- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- e2-199-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00490-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. D., R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Sigrida Eglė Šalūgaitė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovėms advokatei Gintarei Girdzijauskienei, Neringai Šalčiuvienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Oksanai Pavliukevičienei, Dmitrijui Charitonovui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams A. D. ir R. D. dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš senelių, suinteresuotas asmuo – V. Š., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškinyje prašo iš atsakovų R. D. ir A. D. solidariai nepilnamečių anūkų A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai, kiekvienam iš jų, priteisti po 350,00 EUR dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų lėšų naudotoja iki vaikų pilnametystės paskiriant ieškovę R. D.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė R. D. (iki santuokos sudarymo turėta pavardė - „(duomenys neskelbtini)“) ir R. D. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr. 627). Santuokoje ieškovei ir R. D. gimė keturi vaikai: A. D., A. D., A. D., A. D.. Ieškovė ir R. D. bendro ūkio nebeveda, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra užvesta civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo. Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su pareiškėja R. D., išlaikymui iš atsakovo R. D. priteisti po 215 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų. Šiai dienai R. D. gaunamas darbo užmokestis 305,00 EUR iš UAB „(duomenys neskelbtini)”, yra susidaręs materialinio išlaikymo įsiskolinimas 6264,92 Eur sumai. Ieškovė pažymėjo, kad tėvų ir senelių pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (senelius) yra subsidiarioji. Šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą pagrindiniam skolininkui R. D., teismas yra priteisęs laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau vaikų tėvas R. D. materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams pilna apimtimi neteikia. Nepilnamečių vaikų tėvas pripažįsta, kad neteikia vaikams materialinio išlaikymo, todėl šios pareigos vykdymas perkeltinas nepilnamečių vaikų tėvo seneliams, atsakovams. Kiekvieno iš vaikų išlaikymui skirtina suma yra apie 500,00 EUR per mėnesį ir daugiau, nes jie greitai auga ir vystosi, todėl itin dažnai tenka pirkti naujus drabužius, avalynę, rūpintis higienos, lavinimo priemonėmis, ir t.t. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, sūnų A. Vaikams augant, didėja jų poreikiai, kadangi reikia užsiimti vaikų įgūdžių lavinimu, ugdymo veikla, padėsiančiais vystyti vaikų sugebėjimus. Todėl iš atsakovų solidariai priteistina po 350,00 EUR suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis). Nurodo, kad ieškovės pajamos nėra didelės, nestabilios, kadangi ieškovė verčiasi individualia kūrybine veikla. Be to, ieškinio pateikimo dienai ieškovė nėra įgijusi asmeninės nuosavybės teise kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį likvidavus, ieškovė turėtų galimybę didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovės žiniomis, atsakovų turtinė padėtis yra gera, jie turi realias galimybes teikti materialinį išlaikymą anūkams. Atsakovė A. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovė, (duomenys neskelbtini) draudimo tarpininkė, todėl atsakovai taip pat turėtų prisiimti dalį nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo naštos ir prisidėti prie jų gerbūvio kūrimo finansine parama.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui patikslintas vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodyta, jog A. poreikiai per mėnesį sudaro 555,00 Eur (trūkstama dalis 223,55 Eur), A. poreikiai – 537,00 Eur (trūkstama dalis 205,55 Eur), A. poreikiai – 528,00 Eur (trūkstama dalis 196,55 Eur), A. poreikiai – 541,00 Eur (trūkstama dalis 209,55 Eur). Todėl iš atsakovų vaikaičiams turėtų būti priteista po 208,80 Eur per mėnesį išlaikymo.
Atsiliepimas
4. Atsakovai teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog senelių pareiga išlaikyti vaikaičius atsiranda tik tada, jeigu vaikaičiai neturi tėvų arba pilnamečių brolių ar seserų ar negalima išieškoti iš jų išlaikymo. Šiuo atveju, A., A., A. ir A. turi abu tėvus, kurie yra darbingi. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad iš nepilnamečių vaikų tėvo negalima išieškoti išlaikymo. Šiuo metu vyksta ieškovės ir nepilnamečių vaikų tėvo santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo byla Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (civilinė byla Nr. e2-122-494/2021). Iš vaikų tėvo minėtoje byloje yra priteistas tik laikinas išlaikymas, išsamiai neišanalizavus nei vaikų poreikių, nei šalių turtinės padėties, nei galimybių mokėti priteistą laikiną išlaikymą, remiantis tik preliminariu faktinių aplinkybių vertinimu. Todėl teigti, kad iš vaikų tėvo negalima išieškoti išlaikymo, kai išlaikymo klausimas teismo sprendimu dar nėra išspręstas, kai nėra įvertinti visi įrodymai apie tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, kai nenustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nenuspręsta dėl santuokinio turto padalinimo ir/ar kompensacijų priteisimo, nėra jokio pagrindo. Atsakovai pažymėjo, kad sutuoktiniai santuokoje yra įgiję nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo byloje turės būti sprendžiamas šio turto padalinimo tarp sutuoktinių klausimas. Teismo sprendimu padalinus turtą natūra ir/ar priteisus kompensacijas vienam iš sutuoktinių, atsiras visos galimybės išieškoti išlaikymą iš nepilnamečių vaikų tėvo, jei išlaikymas būtų priteistas. Atsakovų žiniomis, nepilnamečių vaikų tėvas siekia ir yra pareiškęs reikalavimą, kad po santuokos nutraukimo dviejų vaikų A. ir A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, o dukrų A. ir A. - su motina. Tokiu būdu būtų išspręsti ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai, kadangi abu tėvai proporcingai pasiskirstytų vaikų priežiūros ir išlaikymo klausimus, todėl nei vienas iš tėvų išlaikymo nemokėtų. Nurodo, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra visiškai nesavalaikis ir nepagrįstas, nes kol nėra išspręsta santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo byla, neišspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo klausimai, tol nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad negalima išieškoti išlaikymo iš nepilnamečių vaikų tėvo. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Nepilnamečių vaikų tėvui negalint mokėti viso priteisto laikino išlaikymo, ieškovė gauna vaikų išlaikymo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos po 72 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, dėl to vaikų tėvui auga įsiskolinimas VSDFV Mažeikių skyriui. Ieškovė taip pat gauna iš valstybės išmokas („vaiko pinigus“) po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Taigi, išlaikymą nepilnamečiams ieškovės vaikams teikia tiek vaikų tėvas R. D., tiek valstybė: ieškovė gauna 400 Eur iš valstybės + 288 Eur iš VSDFV + 73,66 Eur (nuo 2020 m. 11 mėn.) atskaitoma iš vaikų tėvo darbo užmokesčio, t. y. ieškovė gauna iš viso 761,66 Eur/mėn., t. y. po 190,42 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad atsakovų sūnus (nepilnamečių vaikų tėvas) R. D. teikia išlaikymą vaikams ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir pirkdamas jiems rūbus, paspirtukus ir kitus reikalingus daiktus. Tai iš dalies lėmė vaikų motinos R. D. elgesys, nes savaitgaliais vaikai yra atiduodami tėvo globon be atsarginių rūbų, batų, paspirtukų, dviračių ir kitų būtinų daiktų savaitgalio praleidimui. Todėl vaikai Kaune turi atsarginius rūbus, batus ir kitus daiktus. Šios aplinkybės patvirtina, kad vaikai tikrai yra aprūpinti savo abiejų darbingų tėvų ir nėra reikalo priteisti išlaikymą iš senelių. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovė taip pat turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad ieškovė nepateikė visų duomenų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį, kas turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 350 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Nurodo, kad vieno vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 500 Eur/mėn. suma. Tačiau ieškovės pateiktose vaiko poreikių lentelėse yra nurodoma, kad vaikų poreikiai yra mažesni negu 500 Eur/mėn.: A. 385,83 Eur/mėn., A. 385,83 Eur/mėn., A. 364,66 Eur/mėn., A. 364,66 Eur/mėn., taigi, apytiksliai vieno vaiko poreikiai yra apie 375 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Todėl kiekvienas tėvas turėtų skirti apie 180 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Priteisus po 350 Eur/mėn. kiekvienam vaikui iš atsakovų, ieškovei būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita, nes vaikai vis tiek gaus „vaiko pinigus“ iš valstybės, o ieškovė ir vaikų tėvas be pagrindo bus atleisti nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Būtina sąlyga tenkinti ieškovės ieškinį yra ta, kad seneliai turi turėti realią galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiams anūkams. Atsakovai pažymi, kad jie teikti savo anūkams kiekvienam po 350 Eur per mėnesį (viso 1400 Eur) neturi jokių finansinių galimybių. Visų pirma, atsakovas R. D. serga sunkia liga ir yra nedarbingas, negauna darbinių pajamų. Atsakovas R. D. turi teisę vykdyti individualią veiklą, tačiau dėl sveikatos jokių individualios veiklos pajamų 2020 metais negavo. Atsakovų šeima gyvena tik iš atsakovės A. D. darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuris sudaro apie 670 Eur/mėn., bei A. D. pajamų iš individualios veiklos. Be to, atsakovų turimas nekilnojamasis turtas - dalis žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeistas Luminor bankui, užtikrinant atsakovų prievolę pagal 2014 m. gruodžio 16 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK14/12/639SN. Šios prievolės suma - 71 159,64 Eur, įvykdymo terminas – 2031 m. sausio 1 d., kiekvieną mėnesį atsakovai moka bankui 365 Eur įmokas, kurios gali didėti, atsižvelgiant į EURIBOR kitimo tendencijas. Atsakovės mama Z. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sunkios sveikatos būklės, du kartus sirgusi vėžiu, paskutinį kartą - 4 stadijos. Atsakovo R. D. tėvai - mama K. L. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tėvas S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Atsakovų tėvai dėl amžiaus ir sveikatos būklės, gaunamų nedidelių pensijų, tinkamai savo poreikiais pasirūpinti negali, todėl juos prižiūrėti ir išlaikyti turi pareigą atsakovai. Atsakovai taip pat papildomai kaupia savo senatvės pensijai, todėl turi sutartinius įsipareigojimus kiekvieną mėnesį pervesti įmokas draudimo bendrovei. Priteisus iš atsakovų išlaikymą anūkams, jie netektų galimybės papildomai kaupti senatvei. A. D. kiekvieną mėnesį moka 226,30 Eur senatvės pensijos kaupimui. Be to, atsakovė A. D. turi gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią moka 147,69 Eur/mėn. Atsakovai atkreipia teismo dėmesį, kad jie padėdavo ieškovės ir jų sūnaus šeimai pagal savo galimybes, ypač padėdavo prižiūrėti anūkus, tačiau 1400 Eur/mėn. išlaikymo našta atsakovams yra per didelė ir pažeidžianti jų interesus. Vaikams šiuo metu yra teikiamas pakankamo dydžio laikinas išlaikymas, o vėliau išlaikymas gali būti priteistas turtu ar bus reali galimybė nukreipti išieškojimą į vaikų tėvo turtą. Be to, prie išlaikymo turi pareigą prisidėti ir pati ieškovė, vaikai gauna „vaiko pinigus“ iš valstybės. Atsakovai neturi realių galimybių finansiškai prisidėti prie anūkų išlaikymo, nes jų pačių turtinė padėtis nėra gera, atsižvelgiant į atsakovo R. D. sveikatos būklę. Be to, jie prižiūri tris senyvo amžiaus savo tėvus, juos išlaiko, jais rūpinasi, turi prievolę Luminor bankui.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad šiuo atveju ginčo, kad ieškovė pirmiausia reiškė reikalavimą pagrindiniam skolininkui, t. y. vaikų tėvui nėra. Tačiau šalys skirtingai supranta nepilnamečių vaikų galėjimą gauti išlaikymą iš savo tėvų. Galėjimas ar negalėjimas gauti išlaikymą turėtų būti siejamas su objektyviomis priežastimis, nepriklausančiomis nuo asmens, iš kurio priteistas išlaikymas, valios. Viena iš tokių priežasčių galėtų būti, pvz., tėvų negalia ar sunki liga, dėl kurios jie patys būtų išlaikomi. Šiuo metu nenustatyta, kad vaikų tėvas R. D. yra nedarbingas ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tai, kad jis vengia teikti vaikams išlaikymą (arba nepakankamai dalyvauja vaikų išlaikyme) ir dėl to yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, neturi būti pripažinta pakankama priežastimi konstatuoti, kad vaikai iš tėvo visiškai negali gauti išlaikymo. Vaikų tėvas R. D. turi nekilnojamojo turto, todėl ieškovė turi galimybę kreiptis dėl išlaikymo vaikams turtu. Skyriaus manymu, nėra jokių duomenų, kad atsakovai turi realias galimybes teikti išlaikymą vaikaičiams, todėl ieškovės ieškinio nepalaiko.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė R. D. paaiškino, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi, įsiskolinimas už vaikų išlaikymą yra didelis, o A. D. prisideda prie to, kad jų sūnus neteiktų išlaikymo vaikams. Vaikų tėvas gyvena pas atsakovus, dirba puse etato, nors yra darbingas, anksčiau jo pajamos buvo 2000-3000 Eur. Dar laukdamasi ketvirto vaiko (2019 m.) išsikraustė iš namų, nes patyrė smurtą, santykiai su vyru buvo siaubingi. Jau tada neišlaikė vaikų, sakė „ką tu paimsi iš to, kuris nieko neturi“, „tau nebus geriau be manęs negu su manim“ ir pan. Nurodė, kad viena moka visus įsipareigojimus. Kai buvo priteistas laikinas išlaikymas, vaikų tėvas nemokėjo, todėl kreipėsi į antstolį. Antstolis nurašė apie 700 Eur ir po to vyro pajamos labai sumažėjo. Atsakovė dirba „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadove, todėl turi galimybę gauti nemažus pinigus. Paaiškino, kad gauna nepastovias pajamas, kiekvieną mėnesį gauna maždaug 1800 Eur. Vaikai pas tėvą būna kas antrą savaitgalį, visas atostogas, jokių dovanų namo neparsiveža, turi viską palikti Kaune. Vasarą buvo gavusi būtiniausių kanceliarinių prekių krepšelį, tačiau nežino kas jį perdavė – vaikų tėvas ar seneliai. Atsakovė nuolat įžeidinėja ir viskuo kaltina ieškovę, todėl užblokavo ją socialinėse medijose, ji niekada nepaklausė, ar vaikams kažko trūksta. Ar vyras turi kažkokių sveikatos sutrikimų ieškovė nežino. Labiausiai ieškovei prižiūrėti ir išlaikyti vaikus padeda jos mama V. Š., ji sumokėjo ir už naujo buto nuomą apie 2000 Eur, dar padeda giminės ir draugai tiek daiktais, tiek atveždami maisto. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki šiol ieškovė moka kreditorinius įsipareigojimus: būsto paskola apie 623 Eur, komunaliniai mokesčiai, padengė įsiskolinimą už elektrą ir bendrijai, sužinojo, kad vyras nebemoka paskolos Šiaulių bankui (skola virš 8000 Eur), todėl bankas kreipėsi į antstolį, kuris areštavo sąskaitas (moka virš 200 Eur), vyras pardavė automobilį, todėl teko pirkti išperkamąja nuoma kitą automobilį, už kurį moka virš 200 Eur. Nurodė, kad apie atsakovo pajamas nieko nežino, o A. D. pajamos būdavo po 7000 Eur, būdavo ir 10000 Eur per mėnesį. Dirba pagal individualią veiklą, alga minimali, tačiau didžiausia dalis sudaro komisiniai. Su atsakovu sudėtinga bendrauti, nes jo liga yra ne fizinė. Paaiškino, kad santuokos nutraukimo byla teisme dar nėra baigta, vaikams priteistas tik laikinas išlaikymas. Vaikų išlaikymui pati skiria po 100 Eur, iš Sodros gauna po 73 Eur, iš savivaldybės gauna 580 Eur penkiems vaikams, vaikų tėvas perveda 73 Eur iš viso. Nurodo, kad namo ir žemės sklypo vertė yra gerokai virš 200 000 Eur. Vaikų tėvas su mažiausia dukra A. beveik nebendrauja, bendravimo tvarkos nesilaiko, jis buvo teismo įspėtas dėl nebendravimo. Nurodė, kad vyras R. D. jau po mėnesio nuo ieškovės išsikraustymo apsigyveno su U. V. (dirba atsakovės įmonėje direktore).
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečių vaikų tėvas išlaikymo pilna apimtimi neteikia, galimai net neketina prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl šią pareigą turi prisiimti vaikų seneliai. Ieškovės turtinė padėtis neleidžia patenkinti visų vaikų poreikių. Iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo, vaikų tėvo pajamos buvo ženkliai didesnės, jis nededa pastangų gauti didesnį atlyginimą. Atsakovai padėjo vaikų tėvui susimažinti pajamas, todėl jie atsakingi už vaikaičius.
