Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, I. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme gautas suinteresuoto asmens antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. liepos 18 d. Patvarkymas dėl 2022 m. liepos 12 d. skundo, kuriuo antstolis išieškotojo G. Š. 2022 m. liepos 22 d. skundo netenkino. Antstolis nurodė, kad G. Š. 2022 m. birželio 1 d. turėjo teisę ir pareigą matytis su vaikais, tačiau I. Č. pranešė, kad J. Š. serga – turi temperatūros, dažnai miega, tuo pagrindu J. Š. neleido pasimatyti su G. Š.. Taip pat I. Č., kaip nurodo antstolis, prie paaiškinimo pridėjo foto nuotraukas su termometru, kuriuose matyti, kad vaiko temperatūra buvo pakilusi iki 37,9 ir iki 38,4. Taip pat pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame pažymėta, kad I. Č. 2022 m. birželio 2 d. 07:42 val. skambino į VŠĮ Centro polikliniką. Nors pagal teismo vykdomąjį raštą G. Š. priklausė su J. Š. matytis birželio 1 d. nuo 17:00 val. iki 20:00 val., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte nėra išspręstas klausimas, kokia bus bendravimo tvarka jei vienas iš vaikų sirgs ir negalės matysis su kitu tėvu, jo bendravimo metu. Pasak antstolio, pagal pateiktus I. Č. įrodymus matyti, kad birželio 1 d. vaikas sirgo, tai patvirtina ambulatorinio apsilankymo aprašymas apie vaiko ligą. Viena iš daugelio tėvų pareigų yra rūpinti vaikų sveikata. I. Č. nenorėdama pabloginti vaiko sveikatos jo neperdavė bendravimui su tėvu birželio 1 dieną, tačiau buvo pasiūlyta susiskambinti ir pabendrauti su vaiku vaizdo skambučiu per jam patogią platformą. Todėl pasak antstolio, I. Č. elgėsi rūpestingai ir nepažeidė nustatytos bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Kaip nurodoma skunde, kasacinio teismo praktikoje taip pat nekartą pasisakyta, kad bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais. Kadangi nebuvo pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą, antstolis mano, kad I. Č. veikė vaiko interesais, todėl bendravimo tvarkos nepažeidė. Bandė rasti kompromisą su G. Š., siūlė kitas alternatyvas kaip birželio 1 d. pabendrauti su J. Š..

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl antstolio Mindaugo Dapkaus veiksmų, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugpjūčio 8 d. 14:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. liepos 21 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

8. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti suinteresuoto asmens I. Č. atsiliepimas, kuriuose ji ne tik palaikė antstolio patvarkyme išdėstytus argumentus, tačiau papildomai nurodė, kad 2019 metų gruodžio 17 dienos teismo nustatytoje tėvo bendravimo su vaikais tvarkoje nėra numatyta, kad vaikams sergant tėvas slaugytų vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Paminėjo, kad sunkesni sirgimai sūnums H. Š. ir J. Š. pasitaiko vis rečiau, o ir jiems esant visuomet suinteresuotas asmuo pasiūlo pareiškėjui alternatyvių sprendimų tėvo bendravimui su vaikais užtikrinti (pvz., pabendrauti su vaikais naudojantis vaizdo programėle ar pan.). Deja, šiais sprendimais pareiškėjas atsisako pasinaudoti.

9. Pažymėjo, kad ji, suinteresuotas asmuo, būdama įstatyminė vaikų atstovė, tinkamai pasirūpina vaikų sveikata. Apie vizitus pas gydytojus ir gydytojų pasiūlytus gydymo būdus informuoja pareiškėją. Jei vaikai serga nestipriai (nėra temperatūros, vėmimo, viduriavimo ir pan.) sudaro sąlygas susitikti su G. Š., informuoja pareiškėją, kokius vaistus reikia naudoti, kaip pasirūpinti, kad vaikas greičiau pasveiktų.

10. Dėl netinkamo pareiškėjo elgesio su vaikais, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad G. Š. rūpinimasis vaikais jų ligos atveju jų gyvenamojoje vietoje, gali neatitikti geriausių vaikų interesų. O dėl pareiškėjo rašytinių paaiškinimų suinteresuotas asmuo nurodė, kad vaikai nėra daiktas. Jiems sergant nėra objektyvių galimybių vykdyti bendravimo tvarkos. Vaikai ir patys neišreiškė noro būti slaugomi G. Š.. Vaikų ligos atvejais vaikams itin reikalinga ramybė, tinkamas rūpestis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

12. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

13. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

14. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

15. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0028/21/01513 skolininkės I. Č. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3903-981/2019, nepiniginis išieškojimas – dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

16. 2019 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė: ,,Nustatyti nepilnamečių H. Š. ir J. Š. gyvenamąją vietą kartu su motina I. Č.-Š. (suinteresuotu asmeniu); nustatyti ieškovo (pareiškėjo) G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š. tvarką, pagal kurią:

1. G. Š. kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos su savimi penktadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir grąžina vaikus sekmadienį iki 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą.

2. G. Š. bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaikais savaitgalį nėra numatytas; trečiadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaikais savaitgalį yra numatytas, pasiimdamas vaikus nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 20.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

3. G. Š. bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį.

4. Jeigu vaikų motina I. Č.-Š. savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, tai gali padaryti vaikų tėvas G. Š.. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, vaikų motina I. Č.-Š. informuoja vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas.

5. G. Š. bendrauja su vaikais lyginių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), pasiimdamas vaikus šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas paskutinę šventinę dieną iki 19.30 val.

6. Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas vaikai praleidžia su mama.

7. G. Š. turi teisę bendrauti su vaikais nelyginių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), pasiimdamas vaikus šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas šventinę dieną iki 19.30 val.; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), gruodžio 25-ąją ir 26- ąją (Šv. Kalėdos) pasiimdamas vaikus gruodžio 24-ąją nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją iki 19.30 val.

8. Lyginiais metais nurodytas švenčių dienas vaikai praleidžia su mama.

9. G. Š. bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 21.00 val.

10. I. Č.-Š. bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaikus iki šios šventinės dienos 11.00 val.

11. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną šalys susitaria bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai šią dieną praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo jie tą dieną turi būti pagal bendravimo grafiką.

12. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

13. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Tėvai savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

14. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka taikoma ne tik tam vaikui, kuris pradėjo lankyti mokyklą. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaikais metu.

15. Apie ketinimą praleisti su vaikais nurodytas moksleivių atostogų dienas G. Š. informuoja I. Č.-Š. prieš 3 (tris) kalendorines dienas.

16. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. G. Š. konkretų vasaros atostogų laiką suderina su I. Č.-Š. nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko.

17. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu bent vieną kartą per dieną nuo 20.00 val. iki 21.00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku

18. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas (motina) turi gauti rašytinį (išreikštą ei. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.

19. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti rysią priemonė:

19.1. Motina I. Č.-Š.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).

19.2. Tėvas G. Š.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).

19.3. Apie šiame punkte nurodytą kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą Šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų iki rekvizito pasikeitimo.

20. Vaikai bendravimui gali būti pasiimanti šiais būdais: iš gyvenamosios vietos, o šalims sutarus – iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos.

21. Vykdant šią bendravimo tvarką vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą, o šalims sutarus – į kitą I. Č.-Š. nurodytą vietą.

22. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams“.

17. Pareiškėjas 2022 m. liepos 12 d. pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. liepos 8 d. Patvarkymą Nr. S-22-28-19845 ir įpareigoti antstolį Mindaugą Dabkų 2022 m. birželio 15 d. G. Š. prašymą spręsti iš naujo. Išieškotojas nurodė, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia matytis su vaikais, jeigu laiko, kad vaikai blogai jaučiasi. Antstolis pareiškėjo skundo 2022 m. liepos 18 d. patvarkymu netenkino.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

21. Be to, tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas).

22. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2022 m. birželio 15 d. kreipėsi į antstolį Mindaugą Dabkų prašydamas taikyti poveikio priemones skolininkei, nes ji nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia pareiškėjui matytis su vaikais, jeigu laiko, kad vaikai blogai jaučiasi. Minėtas procesas yra tęstinio pobūdžio. 2019 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimas nenumato, kad tėvas, šiuo atveju pareiškėjas, negali matytis su sergančiais vaikais, net jeigu vaikas ar abu vaikai iš tiesų serga. Teismas savo sprendime, kaip nurodo pareiškėjas, išimčių nenumato ir, jeigu vaikas negali būti perduotas bendravimui su tėvu, tėvui turi būti sudaryta galimybė matyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje. 2022 m. birželio 1 d. (trečiadienį) pareiškėjui buvo neleista matytis su J. Š.. Pareiškėjas daug kartų prašė I. Č. pasimatyti su sūnumi. Tai prašymai buvo teikiami ir el. paštu, ir SMS žinutėmis. Išieškotojas anksčiau bandė šį klausimą spręsti per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, bet jie nurodo, kad jie nesprendžia dėl teismų sprendimų netinkamo vykdymo.

