Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-08-13 · Civilinė byla Nr. 2A-650-212/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
2A-650-212/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Suinteresuotas asmuo
A. V., S. V., M. V.
Pareiškėjas
Z. V.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-650-212/2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08224-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 13 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-383-223/2015 pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., S. V., M. V., S. V., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo senolės J. V. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Nurodė, kad palikėjos sutuoktinis K. Z. V. miręs jau seniai, jos vaikai taip pat yra mirę, paveldėtojais yra palikėjos vaikaičiai, - jos sūnaus K. V. vaikai: pareiškėja ir suinteresuoti asmenys. Pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos vaikaitė M. V.. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, bet priėmė palikimą faktiniu valdymu, t.y. gyveno senolės bute, viena rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Paliktu turtu rūpinasi iki šiol, komunalinių įsiskolinimų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po senolės J. V. mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuosavybės teise; priteisė iš pareiškėjos 4,63 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Nustatė, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra J. V. vaikaitė ir nesant pirmesnės eilės įpėdinių paveldėjo po J. V. likusį turtą. Pareiškėja priėmė po senolės J. V. mirties likusį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), jais naudojosi, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimas nebuvo laiku tinkamai įformintas. Po J. V. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi M. V. atstovė S. V.. Pareiškėja įstatymo nustatytu laiku po palikėjos J. V. mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, t. y. ėmė valdyti jį nuosavybės teise. Tokiu būdu palikimas buvo priimtas vienu iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų- faktiniu valdymu. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys A. V. ir S. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvadomis, jog Z. V. priėmė palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. Nurodė, jog apeliantai gyvena ir dirba užsienyje ir neturėjo galimybės atvykti į senelės J. V. laidotuves. Bylos nagrinėjimo metu, jie buvo išvykę, procesiniai dokumentai jiems nebuvo įteikti, todėl negalėjo pateikti atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą. Jiems skirtus procesinius dokumentus priimdavo pati pareiškėja arba suinteresuoti asmenys, kurie gyveno nurodytu adresu. Pati pareiškėja puikiai žinojo, jog apeliantai nurodytu adresu negyvena, jog jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio pradžioje apeliantai pateikė įgaliojimą suinteresuotam asmeniui M. V. vesti civilinę bylą ir paveldėjimo bylą, kuri turėjo tinkamai atstovauti jų interesus šioje byloje ir pas notarą paveldėjimo byloje. Apeliantai aiškiai išreiškė valią M. V., jog pageidauja būti įpėdiniais po senelės J. V. mirties. Šias aplinkybes žinojo ir Z. V.. J. V. paliko testamentą savo sūnui K. V.. Byloje nebuvo aiškintasi aplinkybė ar po K. V. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir kas yra jo įpėdinis. K. V. įpėdiniai yra jo vaikai. Mano, jog patraukta į bylą nepilnametė M. V. nebuvo tinkamai atstovaujama, todėl buvo pažeistas viešas interesas. Nepagrįstai pareiškėja nurodė, jog tarp jos ir suinteresuotų asmenų ginčas dėl paveldimo turto nekyla. Priešingai, paaiškėjus nesąžiningam pareiškėjos elgesiui, kyla ginčas dėl palikimo fakto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su apeliantų argumentais, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjos – vienos iš J. V. įpėdinių pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantai neneigia aplinkybės, jog pareiškėja priėmė palikimą valdydama paveldimą turtą – butą, juo rūpinosi, prižiūrėjo. Mano, jog apeliantai nerimauja dėl savo paveldimų teisių, kurių įgyvendinimas priklauso nuo jų pačių. Pažymi, jog apeliantų procesinės teisės šioje byloje nebuvo pažeistos, nes jie buvo tinkamai informuoti apie pradėtą procesą asmenų, kurie turi pareigą ir atsakomybę, priėmę procesinius dokumentus, įteikti juos adresatui. Teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti A. V. draugui, kad šis perduotų juos į Angliją. Nepagrįstai apeliantai teigia, jog pareiškėjai ir S. V. buvo žinomas jų adresas, nes jų adresą jos sužinojo tik gavę apeliacinį skundą. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog nepilnametė M. V. nebuvo tinkamai atstovaujama, nes nepilnametės įstatyminė atstovė S. V. įstatymo nustatyta tvarka ir laiku priėmė palikimą nepilnametės vardu ir jos interesais. Pažymi, jog apeliantų įgaliojimas vesti paveldėjimo bylą M. V., pareiškėjai nebuvo perduotas. Apeliantai savo paveldėjimo teises gali įgyvendinti patys savarankiškai ar per įgaliotą asmenį. Taip pat pažymi, jog tik ji viena iš penkių įpėdinių palikimą priėmė pradėdama jį valdyti, o kiti įpėdiniai savo teises turi įgyvendinti kitais įstatymų nustatytais būdais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byla dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 1 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinių bylų nagrinėjimo taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Tai reiškia, jog ypatingos teisenos bylose yra taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose kyla ginčas dėl teisės, turi būti vadovaujamasi ginčo teisenos normomis, kai proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalies pagrindu byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės Tai reiškia, kad tokios bylos kurias nagrinėjant ypatingąja teisena kilo ginčas dėl teisės yra nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, taip užtikrinant CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus CPK numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2010-03-15 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-115/2010, kt.).

Nagrinėjamojoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra kilęs ginčas, t. y. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimui priimti, o suinteresuoti asmenys, apeliantai A. V. ir S. V. nesutinka, kad palikimą priėmė pareiškėja. Be to, apeliantai nurodo, kad nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą, negavo procesinių dokumentų, negalėjo pateikti atsiliepimų į pareiškimą ir tokiu būdu buvo pažeistos jų teisės ir interesai.

Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas apeliantų atskirąjį skundą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, konstatavo, jog apeliantams procesiniai dokumentai tinkamai neįteikti (civilinė byla Nr. 2S-457-252/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja Z. V. teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad brolis Skirmantas ir sesuo Alina išvykę į užsienį. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma (b. l. 59), kurioje nurodoma, jog S. V. nuo 2014-04-09 išvykęs į J. K.. Nežiūrint į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus ir pranešimus siuntė apeliantams pareiškėjos nurodytu adresu, t. y. į (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55). Negavęs suinteresuotų asmenų atsiliepimų, teismas formaliai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Kaip žinia, ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas privalo šaukti dalyvauti byloje suinteresuotus asmenis, t. y. tokius, su kuriais teisėmis ar pareigomis susijusi byla. Nors CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šios nuostatos leidžia teismui pasirinkti tokią bylos nagrinėjimo tvarką, kokia būtų naudingiausia priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka laikytinas teisingu, nes toks bylos nagrinėjimas geriausiai padeda teismui vykdyti CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose – imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56).

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta informacija, kad paveldėjimo teisės liudijimai po J. V. mirties neišduoti (b. l. 68). Vertinant tai, kad viena iš paveldėtojų yra nepilnametė, teismas turėjo imtis būtinų procesinių veiksmų svarbioms bylos aplinkybėms išaiškinti, nustatyti visus kitus realius J. V. turto paveldėtojus, jų argumentus dėl Z. V. pateikto reikalavimo ir pan.

Įvertinus apeliantų nurodomus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neatmeta galimybės, kad dėl aukščiau išvardintų pažeidimų, byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai ir dėl to pažeistos apeliantų teisės, kurie pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų į pareikštą reikalavimą ir įrodyti aplinkybių, kuriomis grindžia nesutikimą su pareiškėjos reikalavimu (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas ir tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla pagal Z. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., S. V., M. V., S. V., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Zina Mickevičiūtė