Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1590-567/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-08
Bylos Nr.: e2A-1590-567/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21182-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Atsakovas: T. S.
Ieškovas: A. B.

Kategorijos

2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė

Civilinės bylos Nr. e2A-1590-567/2021

Teisminio proceso Nr.

2-68-3-21182-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.6.10.5.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-302-918/2021 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei T. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės T. S. 33 542,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. kilo gaisras atsakovei priklausančioje malkinėje (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė malkinė, viduje buvę daiktai, malkos, apdegė šalia stovinčio metalinio garažo vidaus apdaila bei viduje buvę daiktai, tvoros skardiniai lakštai. Gaisro metu taip pat sudegė ieškovui priklausančio mūrinio namo mansardinio aukšto sienų, stogo, lubų, grindų konstrukcijos, vandeniu aplietos patalpos. Ieškovo pastatas pastatytas pusės metrų atstumu nuo sklypo ribos, bet tam neprieštaravo ankstesnis gretimo sklypo savininkas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona buvo atsakovės malkinėje, gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau 2018 m. lapkričio 23 d. ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Ieškovo iniciatyva VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengė išvadą dėl gaisro sukeltų pažeidimų atstatymo kaštų ir konstatavo, kad namo pažeidimų konstrukcijos, apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2019 m. gegužės 24 d., atsiradusių dėl 2018 m. spalio 25 d. kilusio gaisro, atstatymo kaštai 2019 m. gegužės 24 d. sudarė 32 242,33 Eur. Kadangi gaisras kilo ir gaisro židinio zona buvo atsakovės pastate, tai ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė, kuri neužtikrino nuosavo turto priežiūros. Atsakovės namas kūrenamas malkomis, o tuo metu, kai kilo gaisras, name apsigyveno iš užsienio grįžusi atsakovės dukra su žentu. Atsakovės žentas yra rūkantis, reguliariai lankėsi malkinėje, todėl atsakovės giminaičių neatsargus elgesys galėjo sukelti gaisrą malkinėje (CK 6.246–6.249 str.).

Atsiliepimas

2. Atsakovė T. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nėra gretimo žemės sklypo ir jame esančio pastato savininkas, nes tokių duomenų nėra Nekilnojamojo turto registre. Kadangi jokie gretimame žemės sklype esantys statiniai nėra registruoti, todėl nėra civilinių teisių objekto, kuriam padarytą žalą įrodinėja ieškovas. Ieškovas neįrodė, kad gaisras kilo atsakovei priklausančioje malkinėje ir atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą. Žalos dydis įrodinėjamas eksperto išvada, nors ekspertui net nebuvo pateikti pastato teisėtumą, pastatymo datą, nusidėvėjimą, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Ieškovo reikalaujama atlyginti žalos suma atitinka sodo namelio rinkos vertę, todėl ieškovas siekia pasipelnyti. Byloje neįrodyta, iš kokių medžiagų buvo pastatytas sodo namelis iki gaisro, kokio dydžio ir kokių matmenų statinys buvo. Ieškovas perstatė kitokį stogą, pakeitė jo matmenis, panaudojo naujas, šiuolaikines medžiagas, perstatė pastogę, ją paaukštino, įrengė naujai langą, tualetą. Ieškovas neįrodė, kokia buvo sienų ir grindų danga iki remonto, ar terasa iš viso buvo dengta, įstiklinta. Ieškovas, pasistatydamas savo statinius greta kitiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribos, pažeidžiant reikalaujamą trijų metrų atstumą, pats prisiėmė atsakomybę už galimą gaisro grėsmę (CK 6.253 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

3.1. priteisti iš atsakovės T. S. ieškovo A. B. naudai 23 569,63 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 336,20 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3.2. kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti;

3.3. priteisti iš ieškovo A. B. atsakovės T. S. naudai 1 065 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3.4. priteisti iš T. S. į valstybės biudžetą 8,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų;

3.5. grąžinti ieškovui A. B. 227,69 Eur žyminio mokesčio;

3.6. grąžinti atsakovei T. S. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotą 200 Eur užstatą, sumokėtą už ekspertizės atlikimą.

4. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai, o ieškovui – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai. Ieškovo nuosavybės teisė į sodo pastatą viešame registre įregistruota bylos nagrinėjimo metu. 2018 m. spalio 25 d. gaisro metu sudegė atsakovei priklausančiame žemės sklype buvęs medinis statinys – malkinė su viduje buvusiais daiktas ir malkomis, apdegė šalia stovinčio medinio garažo vidaus apdaila bei viduje buvę daiktai, apdegė tvoros skardiniai lakštai, taip pat apdegė gretimame, ieškovui priklausančiame sklype stovinčio mūrinio namo mansardinis aukštas su viduje buvusiais namų apyvokos daiktais. 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akto dėl kilusio gaisro ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Vyriausiojo vidaus tarnybos majoro V. D. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą pateikimo duomenimis gaisro kilimo priežastis buvo pašalinis ugnies šaltinis. Aptvertoje kiemo teritorijoje stovėjo medinis vieno aukšto karkasinis statinys be pamatų, nuo kiemo pusės iš dalies atvira siena. Gaisro metu išliko tik apdegusių medinių karkasinių konstrukcijų – tąšų fragmentai, viduje buvusių daiktų ir malkų fragmentai bei medinių padėklų, naudotų vietoje grindų, fragmentai. Elektros energijos mediniame statinyje nebuvo, cheminių – savaime užsidegančių medžiagų nerasta. Šalia degusio statinio gulėjo metalinė kepsninė kiauru dugnu, kuri nebuvo kūrenta, kitų šildymo įrenginių nerasta. Išvada dėl gaisro priežasties, ir kad gaisras kilo ir židinio zona buvo mediniame statinyje, padaryta, įvertinus išdegimus ir ugnies plitimo kelius, pasireiškiančius degių medžiagų sudegimais ir apdegimais, metalinių konstrukcijų spalvos pakitimais, ir deformaciją. 2018 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymos duomenimis gaisras kilo atsakovei priklausančiame mediniame statinyje – malkinėje, gaisro metu gretimame sklype sudegė mūrinio namo mansardinio aukšto sienų, stogo, lubų, grindų konstrukcijos, daiktai, vandeniu aplietos patalpos.

5. Teismas nurodė, kad nors atsakovė tvirtino, kad gaisras galėjo kilti ir ieškovui priklausančiame pastate, tačiau šią atsakovės versiją galėtų patvirtinti vienintelė įrodinėjimo priemonė – atsakovės pateiktas vaizdo įrašas, tačiau įrodymų visuma (liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) atsakovės versiją paneigė. Teismas vadovavosi liudytoju apklausto V. D. parodymais, kuriais buvo paaiškinti ir techninio pobūdžio aspektai, susiję su ugnies plitimo keliu, kad tuo atveju, jei gaisro židinys būtų buvęs ne atsakovei priklausančioje malkinėje, o ieškovui priklausančiame sodo pastate, apdegimai būtų kitose vietose. Liudytojais apklausti asmenys gaisrą pastebėjo skirtingose jo stadijose ir jų stebėjimo pozicijos buvo skirtingos. Liudytojai S. R. ir Ž. K., būdami atsakovės šeimos nariais, turi tam tikrą netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šių asmenų parodymus teismas vertino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad gaisras, kurio metu buvo sugadintas ieškovui priklausantis sodo pastatas, kilo atsakovei priklausančiame laikinajame mediniame statinyje – malkinėje.

6. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog gaisro metu atsakovei priklausančia malkine laikinai naudojosi jos dukra ir žentas, savaime nepaneigia atsakovės atsakomybės. Gaisro židinio vieta nustatyta atsakovei priklausančioje malkinėje, o gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio. Atsakovė neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jos kaltės. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Nustačius gaisro kilimo vietą, laikytina, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad jai priklausantis statinys nekeltų žalos kitiems asmenims ar jų turtui. Ieškovui priklausantis sodo pastatas pastatytas teisėtai, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybė, kad pastato registracija atlikta bylos nagrinėjimo metu, nepaneigė to, kad pastatas gaisro metu faktiškai egzistavo, o gaisro metu apdegė. Nors ieškovui priklausantis pastatas yra pastatytas, nesilaikant atstumo nuo sklypo ribos reikalavimų, tačiau ankstesni šiuo metu atsakovei priklausančio sklypo savininkai su tokiu atstumo nesilaikymu sutiko. Atsakovė, suvokdama, kad kaimyniniame sklype pastatytas pastatas yra itin arti sklypo ribos, ankstesni sklypo savininkai su tokiu atstumo nesilaikymu sutiko, įsigydama žemės sklypą, kartu prisiėmė ir pareigą elgtis taip, kad šiam pastatui nebūtų daroma žala. Atsakovė turėjo bendrąją pareigą rūpintis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuosavybės teise priklausantys statiniai dėl jų ypatumų (laikino pobūdžio statinyje laikomos malkos, šašlykinė ir pan., itin mažas atstumas iki kitiems asmenims priklausančių statinių) nesukeltų žalos šiems asmenims ar nelemtų žalos padidėjimo.

7. Teismas nurodė, kad nors Sodininkų bendrijų įstatymas (konkrečiai nuostatos dėl atstumo tarp pastatų) negaliojo pastatų statymo metu, tačiau šalims turėjo būti žinomos nuostatos, jog pastatai, kurie pastatyti, nesilaikant saugaus atstumo nuo sklypo ribos, kelia didesnę grėsmę gaisro atveju. Tiek ieškovui priklausantis sodo pastatas, tiek atsakovei priklausanti malkinė buvo pastatyti, nesilaikant įstatymo leidėjo pakankamai saugiu užtikrinti priešgaisrinę saugą laikomu atstumu, todėl atsakovė, kurios malkinė buvo pastatyta arčiau prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio sodo pastato, nors ir laikantis statybos metu galiojusių reikalavimų, turėjo būti atidi ir rūpestinga, imtis priemonių, kurios padėtų išvengti galimo gaisro ar pristabdytų jo plitimą (pvz., pasirūpinti ugniasienės pastatymu ar pan.), tačiau atsakovė tokios pareigos nesilaikė. Atsakovė, kaip turto savininkė, turėjo pareigą užtikrinti, kad jos turtu su jos leidimu besinaudojantys asmenys (dukra, žentas ir kt.) naudotųsi jiems patikėtu atsakovės turtu, nekeldami kitiems asmenims grėsmės. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nepaneigė įrodymų dėl gaisro kilimo vietos. Jei ateityje paaiškėtų aplinkybės, jog gaisras sukeltas trečiųjų asmenų veiksmais, atsakovė turės galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl laikytina, jog atsakovės elgesys, neužtikrinant, kad iš jai priklausančio turto kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos, neatitiko rūpestingo asmens standarto.

8. Teismas nurodė, kad atstatymo kaštų skaičiavimas, priešingai nei nurodė atsakovė, nepriklauso nuo to, ar reikalinga atkurti sodo pastatą, ar gyvenamąjį namą. Pagal ieškovo į bylą pateiktą 2019 m. gegužės 30 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą gyvenamojo namo pažeidimų konstrukcijoms, apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2019 m. gegužės 24 d. ir atsiradusių dėl 2018 m. spalio 25 d. kilusio gaisro, atstatymo kaštai 2019 m. gegužės 24 d. datai sudarė 33 242,33 Eur su PVM. Pagal byloje paskirtos teismo ekspertizės išvadas ieškovo sodo namo atstatymo kaštai, skaičiuojant pagal 2020 m. spalio mėn. kainas, sudarė 34 620 Eur su PVM. Teismo eksperto buvo prašoma atsižvelgti ir į 1986 metais pastatyto pastato 39 % nusidėvėjimo procentą. Ekspertui apskaičiuojant atkuriamąją sudegusio ieškovės turto vertę, buvo įvertintos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos. Teismo vertinimu, neadekvatu tikėtis, kad, atstatant apdegusį pastatą, bus naudojamos tokios pačios medžiagos, kaip jo pastatymo metu, tačiau turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas pastato iki gaisro nebuvo įregistravęs viešame registre, todėl įrodinėjimas, kokios būklės pastatas buvo iki jo sugadinimo, yra sudėtingesnis. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pastato atstatymo kaštai skaičiuoti iš dalies pagal ieškovo paaiškinimus ir faktinę situaciją, kokie remonto darbai yra atliekami. Siekdamas užtikrinti, kad ieškovas po remonto darbų neatsidurtų geresnėje padėtyje, t. y. kad atsakovei nebūtų perkelta pareiga finansuoti ieškovui priklausančio pastato pagerinimus, padarytus, naudojantis tuo, kad pastatą reikia remontuoti dėl apdegimo, teismas nusprendė ekspertų paskaičiuotus žalos atstatymo kaštus sumažinti 10 %. Teismo vertinimu, toks sumažinimas atitiktų sąžiningumo ir protingumo principą, o likęs ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos, kurios pripažintos ieškovo patirta žala.

9. Teismas nurodė, kad, nepaneigiant išvados, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, svarbu yra tai, kad ieškovui priklausantis sodo pastatas pastatytas, nesilaikant saugių atstumų nuo sklypo ribos. Nors ankstesni šiuo metu atsakovei priklausančio sklypo savininkai sutiko, kad ieškovo sodo pastatas būtų statomas, nesilaikant minimalių atstumų, tačiau ieškovas ir jo šeimos nariai, nusprendę statyti pastatą tokiu nedideliu atstumu, taip pat turėjo suvokti tokio elgesio galimas pasekmes ir atitinkamai dėti didesnes pastangas pasirūpinant saugumu (pvz., ugniasienės pastatymu). Nors gaisras kilo atsakovei priklausančiame pastate, tačiau labiau tikėtina, kad gaisro pasekmės ir padaryta žala galėjo būti mažesnė, jei pats ieškovas būtų sodo pastatą pastatęs toliau nei 0,5 m nuo sklypo ribos. Atsakovė atsako už tai, kiek dėl savo nepakankamo rūpestingumo sudarė prielaidas kilti gaisrui jai priklausančioje malkinėje, kuri taip pat pastatyta, nesilaikant saugaus atstumo, ir nesiėmė reikiamų priemonių, kurios, atsižvelgiant į nustatytus jai priklausančios malkinės ypatumus, padėtų išvengti galimo gaisro ar pristabdytų jo plitimą, tačiau ieškovas taip pat turi prisiimti atsakomybę, kad, pastatydamas pastatą, nesilaikant saugių atstumų, nesiėmė papildomų priemonių galimam gaisrui išvengti ar jo plitimui stabdyti. Teismas nusprendė iš dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens (ieškovo) veiksmų, atleidžiant atsakovę nuo 20 % žalos atlyginimo ir priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės 23 269,63 Eur žalos, kurią sudaro 70 % žalos atstatymo kaštų nuo skaičiavimo ataskaitoje nurodytos 33 242,33 Eur atstatymo kaštų sumos.

10. Teismas nurodė, kad ieškovas sumokėjo 300 Eur išlaidų už žalos atstatymo kaštų ataskaitos parengimą. Nurodytos išlaidos yra protingo dydžio ir buvo būtinos, siekiant tinkamai nustatyti ieškovui padarytos žalos dydį, bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Teismas nusprendė iš viso priteisti iš atsakovės 23 569,63 Eur žalos atlyginimo ieškovo naudai (CK 6.246–6.249 str., 6.251 str., 6.253 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o, nustačius atsakovės civilinę atsakomybę – pakeisti sprendimą ir sumažinti priteistiną sumą, atsižvelgiant į statinio nusidėvėjimą ir ieškovo veiksmus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gaisras įvyko dėl pašalinio ugnies šaltinio, gaisrą sukėlęs asmuo nesurastas, todėl atsakovė nėra atsakinga už ieškovui padarytą žalą. Teismas neįvertino, kad, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai (CK 6.266 str.), pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė nebuvo įrodyta. Gaisras įvyko atsakovės malkinėje, kuri pastatyta atsakovės žemės sklype, aptvertame tvora. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad vartai į sklypą nebuvo atidaryti. Vadinasi, atsakovė tinkamai rūpinosi savo statiniais, jų saugumu, todėl negali būti atsakinga už trečiojo asmens, neteisėtai patekusio į namų valdos teritoriją ir sukėlusio ūkio pastate gaisrą, veiksmus. Gaisro kilimo metu atsakovė net nebuvo Lietuvoje, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygos. Gaisro metu atsakovės name buvo S. R. ir Ž. K., tačiau jų kaltė dėl gaisro kilimo taip pat nenustatyta. Ieškovas sodo namelį viešame registre įregistravo tik bylos nagrinėjimo metu. Sodo namelis pastatytas 1971–1986 metais, nuo pastatymo dienos iki kadastro duomenų užfiksavimo dienos neremontuotas, nerekonstruotas, fizinio nusidėvėjimo procentas 39, rinkos vertė 2019 m. spalio 8 d. (po remonto) – 39 800 Eur, tačiau teismas į šias aplinkybes, turinčias reikšmės remonto išlaidoms, visiškai neatsižvelgė. Teismas nevertino, kad prašoma priteisti pinigų suma, kurią pagal specialisto išvadą ir teismo eksperto išvadą ieškovas panaudojo namo atstatymui po gaisro, faktiškai atitinka viso sodo namelio rinkos vertę. Tokiu būdu teismas, priteisdamas 60 % sumą nuo viso statinio vertės, suteikė ieškovui galimybę neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Nei specialistas, nei teismo ekspertas nenustatinėjo, iš kokių medžiagų buvo pastatytas sodo namelis iki gaisro. Teismas nenagrinėjo, kokio dydžio ir kokių matmenų statinys buvo iki gaisro. Žalos dydis buvo apskaičiuotas ir priteistas, vadovaujantis vien ieškovo paaiškinimais apie iki gaisro atliktus darbus, panaudotas medžiagas, pastato matmenis. Kadastrinių matavimų bylos duomenimis sodo namelis susideda iš atitinkamo ploto sodo pastato, dviejų priestatų ir pastogės, o ekspertizės akte tik abstrakčiai nurodytos patalpos pastogėje ir pirmame aukšte, remonto plotai nėra nurodyti, nėra nurodyta, kurioje pastato sudėtinėje dalyje atliktas remontas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad po gaisro stogo konstrukcija buvo pakeista – stogas iš dalies buvo pakeltas, įrengti nauji langai (naujose vietose), stogas perdengtas nauja stogo dengimo medžiaga, t. y. ieškovas ne pašalino gaisro padarinius, o perstatė kitokį stogą, pakeisdamas jo matmenis, panaudodamas naujas, šiuolaikines medžiagas. Analogiškai yra ir su pastoge, kurią ieškovas paaukštino, įrengė naują langą, tualetą, panaudodamas naujas, šiuolaikines medžiagas. Ekspertizės išvadoje nenurodyta, ar laiptai buvo permontuoti, už kokią kainą, kokia objektyviai buvo sienų ir grindų danga iki remonto. Terasa buvo suremontuota PVC plokštėmis, tačiau namelis statytas 1986 m., kai tokios dangos iš viso nebuvo rinkoje. Akivaizdu, kad ieškovas perstatė savo sodo namelį naujomis medžiagomis, pakeisdamas sodo namelio plotą, patalpų išdėstymą, todėl atsakovė neprivalo atlyginti namelio perstatymo išlaidas. Teismas turėjo nustatyti, kiek kainuotų ieškovo pastato, koks jis buvo iki gaisro, atstatymas, tačiau žalos dydis buvo apskaičiuotas, neatsižvelgiant į nusidėvėjimą. Nors teismas atstatymo kaštus sumažino 10 %, tačiau pastato nusidėvėjimas siekia net 39 % (CK 1.5 str., 6.245–6.248 str., 6.266 str.).

Atsiliepimas

12. Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys buvo tenkintas ne pagal CK 6.266 str. nuostatas, o pagal CK 6.246–6.249 str. nuostatas, t. y. nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Gaisro židinys buvo atsakovės malkinėje, o atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jos kaltės. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra neatsargus asmens elgesys su ugnimi, nes gaisras malkinėje kilo būtent tuomet, kai name apsigyveno iš užsienio grįžę atsakovės giminaičiai. Apeliantės argumentai dėl teismo eksperto nustatytų ieškovo namo atstatymo kaštų yra nepagrįsti, nes apeliantė jų pirmosios instancijos teisme neginčijo. Nėra jokios galimybės atstatymo darbų vykdytojams už po gaisro atliktą darbą mokėti 39 procentais mažesnį atlygį nuo sulygto, motyvuojant 1986 metais pastatyto pastato nusidėvėjimu. Teismas atlygintinos žalos dydį sumažino 30 %. Po gaisro iš namo stogo liko tik degėsiai ir sudegusios cinkuotos stogo skardos, kuria buvo dengtas stogas iki gaisro, lakštai. Stogas po gaisro tapo neremontuotinas, todėl teko atstatyti jį iš naujo. Atstatymo po gaisro metu namo stogas be ieškovo žinios bei nesilaikant pateiktų brėžinių, buvo pažemintas (įrengtas plokštesnis), nebuvo įrengtas reikiamo dydžio bokštelis su langais. Iki gaisro namo antrame aukšte buvo trys langai: iš galo du langai po 2 metrus pločio, iš šono vienas langas 1,6 m pločio, mansardoje – 1 langas 0,90 metro pločio. Po gaisro liko tik vienas 1,4 metro pločio langas, nes namo stogo konstrukcija nebuvo atstatyta į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki gaisro. Pastato pirmas aukštas ir patalpų pertvaros yra mūrinės, todėl jų pertvarkymas ar padidinimas nėra įmanomas. Po gaisro vandeniu buvo sulietos visos pirmo aukšto patalpos (sienų konstrukcijos, grindys), todėl tapo negyvenamos ir remontuotinos. Dėl gaisro susikaupė drėgmė sienose, grindų šiluminėje izoliacijoje, atsirado sveikatai pavojingas, nemalonus kvapas (tvaikas), pelėsis, suodžiai. Siekiant išnaikinti gaisro padarinius pirmame pastato aukšte, teko ardyti sienas, grindis, keisti supelijusią medieną bei šiltinimo medžiagas, patalpas džiovinti, valyti suodžius. Laiptai iš pirmo į antrą aukštą taip pat buvo sugadinti, apdegę nuo krentančių žarijų, pasidengę suodžiais, dėl namo gesinimo vietomis aplaužyti. Vertinant gaisru padarytos žalos dydį, nebuvo paskaičiuota ir atsižvelgta į tai, kad namo antrame aukšte patalpos buvo naudojamos, kaip gyvenamosios, jose buvo įvairūs namų apyvokos daiktai (baldai, kilimai, patalynė, drabužiai, televizorius, kompiuteris, mušamųjų instrumentų komplektas, akordeonas, armonika). Nors apeliantė sutiko su teismo išvada, kad ir ieškovas prisidėjo prie žalos kilimo, nes ieškovo pastatas pastatytas, nesilaikant saugaus atstumo nuo sklypo ribos, tačiau pastatas buvo pastatytas pagal tuo metu galiojančius reikalavimus, ankstesnių atsakovės sklypo savininkų namas bei kiti statiniai buvo priešingoje sklypo pusėje. Atsakovė, įsigydama žemės sklypą ir suvokdama, kad kaimyniniame sklype pastatytas pastatas yra itin arti sklypo ribos, kartu prisiėmė pareigą elgtis taip, kad šiam pastatui nebūtų daroma žala. Atsakovė malkinę galėjo pastatyti kitoje, saugioje vietoje, tačiau vis vien nusprendė statyti pavojingai nedideliu atstumu nuo ieškovo pastato. Ieškovas, po atsakovės malkinės pastatymo, nesilaikant saugaus atstumo, neturėjo galimybių savo namo perkelti į kitą sklypo vietą, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo atleisti iš dalies atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

13. Atsakovė T. S. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 881 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidedančias iš 531 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur apeliacinio skundo paruošimo išlaidų. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 700 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Byloje kilo ginčas dėl malkinės, kurioje kilo gaisras, savininkės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą gretimame sklype esančiam ir kitam asmeniui priklausančiam statiniui.

16. Pagal CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė – tai yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininkas, t. y. nuosavybės teise disponuojantis asmuo turi pareigą nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo būstą, kad dėl būsto eksploatavimo nebūtų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims, taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala, tinkamai rūpintis savo privačia nuosavybe (t. y. rūpintis būsto techniniu stoviu, būsto įrangos techninių reikalavimų užtikrinimo ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019).

17. Civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti sąlyga savininko civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Pažeistos asmens (nagrinėjamu atveju vienu aukštu žemiau esančio buto savininkės) civilinės teisės, atsiradusios dėl žalos padarymo turtui (CK 1.136 str. 2 d. 5 p.), gali būti ginamos, taikant asmeniui, pažeidusiam kito asmens teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 str. 6 p.). Civilinė atsakomybė – tai yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Priklausomai nuo konkrečius asmenis siejusių teisinių ryšių, skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 2 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad ginčo šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl bylai aktualus deliktinę civilinę atsakomybę nustatantis teisinis reguliavimas (CK 6.263–6.291 straipsniai).

18. Įstatymas numato, kad žalą, padarytą deliktu, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Deliktinės prievolės atveju už padarytą žalą atsakingu asmeniu laikomas: i) asmuo, kuris žalą padarė pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu), t. y. atsakingas asmuo ir yra žalą padaręs asmuo (tiesioginė deliktinė atsakomybė) (CK 6.263 str. 1 d.) arba; ii) asmuo, kuris nors pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu) žalos ir nepadarė, tačiau kuriam įstatymas numato atsakyti už kito asmens veiksmus arba už savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.) (netiesioginė civilinė atsakomybė). Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) žala; iii) priežastinis ryšys ir; iv) kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai, patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y., kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014).

