinus atsakovo argumentus, teismo vertinimu, yra pagrindas sprendimo atsakovo atžvilgiu vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, mokant skolą lygiomis dalimis 11 mėnesių po 253,19 Eur per mėnesį, paskutinį 12-tą mėnesį sumokant 253,22 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 284, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Swedbank“, į. k. 112029651, naudai 2971,31 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 31 ct) negrąžintą kreditą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2971,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,00 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei AB „Swedbank“, į. k. 112029651, 6,00 Eur (šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. sausio 31 d. mokėjimu nurodymu Nr. 860935 AB „Swedbank“ banke.
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija šio sprendimo pagrindu.
Teismo sprendimo vykdymą atsakovui L. I. išdėstyti 12 mėnesių terminui, mokant 3038,31 Eur sumą lygiomis dalimis 11 mėnesių po 253,19 Eur per mėnesį, paskutinį 12-tą mėnesį sumokant 253,22 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo ši nutartis, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,03 Eur (dvylika eurų 03 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.