Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovės L. R. prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam teismui ir su Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno apygardos teismui perduoto nagrinėti ieškovės atskirojo skundo dėl 2016 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1987-435/2016, perdavimo nagrinėti kitam teismui. Nurodyta civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų byloje spręstinų klausimų atsakovui A. R. bei pagal atsakovo A. R. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir trečiųjų asmenų N. B. ir V. B. ieškinį ieškovei L. R. ir atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Ieškovė, nesutikdama su 2016 m. birželio 21 d. teismo nutarties motyvais ir argumentais, padavė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Taip pat skunde apeliantė, reikšdama nepasitikėjimą teismais, pareiškė prašymą perduoti skundą nagrinėti ne Kauno ir Panevėžio apygardos teismams, o Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui

Pareiškėjai išaiškinta, kad jos nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2KT-4/2015 ir 2KT-99-943/2015 teismas priėmė sprendimą perduoti civilines bylas pagal šalių skundus kitam apygardos teismui ne dėl to, kad buvo įžvelgtas galimas Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumas dėl to, kad nagrinėjamos bylos šalis (atsakovas A. R.) ir Kauno apygardos teismo kancleris yra giminės, bet įvertinus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 5 dalies reglamentavimą bei teismų praktiką jį aiškinant.

Minėtoje įstatymo normoje nurodyta, kad kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Nors šioje normoje neaptarta situacija, kai teisme, kuriam teisminga byla, teisėju ar kitu darbuotoju dirba byloje dalyvaujančio asmens giminaitis (šiuo atveju atsakovo pusbrolis), kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar, esant giminystės, svainystės ir (ar) santuokos ryšiams tarp byloje dalyvaujančių asmenų ir atitinkamame teisme dirbančių asmenų, konkrečios bylos nagrinėjimas tame teisme nesudarys sąlygų abejoti teismo (teisėjų) objektyvumu ir nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-50/2012; 2013 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-4/2013).

Nagrinėtais atvejais, bylos šalims kilus abejonėms dėl galimo teismo suinteresuotumo bylos baigtimi, bei siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, pašalinant bet kokias abejones dėl teismo galimo šališkumo buvo nutarta bylas pagal ieškovės ir D. B. atskiruosius skundus perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Laikantis nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotos praktikos ir esant CPK 34 straipsnyje numatytiems pagrindams, o ne įžvelgus galimą Kauno apygardos teismo šališkumą, byla pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties taip pat perduotina nagrinėti kitos apygardos teismui.

Dėl Panevėžio apygardos teismo šališkumo

Pareiškėja prašo tenkinus jos prašymą dėl bylos pagal jos atskirąjį skundą perdavimo iš Kauno apygardos teismui nagrinėti kitam teismui, skundą perduoti nagrinėti ne Panevėžio apygardos teismui, kadangi dėl jo šališkumo pareiškėjai kyla abejonių.

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju pareiškėjos pareikštas nušalinimas Panevėžio apygardos teismui grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais, t. y. pareiškėjos netenkina Panevėžio apygardos teismo procesinis sprendimas, priimtas vertinant ieškovės atskirąjį skundą. Pareiškėjos teigimu, visais šio teismo procesiniais sprendimais buvo atmesti tiek ieškovės, tiek ir D. B. skundų reikalavimai, kas rodo teismo šališkumą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams nušalinimo.

Kitų pagrindų ir aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas nušalinimas, nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties iš Kauno apygardos teismo perduodamas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilinę bylą pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.