Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1703-538/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
e2A-1703-538/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“
Ieškovas
V. U.
Civilinė byla Nr. e2A-1703-538/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05094-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.4.1.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. (V. U.) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Neptūno krepšinio klubas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, panaikinti atsakovės 2017-03-31 įsakymą Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“, negrąžinti ieškovo į darbą, priteisti iš atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 metais tarp šalių sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Sudarydamos darbo sutartį šalys susitarė, kad jis bus atsakingas už atsakovės klubo veiklos vystymą, rėmėjų paiešką, bendravimą su rėmėjais bei ryšių su jais plėtojimą ir palaikymą, bendravimą su kitais interesantais, bendravimą su klubo socialiniais ir kitais partneriais, už visų atsakovės pagrindinės ir pakaitinės komandų treniruočių, išvykų varžybų ir vietos (namų) rungtynių organizavimą. Teigė, kad buvo atsakingas už komunikaciją su Tarptautine krepšinio federacija, Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos krepšinio lyga, Regionų krepšinio lyga ir kitomis organizacijomis varžybų organizavimo ir žaidėjų registravimo bei kitais klausimais. Taip pat jis atlikdavo ir kitas neatidėliotinas užduotis, kad užtikrintų normalią klubo veiklą, pavyzdžiui, vykdavo į susitikimus, konsultacijas, apžiūras su atsakovės klubo žaidėjais sveikatos priežiūros įstaigose ir pan. Atsakovės klubo vadovui delegavus, jis atstovaudavo klubą mokymuose, seminaruose, susirinkimuose ir kituose panašiuose renginiuose. Toks jo darbo pobūdis vienareikšmiai sąlygojo, jog tinkamam jam pavestų darbo funkcijų atlikimui jam teko nuolat keliauti. Ieškovas nurodė, kad susitikimai su rėmėjais būdavo organizuojami jiems patogiu laiku ir priimtinose vietose - dažniausiai rėmėjų buveinėse. Visų darbo santykių laikotarpiu jis sąžiningai vykdė savo pareigas, jam niekada nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, atsakovė niekada nebuvo išreiškusi nepasitenkinimo jo darbu, priešingai - atsakovės vadovas, treneriai, partneriai dažnai jį gyrė už profesionalumą ir besąlygišką atsidavimą darbui. 2017 m. vasario 27-28 d. bei kovo 1-3 d. jis vykdydamas savo darbo funkcijas buvo suderinęs susitikimus su potencialiais rėmėjais, partneriais, Policijos departamento atstovais bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis ir apie šiuos susitikimus buvo informavęs atsakovės vadovą. 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje įvyko atsakovės vadovų pasikeitimas ir atsakovei pradėjo vadovauti naujas vadovas A. E.. 2017-02-27 jis iš atsakovės vadovo gavo reikalavimą pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe visą darbo dieną, t. y. 2017-02-27. Jis nedelsdamas, kitą dieną, t. y. 2017-02-28, pateikė išsamų paaiškinimą apie savo pareigų bei darbo funkcijų vykdymą, nurodė aiškias aplinkybes ir priežastis, dėl kurių 2017-02-27 nebuvo atsakovės administracijos patalpose. Tačiau nepaisant pateikto pasiaiškinimo 2017-03-01 jam elektroniniu paštu buvo įteiktas Įsakymas Nr. DS-4 Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir už tai jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Ieškovo įsitikinimu, jo veiksmai neatitinka šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėties, kadangi nepaisant to, jog jis minėtu laiku nebuvo atsakovės administracijos patalpose, tačiau vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas - vyko į susitikimus su potencialiais rėmėjais, partneriais, Policijos departamentu. Be to, atsakovė įsakyme nenurodė jokių drausminės nuobaudos skyrimo bei jos parinkimo argumentų, taip pat nenurodė, kokiais jo veiksmais buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ar dėl kokių jo veiksmų atsakovė prarado pasitikėjimą juo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“ ieškovui skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje „Neptūno krepšinio klubas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neteisėtu ir panaikino viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ direktoriaus 2017-03-01 įsakymą Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“. Negrąžino ieškovo į darbą viešojoje įstaigoje „Neptūno krepšinio klubas“ ir nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Priteisė iš atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ ieškovui 1 562,61 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 6 399,26 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2017-03-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-06-30), po 74,41 Eur (neatskaičius mokesčių) dienos vidutinio darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė, bei 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ į valstybės biudžetą 4,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ 210,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo ieškovui (1 562,61 Eur neatskaičius mokesčių) nurodė vykdyti skubiai. 2017-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteisė 2190,81 eurų bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad ieškovo darbo dienos trukmė pagal 2016-09-30 darbo sutartį buvo 8 val., į tai, jog susitikimas 2017-02-27 Lietuvos kriminalinės policijos biure vyko apie 2 val. bei įvertinus kelionės iš Klaipėdos į Vilnių bei grįžimo atgal trukmę, laikė, kad ieškovas 2017-02-27 dirbo visą numatytą darbo laiką. Taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas anksčiau bendravo su UAB „Sporto dvasia“, todėl labiau tikėtina, kad bendravimas ir derybos su šiuo tiekėju buvo viena iš ieškovo darbo funkcijų. Teismas konstatavo, jog nors ieškovo darbo sutartyje nenumatyta, kad jis rūpinasi „Neptūnas-2“ komanda ir jos žaidėjais, tačiau faktiškai šios funkcijos buvo priskirtos ieškovui. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodo, jog 2017-02-28 į (duomenys neskelbtini) žaidėjai galėjo vykti be lydinčio asmens, t. y. ieškovo, tačiau kaip nustatyta, vienas iš žaidėjų tuo metu buvo nepilnametis, todėl lydintis asmuo jam buvo reikalingas. Be to, pagal klube susiklosčiusią praktiką buvo įprasta, jog žaidėjai į medicinines apžiūras vyksta su lydinčiu asmeniu, todėl padarė išvadą, kad ieškovas 2017-02-28 atlikto savo darbo funkcijas. Taip pat pažymėjo, kad pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką įsakymai dėl komandiruočių minėtu atveju nebuvo priimami. Įsakymus dėl komandiruočių atsakovė priimdavo tik ieškovui vykstant į komandos varžybas. Taigi, vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priimti įsakymai dėl ieškovo komandiruočių 2017-02-27 ir 2017-02-28 nereiškia, kad ieškovas atliko darbo drausmės pažeidimą bei minėtu laikotarpiu nebuvo darbe ir neatliko darbinių funkcijų. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovės vadovas nežinojo apie ieškovo 2017-02-27 ir 2017-02-28 išvykimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, juolab, įvertinus tai, kad jis 2017-02-27 ir 2017-02-28 atliko darbo funkcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė į bylą pateikė susirašinėjimo su UAB „Sporto dvasia“ duomenis, iš kurių matyti, kad A. B. atsiuntė 2017-02-21 atsakovės komercijos vadovui M. S. elektroninį laišką, iš kurio turinio akivaizdu, jog ieškovas V. U. iš esmės nebevykdė bendravimo su UAB „Sporto dvasia“, kaip tai nurodė pagrįsdamas savo sprendimą pirmosios instancijos teismas, be to, bendravimas vyko tik susirašinėjant. Ieškovas nebuvo įgaliotas teikti informacijos apie klube susidariusią situaciją. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jam buvo suteikti įgaliojimai atstovauti atsakovę Lietuvos kriminalinės policijos biure. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog susitikimo metu aptariamos aplinkybės susijusios su atsakove. Pažymi, kad atsakovės direktorius A. E. nuo 2017-02-13 buvo paskirtas vienasmeniu valdymo organu-direktoriumi ir tik jis turėjo teisę suteikti įgaliojimą atlikti tam tikrus veiksmus atsakovės atžvilgiu, jei tai buvo svarbu ir būtina, ieškovui. Priešingai, nors ieškovas teigė, kad jis buvo įstaigos reikalais nuvykęs į kitas įstaigas, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad jis buvo susitikimuose ar kad dalyvauti tuose susitikimuose jį siuntė įstaigos direktorius. Teigia, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, jog ieškovas 2017-02-27 dirbo visą numatytą darbo laiką, t. y. 8 val. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas 2017-02-28 atliko savo darbo funkcijas lydėdamas „Neptūnas-2“ komandos žaidėjus į (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ieškovas pažeidė pareigą būti darbe, tinkamai atlikti jam pavestas darbo funkcijas, todėl drausminė nuobauda jam buvo paskirta teisėtai ir yra adekvati padarytam pažeidimui. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis rekomendacijomis, atsižvelgiant į tai, jog bendra teismo posėdžio trukmė buvo 4 valandos 11 minučių, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 4 val. x 0,1 x 822,80 Eur, t.y. 329,12 Eur, o už teisines konsultacijas ir atvykimą į teismo posėdį - (8 val. + 6 val.) x 0,1 x 822,80 Eur, t.y. 1 151,92 Eur. Iš viso pagal Rekomendacijas galima didžiausia suma už ieškovo patirtas teisines paslaugas yra 3 190.81 Eur (1 645,60 Eur + 64,17 Eur + 329,12 Eur + 1 151,92 Eur). Mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2017 m. vasario 27 d., vykdydamas darbo funkcijas, buvo nuvykęs į Lietuvos kriminalinės policijos biurą. Pažymi, kad teismas teisingai pažymėjo sprendime, kad 2017 m. vasario 27 d. ieškovas buvo išvykęs į Vilnių, susitikimas Lietuvos kriminalinės policijos biure truko apie 2 val., įvertinus kelionės iš Klaipėdos į Vilnių bei grįžimo atgal trukmę, laikytina, kad ieškovas 2017 m. vasario 27 d. dirbo visą numatytą darbo laiką. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas 2017 m. vasario 27 d. dalyvavo susitikime Lietuvos kriminalinės policijos biure, o įrodymų apie siuntimą dalyvauti susitikime nėra, nes tai nebuvo komandiruotė, o tiesiog darbo funkcijų vykdymas. Teigia, kad atsakovė nenurodė, kokius įgaliojimus ieškovas, kaip atsakovo darbuotojas, turėjo gauti vykstant į Lietuvos kriminalinės policijos biurą. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, atliktos atsakovės atžvilgiu, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai dalyvavo susitikime Lietuvos kriminalinės policijos biure, siekiant tiek išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo detales, tiek siekiant nusikalstamų veikų atsakovės atžvilgiu prevencijos. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prieš priimant sprendimą buvo apklausta eilė liudytojų ir surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 2017 m. vasario 27-28 d. vykdė savo darbo funkcijas, dėl ko atsakovė nepagrįstai nutraukė su ieškovu darbo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 2016-09-30 tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 47, pagal kurią ieškovas V. U. priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). 2017-02-27 atsakovas pateikė ieškovui reikalavimą, kuriuo prašė pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe 2017-02-27. Ieškovas 2017-02-28 pateikė atsakovei pasiaiškinimą. Atsakovės 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“ ieškovui V. U. paskirta drausminė nuobauda ir jis atleistas iš darbo VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ vadovaujantis Darbo kodekso (toliau-DK) 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu – vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Ieškovas nesutikdamas su atleidimu iš darbo pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, panaikinti atsakovės 2017-03-31 įsakymą Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“, negrąžinti ieškovo į darbą, priteisti iš atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“ ieškovui V. U. (V. U.) skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje „Neptūno krepšinio klubas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neteisėtu ir panaikino viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ direktoriaus 2017-03-01 įsakymą Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“. Negrąžino ieškovo V. U. (V. U.) į darbą viešojoje įstaigoje „Neptūno krepšinio klubas“ ir nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu V. U. (V. U.) nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Priteisė iš atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ ieškovui V. U. (V. U.) 1 562,61 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 6 399,26 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2017-03-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-06-30), po 74,41 Eur (neatskaičius mokesčių) dienos vidutinio darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ieškovas 2017 m. vasario 27-28 d. dalyvaudamas susitikimuose su UAB „Sporto dvasia“, Lietuvos kriminalinės policijos biure bei veždamas atsakovės krepšininkus į ligoninę nevykdė darbo funkcijų, todėl jam pagrįstai taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 136 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka įtvirtinta DK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nustatytas DK 235 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi, nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, o tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad atliko savo darbo funkcijas, o atsakovė argumentuoja, kad ieškovo nebuvo darbe 2 dienas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui). Taigi, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimui, nustatytam DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kaip pagrindui nutraukti darbo sutartį konstatuoti darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas neatliko darbo funkcijų visą darbo dieną arba pamainą. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatą, teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto numatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovės „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.-W.. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalys, tai yra, ieškovas ir atsakovė sudarydami 2016-09-30 darbo sutartį Nr. 47, sutarties 5 punkte susitarė, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita neviršijant 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Sutarties 10 punkte susitarė, kad darbuotojas savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra pagal DK 147 straipsnio 7 dalies nuostatas. DK 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju ieškovas darbo laiką tvarkė pats, darbo apskaitos taisyklių, kaip apskaitomas ieškovo darbo laikas, nebuvo numatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo darbo funkcijos nebuvo susijusios su darbu tik atsakovės buveinėje, šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Taip pat byloje nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras patvirtino, kad ieškovas 2017-02-27 maždaug nuo 16 val. iki 18 val. buvo Lietuvos kriminalinės policijos biure, susitikimo laikas buvo derinamas iš anksto, o jo būtinumą nulėmė tiek ieškovo noras aptarti ikiteisminio tyrimo detales, tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjo noras išsiaiškinti, ar atsakovės atžvilgiu tie patys asmenys ir toliau vykdo neteisėtas veikas. 2017-06-06 pranešimu UAB „Sporto dvasia“ nurodė, kad ieškovas 2017-02-27 buvo atvykęs į UAB „Sporto dvasia“, kur papasakojo apie klube susidariusią situaciją, taigi šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieškovas 2017-02-27 buvo Vilniuje ir atliko su darbu susijusias funkcijas. Taip pat byloje nustatyta, kad 2017-02-28 ieškovas lydėjo „Neptūnas-2“ komandos žaidėjus į (duomenys neskelbtini), taigi atliko veiksmus, susijusius su atsakovės veikla. Taigi iš byloje pateiktų duomenų bei duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas abi dienas vykdė darbo funkcijas - 2017 m. vasario 27-28 d. dalyvavo susitikimuose su UAB „Sporto dvasia“, Lietuvos kriminalinės policijos biure bei vežė atsakovės krepšininkus į (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teismas nustatė, remdamasis ne tik ieškovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, bet ir realia ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykių praktika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad visų byloje surinktų įrodymų visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovas 2017 m. vasario 27-28 dienomis nebuvo darbe ir per šias dienas neatliko darbinių funkcijų. Nustačius, kad darbuotojas (ieškovas) tą dieną faktiškai atliko darbo funkcijas, t. y. dalyvavo susitikimuose su UAB „Sporto dvasia“, Lietuvos kriminalinės policijos biure bei vežė atsakovo krepšininkus į ligoninę, tokio pažeidimo konstatuoti negalima. Taigi aplinkybė, ar 2017 m. vasario 27-28 d., kada darbdavys konstatavo ieškovo neatvykimą į darbą kaip šiukštų darbo drausmės pažeidimą ir pagrindą nutraukti darbo sutartį, ieškovas buvo darbo vietoje ar ne, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikšta, aktualus dar vienas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. Teismų praktika šiuo klausimu atspindi faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštą, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-12/2011).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės apeliantė skundžia tai, kad ieškovas atliko funkcijas, kurių jam nebuvo pavedęs atsakovės direktorius, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas iš darbo atleistas už pravaikštas, o ne už tai, kad vykdė darbines funkcijas, kurių jam nebuvo pavedęs atlikti vadovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad šias funkcijas ieškovas atliko savavališkai, vadovas turi teisę spręsti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau tokie veiksmai negali būti vertinami kaip neatvykimas į darbą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas buvęs atsakovo vadovas patvirtino, kad ieškovas atlikinėdavo aptartas funkcijas, dėl tokių funkcijų atlikimo įsakymų prieš tai buvęs vadovas nepriiminėjo, todėl tai, kad naujasis atsakovės vadovas šių funkcijų nevertina kaip būtinų, nesudarė pagrindo ieškovo atleisti iš darbo DK 235 straipsnio 9 punkte nurodytu pagrindu. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovui nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Šis argumentas atmestinas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatyta, kad ieškovas patyrė 4486,72 eurus teisinės pagalbos išlaidų. 2017-06-30 spendimu ieškovui priteista 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų, papildomu 2017-07-04 sprendimu priteista 2190,81 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į CPK nuostatas patvirtintas Rekomendacijas paskaičiavo priteistinas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, teisėjų kolegija nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą ir 2017 m. liepos 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis