- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-457-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08224-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., S. V., M. V., atstovaujamai S. V., M. V.
- Pareiškėjas
- Z. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 457 - 252- 2015
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08224-2014-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. V. ir S. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-383-223-2015 pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., atstovaujamai S. V., M. V., S. V., A. V. dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjos Z. V. pareiškimą ir tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. V. po senolės J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuosavybės teise.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015-03-18 gautas apeliantų A. V. ir S. V. apeliacinis skundas bei prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodyta, kad su Panevėžio miesto apylinkes teismo 2015-02-02 sprendimu nesutinka, jo apskundimo terminą praleido, kadangi užsitęsė atstovavimo dokumentų sutvarkymas siekiant gauti teisinę pagalbą, nes gyvena užsienyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti netenkino ir atsisakė priimti A. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimo. Nustatė, kad apeliantė A. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Kartu ji nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos pasikeitimo: jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota pas motiną, kuri neteikė informacijos apie A. V. faktinę gyvenamąją vietą ir priėmė teismo procesinius dokumentus kaip suinteresuoto asmens pilnamečiai šeimos nariai. Teismo vertinimu, A. V., įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą deklaravimo įstaigai, elgėsi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu ginčydama procesinių dokumentų įteikimo jai tinkamumą. Nustatė, jog apeliantas S. V. 2014-04-09 išvyko į Jungtinę Karalystę, tačiau tikslus gyvenamosios vietos adresas nenurodytas. Tokiu būdu konstatavo, kad suinteresuoto asmens S. V. tiksli gyvenamoji vieta užsienyje nebuvo nustatyta , todėl dokumentai išsiųsti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu ir įteikti jo motinai S. V., kuri, kaip pilnametis šeimos narys, priėmė teismo siunčiamus procesinius dokumentus, kas taip pat atitinka įstatymo reikalavimams. Vertindamas argumentus dėl pašto siuntos vėlavimo teismas pažymėjo, jog apeliantai laišką advokatei iš Didžiosios Britanijos išsiuntė 2015-02-13, o Lietuvoje pašto siunta gauta 2015-03-13. Tačiau iš pateiktų kopijų, nesant voko originalo, negalima spręsti, kad Lietuvoje gauta 2015-03-13 pašto siunta yra ta pati, kuri 2015-02-13 buvo išsiųsta iš Didžiosios Britanijos. Teismo nuomone, mėnesio terminas pašto siuntai iš Didžiosios Britanijos yra sunkiai suvokiamas , tuo labiau, kad apeliantai nepateikė įrodymų, jog tarp jų ir advokatės nebuvo vykdomas kitas susirašinėjimas, t. y. kad nebuvo ir kitų pašto siuntų. Konstatavo, kad pačių apeliantų nerūpestingas elgesys savo pareigų atžvilgiu, ilgalaikis išvykimas sukėlė jiems neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. V. ir S. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, bei priimti apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimo. Nurodo, kad procesiniai dokumentai ir teismo sprendimas asmeniškai nebuvo įteikti. Teismas nepagrįstai nurodo, jog A. V. ir S. V. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kadangi jų gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienyje jau ilgą laiką. Teismui pateiktame pareiškime nurodytas suinteresuotų asmenų adresas yra tas pats, kaip ir pareiškėjos Z. V.. Procesinius dokumentus būtent priimdavo arba Z. V., arba S. V.. Tiek Z. V., tiek S. V. gerai žinojo, kad apeliantų gyvenamoji vieta yra užsienyje. Joms buvo gerai žinomas ir jų adresas. Galimybės sužinoti apie teismo sprendimą neturėjo, nes nuo 2014 m. balandžio mėnesio nebuvo atvykę į Lietuvą, o Z. V. apie procesinius dokumentus, priimtą teismo sprendimą duomenų nepateikė. Be to, apeliantai kreipėsi į advokatę, kuri atsiuntė pasirašyti 2015-02-11 teisinių paslaugų sutartį ir 2015-02-11 atstovavimo sutartį. Šias sutartis jie pasirašė ir siuntė advokatei paštu kuo skubiau, t. y. 2015-02-13. Jie buvo atsakingi, laiko neuždelsė, tačiau pašto siunta Ukmergės pašto skyriuje buvo gauta tik 2015-03-13. Tokiu būdu, terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 d. numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Byloje keliamas atsisakymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Pirmosios instancijos teismas termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino, laikydamas, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačių apeliantų subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus.
CPK 78 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui bei kitas faktines aplinkybes. Taigi, termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-650/2013; kt.). Analogiškai CPK 307 str. 2 d., reglamentuojančia apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą, teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.
