- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-27-513/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- Ginto Radžiaus, G. R.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sergel“, TEO LT AB, AB LESTO, UAB „Ūkio banko lizingas“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Astai Baristienei, atsakovei V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ginto Radžiaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ginto Radžiaus ieškinį atsakovei V. R., tretiesiems asmenims UAB „Sergel“, TEO LT AB, AB LESTO, UAB „Ūkio banko lizingas“, bei atsakovės V. R. priešieškinį ieškovui G. R., tretiesiems asmenims UAB „Sergel“, TEO LT AB, AB LESTO, UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą su atsakove 1992-08-15 Šilalės raj. savivaldybės administracijos CMS, dėl atsakovės kaltės; dukros A. R., gim. 1993-01-21, gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; dukros A. R. išlaikymui priteisti iš jo po 250 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, mokėjimą pradedant nuo ieškinio pateikimo dienos; priteisti jam žemės sklypą 6 600 Lt vertės ir gyvenamąjį namą su visais kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 41 669 Lt vertės.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; dukters A. R., gim. 1993-01-21 gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymo nepilnametei dukrai A. R., gim. 1993-01-21 įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-12-26 iki 2009-12-15 10 100 Lt ir už laikotarpį nuo 2009-12-16 iki 2010-12-27 3716 Lt, viso 13816 Lt; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., gim. 1993-01-21, po 300 Lt per mėnesį nuo 2010-12-28 iki A. R. pilnametystės. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti atsakovę. Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų G. R. ir V. R. vardu, kurių bendra rinkos vertė 47 500 Lt. Ieškovui G. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti UAB „Regvigis“ akcijas, kurių vertė 30 000 Lt. Nustatyti naudojimo, valdymo ir disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovei paskirti valdymui, naudojimui ir disponavimui patalpas, pažymėtas indeksais „1-3“, „1-4“, „1-5“ ir „1-6“; ieškovui paskirti valdymui, naudojimui ir disponavimui patalpą, pažymėtą indeksu „1-2“. Patalpą gyvenamajame name, pažymėtą indeksu „1-1“, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis ieškovui ir atsakovei bendrai. Atsakovė sutinka grąžinti ieškovui 13 789 Lt jo sumokėto Šilalės kredito unijai kredito likutį ir kt. įmokų, įskaičius jos namo turimą skolą 13 789 Lt, dėl kredito grąžinimo į ieškovo turimą atsakovei skolą 13 816 Lt, dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir nustatyti galutinę skolos sumą 27 Lt, kurią ieškovas privalo sumokėti atsakovei. Taip pat priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės. Padalino santuokoje įgytą turtą taip: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1/2 dalį 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė ir lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų ieškovo ir atsakovės vardu, kurių bendra rinkos vertė 47 500 Lt. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1/2 dalį 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė ir lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų ieškovo ir atsakovės vardu, kurių bendra rinkos vertė 47 500 Lt; UAB „Regvigis“ akcijas, kurių vertė 30 000 Lt. Nustatė naudojimo, valdymo ir disponavimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) sekančią tvarką: atsakovei valdymui, naudojimui ir disponavimui paskyrė patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais „1-3“, „1-4“, „1-5“ ir „1-6“. Ieškovui valdymui, naudojimui ir disponavimui paskyrė patalpą gyvenamajame name, pažymėtą indeksu „1-2“. Patalpą gyvenamajame name, pažymėtą indeksu „1-1“, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė ir lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko naudotis ieškovui ir atsakovei bendrai. Priteisė iš ieškovo atsakovei 13390 Lt kompensaciją už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir 1843 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, įskaičius į priteistą sumą atsakovės skolos dalį 14 760,12 Lt ieškovui už Šilalės kredito unijai iš asmeninių lėšų grąžinto kredito įsiskolinimą, galutinę skolą iš ieškovo atsakovei priteisė 472,88 Lt. Pripažino, kad įsiskolinimai tretiesiems asmenims: UAB „Sergel“ 542,39 Lt; AB LESTO 261,87 Lt; TEO LT, AB 558,42 Lt; UAB „Ūkio banko lizingas“ 4079,4 Lt yra ieškovo asmeninės prievolės. Teismas pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, kadangi jis paliko šeimą ir buvo neištikimas. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dukrai priteisimo atmetė, kadangi. Remiantis CK 3.200 str. ir CK 6.50 str. 3 d. iš ieškovo priteisė atsakovės teiktą išlaikymą dukrai už laikotarpį nuo 2006-12-16 iki 2009-12-16 10800 Lt ir nuo 2009-12-17 iki dukros pilnametystės, t.y. 2011 m. sausio 21 d. 3940 Lt. Atskaičius ieškovo teiktą išlaikymo dydį iš ieškovo priteisė 13 390 litų kompensacija atsiskaitymui už atsakovės įvykdytą prievolę. Teismas nurodė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas dalintinas į dvi lygias dalis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. R. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-01-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo patikslintą ieškinį tenkinti ir nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl abiejų kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą, jam priteisiant 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės dalį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (šulinį, tvorą, kiemo aikštelę ir lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), o atsakovei – 8512 Lt dydžio piniginę kompensaciją; pripažinti solidaria prievole AB LESTO 261,87 Lt, TEO LT, AB 558,42 Lt; UAB „Ūkio banko lizingas“ 4 079,4 Lt sumai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog yra kaltas dėl santuokos iširimo. 2005 m. išėjo gyventi pas tėvą todėl, kad su atsakove vyko pastovūs konfliktai, tarpusavio įžeidinėjimas. Išėjimo priežastis nebuvo kita moteris, kadangi ją susirado tik vėliau, po to kai atsakovė susirado kitą vyrą. Teismas turėjo konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę. Taip pat teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 13 390 Lt. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iki tol, kol jis nepadavė ieškinio dėl santuokos nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad jis tris metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos nevykdė prievolės vaiko išlaikymui. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, išlaikymas pilnamečiam asmeniui tapusiam vaikui santuokos nutraukimo byloje nenagrinėjamas. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su santuokoje įgyto turto padalijimu. Teismas padalindamas turtą vadovavosi atsakovės pateiktu turto vertinimu, pagal kurį viso nekilnojamojo turto vertė yra 95 000 Lt. Šis turto vertinimas yra neteisingas, nes nuo 2009-02-05 atlikto turto vertinimo, jis negalėjo pabrangti dvigubai. Atsižvelgiant į tai, kad jo motina sumokėjo didesnę pusę nekilnojamojo turto vertės, anksčiau namas su visais priklausiniais priklausė jo seneliams, atsakovei šis namas nereikalingas, nes jame nebegyvena nuo 2008 m., yra pagrindas pripažinti jo nuosavybės teise į visą turtą, o atsakovei priteisti nuosavybės dalį atitinkančią piniginę kompensaciją, t.y. 8512 Lt. Tai, kad teismas neteisingai padalino turtą, nustatydamas naudojimosi šiuo turtu tvarką, įrodo ta aplinkybė, jog pripažindamas šalims po ½ nuosavybės, naudoti paskyrė patalpas, neatitinkančias lygių dalių principo, tai yra jam teismas paskyrė naudotis patalpą, kurios plotas 19,65 kv.m., o atsakovei patalpas, kurios plotas 33,08 kv.m. Ieškovas pažymi, kad teismas neteisingai padalino ir jų prievoles kreditoriams, kadangi skola AB LESTO , TEO LT, AB turėjo būti pripažinta solidaria. Prievolė UAB „Ūkio banko lizingas“ taip pat turėjo būti pripažinta solidaria, kadangi jis negyveno ir nesinaudojo visa buitine technika nuo 2005 m. pabaigos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo G. R. apeliacinį skundą atsakovė prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas ją paliko ir išėjo gyventi su kita moterimi. Ieškovas meluoja, kad duodavo pinigų tiesiogiai dukrai, kadangi jis su ja visiškai nebendravo, o 700 Lt, kurias jis buvo davęs nepilnametės dukros išlaikymui yra įskaityta į išlaikymo įsiskolinimą. Teismas teisingai ir pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą jai, kadangi ji viena išlaikė dukrą. Apelianto prašymas jam priteisti visą santuokos metu įgytą turtą prieštarauja CK 3.117 str. Ieškovo nurodyta nekilnojamojo turto kaina yra neteisinga, kadangi jis vadovavosi senomis VĮ „Registrų centras“ nurodytomis kainomis. Atsakovė pažymi, kad teismas taip pat teisingai pripažino kreditorinius įsiskolinimus asmenine ieškovo skola. Bylos įrodymai patvirtina, kad visi mokesčiai už ryšių paslaugas ir elektros energiją buvo sumokėti iki 2008 m. spalio mėn. Laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. spalio mėn., kol gyveno su nepilnamete dukterimi, viena mokėjo visus mokesčius.
Atsiliepimu į ieškovo G. R. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB LESTO prašo civilinės bylos klausimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-08-15 šalys sudarė santuoką, jiems 1993-01-21 gimė dukra A. R.. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydama nutrukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, tuo tarpu atsakovė pateikė priešieškinį, nurodydama, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes, anot jo, šeimą paliko ne dėl kitos moters, kadangi ją susirado tik vėliau, o dėl nuolatinių konfliktų su atsakove.
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokos sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).
Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl to, jog ieškovas paliko šeimą ir buvo neištikimas su kita moterimi. Byloje esantis įrodymas (vaiko gimimo liudijimas) patvirtina, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei dar prieš paliekant šeimą. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog santuokos iširimo priežastimi buvo ieškovo neištikimybė ir dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; kt.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, kuris ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes kolegija vadovaujasi ir kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
Kaip matyti iš bylos, atsakovės priešieškinis teisme gautas 2009-12-16. Pirmosios instancijos teismas teisingai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo priešieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2009-12-16. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu priteisė iš ieškovo 13 390 Lt kompensaciją už atsakovės įvykdytą prievolę, t.y. už laikotarpį nuo 2006-12-16 iki 2009-12-16 10 800 Lt sumą, o nuo 2009-12-17 iki dukros pilnametystės, t.y. 2011-01-21 3 940 Lt sumą, kadangi ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų (išskyrus tai, kad laikotarpiu nuo 2008-07-12 iki 2009-07-24 į dukros sąskaitą sumokėjo 1 350 Lt), jog laikotarpiu nuo 2005 m. pabaigos, kai šalys nebegyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, jis teikė dukrai išlaikymą (CPK 178 straipsnis, CK 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis). Dėl to apeliacinio skundo motyvai dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestini.
Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsiskolinimų padalijimo
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Šiuo atveju iš bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,0450 ha žemės sklypą 6000 Lt vertės; gyvenamąjį namą su kiemo statiniais (garažas, malkinė ir kiti kiemo statiniai), esančius (duomenys neskelbtini) 95 000 Lt vertės. Bendra turto vertė 101 000 Lt.
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su nekilnojamojo turto vertinimu, nurodydamas, kad jis neteisingas, nes pagal 2009-02-05 VĮ Registro centro atliktą turto rinkos vertės nustatymą, nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su statiniais) vertė yra 48 269 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalijamą bendrą turtą įvertino rinkos kainomis, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, pagal bendrąsias turto vertinimo taisykles, remiantis viešųjų registrų duomenimis bei kitais įrodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovės pateikto turto vertinimo metu buvo pasinaudota nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis. Nekilnojamojo turto registro įvertinimas yra oficialus turto rinkos vertės nustatymas, kuris atliekamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2005-09-29 Nutarimo Nr. 1049 patvirtintomis turto vertinimo taisyklėmis.
Taigi, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismo parinktas apelianto turto padalijimo būdas neabejotinai turėtų išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl turto, atkurti šalių teisinę taiką bei užkirsti kelią šalių ginčams ateityje. Tai savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), padalijo lygiomis dalimis, ieškovui ir atsakovei priteisdamas ½ šio nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimą ir pagrįstai spręsdamas dėl šio turto apelianto pasiūlyto padalinimo būdo (t. 1, b. l. 149) vadovavosi CK 3.117 straipsniu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kreditorinius reikalavimus TEO LT AB, AB LESTO, UAB „Ūkio banko lizingas“ asmenine ieškovo skola. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ paskola buitinei technikai įsigyti ieškovo paimta po to, kai jis paliko šeimą ir šiuo metu buitine technika naudojasi pats ieškovas su savo sugyventine, o visi mokesčiai už ryšių paslaugas ir elektros energiją buvo sumokėti iki 2008 m. spalio mėn., tol kol ieškovas neatėmė iš atsakovės gyvenamojo namo raktus.
Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą