Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2784-924/2014 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Nustatė tėvo bendravimo su vaiku šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį:

II. Tėvo V. B. bendravimo su sūnumi L. B. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui:

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Civilinės bylos nagrinėjimas vyko nepagrįstai ilgai (nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2014 m. birželio 16 d.), nors Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog bylos, susijusios su tėvų ir vaikų santykiais, laikytinos prioritetinėmis ir suponuojančiomis greitesnio išnagrinėjimo poreikį.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu, kad abi šalys dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad atsakovas nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, pakeičiant ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, tinkamumo įvertinimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Šalių bendravimo su jų nepilnamečiu sūnumi tvarka buvo nustatyta 2009 m. kovo 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukus šalių santuoką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl būtinumo pakeisti minėtu sprendimu nustatytą V. B. bendravimo su vaiku L. B. tvarką, todėl su jos pakeitimo pagrindais susiję apeliacinio skundo motyvai neanalizuotini.

Ieškovės ieškinys dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pareikštas 2012 m. vasario 13 d. 2012 m. kovo 5 d. ieškovei pašalinus jo trūkumus, 2012 m. kovo 16 d. ieškinys buvo priimtas, tą pačią dieną nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimo į ieškinį bei Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pateikimui. Išvada gauta 2012 m. balandžio 2 d., atsiliepimas į ieškinį – 2012 m. gegužės 3 d. 2012 m. gegužės 7 d. priimta teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012 m. birželio 6 d., įpareigojant išvadą ginčo klausimu pateikti ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. 2012 m. birželio 6 d. teismo posėdis truko valandą laiko, jame priimti ieškovės pateikti dokumentai, atsakovas pageidavo pateikti priešieškinį, kurio priėmimo klausimą nutarta išspręsti rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas atidėtas 2014 m. rugpjūčio 27 d. Priešieškinis priimtas 2012 m. birželio 20 d. 2012 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį. 2012 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje į bylą priimti ieškovės pateikti dokumentai, patikslintą priešieškinį priimti atsisakyta, apklausti atvykę ieškovės liudytojai, teismo posėdis atidėtas 2012 m. rugsėjo 25 d., pavedus Kauno m. Vaiko teisių apsaugos skyriui apklausti vaiką. 2012 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškovės ieškinį, priimti ieškovės pateikti dokumentai, byla nagrinėta iš esmės. Apsvarsčius psichologinės ekspertizės paskyrimo klausimą, teismo posėdis atidėtas 2012 m. spalio 17 d. ekspertui teiktinų klausimų suformulavimui. 2012 m. spalio 17 d. teismo posėdyje šalių nepilnamečiam vaikui buvo paskirta teismo psichologinė–psichiatrinė ekspertizė, bylos nagrinėjimas sustabdytas iki jos atlikimo. 2012 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. 2012 m. spalio 24 d. byla su atskiruoju skundu išsiųsta apeliacinės instancijos teismui. 2012 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apskųstoji nutartis palika nepakeista. 2012 m. gruodžio 21 d. byla grąžinta apylinkės teismui, 2013 m. sausio 7 d. ekspertizės staiga nustatė ekspertizės atlikimo datą 2013 m. rugsėjo 5 d. Šalys apie tai buvo informuotos sekančią dieną. 2013 m. balandžio 19 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos primones, sustabdant 2009 m. kovo 20 d. teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, vykdymą. 2013 m. balandžio 29 d. iš ekspertinės įstaigos šio klausimo išsprendimui buvo sugrąžinta byla. Gavus atsakovo atsiliepimą ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl laikinosios apsaugos, 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas šį klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. gegužės 16 d. Šiame posėdyje išklausytos šalys, nepilnametis vaikas, abiems šalims pageidavus pabendrauti su psichologe, posėdis atidėtas 2013 m. gegužės 24 d. Pastarajame posėdyje prašymas nagrinėtas iš esmės, paskelbta pertrauka iki 2013 m. gegužės 30 d., šalys įpareigotos pateikti pasiūlymus dėl konkrečios bendravimo tvarkos. Po petraukos klausimas išnagrinėtas iš esmės, 2013 m. birželio 5 d. priimta teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos taikymo, sustabdant 2009 m. kovo 20 d. teismo sprendimo dalies dėl nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymo, nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. 2013 m. liepos 11 d. gautas ieškovės prašymas dėl šios tvarkos papildymo, 2013 m. liepos 12 d. teismo nutartimi klausimas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. liepos 22 d., institucijoms pavesta pateikti išvadas, atsakovui – atsiliepimą į prašymą. 2013 m. liepos 22 d. teismo posėdyje priimta ieškovės prašymą tenkinanti nutartis. 2013 m. rugpjūčio 1 d. byla sugrąžinta ekspertizės įstaigai. 2013 m. rugsėjo 20 d. gautas ieškovės prašymas papildyti 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. liepos 22 d. teismo nutartis, 2013 m. rugsėjo 30 d. – prašymas sustabdyti 2013 m. birželio 5 d. nutarties 2 punkto vykdymą. 2013 m. spalio 2 d. ieškovė informuota, jog prašymų sprendimas be bylos negalimas. 2013 m. gruodžio 5 d. teismas informutoas, kad ekspertizės aktas bus surašytas iki 2013 m. gruodžio 23 d. Byla teismui sugrąžinta 2014 m. sausio 3 d., bylos nagrinėjimas atnaujintas 2014 m. sausio 6 d., teismo posėdis paskirtas 2014 m. vasario 24 d. Šiame posėdyje išklausytos šalys, psichologė, šalys pateikė prašymą perduoti spręsti jų ginčą teisminei mediacijai. Teismas nutarė, kad, nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovei iki 2014 m. kovo 31 d. pasiūlytina pateikti patikslintą ieškinį, kurio reikalavimus palaikytų ir kuris atitikų vaiko interesus, atsakovui – nurodyti jo siūlomą bendravimo tvarką. Teismo posėdis atidėtas 2014 m. balandžio 14 d. 2014 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė prašymą 2014 m. balandžio 4 d. paskirtą mediacijos procedūrą atidėti po 2014 m. balandžio 10 d. 2014 m. balandžio 4 d. mediatoriaus nutartimi konstatuota, kad mediacijos metu šalims nepavyko susitarti, byla grąžinta ją nagrinėjančiam teismui. 2014 m. kovo 31 d. pateiktas patikslintas ieškinys. 2014 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas pateikė prašymą suteikti šalims galimybę ginčą išspręsti taikiai. Byla nagrinėta iš esmės, posėdis atidėtas 2014 m. gegužės 26 d. ieškovės prašomos liudytojos psichologės iškvietimui, taip pat tenkinant ieškovės prašymą išvados apie ieškovės gyvenimo sąlygas pateikimui, atsakovo prašymą ekspertės iškvietimui. 2014 m. geguėžs 26 d. – birželio 6 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės, priimtas teismo sprendimas.