20. Vadinasi, patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. spalio 25 d. aktas dėl kilusio gaisro, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo vidaus tarnybos majoro V. D. 2018 m. spalio 26 d. tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą pateikimo, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. pažyma apie gaisrą patvirtina, kad gaisras kilo atsakovei priklausančioje malkinėje, gaisro metu gretimame sklype sudegė ieškovui priklausančio mūrinio namo mansardinio aukšto sienų, stogo, lubų, grindų konstrukcijos, daiktai, vandeniu aplietos patalpos. Tai reiškia, kad gaisro židinys buvo atsakovei priklausančioje malkinėje, todėl gaisro priežastį, manydama, jog gaisras kilo dėl kitų asmenų kaltės, turėjo įrodinėti ne ieškovas, o atsakovė.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovės malkinėje. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gaisras kilo ne dėl atsakovės kaltės. Aplinkybės, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio, atsakovės teritorija yra aptverta tvora ir pan., savaime nepaneigia atsakovės pareigos įrodyti, jog ugnies šaltinis malkinėje atsirado dėl konkrečių trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Atsakovė neįrodė, kad gaisro židinys jai priklausančiame pastate atsirado ne dėl jos kaltės. Priešingai, apeliantė net neįrodinėja, jog gaisras kilo ne dėl jos kaltės, o vadovaujasi prielaidomis, jog gaisras kilo dėl kitų asmenų, kurie galimai bus nustatyti ikiteisminio tyrimu metu, todėl būtent iš jų ieškovas turėtų reikalauti žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nesant įrodymų, jog gaisrą sukėlė kiti asmenys, byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog gaisro židinys buvo atsakovės malkinėje, yra pakankama spręsti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą ieškovo turtui. Nagrinėjamu atveju gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, iki šiol kaltų asmenų dėl gaisro nenustatyta, todėl laikytina, jog atsakovė, valdydama jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nebuvo pakankamai rūpestinga, nenumatė gaisro kilimo galimybės ir nesiėmė veiksmų jam išvengti. Darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos atsakomybės už ieškovo turtui padarytą žalą.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl CK 6.266 str. nuostatų taikymo. CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, nepaisant jo kaltės.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė, tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog gaisras jos pastate kilo dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, todėl atsakomybė atsakovei taikoma bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai pasireiškė jos neveikimu, t. y. tinkamu jos nuosavybės teise priklausančio pastato nesirūpinimu. Aplinkybės, kad įvykio metu atsakovė buvo leidusi naudotis savo nekilnojamuoju turtu kitiems asmenims (dukrai ir žentui), gaisrą sukėlė galimai kiti, tačiau iki šiol nenustatyti asmenys, nepanaikina jos, kaip malkinės savininkės civilinės atsakomybės už turto nepriežiūrą. Atsakovė, kaip malkinės, esančios šalia ieškovui priklausančio pastato, savininkė pažeidė CK 4.37 str. 1 d. nurodytą pareigą valdyti savo turtą, kad toks turto valdymas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Dėl atsakovės neveikimo, t. y. nesirūpinimo savo turtu, buvo pažeista ir bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., CK 6.263 str. 1 d.), todėl atsakovė yra atsakinga už atsiradusias neigiamas pasekmes. Apeliantė neįrodė, kad gaisras kilo dėl malkinės trūkumų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 str. taikymo.

25. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovui atlygintinos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.251 str. žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Vadinasi, žalos dydis nagrinėjamu atveju galėjo būti įrodinėjamas, apskaičiuojant jį pagal sugadintų patalpų atkūrimo kaštus.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas jam padarytos žalos dydį įrodinėjo VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. gegužės 30 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, kurią parengė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas T. M. Ieškovo iniciatyva pasitelktas teismo ekspertas nustatė, kad ieškovo gyvenamojo namo pažeidimų konstrukcijoms, apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2019 m. gegužės 24 d. ir atsiradusių dėl 2018 m. spalio 25 d. kilusio gaisro, atstatymo kaštai sudarė 33 242,33 Eur. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, todėl atsakovės iniciatyva, siekiant išsiaiškinti ieškovo namo atstatymo kaštus, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedant teismo ekspertui S. Š. atsakyti į atsakovės nurodytus klausimus:1) kokio dydžio žalos atstatymo kaštai susidarė 2018 m. spalio 25 d. vykusio gaisro metu apdegus ieškovui A. B. nuosavybės teise priklausančio sodo namo (duomenys neskelbtini), pastatyto 1986 metais, nusidėvėjimo procentas – 39 %, mansardinio aukšto sienų, stogo, lubų, grindų, konstrukcijoms, vandeniu apliejus patalpas? 2) Ar galimas žalos atstatymo kaštų nustatymo apskaičiavimas, kai 2018 m. spalio 25 d. vykusio gaisro metu sodo namui, nuosavybės teise priklausančiam ieškovui, nebuvo atlikti kadastriniai matavimai (kadastriniai matavimai atlikti 2019 m. spalio 8 d.)? 3) Ar skiriasi žalos atstatymo kaštų nustatymo apskaičiavimas, apdegus skirtingiems nekilnojamojo turto objektams – gyvenamajam namui ir sodo namui? Jei taip, kokia apimtimi?

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo eksperto D. Š. 2020 m. gruodžio 9 d. ekspertizės akto išvados patvirtina, kad ieškovo sodo namo po 2018 m. spalio 25 d. vykusio atstatymo kaštų rinkos kaina, skaičiuojant pagal 2020 m. spalio mėn. kainą, yra 34 620 Eur. Ekspertizės metu, kad apskaičiuoti žalos atstatymo kaštus, nustatyti darbai ir medžiagos, reikalingi atstatyti namą po gaisro. Ekspertizės apžiūros metu atlikti kontroliniai matavimai, kad nustatyti atstatymo darbų kiekius ir jiems atlikti reikalingų statybos resursų (medžiagos, mechanizmai, įrenginiai) kiekius. Teismo ekspertas pažymėjo, kad byloje pateikti namo projektas ir/ar kadastriniai matavimai tik palengvina darbų kiekių skaičiavimą, bet nebūtini. Neatlikti kadastriniai matavimai yra nebūtini, nustatant žalos atstatymo kaštų apskaičiavimą po įvykusio gaisro. Apdegus skirtingiems nekilnojamojo turto objektams – gyvenamajam namui ir sodo namui, žalos atstatymo kaštų nustatymo apskaičiavimas yra vienodas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertizės, kuri buvo atlikta atsakovės iniciatyva, aktas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas dar 2020 m. gruodžio 11 d., tačiau nuo tada iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovė pakartotinės ar papildomos ekspertizės skirti neprašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme atliktos ir pateiktos teismo ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta (CPK 216 str., 218 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertizės išvados aiškiai patvirtina, kad ieškovo namo atstatymo kaštų skaičiavimas nepriklauso nuo to, ar reikalinga atkurti sodo namą, ar gyvenamąjį namą. Teismo ekspertas nustatė, kad ieškovo namo atstatymo kaštai sudarė 34 620 Eur (su 21 % PVM), t. y. beveik tiek pat, kiek nustatė ir ieškovo pasitelktas teismo ekspertas – 33 242,33 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atstatymo kaštus teismo ekspertas nustatinėjo, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus dėl panaudotų statybinių medžiagų ir pan., savaime nereiškia, jog atstatymo kaštai nustatyti neteisingai. Teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad atstatymo kaštai nustatyti, įvertinus būtinas išlaidas, reikalingas sugadintam turtui atkurti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atstatant apdegusį pastatą, nėra pagrindo tikėtis, jog bus naudojamos tokios pačios medžiagos, kaip jo pastatymo metu (1986 m.). Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią (mažesnę) ieškovo namo atstatymo kainą, nei nustatė teismo ekspertai, todėl apeliantės argumentai dėl žalos dydžio nustatymo laikytini deklaratyviais.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentų deklaratyvumą dėl žalos dydžio patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti, kad atsakovei nebūtų perkelta pareiga finansuoti ieškovui priklausančio pastato pagerinimo darbus, nusprendė ne tik sumažinti teismo eksperto paskaičiuotą atstatymo kaštų sumą 10 %, bet ir, nustatęs, jog ieškovo namas pastatytas, nesilaikant saugaus atstumo nuo atsakovės sklypo ribos (0,5 m), nusprendė atsakovę atleisti iš dalies (20 %) nuo civilinės atsakomybės. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sumažino atsakovės pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius 30 %.

32. Tai, kad atsakovės iniciatyva byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedant teismo ekspertui S. Š. atsakyti į atsakovės nurodytą klausimą, kokio dydžio žalos atstatymo kaštai susidarė 2018 m. spalio 25 d. vykusio gaisro metu apdegus ieškovui A. B. nuosavybės teise priklausančio sodo namo (duomenys neskelbtini), pastatyto 1986 metais, nusidėvėjimo procentas – 39 %, mansardinio aukšto sienų, stogo, lubų, grindų, konstrukcijoms, vandeniu apliejus patalpas, į kurį ekspertas davė atsakymą, kad ieškovo sodo namo 2020 m. spalio mėn. kainomis atstatymo kaštai sudarė 34 620 Eur (su 21 % PVM). Tai reiškia, kad pačios atsakovės suformuluotame ir teismo pateiktame ekspertui klausime jau buvo įvardintas sodo namo nusidėvėjimo procentas – 39 %, tokį patį klausimą pakartojo ekspertizės akte ekspertas, duodamas atsakymą į jį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė ginčijo teismo ekspertų nustatytų ieškovo namo atstatymo kaštus, nepateikdama jokių įrodymų apie mažesnius namo atstatymo kaštus, nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Priešingai, pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas žalos atlyginimo dydis ieškovo naudai yra pagrįstas net dviejų teismo ekspertų atliktais skaičiavimais, priteistas žalos dydis sumažintas, atsižvelgiant į objektyviais aplinkybes, todėl tokios išlaidos, kurios priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovės malkinėje kilusiu gaisru ir jo padariniais, pagrįstai pripažintos ieškovo patirta žala, už kurią yra atsakinga atsakovė.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodė, jog ieškovas perstatė sudegusį namą naujomis (kitomis) medžiagomis, pakeisdamas jo plotą, patalpų išdėstymą, buvusį iki gaisro, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovei apie ieškovo nurodytus pastato atstatymo kaštus turėjo būti žinoma vėliausiai 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. (civilinė byla iškelta 2019 m. liepos 16 d.), o apie byloje paskirtos ir pateiktos teismo ekspertizės išvadas dėl atstatymo kaštų – 2020 m. gruodžio mėn., todėl apeliantei buvo pakankamai laiko pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog ieškovo namas po gaisro buvo perstatytas visiškai kitaip, panaudojant kitas (brangesnes) medžiagas. Byloje teismo ekspertizė, siekiant nustatyti namo atstatymo kaštus, taip pat buvo paskirta atsakovės iniciatyva, ekspertui užduodant atsakovės suformuluotus klausimus. Akivaizdu, kad jei iš tiesų ieškovo namas po gaisro buvo perstatytas, esmingai nukrypstant nuo iki gaisro buvusių sprendinių ir panaudotų medžiagų rūšies, kokybės, tai tokias aplinkybes atsakovė privalėjo įrodinėti pirmosios instancijos teisme, pavyzdžiui, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, prašant teismo eksperto atsakyti į papildomus ar pakartotinius klausimus dėl namo atstatymo būdo, verčių, panaudotų medžiagų ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad po gaisro pasikeitė atstatyto ieškovo namo stogo forma, antro aukšto langų skaičius, panaudotos statybinės medžiagos, kurios galimai neegzistavo ar nebuvo naudojamos namo statybos metu 1986 m., savaime nepatvirtina, kad iki gaisro buvusio namo atstatymo kaina būtų kitokia nei nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo eksperto atliktais skaičiavimais, kurie beveik sutapo su kito teismo eksperto skaičiavimais, atliktais iki civilinės bylos dėl žalos atlyginimo iškėlimo. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atstatyto namo kaštai būtų kitokie, jei namas būtų atstatomas tokiu pat būdu ar būtų naudojamos tokios pačios medžiagos, kaip ir namo statybos metu, todėl apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi būtent atsakovė privalėjo paneigti žalos dydžio apskaičiavimą. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turėjo būti pateikti visi atsakovės atsikirtimai bei įrodymai. Atsakovė įrodymų apie kitokį žalos ieškovui padarymo dydį nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl, nesilaikydama vieno iš svarbiausių civilinio proceso sudėtinių dalių – įrodinėjimo – negali tikėtis sau palankaus rezultato.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kuris reiškia, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, o tam būtina nustatyti tikrąjį žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio nepaneigia teismo ekspertizės išvadų, ieškovo pateiktų įrodymų dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantė yra ieškovo kaimynė, todėl akivaizdu, kad jai buvo žinomi ir/ar matomi po gaisro atstatyto ieškovo namo pakitimai, namo būklė, panaudotos statybinės medžiagos ir pan. Apeliantė, manydama, kad teismo ekspertizės aktas yra neišsamus, turėjo galimybę kreiptis dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai, todėl, atsakovei nesutinkant su teismo eksperto nustatytais ieškovo namo atstatymo kaštais, jai teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius namo atstatymo kaštus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo ekspertizės akto išvadas, kurios neprieštarauja ieškovo iniciatyva kito teismo eksperto parengtai išvadai dėl namo atstatymo kaštų, neturi pagrindo spręsti, jog teismo ekspertizės aktas yra neišsamus, neatsako į esminius klausimus dėl padarytų sugadinimo masto ir žalos dydžio, todėl atmeta apeliantės argumentus dėl neteisingai nustatyto žalos dydžio.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.248 str. 4 d. jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 str. 1 d., 4 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už dalį atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats ieškovas, kuris namą pastatė tik 0,5 m atstumu nuo kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribos. Byloje nustatyta, kad ieškovo namas buvo pastatytas iki atsakovės malkinės pastatymo, ieškovui turint tuometinio kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Vadinasi, tiek ieškovas, tiek atsakovė, valdydami jiems nuosavybės teise priklausančius statinius, turėjo būti atidūs ir rūpestingi bei įvertinti visas rizikas dėl statinių dislokacijos vietos. Apeliacinės instancijos vertinimu, 20 % atsakovės civilinės atsakomybės sumažinimas dėl žalos dydžio, atsižvelgiant į tai, kad gaisro židinys buvo nustatytas atsakovės malkinėje, ir iki šiol nesant duomenų, paneigiančių atsakovės atsakomybę, yra proporcingas ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, t. y. nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų, todėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kuriais ieškovas nepritaria apeliantės argumentams ir kartu pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovo prisidėjimo prie žalos atsiradimo, nevertintini, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas vyksta pagal CPK 320 str. 1 d. nurodytas apeliacinio proceso nagrinėjimo ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.246–6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.; CPK 2 str., 4 str., 7 str., 178 str., 185 str.).

39. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).

40. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo. Apeliantė įgijo pareigą atlyginti ieškovui 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys jų dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės T. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo A. B. naudai.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė