- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-650/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- SIA „Vičiūnai-LAT“
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1673-390/2012 pagal ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ ieškinį atsakovui G. P. dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ ieškinį atsakovui G. P. dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir žalos atlyginimo.
Atsakovo G. P. atstovė pateikė teismui prašymą pripažinti termino praleidimo aplinkybes įrodymams, susijusiems su Latvijos Respublikos teisės normų turiniu pagal Latvijos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną Latvijos valstybėje, svarbiomis ir atnaujinti terminą atsakovui G. P. įrodymams, susijusiems su Latvijos Respublikos teisės normų turiniu pagal Latvijos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną Latvijos valstybėje, pateikti. Nurodė, kad teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Taikant užsienio teisės – Latvijos Respublikos – teisės normas, vadovaujantis Latvijos teisės oficialiuoju aiškinimu, teisingai bus išspręstas šalių ginčas, nes būtent šalys sutartiniais santykiais susitarė visus ginčus ir nesutarimus spręsti pagal atitinkamas Latvijos įstatymo normas. CPK 808 str. 2 d. nustato, jog ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise, pateikia visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje ir būtent vienintelė institucija – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija – yra kompetentinga ir gali padėti surinkti ir (ar) užtikrinti tokių įrodymų gavimą. Atsakovo atstovai, susisiekę su LR Teisingumo ministerija, buvo informuoti, jog fiziniams ir juridiniams asmenims bei jų atstovams LR įstatymai nenustato jokių teisinių galimybių kreiptis į LR Teisingumo ministeriją su tokio pobūdžio klausimais. Apie šį raštą atsakovas ir jo atstovai sužinojo tik rugsėjo mėn. pradžioje, t. y. po to, kai buvo pratęstas teismo nustatytas terminas įrodymams pateikti ir nedelsiant kreipėsi į teismą su prašymu dėl pagalbos padėti surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą. Nedelsiant po šios nutarties atsiėmimo, G. P. oficialiai kreipėsi į LR Teisingumo ministeriją su prašymu padėti surinkti minėtus įrodymus, kuriuos atsakovą teismas įpareigojo pateikti bei su prašymu išaiškinti kokiu būdu fizinis asmuo ar jo atstovas gali įgyvendinti savo teisę kreiptis į LR Teisingumo ministeriją su teisinės pagalbos prašymais dėl tarptautinio bendradarbiavimo. Tik gavęs atsakymą iš Teisingumo ministerijos bei jos išaiškinimą atsakovas galės pateikti teismui įrodymus, susijusius su Latvijos Respublikos teisės normų turiniu pagal Latvijos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną Latvijos valstybėje.
Atsiliepimas
Ieškovas SIA „Vičiūnai-LAT“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atsakovo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad remiantis CPK 78 str. 1 d. pareiškėjas, reiškiantis prašymą dėl termino atnaujinimo, turi įrodyti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą, taip pat nenurodė jokių objektyvių naujų motyvų, kuriais remdamasis Kauno apygardos teismas galėtų pripažinti termino praleidimo aplinkybes svarbiomis. Nurodo, kad pagal CPK 78 str. 3 d., paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovo G. P. prašymo dėl termino įrodymams pateikti atnaujinimo netenkino. Teismas nurodė, kad 2012 m. liepos 10 d. protokoline nutartimi atsakovui buvo pasiūlyta iki 2012-08-20 pateikti teismui visus įrodymus, susijusius su Latvijos Respublikos teisės normų turiniu pagal Latvijos teisės oficialų aiškinimą, teisės taikymo praktiką ir doktriną Latvijos valstybėje. Šis terminas iki 2012-09-20 buvo pratęstas. Nurodė, kad pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo iš esmės yra dėstomos tapačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos tiek prašyme dėl termino pratęsimo, tiek ir prašyme dėl teisinės pagalbos padėti surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Visos šios aplinkybės teismo jau buvo įvertintos ir jų pagrindu priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo naujų aplinkybių iš esmės nenurodyta. Nurodė, kad iš atsakovui pateikto LR Teisingumo ministerijos atsakymo matyti, kad atsakovui buvo išaiškinta, jog fiziniai asmenys turi galimybę tiesiogiai kreiptis į kompetentingas Latvijos Respublikos institucijas dėl rūpimos informacijos gavimo. Atsakovui taip pat buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę pasinaudoti privačiomis Latvijos Respublikos teisininkų paslaugomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iki pat prašymo dėl termino atnaujinimo atsakovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi bent vieno iš minėtų veiksmų, sprendė, jog jis nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo nebuvo atliktas veiksmas, kuriam atlikti prašoma terminą atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atsakovas G. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. protokoline nutartimi įpareigojo atsakovą G. P. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateikti teismui su ginčui taikomos Latvijos Respublikos teisės turiniu susijusius įrodymus, šios teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną. Šis terminas buvo pratęstas iki 2012-09-10. Atsakovas 2012-09-05 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu padėti nustatyti ir surinkti duomenis apie taikomos užsienio teisės normų turinį, informacijos apie jos oficialų aiškinimą Latvijos Respublikoje, apie jos taikymo praktiką ir doktriną, susijusią su nagrinėjama civiline byla, tačiau teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuomet baigėsi nustatytas terminas atsakovui pateikti įrodymus, prašymo netenkino. 2012 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti terminą įrodymams pateikti. Kartu su prašymu pateikė dokumentus, taip patvirtindamas, jog iš tiesų rinko su Latvijos Respublikos teisės turiniu ir jo nustatymu susijusius dokumentus, t. y. pateikė dokumentus ne valstybine kalba. 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui kaip įrodymus 2012-09-26 LR Teisingumo ministerijos raštą bei teiktų ne valstybine kalba dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti terminą įrodymams pateikti, yra nemotyvuota, priimta pažeidžiant procesines teisės normas, atsakovo teises ir teisėtus interesus, ginant tik vienos ginčo šalies (ieškovo) interesus, užkertant teisę į teisingą teismą, rungimosi, lygiateisiškumo principus. Įstatymų leidėjas nenustato konkrečiai apibrėžto termino iki kada ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise, turi pateikti teismui visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje. Teismas privalo nustatyti tokį terminą, atsižvelgdamas į procesinių veiksmų atlikimui būtiną laiko tarpą, remdamasis protingumo principu. Atsižvelgiant į tai, jog su Latvijos Respublikos teisės turiniu susijusių įrodymų gavimo ir pateikimo tvarka nėra detaliai reglamentuota teisės aktais, Lietuvos Respublikoje tokie procesai yra itin reti, įrodymų surinkimas gali trukti neapibrėžtą laiko tarpą. Nurodė, kad per teismo nustatytą itin trumpą laikotarpį įrodymams apie taikytiną užsienio teisę pateikti, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų tiek siekiant nustatyti šiam ginčui taikomos Latvijos Respublikos teisės turinį, tiek ir surinkti su tuo susijusius įrodymus. Atsakovo įsitikinimu, Kauno apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo argumentus ir pateiktus įrodymus, tame tarpe ir tai, jog atsakovas visą teismo paskirtą laikotarpį iš tiesų dėjo pastangas išsiaiškinti Latvijos Respublikos teisės turinį, jos šaltinius, rinko ginčui taikomos Latvijos Respublikos teisės turiniu susijusius įrodymus, šios teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną. Nesutinka su teismo argumentu, jog nepateikta įrodymų, kad atsakovas ėmėsi nors vieno iš LR Teisingumo ministerijos rašte nurodytų veiksmų, t. y. kreipėsi į kompetentingas Latvijos Respublikos institucijas ar teisininkus. LR Teisingumo ministerija rašte pateikė tik savo nuomonę.
Atsiliepimas
Ieškovas SIA „Vičiūnai-LAT“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas, reikšdamas prašymą dėl termino atnaujinimo, turi įrodyti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiga motyvuoti tokį prašymą aiškiai numatyta CPK 78 str. 4 d. Atsakovas kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą, nenurodė jokių objektyvių motyvų, kuriais remdamasis teismas galėtų pripažinti termino praleidimo aplinkybes svarbiomis. Skunde atsakovas dėsto deklaratyvius teiginius apie tai, kad jis dėjo maksimalias pastangas savarankiškai surinkti įrodymus ir kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau nei kartu su prašymu, nei su skundu nėra pateikęs jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie šias aplinkybes pagrįstų. Kauno apygardos teismas teisingai pastebėjo, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kartu su prašymu nepateikė Kauno apygardos teismo prašytų įrodymų, t. y. neatliko procesinio veiksmo, kuriam atlikti buvo praleistas nustatytas terminas, darytina išvada, kad prašymas negalėjo būti tenkinamas, kaip neatitinkantis CPK 78 str. 3 d. reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Kauno apygardos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti atsakovui terminą įrodymams pateikti.
CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau pagal CPK 78 straipsnio pirmąją dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002). Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, sprendžia teismas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 10 d. protokoline nutartimi pasiūlė atsakovui G. P. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateikti teismui visus įrodymus, susijusius su Latvijos Respublikos teisės normų turiniu, pagal Latvijos teisės oficialų aiškinimą, teisės taikymo praktiką ir doktriną Latvijos valstybėje (t. 3, b.l. 25). Šis terminas, atsakovo atstovės prašymu, 2012 m. rugpjūčio 20 d. rezoliucija buvo pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 10 d. (t. 3, b.l. 28). Tačiau per visą terminą, t. y. nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriems pateikti šis terminas buvo nustatytas.
CPK 78 straipsnio 3 dalis numato, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas atskirasis skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl termino atnaujinimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys dokumentai – 2012 m. rugsėjo 11 d. prašymas LR Teisingumo ministerijai, 2012 m. rugsėjo 26 d. LR Teisingumo ministerijos atsakymas – patvirtina, kad į LR Teisingumo ministeriją su rašytiniu prašymu dėl pagalbos surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę atsakovas kreipėsi jau suėjus teismo nustatytam terminui įrodymams pateikti (t. 3, b.l. 43-44, 34). Be to, atsakovas kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą nepateikė teismo prašytų įrodymų (išskyrus dokumentus ne valstybine kalba), t. y. neatliko procesinio veiksmo, kuriam atlikti buvo nustatytas terminas.
Pažymėtina, kad tiek teismas, tiek ir byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, kad nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas (CPK 7 str., 72 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas (atsakovas) nei per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą, nei vėliau kartu su prašymu atnaujinti terminą nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, kuriems pateikti buvo nustatytas terminas, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.