Prašyme dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo buvo nurodytos šios termino praleidimo priežastys: procesiniai dokumentai nebuvo įteikti; už A. V. ir S. V. teismo pranešimuose pasirašydavo pareiškėja Z. V. arba pati pareiškėja, kurie faktiškai gyveno pareiškime nurodytu adresu; tiek Z. V., tiek S. V. gerai žinojo, kad A. V. ir S. V. gyvenamoji vieta yra užsienyje; advokatės atsiųstą pasirašyti 2015-02-11 teisinių paslaugų sutartį ir 2015-02-11 atstovavimo sutartį pasirašė ir siuntė advokatei atgal paštu kuo skubiau (2015-02-13), tačiau pašto siunta Ukmergės pašto skyriuje buvo gauta tik 2015-03-13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis ir atsisakė atnaujinti apeliantams praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų nurodytas termino praleidimo priežastis, termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo trukmę, vadovaudamasis bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti A. V. ir S. V. praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir tokiu būdu neproporcingai apribojo jų teisę į teisminę gynybą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo atveju svarbu įvertinti apeliantų veiksmų paduodant apeliacinį skundą sąžiningumo aspektus. Kaip matyti, teismui pateiktame pareiškime nurodytas A. V. ir S. V. adresas (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai (pareiškimas, teismo nutartis, teismo pranešimas), siųsti A. V. ir S. V., įteikti ne patiems adresatams, o jų motinai (b. l. 54-55). Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį matyti, jog S. V. nuo 2014-04-09 deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 84). Nors paskutinė deklaruota gyvenamoji A. V. vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 83), tačiau tikėtina apeliantų aiškinimu, jog į Jungtinę Karalystę jie yra išvykę abu. Priešingų įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Z. V., tiek S. V. yra suinteresuotos bylos baigtimi, logiška manyti, jog Z. V. apeliantams apie procesinius dokumentus bei priimtą teismo sprendimą nepranešė. Šiuo aspektu nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl tinkamo procesinių dokumentų apeliantams įteikimo. Be to, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuolaikinės technologijos nėra priežastis teigti, jog neracionalu siųsti informaciją paštu. Nepaneigta, kad iš tiesų su advokate pasirašyta teisinių paslaugų sutartis ir atstovavimo sutartis, siųsta į Lietuvą, užtruko Ukmergės pašto skyriuje. Šiuo atveju atsižvelgiant į apeliantų prašyme išdėstytas aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantai ar jų atstovė būtų piktnaudžiavę suteikiamomis procesinėmis teisėmis ar elgęsi nesąžiningai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 559/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių. Įvertinus šio termino praleidimo mažareikšmiškumą lyginant su pasekmėmis, kurias apeliantai patirtų termino neatnaujinus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantams galimybės pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo. O būtent – Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2015-01-20 gavęs iš Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro informaciją, jog paveldėjimo teisės liudijimai po J. V. mirties nėra išduoti, ir nežinodamas kitų suinteresuotų asmenų pozicijos bei aiškiai matydamas, kad suinteresuotiems asmenims asmeniškai nėra įteikti procesiniai dokumentai, matydamas, jog tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys yra pretendentai į palikimą, nesiėmė veiksmų, kad būtų gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą. Be to, byloje yra Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro pažyma, kurioje pažymėta, kad dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties kreipėsi nepilnametės M. V. įstatyminė atstovė. Todėl vien šių duomenų buvimas byloje kelia abejonių dėl prašomo juridinio fakto nustatymo ir S. V. veiksmai, ginant nepilnametės M. V. teisę į palikimo priėmimą, kai ji laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kas kelia abejonių dėl tinkamo atstovavimo ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino apeliantams termino apeliaciniam skundui paduoti, toks teismo sprendimas laikytinas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžiančiu apeliantų teisę į teismo sprendimo apskundimą ir tinkamą teisminę gynybą priimant teisingą sprendimą. Praleisto procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, taip pat teismo priimto procesinio sprendimo stabilumo kontekste, nes priešingas sprendimas taptų tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinio termino praleidimo pasekmių taikymas nagrinėjamu atveju taptų formaliu teisės į apeliaciją suvaržymu, būtų niekuo nesusijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai vadovaudamasis CPK nuostatomis ir tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, nepagrįstai neatnaujino A. V. ir S. V. praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Ginčijamą nutartį panaikinęs teismas atnaujina terminą apeliaciniam skundui paduoti, bylą remdamasis CPK 307 str. 2 d. perduoda Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti apeliantams A. V. ir S. V. terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo paduoti.
Bylą perduoti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti.