- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-350-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02753-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10368-892/2021 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei R. R. dėl kelio servituto nustatymo. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: (i) nustatyti 6 metrų pločio, 91 kvadratinio metro ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pagal plane nurodytas GPS koordinates (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R. nuosavybės teise priklausančiame 0,2604 ha ploto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietoves pavadinimas: (duomenys neskelbtini); (ii) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 23 d. nutartimi pasiūlė ieškovui K. M. patikslinti reikalavimą, nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. lapkričio 12 d. patikslintam reikalavimui pateikti.
3. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 15 d. buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei patvirtinimas, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės R. R. jo naudai 2 734,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė po apeliacinio skundo pateikimo Vilniaus apygardos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė atliko jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą. Ieškovas patvirtino, kad kadastro duomenų tikslinimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, jam susipažinus su teismui pateiktu ir prie bylos prijungtu atsakovei priklausančio sklypo planu, atsakovei atlikus kadastro duomenų tikslinimą ir pakeitus (pakoregavus) jai priklausančio sklypo koordinates, 4 metrų pločio kelias susisiekia su ieškovo sklypu, todėl ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą nevažiuodamas/neidamas per atsakovės sklypą, kas reiškia, jog ieškovui nebeliko poreikio nustatyti kelio servitutą per atsakovės sklypą. Dėl šios priežasties, ieškovas atsisakė ieškinio.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi pripažino, kad atsakovės pateikti įrodymai galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apie ketinimus tikslinti savo sklypo ribas atsakovė jokia forma neužsiminė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde, ji juos privalėjo patikslinti dar iki ieškinio pareiškimo, ar bent jau pareiškus ieškinį. Jeigu atsakovė sklypo ribas ir kadastro duomenis būtų patikslinusi anksčiau, ieškinys apskritai nebūtų buvęs pareikštas, ar bent jau būtų jo atsisakyta pirmosios instancijos teisme pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tačiau ji jį apskundė apeliacine tvarka, o tai dar labiau padidino ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kalta atsakovė, kurių iš viso ieškovas patyrė 2 734,86 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė R. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą, kuriuo prašė ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti, civilinę bylą nutraukti bei atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo ir priteisti visas atsakovės patirtas 2 025 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė paaiškino, kad sąžiningai naudojosi savo teisėmis, procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ginčą siekė išspręsti taikiai siūlydama galimus sprendimo variantus, o ieškovas elgėsi priešingai, nederindamas skirtingų šalių interesų, neieškodamas kompromisų, atsakovę nepagrįstai varžantį servitutą siekė nustatyti teismo keliu. Atsakovės nuomone, ieškovas, prašydamas teismo priverstinai nustatyti perteklinį servitutą, turėjo galimybę šį ginčą išspręsti neteisminiu keliu, tačiau jo neišnaudojo, nors atsakovė buvo pasiruošusi sprendimų paieškai. Jis pradėjo teisminį procesą, nebūdamas aktyvus, bendradarbiaujantis, siekiantis kilusį ginčą išspręsti geranoriškai abiem šalims priimtinu būdu, kreipimosi į teismą metu, ieškovas nebuvo išnaudojęs kitų servituto nustatymo galimybių, nė nemėgino aiškintis kitų atsakovės paminėtų servituto nustatymo galimybių su kitų gretimų žemės sklypų savininkais ir pan. Nurodė, kad būtent ieškovo skubotas, nekonstruktyvus elgesys atsakovės atžvilgiu, lėmė civilinio proceso šalių bylinėjimosi išlaidas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
7. Pažymėjo, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo jai įstatymų suteikiama apeliacijos teise ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, todėl atsakovės elgesys negali būti laikomas neteisėtu, piktnaudžiaujančiu ir sąlygojančiu ieškovo bylinėjimosi išlaidų padidėjimą, nes atsakovė tiesiog gynė savo teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei R. R. dėl kelio servituto nustatymo. Tai pat grąžino ieškovui 6,25 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės R. R. ieškovui 2 187, Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteisė 405 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad ieškovą pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas M. R., ieškovas iš viso patyrė 2 734,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateiktos PVM sąskaitos faktūros pagrindžiančios patirtas išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos išlaidos už ieškinį, atsiliepimo į apeliacinį skundą, kitų prašymų parengimą, teisinių konsultacijų teikimą bei pasirengimą, atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijų 8.2., 8.11., 8.16. ir 8.19. punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovės atstovo argumentą dėl nepagrįstai per didelių bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į nesudėtingą bylos pobūdį, procesinių dokumentų nedidelę apimtį, atmestė kaip nepagrįstą.
10. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovę R. R. pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas R. R., atsakovė iš viso patyrė 2 025 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateiktos PVM sąskaitos faktūros pagrindžiančios patirtas išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį skundą, kitų prašymų/paaiškinimų parengimą, teisinių konsultacijų teikimą bei atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijų 8.2., 8.10., 8.16. ir 8.19. punktuose nustatytų maksimalių dydžių.
11. Teismas vertino, kad ieškovas pagrįstai teikė ieškinį dėl servituto nustatymo, kadangi jis ieškinio pateikimo metu neturėjo privažiavimo prie savo sklypo, atsakovė neginčijo aplinkybės dėl servituto nustatymo būtinumo, nors ieškovo reikalavimas būtent dėl 6 metrų pločio kelio buvo nepagrįstas, tačiau byloje nebuvo nuginčytas servituto būtinumas. Nurodė, kad nors atsakovė neturėjo pareigos tikslinti matavimus, tačiau tokius veiksmus atlikusi anksčiau būtų išvengusi neigiamų pasekmių (pareigos atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas), todėl teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad po apeliacinės instancijos išnyko būtinumas nustatyti ieškovo prašomą servitutą dėl pačios atsakovės veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovo veiksmų/neveikimo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl sprendė, kad byloje nagrinėjamu atveju jo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi (CPK 185 straipsnis). Taip pat sprendė, kad yra pagrindas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti vienai iš kitos proporcingai – ieškovui iš atsakovės priteisė 80 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (nes ieškinio dalis dėl servituto ploto remiantis apeliacinės instancijos teismo motyvais nebuvo pagrįsta), tai sudarė 2 187,88 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteisė 20 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai sudarė 405 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė R. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują nutartį bei atsakovės prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo patenkinti pilna apimtimi, taip pat, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo paruošimu ir pateikimui teismui. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų procesinių dokumentų sudėtingumo ir apimties, galimų dokumentų analizės ar teisinių konsultacijų apimties bei su tuo susijusių advokato laiko sąnaudų, nevertino pačių paslaugų (konsultacijų ar dokumentų vertinimo) reikalingumo ir priskyrimo bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su nagrinėjama civiline byla, prieduose esančiose sąskaitose nurodytos teisinės konsultacijos ir nurodytos ieškovo tokio dydžio išlaidos negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir skirstomos šalims.
12.2. Byloje nėra duomenų, kurie liudytų, kad pareiškėja būtų nepagrįstai bylinėjusi, ji tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje, siekdama apginti ketinamas pažeisti/suvaržyti jos teises, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, laikėsi apdairumo ir rūpestingumo standartų, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, su ieškovu bendravo, siūlė galimas ieškovo prašomo dydžio servituto nustatymo sąlygas, o ieškovas nepasiekęs susitarimo dėl norimo dydžio servituto, teismo keliu siekė nustatyti servitutą, prieštaraujantį privatinės teisės normų nuostatoms ir neproporcingai suvaržantį atsakovės teises.
12.3. Pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovas nesąžiningai nutyli ieškinio dalyką bei pagrindą klaidindamas teismą, nes įvertinęs apeliacinio teismo ieškinio pagrindo ir dalyko neteisėtumą, atsisakė savo ieškinio reikalavimo ne dėl atsakovės žemės sklypo ribų pakeitimo, o vengdamas ieškinio reikalavimo atmetimo, dėl to jo bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš atsakovės.
12.4. Ieškovas, prašydamas teismo priverstinai nustatyti perteklinį servitutą, turėjo galimybę šį ginčą išspręsti neteisminiu keliu, tačiau jo neišnaudojo, nors atsakovė buvo pasiruošusi sprendimų paieškai, ieškovas pradėjo teisminį procesą, nebūdamas aktyvus, bendradarbiaujantis, nesiekiantis kilusį ginčą išspręsti geranoriškai abiem šalims priimtinu būdu.
12.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas, prašydamas perteklinio (nepagrįstai daugiau varžančio žemės savininko teises) servituto, nesutiko tinkamai atlyginti atsakovės praradimų dėl prašomo servituto, tokiu atveju nebūtų atsiradę bylinėjimosi išlaidų.
12.6. Net ir pakeitus atsakovės žemės sklypo ribas ieškinio reikalavimas nebuvo patenkintas, ieškovas neturės galimybės įvykdyti Vilniaus r. sav. administracijos jam 2020 m. vasario 3 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir projektavimo rengimo reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
13. Ieškovas K. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą bei priteisti ieškovui iš atsakovės R. R. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
13.1. Atskirajame skunde atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių patikslintus kadastrinius matavimus patvirtinančių dokumentų nepateikė teismui anksčiau. Nurodyti atsakovės veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad atsakovė nesiekė, kad laiku būtų pateikti įrodymai ir byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, todėl nėra pagrindo atsakovės veiksmų (neveikimo) vertinti tinkamu procesiniu elgesiu (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 95 straipsnio 1 ir 5 dalys).
