Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei T. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 33 542,33 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodo, kad 2018 m. spalio 25 d. kilo gaisras mediniame statinyje – malkinėje, buvusioje atsakovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė medinis statinys – malkinė, su viduje buvusiais daiktais bei malkomis, apdegė šalia stovinčio metalinio garažo vidaus apdaila bei viduje buvę daiktai, apdegė tvoros skardiniai lakštai. Be to, gaisro metu ieškovui priklausančiame gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegė mūrinio namo mansardinio aukštų sienų, stogo, lubų, grindų konstrukcijos, vandeniu aplietos patalpos. Dėl kilusio gaisro malkinėje 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51266-18 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius. Techninių priežasčių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona buvo mediniame statinyje – malkinėje (duomenys neskelbtini), gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau 2018 m. lapkričio 23 d. ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Ieškovas, siekdamas nustatyti žalos dydį dėl malkinėje kilusio gaisro kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“. Eksperto Tauro Mičiudos parengtoje išvadoje dėl gaisro sukeltų pažeidimų atstatymo kaštų, buvo konstatuota, kad namo pažeidimų konstrukcijos, apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2019 m. gegužės 24 d., atsiradusių dėl 2018 m. spalio 25 d. kilusio gaisro, atstatymo kaštai 2019 m. gegužės 24 dienai sudaro 32 242,33 Eur. Gaisras kilo ir gaisro židinio zona buvo mediniame statinyje esančiame (duomenys neskelbtini), sklypas ir jame esantys statiniai nuosavybes teise priklauso atsakovei, todėl žalą privalo atlyginti atsakovė, kaip žemės sklypo ir jame esančių statinių, kuriame buvo nustatytas gaisro židinys, savininkė. Ieškovo nuomone, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, be to, dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Ieškovas neprivalo įrodinėti priežasties, dėl kurios kilo gaisras. Atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo atsakovei priklausančioje malkinėje. Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, reiškia asmens nepakankamą nuosavo turto priežiūrą, jog dėl to nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl privalu atlyginti dėl gaisro patirtą ieškovo žalą. Namas kūrenamas malkomis, o tuo metu, kai kilo gaisras, name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno iš užsienio grįžusi atsakovė dukra su žentu, žentas yra rūkantis, reguliariai lankėsi malkinėje, kurioje kilo gaisras, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovės giminaičių neatsargus elgesys galėjo sukelti gaisrą malkinėje. Ieškovas nurodo, kad kartu su ieškiniu buvo pateikta rašytinių įrodymų, paliudijančių ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, paliudijančių gaisro priežastį ir kad gaisras nepriklausė nuo atsakovės elgesio, o kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo, pastato trūkumų ir pan. Be to, byloje nėra ginčo, jog turtas po gaisro iki šiol nėra tinkamai atkurtas, todėl ieškovas žalos dydį įrodinėja eksperto atlikta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190524.

Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas advokato padėjėjas Jurijus Kovalenka palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovas yra garbaus amžiaus žmogus, išgyvenantis patiriamą stresą dėl name kilusio gaisro. Tiek atliekamas ikiteisminis tyrimas, tiek šios civilinės bylos nagrinėjimas ieškovui sukėlė nemalonius išgyvenimus, šie įvykiai stipriai paveikė ieškovo emocinę ir fizinę būklę, dėl kilusio gaisro padarinių ieškovui nėra galimybės gyventi name. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti gaisro kilmės aplinkybę, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog gaisras kilo malkinėje (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei, gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, o tai reiškia nepakankamą nuosavo turto priežiūrą, jog dėl to nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atkreipia dėmesį, kad gaisras malkinėje kilo tuomet, kai atsakovei priklausančiame name apsigyveno iš užsienio grįžę atsakovės giminaičiai, ir būtent jų neatsargus elgesys galėjo sukelti gaisrą malkinėje, todėl daro išvadą, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino jai nuosavybės teise priklausančių statinių saugumo, o būtent dėl atsakovės nerūpestingo elgesio, jai kyla pareiga ieškovui atlyginti patirtą žalą. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovė nėra atsakinga. Gaisro padarytai žalai nustatyti ieškovas kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, teismo ekspertizę atliko teismo ekspertas Tauras Mičiuda. Teismo ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas Sergejus Šutovas, metu buvo nustatyta, kad sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), po 2018 m. spalio 25 d. kilusio gaisro atstatymo kaštų rinkos kaina yra 34 620,00 Eur. Vadovaujantis tiek 2019 m. gegužės 30 d. Žalos atstatymų kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190524, tiek 2020 m. gruodžio 9 d. teismo ekspertizės aktu, ieškovas tinkamai pagrindė ieškinio reikalavimo sumą, kad dėl kilusio gaisro patyrė 33 542,33 Eur dydžio žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai, o ieškovui – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai. Ieškovo nuosavybės teisė į sodo pastatą viešame registre įregistruota tik bylos nagrinėjimo metu.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą, sukeltą gaisro.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio.