23. Iš skundo bei prie jo esančių papildomų duomenų matyti, kad vykdymo eigoje pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų skolininkės neigiamą įtaką sūnui ar niekuo nepagrįstą neleidimą sūnui J. Š. matytis su pareiškėju, todėl sutiktina su antstolio patvarkymu, kad nėra teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimo nevykdymo akto. Nagrinėjamu atveju, iš antstolio 2022 m. liepos 18 d. Patvarkymo dėl 2022 m. liepos 12 d. skundo ir su juo pridėtų I. Č. pateiktų duomenų antstoliui matyti, kad J. Š. 2022 m. birželio 1 d. sirgo, turėjo temperatūros ir negalėjo dėl sveikatos būklės bendrauti su tėvu G. Š.. Byloje yra pateiktos foto nuotraukos su termometru, kuriuose matyti, kad vaiko temperatūra buvo pakilusi iki 37,9 ir iki 38,4. Taip pat pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame pažymėta, kad I. Č. 2022 m. birželio 2 d. 07:42 val. skambino į VŠĮ Centro polikliniką. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad vaiko motina I. Č. dėjo aktyvias pastangas, kad vaikui, nors ir sergančiam – turinčiam temperatūros, būtų sudarytos galimybės nuotoliniu būdu bendrauti su tėvu G. Š.. Tačiau pareiškėjas, kaip patvirtina bylos medžiaga, galimybe pabendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu, atsižvelgus į vaiko sveikatą, nepasinaudojo.

24. Dėl pareiškėjo argumento, kad 2022 m. birželio 1 d., t. y. vaiko tėvo bendravimo su vaiku dieną, į gydymo įstaigas vaiko motina I. Č. dėl vaiko J. Š. nesikreipė, teismas pastebi, kad kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų paaiškino suinteresuotas asmuo I. Č., 2022 m. birželio 1 d. buvo skambinta į gydymo įstaigą bendruoju telefonu, tačiau remiantis užsirašymo valstybinėje poliklinikoje tvarka, esant ligos požymiams tą pačią dieną, jei skambinama ne nuo ankstaus ryto, užsirašyti papildomai šeimos gydytojo konsultacijai nėra galimybės, nes visi laikai jau būna užimti, todėl bendruoju telefonu yra patariama skambinti sekančios dienos ankstyvą rytą ir užsirašyti tai dienai papildomiems laikams konsultacijai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais suinteresuoto asmens teiginiais, todėl pareiškėjo argumentas, kad 2022-06-01 dieną teismo nustatytu tėvo bendravimo su vaiku metu nebuvo duomenų, kad vaikas sirgo, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

25. Pažymėtina ir tai, kad viena iš tėvų pareigų yra rūpinti vaikų sveikata. Bylos duomenimis, I. Č. nenorėdama pabloginti vaiko sveikatos jo neperdavė bendravimui su tėvu birželio 1 dieną, tačiau, kaip minėta, buvo pasiūlyta susiskambinti ir pabendrauti su vaiku vaizdo skambučiu per jam patogią platformą. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sutinka su antstolio teiginiu, jog I. Č. elgėsi rūpestingai ir nepažeidė nustatytos bendravimo tvarkos.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-157-916/2021). Be to, kaip teisingai nurodė antstolis, bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Pažymėtina, jog bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais.

27. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, nustatė, kad tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, CPK 771 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcija 24 punktas). Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.

28. Vykdymo eigoje antstolis nenustatė, kad I. Č. priėmė sprendimą veikdama savo, o ne vaiko interesais, todėl dėl jos elgesio nėra teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą sprendimo nevykdymo aktą.

29. Įvertinus antstolio atliktus vykdymo veiksmus, nustatytus Sprendimų vykdymo instrukcijoje, darytina išvada, kad antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. liepos 8 d. Patvarkymas Nr. S-22-28-19845, patvarkymas buvo surašytas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, galiojančiais norminiais aktais. Antstolio veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.

30. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau taip pat nepasisakoma.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. Š. skundo dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.