13.2. Ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo buvo pagrįstas, vėliau ieškinio atsisakyta dėl svarbių priežasčių atsakovei pašalinus kliūtis ieškovui prieiti ir privažiuoti prie savo sklypo nenustatant kelio servituto per atsakovės sklypą. Atsakovė kadastro duomenų tikslinimą galėjo atlikti dar iki ieškinio pareiškimo, ar bent pareiškus ieškinį pirmosios instancijos teisme.
13.3. Ieškinio pareiškimo priežastis buvo ne ieškovo siekis padidinti kelio plotį iki 6 metrų, o kelio iki ieškovo sklypo apskritai ne egzistavimas, todėl ieškinio atsisakė ne dėl to, kad 6 metrų pločio kelio servitutas negalėtų būti nustatytas, o dėl kelio į savo sklypą „atsiradimo” po to, kai atsakovė atliko kadastro duomenų tikslinimą.
13.4. Atsakovė nepagrindė savo nuomonės nei konkrečiais dokumentais, nei teisės normomis, kodėl ieškinio atsisakymo prieduose esančiose sąskaitose nurodytos teisinės konsultacijos ir nurodytos ieškovo išlaidos negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir skirstomos šalims, vien atsakovės subjektyvi nuomonė nesudaro pagrindo vertinti apskųstą nutartį pagrįstumo ir teisėtumo aspektu.
13.5. Visu bylinėjimosi laikotarpiu atsakovė apskritai nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį tvirtindama, kad ieškovo sklypas suformuotas be įvažiavimo kelio, ieškovas gali patekti į savo sklypą ne per atsakovės sklypą ir kitais argumentais. Atsakovė niekada bylos nagrinėjimo metu nebuvo sutikusi, kad būtų nustatytas ne 6, o 4 metrų pločio kelio servitutas jos sklype.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi apeliantė ginčija nutarties dalį dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, vertins tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl šalims paskirstytų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo.
17. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
20. Apeliantė mano, kad iš jos nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje, siekdama apginti ketinamas pažeisti/suvaržyti jos teises, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, laikėsi apdairumo ir rūpestingumo standartų, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, su ieškovu bendravo, siūlė galimas ieškovo prašomo dydžio servituto nustatymo sąlygas, o ieškovas nepasiekęs susitarimo dėl norimo dydžio servituto, teismo keliu siekė nustatyti servitutą, prieštaraujantį privatinės teisės normų nuostatoms ir neproporcingai suvaržantį atsakovės teises. Apeliantės nuomone, ieškovas turėjo galimybę šį ginčą išspręsti neteisminiu keliu, tačiau jo neišnaudojo, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia to, kad ieškovas, kuriam buvo poreikis nustatyti kelio servitutą per atsakovės sklypą (šios aplinkybės atsakovė neginčija) būtent dėl atsakovės tiesioginių veiksmų buvo įgijęs teisę kreiptis į teismą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinio atsisakė išnykus teisminio ginčo dalykui, t. y. po to, kai atsakovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. atliko jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą ir buvo nustatyta, jog pakeitus atsakovei priklausančio sklypo koordinates, 4 metrų pločio kelias susisiekia su ieškovo sklypu, todėl ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti nevažiuodamas/neidamas per atsakovės sklypą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui nebeliko poreikio nustatyti kelio servituto per atsakovės sklypą. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai dėl to, jog ieškovas, prašydamas perteklinio (nepagrįstai daugiau varžančio žemės savininko teises) servituto, nesutiko tinkamai atlyginti atsakovės praradimų dėl prašomo servituto, nesiekė šalių ginčo išspręsti neteisminiu keliu, nebendradarbiavo, dėl ko atsirado bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė atliekant dokumentų teisinį įvertinimą ir analizę, ieškinio parengimą ir jo pateikimą teismui. Tai reiškia, jog atsakovei ankščiau patikslinus kadastrinius matavimus bylos nagrinėjimas būtų trukęs trumpiau arba iš viso nepradėtas, bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios mažesnės ara jų iš viso nebūtų buvę.
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas ieškinio atsisakė išnykus teisminio ginčo dalykui po to, kai atsakovė, turėdama visas galimybes prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo pateikti dar prieš bylos iniciavimą, to nepadarė, todėl ieškovo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi ir jo procesinio elgesio vertinti kaip netinkamo ar nesąžiningo.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas proporcingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimos išlaidas. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pažymėtina, kad prašytas priteisti dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų procesinių dokumentų sudėtingumo ir apimties, galimų dokumentų analizės ar teisinių konsultacijų apimties bei su tuo susijusių advokato laiko sąnaudų, nevertino pačių paslaugų reikalingumo ir priskyrimo bylinėjimosi išlaidoms, nepagrįsti.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
26. Kadangi atsakovės atskirojo skundo reikalavimai netenkinti, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už inicijuotą apeliacinį procesą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskirojo skundo analize ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsakovės atskirojo skundo analizę bei atskirojo skundo parengimą pagrįstos, yra protingo dydžio, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, ieškovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.