Aplinkybė, kad gaisro metu atsakovei priklausančiu pastatų laikinai naudojosi jos dukra ir žentas, savaime nepaneigia atsakovės atsakomybės. Sutiktina su ieškovo pozicija, kuri atitinka suformuota teismų praktiką, kad ieškovas neprivalo įrodinėti konkrečios gaisro priežasties, tačiau turi įrodyti esminį aspektą – gaisro židinio vietą. Šiuo atveju gaisro židinio vieta nustatyta – byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad gaisro židinys – atsakovei priklausančioje malkinėje, o gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio. Pažymėtina, kad atsakovei (asmeniui, kuriam priklausančiame pastate kilo gaisras) pagal kasacinio teismo suformuluotą praktiką atsirado pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jos kaltės. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje nustačius, gaisro kilimo vietą, laikytina, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad jai priklausantis statinys nekeltų žalos kitiems asmenims ar jų turtui. Ieškovui priklausantis sodo pastatas pastatytas teisėtai, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybė, kad pastato registracija atlikta bylos nagrinėjimo metu, nepaneigia to, kad pastatas gaisro metu faktiškai egzistavo, o gaisro metu - apdegė. Nors ieškovui priklausantis pastatas yra pastatytas nesilaikant atstumų nuo sklypo ribos reikalavimų, tačiau ankstesni šiuo metu atsakovei priklausančio sklypo savininkai su tokiu atstumo nesilaikymu sutiko. Atsakovė, suvokdama, kad kaimyniniame sklype pastatytas pastatas yra itin arti sklypo ribos, ankstesni sklypo savininkai su tokiu atstumo nesilaikymu sutiko, įsigydama žemės sklypą, kartu prisiėmė ir pareigą elgtis taip, kad šiam pastatui nebūtų daroma žala. Taigi, atsakovė turėjo bendrąją pareigą rūpintis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuosavybės teise priklausantys statiniai dėl jų ypatumų (laikino pobūdžio statinyje laikomos malkos, šašlykinė ir pan., itin mažas atstumas iki kitiems asmenims priklausančių statinių) nesukeltų žalos šiems asmenims ar nelemtų žalos padidėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: 1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui; mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą; 2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos; norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą; atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora; 3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Nors pacituotas įstatymas negaliojo pastatų statymo metu, tačiau tiek ieškovui, tiek atsakovei turėjo būti žinomos nuostatos, kad pastatai, kurie pastatyti nesilaikant saugaus atstumo nuo sklypo ribos, kelia didesnę grėsmę gaisro atveju. Byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovui priklausantis sodo pastatas, tiek atsakovei priklausanti malkinė buvo pastatyti nesilaikant įstatymo leidėjo pakankamai saugiu užtikrinti priešgaisrinę saugą laikomu atstumu, todėl atsakovė, kurios malkinė buvo pastatyta arčiau prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio sodo pastato, nors ir laikantis statybos metu galiojusių reikalavimų, turėjo būti atidi ir rūpestinga, imtis priemonių, kurios padėtų išvengti galimo gaisro ar pristabdytų jo plitimą (pavyzdžiui, pasirūpinti ugniasienės pastatymu ar pan.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė tokios pareigos laikėsi. Kita vertus, atsakovė, kaip turto savininkė, turėjo pareigą užtikrinti, kad jos turtu su jos leidimu besinaudojantys asmenys (dukra, žentas ir kt.) naudotųsi jiems patikėtu atsakovės turtu nekeldami kitiems asmenims grėsmės. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51266-18 nėra baigtas, savaime nepaneigia surinktų įrodymų dėl gaisro kilimo vietos. Tuo atveju, jei ateityje paaiškėtų aplinkybės, jog gaisras sukeltas trečiųjų asmenų veiksmais, atsakovė turės galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad atsakovės elgesys neužtikrinant, kad iš jai priklausančio turto kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos, nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingo žmogaus standarto.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ja padarytos žalos dydį įrodinėjo 2019 m. gegužės 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190524 (8-30 e. b.l.), kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pažeidimų konstrukcijoms, apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2019 m. gegužės 24 d. ir atsiradusių dėl 2018 m. spalio 25 d. kilusio gaisro, atstatymo kaštai 2019 m. gegužės 24 d. datai sudaro 33 242,33 Eur su PVM. Atsakovė, nesutikdama su šioje ataskaitoje nustatytu atstatymo kaštu dydžiu, akcentavo, jog ieškovui priklausantis nurodytame sklype esantis pastatas yra ne gyvenamasis namas, o sodo pastatas. Atlikus teismo ekspertizę, ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad atstatymo kaštų skaičiavimas nepriklauso nuo to, ar reikalinga atkurti sodo pastatą, ar gyvenamąjį namą. Teismas su tokia ekspertizės išvada neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad atsakovės prašymu paskirtoje ekspertizėje, teismo ekspertas nustatė, jog skaičiuojant pagal 2020 m. spalio mėnesio kainas, sodo namo atstatymo kaštai sudaro 34 620 Eur (su PVM), taigi teismo ekspertas nustatė didesnę nei ieškovas atstatymo kaštų vertę. . Nors atsakovė ir kėlė klausimą dėl amortizacijos (nusidėvėjimo), skaičiuojant atstatymo kaštus netaikymo, tačiau teismo ekspertui užduodant klausimą, buvo prašoma atsižvelgti ir į 1986 metais pastatyto pastato 39 procentų nusidėvėjimo procentą. Ekspertui apskaičiuojant atkuriamąją sudegusio ieškovės turto vertę, buvo įvertintos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos. Teismo vertinimu, neadekvatu tikėtis, kad atstatant apdegusį pastatą, bus naudojamos tokios pačios medžiagos kaip jo pastatymo metu. Kita vertus, turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas pastato iki gaisro nebuvo įregistravęs viešame registre, todėl įrodinėjimas, kokios būklės pastatas buvo iki jo sugadinimo tampa sudėtingiau. Suttiktina su atsakovės argumentais, kad pastato atstatymo kaštai skaičiuoti iš dalies pagal ieškovo paaiškinimus ir faktinę situaciją, kokie remonto darbai yra atliekami. Siekiant užtikrinti, kad ieškovas po remonto darbų neatsidurtų geresnėje padėtyje, t. y. kad atsakovei nebūtų perkelta pareiga finansuoti ieškovui priklausančio pastato pagerinimus, padarytus naudojantis tuo, kad pastatas reikalingas remonto dėl apdegimo, ekspertų paskaičiuoti žalos atstatymo kaštai mažintini 10 procentų. Teismo vertinimu, toks sumažinimas atitiktų sąžiningumo ir protingumo principą, o likęs ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos, kurios pripažintinos ieškovo patirta žala.

CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, svarbu įvertinti nustatytą aplinkybę, kad ieškovui priklausantis sodo pastatas yra pastatytas nesilaikant saugių atstumų nuo sklypo ribos. Nepaisant to, kad ankstesni šiuo metu atsakovei priklausančio sklypo savininkai sutiko, kad ieškovo sodo pastatas būtų statomas nesilaikant minimalių atstumų, tačiau ieškovas ir jo šeimos nariai, nusprendę statyti pastatą tokiu nedideliu atstumu, taip pat turėjo suvokti tokio elgesio galimas pasekmes ir atitinkamai dėti didesnes pastangas pasirūpinant saugumu (pavyzdžiui, ugniasienės pastatymu). Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad nors gaisras kilo atsakovei priklausančiame pastate, tačiau labiau tikėtina, kad gaisro pasekmės ir padaryta žala galėjo būti mažesnė, jei pats ieškovas būtų sodo pastatą pastatęs toliau nei 0,5 m nuo sklypo ribos. Atsakovė atsako už tai, kiek dėl savo nepakankamo rūpestingumo sudarė prielaidas kilti gaisrui jai priklausančiame statinyje (malkinėje), kuris taip pat pastatytas nesilaikant saugaus atstumo, ir nesiėmė reikiamų priemonių, kurios, atsižvelgiant į nustatytus jai priklausančio statinio ypatumus, padėtų išvengti galimo gaisro ar pristabdytų jo plitimą, tačiau ieškovas taip pat turi prisiimti atsakomybę, kad pastatydamas pastatą nesilaikant saugių atstumų, nesiėmė papildomų priemonių galimam gaisrui išvengti ar jo plitimui stabdyti. Remiantis nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl nukentėjusio asmens (ieškovo) veiksmų. Spręstina, kad atsakovė atleistina nuo 20 procentų žalos atlyginimo.

Apibendrinant, esant nustatytam atsakovės veiksmų neteisėtumui, žalos dydžiui ir priežastiniam ryšiui, taip pat nustačius pagrindą iš dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 23 269,63 Eur žalos, kurią sudaro 70 procentų žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 190524 nurodytos 33242,33 Eur atstatymo kaštų sumos, atlyginimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų , į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovas pateikė duomenis apie 300 Eur išlaidų už žalos atstatymo kaštų ataskaitos parengimą (1 t. 31 e. b. l.). Šios išlaidos yra protingo dydžio ir buvo būtinos, siekiant tinkamai nustatyti ieškovui padarytos žalos dydį. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ši ieškinio reikalavimų dalis tenkintina ir priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, iš viso ieškovo naudai iš atsakovės priteisia 23 569,63 Eur žalos, kurią sudaro 23 269,63 Eur pastato atstatymo kaštų išlaidos ir 300 Eur žalos įvertinimo išlaidų, atlyginimas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (23 569,63 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 997,27 Eur žyminį mokestį, iš kurio 728 Eur įskaitytas ieškinio reikalavimams apmokėti, o 38 Eur – prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių apmokėti, taigi, iš viso ieškovas turėjo sumokėti 766 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovas patyrė 4000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, atstovo atliktų veiksmų pobūdį, neviršija maksimalių rekomenduotinų atstovo pagalbai apmokėti dydžių. CPK 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu ieškovui grąžintina permokėta 231,27 Eur žyminio mokesčio suma. Ieškovo reikalavimai patenkinti 70 procentų, todėl jam iš atsakovės priteistina 3336,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsakovė šioje byloje patyrė 1750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 2000 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą. Ekspertas pateikė sąskaitą, pagal kurią už ekspertizę sumokėta 1800 Eur suma. Nepanaudota užstato už ekspertizės atlikimą dalis – 200 Eur – iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina atsakovei. Taigi, atsakovė patyrė 3 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 1065 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 ir 6 p. 93 str. 2 d., 98 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 11,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo ir atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 92 str.). Atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 8,37 Eur, ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 3,58 Eur.

Siekiant užtikrinti ekonomiškumo principo įgyvendinimą, ieškovui tenkančia 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalimi mažintina ieškovui grąžintina žyminio mokesčio dalis ir iš viso ieškovui grąžintina 227,69 Eur žyminio mokesčio dalis, o atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 23 569,63 Eur (dvidešimt trys tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt devyni eurai šešiasdešimt trys centai) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3336,20 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt šeši eurai dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1065 Eur (tūkstantis šešiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš T. S., a. k. (duomenys nesklebtini), į valstybės biudžetą 8,37 Eur (aštuoni eurai trisdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Gražinti ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 227,69 Eur (du šimtai dvidešimt septyni eurai 69 centai) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Grąžinti atsakovei T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotą 200 Eur užstatą, sumokėtą už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.