Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-817-358/2012 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. B., institucija teikiant išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nurodo, kad teismas visiškai nemotyvuotai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertino rašytinių įrodymų, jog ieškovė nevykdo Kauno rajono apylinkės teismo 2009-03-05 sprendimo ir neleidžia matytis su sūnumi. Tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.Apelianto manymu, teismas turi išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama atsakovo padėtis, nes jo reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, sūnus patirtų labai didelę psichologinę įtampą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesus, t.y. tam tikos aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali būti taikomos santuokos nutraukimo bylose, t.y. teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru daiktu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; areštuoti turtą; uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-358/2009 šalių santuoka jau nutraukta, po šalių santuokos nutraukimo, vaiko L. B. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. B. bei nustatyta bendravimo su vaiku tvarka - V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi Luku kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro 18 valandos iki sekmadienio vakaro 18 valandos. Atostogų metu vieną savaitę per mėnesį, paimant vaiką nuo 18 val. ir grąžinant 18 val. Poriniais metais pirmą Kalėdų dieną, antrą Velykų dieną. Neporiniais metais - antrą Kalėdų dieną, pirmą Velykų dieną iki vaiko pilnametystės. Poriniais metais Naujus Metus, Jonines, Užgavėnes sūnus Lukas praleidžia su V. B.. Per tėvo V. B. gimimo dieną gegužės 23 d. sūnus Lukas būna pas jį. Per sūnaus Luko gimtadienį rugpjūčio 27 d. V. B. poriniais metais sūnų pasiima pas save, neporiniais metais sūnus būna pas R. B..

Tuo tarpu atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant ieškovę šešių mėnesių laikotarpiui nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, pristatyti kiekvienos savaitės ketvirtadieniais, iš anksto su Kauno apskrities vyrų krizių centru suderintu laiku, sūnų L. B. į Kauno apskrities vyrų krizių centrą bendroms sūnaus kartu su tėvu psichologo konsultacijoms. Taigi, atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas, kadangi prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė nepatenka į CK 3.65 straipsnio 2 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių baigtinį sąrašą, t.y. įstatymas nenumato laikinosios apsaugos priemonės, kuri leistų nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, juo labiau, kai tokia tvarka jau nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Ieškovė nurodo, kad pagal šį teismo sprendimą atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sūnus pastoviai gyvena su ieškove, savo motina. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 m. gegužės 25 d. rašte Nr. S-1472 nurodė, kad įvertino susidariusią situaciją ir konstatavo, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali pažeisti vaiko interesus. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jau yra susiklosčiusi šalių sūnaus gyvenamoji aplinka. Toks gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančių tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė nevykdo 2009 m. kovo 20 d. teismo sprendimo ir neleidžia bendrauti su sūnumi atmestini kaip nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas: blogai rūpinasi sūnumi, nesudaro saugių gyvenimo sąlygų ir pan. bei atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog, siekiant užtikrinti vaikui kuo saugesnę ir stabilesnę aplinką, šiuo metu nėra tikslinga taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tikslu, kad teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė niekaip nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d nutartį palikti nepakeistą.