- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2-13951-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15024-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnis),
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei K. Š. (per „Zoom“)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo platformą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. S. (toliau – atsakovas) 2 000 Eur skolą, 131,78 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur žyminį mokestį ir 520,30 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius A. K. paskolino atsakovui 2 000 Eur sumą, o atsakovas, patvirtindamas paskolinius santykius, parašė skolos raštelį, pagal kurį įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą iki 2024 m gegužės 3 d. Šalys buvo pažįstamos, atsakovas buvo palikęs patikimo ir komunikabilaus žmogaus įspūdį, dėl to A. K. atsakovui paskolino minėtą sumą. Atsakovas nurodytu terminu visos jam suteiktos paskolos sumos negrąžino – liko skolingas 2 000 Eur sumą. A. K. perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė, siekdama taikiai išspręsti skolos dengimo klausimą, ne kartą bandė susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovas į ieškovės bandymus susisiekti nereagavo ir skolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės papildomai paaiškino, kad pradinis kreditorius ir atsakovas buvo pažįstami, susitarimas buvo žodžiu, pinigai buvo perduoti grynaisiais. Gyvai vykusio susitikimo metu pradinis kreditorius pinigus perdavė atsakovui, šiame susitikime dalyvavo ir A. L., todėl jis gali paliudyti pinigų perdavimo faktą.
4. Atsakovo R. S. faktinė gyvenamoji vieta nežinoma, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas užsiima individualia veikla, veiklos adresas nežinomas, todėl atsakovui tiek ieškinys, tiek šaukimai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį pateiktas nebuvo.
5. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pat supažindino pradinį kreditorių A. K. ir atsakovą R. S. bei dalyvavo sudarant paskolos sandorį. A. K. atsakovui perdavė grynais pinigais 2 000 Eur (50 Eur ir 100 Eur kupiūromis), o atsakovas pasirašė skolos raštelį. Liudytojo teigimu, atsakovas pinigų skolinosi ir iš jo, skolos taip pat nėra grąžinęs, dabar nuo visų kreditorių slapstosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
6. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
7. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
8. Taigi paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui.
10. Su ieškiniu pateiktas atsakovo prasirašytas skolos raštelis (e. bylos t. 1, b. l. 23) ir liudytojo parodymai patvirtina, kad pradinis kreditorius A. K. (duomenys neskelbtini) paskolino, perduodamas grynais pinigais, atsakovui R. S. 2 000 Eur sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2024 m. gegužės 3 d., tačiau savo įsipareigojimo – laiku grąžinti paskolintą pinigų sumą, atsakovas neįvykdė. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovas į raginimus atsiskaityti nereagavo ir iki šiol skolos negrąžino (e. bylos t. 1, b. l. 9). Pradinio kreditoriaus reikalavimas į atsakovą buvo perleistas ieškovei. Kaip minėta, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuota įteikus atsakovui ieškinį, CPK nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar ieškinio reikalavimus (CPK 178, 185 straipsniai).
11. (Duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovo skolą. (e. bylos t. 1, b. l. 12-17)
12. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
14. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Toks atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitinka CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
15. Taigi, laikytina, kad šiuo atveju atsakovas buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo .
16. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Be to, įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis).
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 000 Eur skolą (CK 6.4 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
18. Ieškovė taip pat prašo priteisti 131,78 Eur kompensacines palūkanas. Ieškovės teigimu, atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 4 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2025 m. rugpjūčio 28 d., paskaičiavimas: 2 000 x 5 proc. x 481 d. / 365 d. = 131,78 Eur.
19. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1305-340/2024).
20. Kadangi atsakovas paskolos raštelyje numatytu terminu negrąžino skolos, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 131,78 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.
21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
22. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 131,78 Eur sumą (2 000 Eur + 131,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovė, remdamasi pateiktais mokėjimo dokumentais, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 520,30 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei 48 Eur žyminį mokestį (e. bylos t. 1, b. l. 10-11, 18, 20-21).
24. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 568,30 Eur (520,30 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei 48 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 8 Eur sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovo gyvenamoji bei darbo vietos nežinomos, tai ir šis sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje ,,Teismų pranešimai“ (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 130, 268 ir 270 straipsniais bei 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):
5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 2 131,78 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno Eur 78 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
568,30 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Įteikti atsakovui R. S. skirtus procesinius dokumentus – 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje: „Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose 2025 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo (bylos Nr. e2-13951-1246/2025), kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Iš atsakovo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei priteista: 2 000 Eur (dviejų tūkstančių Eur) skola, 131,78 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno Eur 78 ct) kompensacinės palūkanos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 131,78 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno Eur 78 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 568,30 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Atsakovui procesiniai dokumentai (2025 m. gruodžio 22 d. sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.“