Atsiliepimas
8. Atsakovė A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo pat pirmos anūkės gimimo aktyviai dalyvavo vaikų gyvenime, auginime, leisdavo kartu atostogas, atvažiuodavo jų pagloboti. R. D. mama mažai padėdavo prižiūrėti vaikus, nes santykiai su ieškove nebuvo geri. Nurodė, kad vyras (atsakovas) serga, todėl viskas yra ant atsakovės pečių. Ieškovė, išleisdama vaikus pas atsakovus, neįdeda nei rūbų, nei žaislų, todėl reikėjo viską supirkti. Ieškovė su vyru gyvendavo ne pagal pajamas, daug sau leisdavo. Paaiškino, kad tikrai neuždirba tiek, kiek ieškovė sako (gauna nuo 1000-2000 Eur), tačiau kai vaikai atvažiuoja, stengiasi su jais kažką veikti, papramogauti. Pajamos nuolat svyruoja, dar turi pati sumokėti apie 40 proc. mokesčių, pandeminė situacija bei situacija šeimoje taip pat turėjo įtakos sumažėjusiam darbo užmokesčiui. Kiekvieną savaitę važiuodavo paimti vaikų. Paaiškino, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus vadovė, už praeitą mėnesį gavo virš 3000 Eur komisinių, nuo kurių dar moka 40 proc. mokesčių. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, įmonėje pasikeitė akcininkas, todėl neaišku, kiek dar dirbs. Taip pat turi įsigiję kotedžą su banko paskola, kurią turės grąžinti dar 5 metai būnant pensijoje (apie 360 Eur), moka gyvybės draudimą, santaupų neturi, gyvena iš atsakovės pajamų. Turi gyvą mamą, vyras turi abu tėvus, kurie serga, yra virš 80 metų amžiaus, todėl reikia ir jiems padėti tiek materialiai, tiek fiziškai. Perka vitaminus imuninei sistemai, prašo, kad ateitų patvarkyti, valgyt padarytų mamai, per mėnesį skiria 120 Eur vien vitaminams. Nurodė, kad pernai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 2500 Eur U. V., kuri yra dabartinė sūnaus R. D. draugė. Pardavė, nes nenorėjo jokių sąsajų, kad turi įtakos sūnaus finansams. Sūnus su U. V. gyvena pas atsakovus. Kai pradėjo griūti sūnaus santuoka, sūnus išvis negalėjo dirbti, vaikščiojo pas psichologę, jam reikėjo palaikymo, bandė taikytis su ieškove. R. D. neduoda anūkės A. išsivežti, bendrauti, daro viską, kad ji nepažinotų nei tėvo, nei senelių. Atsakovė nurodė, kad turi lėtinių ligų: širdies permušimų, galvos svaigimai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. paaiškino, kad su R. D. santykiai buvo šalti. Serga lėtine liga, todėl yra visiškai priklausomas nuo sutuoktinės A. D., turi senus tėvus, kuriuos reikia prižiūrėti. Su ieškiniu nesutinka, nes kol gyvi ir sveiki vaikų tėvai, vaikus turi išlaikyti tėvai. Nurodo, kad turi individualią veiklą, iš gaunamų pinigų sumoka mokesčius, iki mokesčių gauna 600-700 Eur. Iš sūnaus neima nuomos mokesčio ir nereikalauja sumokėti už komunalinius mokesčius, maistą gali nusipirkti pats jei nori, tačiau gyvena iš bendrų lėšų. Apie sūnaus galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, su juo nekalbėjo. Tiki, kad sūnus ateity tikrai susiras geriau apmokamą darbą.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai R. D. padeda kiek gali, nes jai vienai išlaikyti vaikus labai sunku. Finansiškai ieškovę remia jos teta, dėdė, močiutė, kuri gyvena Kaišiadoryse. Pinigus R. persiunčia į sąskaitą. Jei tėvas negali išlaikyti savo vaikų, turi prisidėti atsakovai, vaikų seneliai, nes viena vykdo kreditorinius įsipareigojimus. Vaikų tėvas kerštauja, nes yra pasakęs, kad „aš tau gyvenimo nepalengvinsiu“. Nurodė, kad gyvena kartu su anūkais ir dukra, todėl bendrai leidžia pinigus maistui ir vaikams, buvo pervedus nuomotojai už būsto nuomą. Už nuomą pinigus dukra grąžino. Nurodė, kad šiuo metu santaupų neturi, savo poreikiams išleidžia virš 100 Eur. K. V. Š. žinoma, atsakovė A. D. uždirba gerai, važinėdavo į keliones, eidavo į kavines. Giminės prie ieškovės vaikų išlaikymo prisideda epizodiškai, savanoriškai, pora kartų per metus. Vaikų tėvas nėra skambinęs ir neklausė, ar vaikams reikia kokių daiktų ar pagalbos. Su atsakove A. D. nebendrauja, vaikai daiktų iš senelių negali atsivežti namo. Vaikus į ugdymo įstaigas nuveža ir parveža pasikeisdamos, kuri turi daugiau laiko tuo metu, nes paėmimo laikas vaikų nesutampa. Jei vaikai serga, nei vaikų tėvas, nei atsakovai neprisideda. Atsakovė A. D. stengiasi, kad R. D. palūžtų.
11. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės reikalavimas yra absurdiškas, nes tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus. Ieškovė pripratusi lengvai ir prabangiai gyventi, ji namą išsinuomojo anksčiau nei įvyko barnis šeimoje. Kai 2019 m. ieškovė išėjo iš namų, jai buvo neįdomu, kas mokės paskolas ir įsipareigojimus, todėl iki 2020 m. sausio viską mokėjo vienas. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio lankė psichoterapiją, nes buvo labai sunkus laikotarpis. Nurodė, kad teko atsisakyti nereikalingų dalykų, atsisakė privataus darželio, pusę sumos už vaikų prekes pervesdavo R. D., tačiau ji pasakė, kad išvis geriau nevestų, jei per pusę. Gimus vaikams, visada važiuodavo kartu į koncertus ir filmavimus, kad ji galėtų pamaitinti vaikus, todėl uždirbti tuo metu daug negalėjo. Su paskola nusipirko žemės sklypą, pradėjo statytis namus. Nurodė, kad buvo etapas, kai dirbo per tris darbus, statė bendrą namą, persikraustė 2016 m., sumažėjo pajamų, todėl teko imti paskolas, pirkti didesnį automobilį. Teiginiai, kad jis nieko nepadėjo ir nedirbo, neteisingi, nes pats surinkinėjo baldus, statė tvorą, sodino tujas, prižiūrėjo darbininkus ir pan. Nurodo, kad 2018 m. pradėjo intensyviau dirbti, todėl jo pajamos padidėjo, o R. D. sumažėjo. Tuo metu R. mama niekuo neprisidėjo, ji į namus buvo atvažiavusi gal 5 kartus per septynis santuokos metus, jei ir atvažiuodavo, visad susipykdavo. Tuo tarpu kas antrą savaitgalį padėti atvažiuodavo A. D.. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. su ieškove nebeveda bendro ūkio. Ieškovė daro viską, kad apipiltų liudytoją purvais, sugniuždytų, bet net vyriausias vaikas A. teisme nepasakė nieko blogo apie jį. Paaiškino, kad nuo pat A. gimimo stengėsi užmegzti su ja ryšį, bet ieškovė darė viską, kad kuo mažiau matytųsi su mažiausia dukra. Jei galėdavo atvažiuoti į Vilnių kitą dieną, nei nustatytas pasimatymas su A., R. neleisdavo, liepė būtinai laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos (matytis trečiadienį). Normalaus bendravimo su R. nėra, viskas vyksta per policiją ir advokatus. Nurodė, kad gyvena pas tėvus, neturi galimybės dažnai važinėti pasimatyti su vaikais, jei negali atvykti, visada praneša. Anksčiau ieškovė net nepranešdavo, jei vaikai susirgdavo. Liudytojui nesuprantama, kodėl jo tėvai, kurie greitai patys bus pensininkai, turi išlaikyti jų vaikus, kodėl jie turi būti atsakingi už tai, kad nusprendė turėti daugiau vaikų. Nurodė, kad šiai dienai savo nieko neturi, tik bendras turtas su ieškove, kurį padalinus, galės daugiau išleisti vaikams. Ieškovė yra žinomas asmuo ir gauna nemažus pinigus iš savo veiklos, gauna pinigų iš valstybės vaikams, bet jai vis trūksta. Nurodė, kad gauna 200 Eur į rankas jau sumokėjus pinigus vaikams, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsilavinimas aukštasis, dirba laisvu darbo grafiku. Dirba su klientais puse etato, todėl nėra konkrečių darbo valandų. Paaiškino, kad dabar sunku rasti geriau apmokamą darbą dėl kovido, be to darbdaviai nenori priimti į darbą, nes kiekvieną trečiadienį turi važiuoti pas A., kas antrą penktadienį vėl negalėtų dirbti, nes turi paimti vaikus. Kiekvienam vaikui skiria apie 17 Eur, nes šiuo metu tik tiek gali skirti. Paskolą bankui moka R. D., jis mokėjo pusantrų metų nuo jos išėjimo. Paskolos likutis yra tarp 140 000-150 000 Eur, o namo vertė yra daug didesnė, todėl namą pardavus galėtų atiduoti paskolą ir dar liktų naujo gyvenimo pradžiai. Su tėvais skrido į Turkiją, pusę sumos padengė mama A. D. ir pusę sumos brolis padovanojo gimtadienio proga. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes buvo pokalbis su vadovybe, kuri nenorėjo viešoje erdvėje nuskambėti dėl skyrybų su R. D.. Šioje įmonėje dirbo pagal individualią veiklą. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra virš 10 000 Eur. Kai pasiima vaikus, kiek gali pats vaikus išlaiko, padeda draugai, kurie atiduoda drabužėlių ir žaislų. Nurodė, kad jam nėra apribotas darbingumas, nėra neįgalus.
12. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš vaikų tėvo, tačiau nepalaiko reikalavimo dėl išlaikymo iš senelių. Nurodė, kad visų pirma, dar nėra išspręstas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo santuokos nutraukimo byloje. Kadangi išlaikymas priteisiamas iš to tėvo, su kuriuo vaikai negyvena, tai perkelti pareigą išlaikyti vaikus seneliams yra nesavalaikis ir reikštų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.237 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Išlaikymas iš senelių priteisiamas tik tokiu atveju, jei vaikai neturi tėvų arba negalima iš jų išieškoti išlaikymo. Šiuo atveju nepilnamečiai vaikai turi gyvus ir sveikus tėvus ir kuriam iš tėvų bus priteistas išlaikymas dar neaišku. Tai, kad iš R. D. priteistas laikinas išlaikymas dar nereiškia, kad iš jo bus priteistas išlaikymas vaikams. Antra, išlaikymo įsiskolinimas yra pagrindas keisti išlaikymo pobūdį. Pagal teismų praktiką, didelis išlaikymo įsiskolinimas yra pagrindas peržiūrėti išlaikymo formą, o iš Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad vaikų tėvas R. D. turi nekilnojamojo turto. Kaip namas bus padalytas santuokos nutraukimo byloje nėra aišku: ar padalintas natūra, ar atiteks vienam iš sutuoktinių išmokant kitam kompensaciją nėra svarbu, nes ieškovė galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo – turtu arba vienkartine pinigų suma. Taip bus apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Trečia, išlaikymo įsiskolinimo faktas dar nereiškia, kad iš vaiko tėvo nebus galimybės gauti išlaikymo ateityje, nes byloje nėra duomenų, kad R. D. yra nedarbingas ar turi sveikatos sutrikimų. Pagal teismų praktiką, net jei ir yra išlaikymo įsiskolinimas, tai nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš senelių. Turi būti objektyvios priežastys, dėl kurių neįmanoma išieškoti išlaikymo iš vaikų tėvo, o išlaikymo įsiskolinimas yra subjektyvi priežastis. Apsaugant nepilnamečių vaikų teises, buvo sukurtas Vaikų išlaikymo fondas. Tiek R. D., tiek R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad turto vertė yra daug didesnė nei 200 000 Eur, todėl tikėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas bus padengtas turtą padalinus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
13. Byloje nustatyta, kad R. D. ir R. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 627 (tomas 1, el. b. l. 8). Santuokoje gimė vaikai: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 9-12). R. D. turi dar vieną sūnų – A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 3). Iš vaikų poreikių lentelių matyti, kad A. poreikiams per mėnesį reikalinga 528,00 Eur, A. poreikiams – 537,00 Eur, A. poreikiams – 541,00 Eur, A. poreikiams – 555,00 Eur. Ieškovė vaikams išlaikyti skiria kiekvienam po 100,00 Eur, išmokos iš valstybės sudaro po 183,20 Eur, iš vaikų tėvo R. D. gaunama po 18,25 Eur, vaikų senelė V. Š. perveda po 30,00 Eur kiekvienam vaikui (tomas 3, el. b. l. 3-11). Byloje pateikti internetiniai užsakymai apie pirktas įvairias prekes vaikams (drabužiai, žaislai, higienos prekės, vaistai, maistas ir pan.) (tomas 3, el. b. l. 15-25; 48; 59; 84-97; 107-181; 188-191; 193-278). Byloje pateiktos sąskaitos faktūros bei apmokėjimai už elektros energiją, komunalines paslaugas, paslaugas bendrijai, automobilio nuomą ir pan. (tomas 3, el. b. l. 50-58; 60-71; 74-83; 99-106; 182-184). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2626-494/2020: nustatė nepilnamečių vaikų A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su R. D. bei priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kas mėnesį (tomas 1, el. b. l. 109-112). Antstolio Roberto Vasiliausko 2021 m. sausio 22 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-179-3743 nurodyta, kad R. D. skola nepilnamečių vaikų išlaikymui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį yra 8072,99 Eur (tomas1, el. b. l. 13-14). To paties antstolio 2021 m. spalio 28 d. patvarkyme Nr. S-21-179-31926 nurodyta, kad skola už išlaikymą vaikams sudaro 16011,64 Eur, o 2022 m. kovo 8 d. patvarkyme Nr. S-22-179-6726 skola jau 19313,42 Eur (tomas 3, el. b. l. 39, tomas 4, el. b. l. 142). R. D. 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė nuomos sutartį su A. Č., kuria susitarė išsinuomoti butą šeimai gyventi adresu (duomenys neskelbtini) už 800,00 Eur per mėnesį (tomas 3, el. b. l. 28-33). Iš AB „Swedbank“ banko išrašų matyti, kad V. Š. papildo R. D. sąskaitą, perveda pinigus už būsto nuomą (tomas 2, el. b. l. 59-91). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ 2020 m. gegužės 6 d. pažymos matyti, kad R. D. vardu registruota transporto priemonė BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. (tomas 1, el. b. l. 24). Byloje pateikta 2019 m. lapkričio 27 d. išperkamosios nuomos sutartis, kuria R. D. nuomojasi automobilį Toyota Sienna, 2014 m., iš UAB „BRC Finance“ už 208,21 Eur (tomas 2, el. b. l. 30-46). R. D. ir R. D. 2014 m. balandžio 17 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 14-028051-FA su AB „Swedbank“173772,01 Eur sumai žemės sklypo daliai pirkti, būstui statyti ir aplinkai sutvarkyti adresu (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimo terminas – 2044 m. kovo 20 d. (tomas 1, el. b. l. 142-157). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. gegužės 4 d. išrašo matyti, kad R. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso 1198/1287 dalis žemės sklypo bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 25-28). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymoje nurodyta, kad R. D. 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 2 d. laikotarpiu skirtos motinystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo 560,84 Eur iki 3463,29 Eur (tomas 1, el. b. l. 32-33). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius pateikė informaciją apie nepilnamečiams vaikams skirtas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Šiuo metu A. ir A. mokama po 82,40 Eur bei dar po 70,00 Eur, A. ir A. – po 70,00 Eur bei dar po 41,20 Eur (tomas 1, el. b. l. 124-130). Pagal pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus, R. D. deklaravo 13911,35 Eur pajamų (tomas 4, el. b. l. 151-154). Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad R. D. lanko psichologo konsultacijas, vienos konsultacijos kaina 25,00 Eur (tomas 3, el. b. l. 49; 72-73). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 22 d. išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra U. V. nuo 2021 m. sausio 21 d., akcininkė A. D. nuo 2020 m. vasario 25 d. (tomas 1, DOK-24615, zip priedas). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 m. matyti, kad grynasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas sudarė 11494 Eur (tomas 3, el. b. l. 46). A. D. ir R. D. 2014 m. gruodžio 18 d. sutartine hipoteka įkeitė Nordea Bank AB nekilnojamąjį turtą: butą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) bei butą adresu (duomenys neskelbtini). Hipoteka užtikrinta 2014 m. gruodžio 16 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 14/12/639SN, prievolės dydis 71159,64 Eur (tomas 1, DOK-24615, zip priedas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad A. D. ir R. D. vardu registruotas žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), reg Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 171-172). A. D. dirba uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ bei per 2020 m. gavo vidutiniškai apie 709,58 Eur darbo užmokestį (tomas 1, DOK-24615, zip priedas). A. D. moka po 147,69 Eur įmokas už gyvybės draudimą (tomas 1, DOK-24615, zip priedas). Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m. nurodyta, kad R. D. negavo pajamų (tomas 1, DOK-24615, zip priedas). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ 2021 m. spalio 26 d. išrašo matyti, kad R. D. vardu nėra registruota transporto priemonių (tomas 3, el. b. l. 47). Iš 2022 m. kovo 9 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad R. D. sąskaitos likutis190,54 Eur, o 2021 m. vasario 23 d. sąskaitos likutis buvo 1189,05 Eur (tomas 4, el. b. l. 146-147).
Dėl išlaikymo priteisimo iš senelių sąlygų egzistavimo
14. Ieškovė R. D. prašo priteisti iš atsakovų A. D. ir R. D. išlaikymą nepilnamečiams atsakovų vaikaičiams, pagal patikslintus reikalavimus, po 208,80 Eur per mėnesį. Nurodo, kad priteisto laikino išlaikymo vaikų tėvas beveik nemoka (moka po 18,25 Eur per mėnesį), kaupiasi išlaikymo įsiskolinimas, o atsakovė A. D. aktyviai prisidėjo prie to, kad vaikų tėvas gautų minimalias pajamas. Atsakovė gauna geras darbines pajamas, todėl privalo prisidėti prie anūkų gerovės.
15. CK 3.237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Ta pati pareiga kyla ir pilnamečiams broliams ar seserims (CK 3.236 straipsnio 1 dalis).
16. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
17. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).
18. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga tenka tėvams, o atitinkamoms sąlygoms esant – seneliams (CK 3.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006. Teismų praktika. 2006, 26).
19. Seneliams pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikaičius kyla tada, kai vaikaičiai neturi tėvų arba pilnamečių brolių ar seserų ar negalima išieškoti iš jų išlaikymo, taip pat tada, kai nepilnamečiui išlaikymas yra reikalingas (jis neturi savarankiškų pajamų ar kitokio turto) ir seneliai turi realią galimybę jį teikti. Senelių pareiga išlaikyti nepilnamečius savo vaikaičius yra subsidiarioji ir pirmiausia reikalavimas turi būti pareikštas pagrindiniam skolininkui.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. D. 2020 m. vasario mėn. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio R. D. kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Santuokos nutraukimo byla dar nėra baigta, galutinis teismo sprendimas nepriimtas. Teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečių vaikų A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su R. D. bei priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kas mėnesį. Vaikų tėvas išlaikymui skiria kiekvienam po 18,25 Eur, todėl kaupiasi išlaikymo skola, kuri yra apie 19 000 Eur. Taigi galima teigti, jog reikalavimas pirmiausia buvo pareikštas pagrindiniam skolininkui.
21. Kita sąlyga nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimui iš senelių yra tada, kai nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra reikalingas (jie neturi savarankiškų pajamų ar kitokio turto). Ieškovės vaikai yra nepilnamečiai, visiškai priklausomi nuo tėvų. A. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, A. – (duomenys neskelbtini) metai, A. – (duomenys neskelbtini) metai, o A. – (duomenys neskelbtini) metai. Tokio amžiaus vaikai greitai išauga drabužėlius, avalynę, jiems reikia įvairių priemonių ugdymui, lavinimuisi ir pan., todėl neabejotina, kad vaikų tiek būtinieji, tiek kiti poreikiai turi būti patenkinti. Pagal ieškovės patikslintą vaikų poreikių lentelę, A. poreikiams per mėnesį reikalinga 555,00 Eur, A. poreikiams – 537,00 Eur, A. poreikiams – 528,00 Eur, A. poreikiams – 541,00 Eur (drabužiams, avalynei, maisto produktams, vaistams, vitaminams, higienos reikmenims, komunaliniams mokesčiams, ugdymui ir kitoms išlaidoms). Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui skiria po 100,00 Eur, 183,20 Eur gauna iš valstybės, 18,25 Eur vaikų tėvo mokami pinigai kiekvienam vaikui per mėnesį, vaikų senelė V. Š. skiria po 30,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl trūkstama pinigų suma yra po 208,80 Eur kiekvienam vaikui, kuri turi būti priteista iš senelių.
22. Senelių realios galimybės teikti nepilnamečiams vaikaičiams išlaikymą yra kita būtina sąlyga ieškinio tenkinimui. Atsakovai tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas R. D. serga sunkia liga ir yra nedarbingas, pajamų beveik negauna (per mėnesį lieka virš 100,00 Eur pajamų į rankas), šeimą išlaiko atsakovė A. D., kuri uždirba 1000-2000 Eur atskaičius mokesčius. Iš pažymos apie darbo užmokestį už 2020 m. laikotarpį matyti, kad A. D. vidutinės pajamos 2020 metais buvo 709,58 Eur. Atsakovų namuose šiuo metu gyvena ir ieškovės sutuoktinis R. D., kuris dirba puse etato ir, kaip teigė atsakovas, prie komunalinių mokesčių neprisideda, nuomos mokesčio nemoka, todėl išlaidas dengia atsakovai. Atsakovai turi turto – žemės sklypą ir butą adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti Nordea Bank AB bankui iki 2031 m. sausio 1 d. (bankui moka po 365,00 Eur per mėnesį). Atsakovė A. D. taip pat moka gyvybės draudimo įmokas apie 147,69 Eur per mėnesį bei kaupia pinigus senatvės pensijai (moka po 226,30 Eur per mėnesį). Iš viso atsakovė per mėnesį patiria apie 738,99 Eur išlaidų įvairių įsipareigojimų dengimui. Atsakovai nurodė, jog rūpinasi ir senais tėvais. Atsakovės mama Z. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsakovo R. D. tėvai - mama K. L. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tėvas S. D. - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nurodė, jog atsakovų tėvai dėl amžiaus ir sveikatos būklės, gaunamų nedidelių pensijų, tinkamai savo poreikiais pasirūpinti negali, todėl juos prižiūrėti ir išlaikyti turi pareigą atsakovai. Ieškovė, patikslinusi nepilnamečių vaikų poreikių lenteles nurodė, kad kiekvienam vaikui trūkstama išlaikymo suma yra 208,80 Eur per mėnesį, iš viso: 835,20 Eur. Įvertinus atsakovų turtinę padėtį ir realias galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą vaikaičiams per mėnesį, teismas sprendžia, kad atsakovų galimybės yra ribotos, atsakovės gaunamo darbo užmokesčio neužteks patenkinti tiek savo šeimos, tiek visų vaikaičių poreikius. Pažymėtina, kad atsakovė A. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsakovas R. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sergantis lėtinėmis ligomis, todėl atsakovų galimybės ateityje gauti didesnių pajamų yra ribotos, netrukus patys bus pensinio amžiaus, todėl, tikėtina, kad ateityje jiems patiems bus reikalingas išlaikymas. Įvertinus išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovai šiuo metu realių galimybių skirti vaikaičiams iš viso 835,20 Eur per mėnesį neturi.
23. Kitos būtinosios sąlygos ieškinio tenkinimui pagal CK 3.237 straipsnio 2 dalį yra tada, kai vaikaičiai neturi tėvų arba pilnamečių brolių ar seserų ar negalima išieškoti iš jų išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai vaikai A., A., A. ir A. pilnamečių brolių ar seserų neturi, tačiau turi gyvus tėvus R. D. ir R. D.. Šiuo metu teisme nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla, turto padalinimo bei vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo klausimai. Kaip minėta, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones vaikų tėvui R. D. ir nustatė vaikų gyvenamąją vietą su R. D. bei priteisė kiekvienam vaikui po 215,00 Eur per mėnesį išlaikymui. Vaikų tėvas pilna apimtimi išlaikymo neteikia, todėl auga išlaikymo įsiskolinimas (moka po 18,25 Eur). Ta aplinkybė, kad R. D. šiai dienai neskiria pakankamos pinigų sumos vaikų išlaikymui dar nereiškia, kad išlaikymo išieškoti iš jo apskritai neįmanoma. Teismo posėdžio metu liudytojas R. D. (vaikų tėvas) nurodė, kad sunkiomis ligomis neserga, jam nėra nustatytas neįgalumas, su ieškove R. D. turi nekilnojamojo turto, kurio padalinimo klausimai dar sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Dėl sunkios psichologinės būklės bei nustatyto laikino bendravimo su vaikais grafiko, nurodė, kad neturi šiuo metu galimybės susirasti geriau apmokamo darbo. Vadinasi, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikų tėvas R. D. negalėtų vykdyti įstatymų numatytos imperatyvios pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018, 20 punktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Imperatyvi pareiga išlaikyti vaiką galioja, iki nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia pilnametystės, vaikas įvaikinamas, miršta (CK 3.194 straipsnio 4 dalis) ar nuginčijama tėvystė. Išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis, lemiantis negalimumą perkelti ją kitiems asmenims, vis dėlto savaime nelemia jos pasibaigimo mirus skolininkui, nes kartu tai yra ir turtinė prievolė, taigi būdama tokia ji gali būti vykdoma iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1). Taigi, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, pripažįstama, kad konstitucinė ir imperatyvi pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla vaikų tėvams, o tik vienam iš tėvų mirus, sergant sunkia liga ar esant kitoms objektyvioms priežastims, ši pareiga kyla vaikų pilnamečiams broliams, seserims ar seneliams. Šiuo atveju atsakovai nėra atsakingi už savo pilnamečio sūnaus, vaikų tėvo R. D. sprendimus susirasti darbą ar išeiti iš darbo, o ieškovės teiginiai, kad atsakovė A. D. turi įtakos R. D. darbo užmokesčiui, yra deklaratyvūs.
25. Apibendrinus išdėstytus argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausius byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad nėra nustatyta būtinųjų sąlygų ieškinio tenkinimui, nes nepilnamečių vaikų tėvai yra gyvi ir sveiki, turintys turto, kurį dalinasi santuokos nutraukimo byloje, o atsakovai (vaikų seneliai) neturi realių galimybių teikti vaikaičiams išlaikymą. Šiuo atveju seneliai turi teisę, bet ne pareigą prisidėti prie vaikaičių gerovės, kadangi konstitucinė, imperatyvi ir asmeninė pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus priskiriama nepilnamečių vaikų tėvams. Be to, nėra pagrindo teigti, kad iš vaikų tėvo nėra galimybės išieškoti išlaikymo, kadangi minimalų išlaikymą jis vaikams teikia, nors akivaizdu, jog nepakankamą, sveikatos sutrikimų neturi, yra jauno amžiaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ateityje jo finansinės galimybės nepagerės. Pažymėtina, kad ieškovė R. D. ir vaikų tėvas R. D. turi turto, kurį pasidalins santuokos nutraukimo metu ir atsiras reali galimybė teikti vaikams išlaikymą bei padengti jei ne visą, tai bent dalį išlaikymo įsiskolinimo. Išlaikymas gali būti teikiamas ir turtu bei konkrečia pinigų suma, todėl šiuos klausimus ieškovė su vaikų tėvu turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turto vertė yra gerokai didesnė nei 200 000 Eur, todėl tikėtina, kad turtą pardavus bei padengus kreditorinius įsipareigojimus, atsiras galimybė padengti ir įsiskolinimą vaikams. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovai nurodo, kad patyrė 2420,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurias pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai, todėl šios išlaidos atsakovams priteisiamos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.