Taigi, byla yra išnagrinėta per 27 mėnesius nuo ieškinio pareiškimo. 14 mėnesių ji buvo pagrįstai sustabdyta, tuo laikotarpiu per laikinąją apsaugą užtikrinant vaiko interesus vykdant teismo sprendimą, dėl kuriuo nustatytos tvarkos pakeitimo buvo iškelta nagrinėjama byla. Faktiškai šalių ieškininiai ir priešieškininiai reikalavimai buvo išspręsti per 13 mėnesių. Išvardinti procesiniai faktai taip pat įrodo, jog teismo procesiniai sprendimai visais byloje iškilusiais klausimais buvo priimti operatyviai, laikantis tų klausimų sprendimą reglamentuojančių CPK normų, vykdant CPK 8 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imantis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas siekis, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu. Akivaizdu, jog dėl nagrinėto ginčo pobūdžio (jo ilagalaikiškumo, šalių santykių konfliktiškumo, teismo pareigos visais atvejais įvertinti vaiko interesus) apeliacine tvarka vertinamoje byloje šis siekis negalėjo būti įgyvendintas. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėti per vieną posėdį ar per trumpiausią konkrečiu atveju įmanomą laiką, kuris skunde nenurodytas, nesiekė pati apeliantė (įvairius naujus dokumentus teikė viso bylos proceso metu, su atsakovu derino pozicijas dėl taikios bylos baigties, bylos proceso metu siekė bendravimo per psichologę). Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismui bylą faktiškai išnagrinėjus per 13 mėnesių, buvo laikytasi Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos visa savo veikla užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, teismo atliktų procesinių veiksmų paskirtis buvo tinkamas bylos išnagrinėjimas, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą apie nepateisinamai ilgą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog apeliacinis skundas negrindžiamas konkrečiais pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės normų pažeidimais ar netinkamu jų taikymu, nulėmusius tokį, o ne trumpesnį bylos procesą.

Apeliacinio skundo argumentus dėl Kauno apylinkės teismo neištirtų įrodymų, pateiktų Kauno rajono apylinkės teismui, paneigia 2014 m. gegužės 26 d. informacinė pažyma apie teismo posėdį. Pagal CPK 250 straipsnio 2 ir 3 dalis, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas CPK 186-200 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti CPK nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą. Vadovaujantis CPK 200 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios. Iš pažymos apie 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdį matyti, jog proceso dalyviai su bylos medžiaga yra pilnai susipažinę ir prašo jos negarsinti (garso įrašo laikas 1:06:56).

Faktą, jog šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas ištyrė, įrodo ir apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo motyvuojamoji dalis. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atitinkančiomis kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, pagal kurią maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalių „vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.“ Teismo psichologinės–psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, jog psichologės teikiama pagalba yra tikslinga, nukreipta į problemos sprendimą (atstatyti tėvo ir sūnaus ryšį), struktūruota, integruojanti visus šeimos narius (ne tik tėvą ir sūnų, tačiau ir motiną). Toks abiejų šalių dalyvavimas konsultavimo procese iki šio momento yra geriausias ir konstruktyviausias sprendimas, jo pagalba yra ne tik gerinamas tėvo ir sūnaus ryšys, tačiau ir stiprinama psichologinė vaiko savijauta, kuri dėl suaugusiųjų konfliktų per pastaruosius metu prastėjo. Tuo vadovaujantis atmestini apeliantės argumentai, kad, atstatant tėvo ir sūnaus ryšį, nemotyvuotai, nenurodant rekomendacijų ir įrodymų, kuriais remiamasi, į susitikimus įtraukta ir ieškovė. Atmestini apeliantės argumentai dėl nepasiteisinusios 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. liepos 22 d. teismo nutartimis pritaikytos laikinos bendravimo tvarkos, kuomet konsultacijose pas psichologę dalyvavo ir ieškovė, taip pat dėl skundžiamu sprendimu nustatytos tvarkos I dalies 1, 2 punktais jokiomis rekomendacijomis nepagrįstos metodikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į vaiko psichologinę būklę, teisė nuspręsti dėl motinos įtraukimo į susitikimus suteikta psichologui, t.y. sprendimas nereiškia, jog ieškovė besąlygiškai privalės dalyvauti visuose atsakovo ir sūnaus susitikimuose. Kaip minėta, tokia išvada yra pagrįsta teismo ekspertizės aktu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės siūlomas dvipakopis tėvo ir vaiko psichologinio ryšio atstatymo metodas (ne trumpesnis kaip vienerių metų vaiko nusiraminimo laikotarpis, kurį turėtų patvirtinti konkreti psichologė, bei analogiškos trukmės ieškovės ir atsakovo santykių sprendimo laikotarpis, padedant šeimos santykių specialistui) prieštarauja vaiko interesams, nes, dvylikamečiam vaikui ilgą laiką neturint tiesioginio kontakto su tėvu, tėvo ir vaiko ryšio atstatymo problemos sprendimas negali būti atidėliojamas, juolab vienerius metus abiems nesimatant, o ieškovės ir atsakovo santykiai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Jie yra svarbūs tik vaiko teisių bendrauti su abiem tėvais užtikrinimo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pačios šalys turi pareigą tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes vaiko teises pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 dalys). Ekspertizės akte nurodoma, jog tiek pagal bylos duomenis, tiek ekspertizės metu yra stebimas netiesioginis motinos poveikis vaiko nuomonei apie tėvą ir bendravimą su juo (jam lengvai prieinama su byla susijusi informacija, skaito ne vaikui skirtas žinutes, mato korespondenciją iš teismo, vartoja sąvokas „paduoti į teismą“, „teismo baudos‘, „antstolis B.“ ir t.t.). Vaikas pagal savo amžių dar nėra pajėgus visapusiškai teisingai suprasti tokio turinio informaciją, todėl jo supratimas apie tai remiasi motinos į tėvą nukreiptomis priešiškomis reakcijomis, kurias jis nuolat stebi. Ekspertė atkreipė dėmesį į tai, jog vaikas ilgą laiką neturi tiesioginio kontakto su tėvu, todėl dalis jo pateikiamų motyvų, dėl kurių jis atsisako bendrauti su tėvu, yra abstraktūs, nesusieti su konkrečiomis situacijomis, vaikas jų nedetalizuoja, vangiai pateikia tikslesnes įvykių aplinkybes arba visai jų nepateikia (kalbama apie situacijas, kuriose, anot vaiko, tėvas duoda jam per galvą). Tuo vadovaujantis apeliantės argumentai apie tai, jog vaikas net keliolika kartų yra atsisakęs vykti pas savo tėvą, motyvuodamas tuo, kad pas atsakovą yra „daužomas per galvą“, „neįleidžiamas į namus naktį“, vertintini kaip vaiko supratimas apie tėvą, remiantis motinos į tėvą nukreiptomis reakcijomis. Ekspertė teigia kad, iš kitos pusės, vaikas nuolat pabrėžia, jog tėvas jam skiria nepakankamai dėmesio, ir pastarieji argumentai yra labiau realistiški. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad negalima vienareikšmiškai teigti apie tėvų atstūmimo požymių pasireiškimą, tačiau būtina akcentuoti abiejų šalių naujų elgesio modelių įtvirtinimo būtinybę. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šešerių mėnesių (1,5 val. per savaitę) tėvo bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį dalyvaujant psichologui, kai, atsižvelgiant į vaiko psichologinę būklę konsultacijos metu, psichologas gali sutrumpinti bendravimo laiką, taip pat, atstant tėvo ir sūnaus ryšį, į susitikimus įtraukti ieškovę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo sprendimu negali būti nustatytos teisės ir pareigos į bylą neįtrauktiems asmenims, todėl parinkti psichologą pavedama Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal šalių pateiktas kandidatūras, arba, jeigu tokių nėra ar jos nėra tinkamos, parinkti skyriui. Tuo vadovaujantis atmestini apeliantės argumentai apie nemotyvuotą teismo išvadą dėl konkretaus psichologo parinkimo. Pažymėtina, kad apeliantės teiginiai apie galėjimą lainkytis pas VšĮ Dainavos poliklinikos Jaunimo centro vaikų psichologę A. B., kuri geriausiai žino šeimos problemas, prieštarauja kitiems skundo argumentams apie nurodomos psichologės atsisakymą su jais dirbti. Antra vertus, teismo sprendimu ieškovei neatimta teisė minimos ekspertės kandidatūrą pasiūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtintos bendravimo tvarkos I dalies 2 punkte nustatyta tvarka, įskaitant ir psichologo kandidatūros parinkimą, atsižvelgiant į mokesčio dydį. CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisė ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl atmestinas apeliantės argumentas apie nepagrįstai nustatytą pareigą abiems šalims lygiomis dalimis apmokėti už psichologo paslaugas, jeigu jos būtų mokamos.

Atmestina apeliacinio skundo dalis dėl ginčijamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos panaikinimo, šią tvarką nustatant išimtinai pagal ieškovės pasiūlymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės siūloma bendravimo su vaiku per šventes tvarka pažeidžia tėvų lygybės principą (jas ieškovė siūlo atsakovui su vaiku švęsti antrąją švenčių dieną, sekančią dieną po vaiko gimtadienio, sekantį šeštadienį po atsakovo gimtadienio). Teismo patvirtinta tvarka minimas šventes atsakovui su vaiku leis paminėti, varijuojant šv.Kalėdų ir šv.Velykų švenčių pirmą ir antrą dieną poriniais ir neporiniais metais (atitinkamai analogiškai bus užtikrintos ir ieškovės teisės), Naujuosius metus, Užgavėnes, Jonines ir vaiko gimimo dieną švęsti poriniais metais, kasmet – atsakovo gimtadienį. Tai, kad ieškovė su vaiku nešvenčia Užgavėnių ir Joninių, nereiškia draudimo jas švęsti vaikui su tėvu (Užgavėnės – linksma žiemos pabaigos šventė, Joninės – poilsio diena, abi šventės Lietuvoje pažymimos įvairiais renginiais). Apeliantė nemotyvavo, kodėl tokia švenčių minėjimo tvarka yra nesuderinama su šalių galimybėmis ją vykdyti. Vaiko paėmimas iš gyvenamosios vietos per šventes bei vaiko gimtadienį 10 val. ir grąžinimas iki tos pačios dienos 18 val. atitinka ir ieškovės pateiktą pasiūlymą, o jos siūlymas per gimtadienius vaiką paimti 10 val. ryto prieštarautų vaiko ugdymo procesui, jei ta diena būtų darbo diena (teismas pažymėjo, kad, vaiką paimant 16 val, privalu nepažeisti jo ugdymo proceso). Esant teismo sprendimu patvirtintai bendravimo su vaiku tvarkai, nėra procesinio tikslo įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie savo atvykimą prieš tris dienas ar savaitę, kaip to pageidauja ieškovė (pastarąją aplinkybę ji ir taip privalo žinoti, o neatvykimo atveju teismas įpareigojo atsakovą apie tai pranešti ieškovei prieš tris dienas elektroniniu paštu arba SMS žinute).

Apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu patvirtintos tvarkos II dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas alternatyvus informavimas SMS žinutėmis nenaikintinas, nes atsakovas nurodė neturintis prieigos prie interneto. Dėl tos pačios aplinkybės netenkintinas apeliantės prašymas panaikinti nustatytos tvarkos II dalies 7 punkte nurodytą ieškovės pareigą apie priežastis, galinčias sutrukdyti jam susitikti su vaiku, atsakovą informuoti SMS žinutėmis, nes ji pageidaujanti atsakovą informuoti savo elektroninio pašto adresu. Minėta, kad atsakovas nurodė neturintis prieigos prie interneto, todėl jo informavimas ieškovės nurodytu elektroninio pašto adresu bus neįmanomas. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo į tvarkos II dalies 8 punktą įtraukti informavimo būdą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

Nurodyti motyvai pagrindžia, jog ieškovės ieškinys pagrįstai buvo patenkintas iš dalies, todėl CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkanti sprendimo dalis nekeistina.

Atsižvelgiant į apeliantės teiginį apie tai, kad penktadieniais 18 val. vaikas paprastai būna nespėjęs grįžti iš krepšinio treniruočių, sutiktina, jog vaiko interesus labiau užtikrintų jo paėmimas penktadieniais 19 val. (pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos tvarkos II.1 punktas).

Pagal apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos II dalies 5 punktą atsakovas turi teisę išvykti su vaiku į užsienį, apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 20 dienų elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) arba SMS žinute informavęs motiną. Tuo metu, kai šalių nepilnametis vaikas yra kartu su juo, atsakovas įpareigotas nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti motinai ir vaikui bendrauti telefonu. Sutiktina su apeliante, kad iš nurodytos formuluotės nėra aiškus laikas, kuomet atsakovas gali šia teise pasinaudoti, todėl ši sprendimo dalis pakeistina papildymu, jog atsakovas turi teisę išvykti su vaiku į užsienį jo kasmetinių atostogų metu, kai tėvas bendrauja su vaiku pirmą savo atostogų savaitę (tvarkos II dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo aptarta atsakovo teisė ir jos papildymas neprieštarauja LR Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimu Nr.302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo (2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 414 redakcija) nustatytai nepilnamečių išvykimo tvarkai. Kadangi pagal šiuo punktu nustatytą tvarką atsakovas, bendraudamas su vaiku, privalo užtikrinti vaiko mokymo įstaigų lankomumą (ugdymo procesą), pažymėtina, jog atsakovo teisė išvykti su vaiku į užsienį turi nepažeisti vaiko mokymo įstaigų lankomumo mokslo metais.

Apeliantė iš dalies pagrįstai teigia apie panaikinimą jos pareigos užtikrinti, kad atsakovas galėtų be trukdymų susisiekti su vaiku telefonu (tvarkos II dalies 6 punktas). Ieškovė nėra pajėgi užtikrinti šios atsakovo teisės, nes iš dalies tai priklauso ne nuo jos, o nuo to, ar tada, kai tėvas nori su vaiku pabendrauti telefonu, vaikas savo telefoną turi (apeliantė nurodo, kad šiuo metu vieną telefoną jis yra pametęs, kitą sugadinęs, savo telefono neturi). Pažymėtina, jog, įvertinus dabartinį vaiko amžių, visaapimanti jo telefono kontrolė nėra įmanoma, todėl nurodyta ieškovės pareiga iš tvarkos II dalies 6 punkto pašalintina. Apeliantė nurodė, jog galima skambinti į jos mobilųjį telefoną, t. 4 b.l. 171 nurodė jo numerį (duomenys neskelbtini), L. B. mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), atsakovas savo parašu patvirtino, kad jo mobilaus telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (t.4 b.l.172), todėl ieškovės įpareigojimas užtikrinti atsakovo galimybę be trukdymų susisiekti su vaiku telefonu pakeistinas į ieškovės įpareigojimą pakviesti vaiką kalbėtis su atsakovu, jei vaikas tuo metu yra ieškovės buvimo vietoje, kai atsakovas skambučiu iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pageidaus kalbėti su vaiku, paskambinęs ieškovės mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini).

Ieškovės prievolė informuoti atsakovą apie vaiko ligą ne vėliau kaip kitą dieną nekeistina, atsižvelgiant į lygias tėvų teises rūpintis vaiku, o atsakovo informavimo terminas apie taikomą gydymą keistinas į informavimą per tris dienas, nes, priklausomai nuo susirgimo pobūdžio, sekančią dieną gydymo būdas gali būti dar nepritaikytas ar ieškovei nežinomas (tvarkos II dalies 8 punktas) (CK 1.5 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jų dalies ieškovei bei valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteisiant. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad „ieškovės reikalavimas pakeisti bendravimo su vaiku tvarką buvo patenkintas tik iš dalies, atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad nustatyta bendravimo tvarka keistina, taip pat įvertinus nagrinėjamos bylos dalyką, t.y. ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečio vaiko interesais, anksčiau nustatyta bendravimo tvarka keistina dėl abiejų šalių itin konfliktiškų tarpusavio santykių ir dėl to nutrūkusio vaiko ir tėvo ryšio, todėl šioje byloje nėra pagrindo nustatinėti ieškinio patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijų...“. (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Apeliantė neteisingai teigia, kad vaiko ir tėvo psichologinis ryšys nutrūko vien dėl atsakovo kaltės. Tai paneigia aukščiau aptartas teismo psichologinės–psichiatrinės ekspertizės aktas bei 2014 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis byloje Nr.1A-499-582/2014, priimtas apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje. 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. nuteista už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: ji nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. sausio 5 d. nevykdė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-358/2009, kuriuo nustatytas V. B. lankymo ir matymosi su vaiku, gyvenančiu su ja, laikas, tai yra 2010 m. gruodžio 17 d., 2011 m. balandžio 22 d., 2011 m. balandžio 24 d., 2011m. spalio 21 d. V. B. atvykus į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti sūnaus L. B., jis nebuvo įleidžiamas, telefonu ji neatsiliepdavo, 2011m. rugsėjo 9 d. atvykusiam V. B. buvo pranešta, kad L. B. namuose nėra, tokiu būdu nesudarė galimybių V. B. įgyvendinti minėtu teismo sprendimu suteiktą teisę lankyti ir matytis su jos ir V. B. mažamečiu sūnumi L. B. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. B. be pateisinamų priežasčių nevykdė privalomai vykdytino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytas V. B. lankymo ir matymosi su vaiku laikas, nesant kokių nors objektyvių kliūčių, tai yra tyčia, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 245 straipsnį. Nors 2014 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. B. pagal BK 245 straipsnį išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuota, jog ji po priverstinio vykdymo priemonės – baudos – paskyrimo du kartus (2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011m. spalio 21 d.) nesudarė sąlygų V. B. pasimatyti su sūnumi. Išteisinamasis nuosprendis pagrįstas nebuvimu kategoriškos išvados, kad R. B. sąmoningai be objektyvių priežasčių nevykdė teismo sprendimo ir to norėjo, jos elgesys nebuvo sisteminis ir piktybiškas, kad teismo sprendimui įvykdyti nebuvo išnaudotos visos priemonės civilinio proceso tvarka, taip buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti, todėl nagrinėtu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais (civilinių ir civilinio proceso įstatymų nustatytomis priemonėmis). Tokiu būdu ekspertės išvados ir Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodyti sprendimo nevykdymo faktai patvirtina, jog vaiko ir tėvo psichologinis ryšys nutrūko ne vien dėl atsakovo kaltės.

Vadovaudamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos jos II dalies 1,5,6,8 punktuose išdėstyta tvarka, netinkamai įvertino aptartus bendravimo aspektus, todėl ši bendravimo tvarkos dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis nutarties 13 lapo antroje pastraipoje nurodytais motyvais bei tuo, kad apeliacinio proceso metu yra patenkinta dalis apeliantės reikalavimų, o šalių ginčas neturtinis, todėl tikslus žyminio mokesčio proporcijų apskaičiavimas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka neįmanomas, ieškovei ir valstybei iš atsakovo nepriteistina už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu nustatytą atsakovo V. B. bendravimo su sūnumi L. B. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiu būdu:

Bendravimo tvarkos II dalies 1 punkte nurodytą L. B. paėmimo iš gyvenamosios vietos laiką pakeisti iš 18 valandos į 19 valandą.

Atsakovas V. B. turi teisę savo kasmetinių atostogų metu, kai bendrauja su vaiku pirmą savo atostogų savaitę, išvykti su vaiku į užsienį, apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 20 dienų elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) arba SMS žinute informavęs motiną. Tuo metu, kai šalių nepilnametis vaikas yra kartu su juo, atsakovas įpareigotas nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti motinai ir vaikui bendrauti telefonu. Naudodamasis teise išvykti su vaiku į užsienį, atsakovas turi nepažeisti vaiko mokymo įstaigų lankomumo mokslo metais.

Pašalinti iš bendravimo tvarkos II dalies 6 punkto antrąjį sakinį, kuriuo ieškovė R. B. privalo užtikrinti, kad atsakovas V. B. galėtų be trukdymų susisiekti su vaiku telefonu. Šį sakinį išdėstyti taip:

Įpareigoti ieškovę pakviesti vaiką kalbėtis su atsakovu telefonu, jei vaikas tuo metu yra ieškovės buvimo vietoje, kai atsakovas skambučiu iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pageidaus kalbėti su vaiku, paskambinęs ieškovės mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini).

Pakeisti bendravimo tvarkos II dalies 8 punkto antrąjį sakinį, jį išdėstant taip:

Vaikui susirgus, ieškovė privalo ne vėliau kaip kitą dieną informuoti atsakovą apie vaiko ligą ir per tris dienas nuo susirgimo – apie taikomą gydymą.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.