- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2-74/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- A. P., B. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-565-123/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ ieškinį atsakovams A. P. ir B. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. atsakovų A. P. ir B. P. sudarytą pastatų dovanojimo sutartį, patvirtintą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro J. P., ir taikyti restituciją natūra. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo A. P. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo A. P. skoliniai įsipareigojimai pagal 2008 m. gegužės 3 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius sudaro 990 000 Lt. Atsakovas po vekselių išdavimo ieškovui 2008 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartimi perleido sutuoktinei B. P. dalį savo asmeninės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto – pastatus (gyvenamąjį namą, viralinę, garažą), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 518 800 Lt. Turto dovanojimo sutartimi atsakovas pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Atsakovai sudarydami dovanojimo sutartį buvo nesąžiningi, perleidus ginčo turtą atsakovui liko turto už 274 404,17 Lt, todėl nukreipus išieškojimą į skolininko turtą neginčijamas ieškovo reikalavimas negali būti padengtas.
Atsiliepimas
Atsakovai A. P. ir B. P. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2497-622/2009, kurioje A. P. pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Pamario namas“ ir UAB „Margasmiltė“ dėl sutarties, susitarimo, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, todėl ieškovo teiginys, kad reikalavimo teisė yra neabejotina, nepagrįstas. Iš vekselių atsirandančio reikalavimo negalima nagrinėti atsietai nuo iš 2008 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kylančių reikalavimų. Ieškovas apie turto perleidimą dovanojimo sutartimi turėjo sužinoti 2009 m. sausio 30 d. sudarius turto arešto aktą.
Klaipėdos apygardos teismas, neatvykus į 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdį atsakovų atstovui advokatui V. M. ir atsakovams A. P. ir B. P., jų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis ir priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo BUAB „Pamario namas“ ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. atsakovų A. P. ir B. P. sudarytą pastatų dovanojimo sutartį, patvirtintą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro J. P., ir taikė restituciją natūra – įpareigojo atsakovę B. P. grąžinti atsakovui A. P. gyvenamąjį namą, viralinę, garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovų po 4 594 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad atsakovui neatlygintinai perleidus dalį savo turto sutuoktinei, sudarytas sandoris gali pažeisti įmonės kreditorių interesus, perleidus ginčo turtą atsakovui liko turto už 274 404,17 Lt, atsakovas sudarydamas šį sandorį buvo nesąžiningas. Sudarytu dovanojimo sandoriu buvo sumažintas skolininko mokumas ir kartu sumažinamos galimybės, kad kreditoriaus BUAB „Pamario namas“ reikalavimas bus visiškai patenkintas. Iš 2009 m. sausio 30 d. turto arešto akto teismas nustatė, kad B. P. yra ginčo turto savininkė (bendraturtė), tačiau konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kada minėtas turto arešto aktas įteiktas ieškovui, todėl sprendė, jog pagrindo atmesti ieškovo ieškinį dėl ieškinio senaties termino nėra.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti 2011 m. vasario 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Paaiškino, kad prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad atsakovė B. P. serga paskutinės stadijos onkologine liga, ji yra sunkios būklės, todėl į Klaipėdą iš Druskininkų atvykti negali. Atsakovei reikalinga slauga, todėl į posėdį negali atvykti ir atsakovas A. P. Atsakovai suinteresuoti dalyvauti byloje, todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti iki pagerės atsakovės būklė. Šias neatvykimo į teismo posėdį priežastis atsakovai pagrindė medicininiais dokumentais. Teismas analogiškas priežastis jau yra pripažinęs svarbiomis ir atidėjęs 2010 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį, todėl neaišku, kodėl analogiškos aplinkybės, egzistavusios tiek 2010 m. gruodžio 13 d., tiek 2011 m. vasario 21 d. posėdžio metu buvo įvertintos skirtingai. Ieškovas jau 2009 m. sausio 30 d. iš sudaryto turto arešto akto turėjo žinoti apie tai, kad atsakovo turtas perleistas atsakovei, preziumuotina, kad antstolis laikėsi CPK normų ir tinkamai įteikė turto arešto aktą bei turto aprašą ieškovui. Ieškovas, sužinojęs ar turėjęs sužinoti apie savo teisių pažeidimą – atsakovo ir atsakovės sudarytą ginčijamą dovanojimo sutartį 2009 m. sausio 30 d., o ieškinį byloje pareiškęs tik 2010 m. vasario 19 d., praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Aplinkybė, kad sutartis, vekseliai ir vykdomieji raštai, kurių pagrindu ieškovas tariamai turi reikalavimų teises į atsakovą dar nėra nuginčyti, nėra pagrindas teigti, kad ieškovas turi neginčijamą reikalavimą atsakovui.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Juo prašė atsakovės pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovės B. P. liga yra tęstinio pobūdžio ir neleidžia atsakovei atvykti į nei vieną paskirtą teismo posėdį, todėl negali būti pripažinta svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į pareikštą ieškinį, yra pasirūpinusi tinkamu atstovavimu, todėl atsakovė galėjo būti tinkamai atstovaujama teismo posėdžiuose. Be to, vieno iš atsakovų liga negali būti kliūtimi į posėdį atvykti kitam atsakovui ir jų abiejų atstovui. Byla, kurioje ginamas viešasis interesas, tęsėsi daugiau nei metus, todėl jos atidėliojimas reikštų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų ir viešojo intereso pažeidimą. Vienerių metų senaties terminas pareikšti actio Pauliana įmonės bankroto atveju, kai tokį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu teikia jos administratorius, pradedamas skaičiuoti nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos, todėl nėra praleistas. Ieškovo reikalavimo teisė atsakovui sprendimo priėmimo metu nebuvo ginčijama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino ir priteisė iš atsakovų po 15 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad pagal šią įstatymo normą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi joje nurodytos aplinkybės. Jeigu yra konstatuojama tik viena jų, tai teismo sprendimas už akių negali būti naikinamas ir negali būti atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų apie atsakovės sveikatos būklę galima spręsti, kad jos liga yra tęstinio pobūdžio, atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir pasirūpinusi tinkamu atstovavimu, teismas nėra pripažinęs, kad atsakovų dalyvavimas byloje yra būtinas, todėl teismo posėdžio atidėjimas neribotam laikui byloje, kurioje ginamas viešasis interesas, reikštų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų ir viešojo intereso pažeidimą. Pažymėjo, kad vieno iš atsakovų liga negali būti kliūtimi į posėdį atvykti kitam atsakovui ir jų abiejų atstovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nutarė, kad nėra pagrindo atsakovų atstovo nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių pripažinti svarbiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatomis, teismas išaiškino, jog yra laikoma, kad administratorius apie sandorius, kuriuos prašo pripažinti negaliojančiais, sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. UAB „Pamario namas“ bankroto byla buvo iškelta 2009 m. spalio 2 d., todėl laikytina, kad administratorius būtent 2009 m. spalio 2 d. anksčiausiai galėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, dėl ginčijamo sandorio pareikšti baigiasi 2010 m. spalio 1 d., o ieškovas ieškinį pareiškė 2010 m. vasario 24 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Pažymėjo, kad aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2497-622/2009, kurioje A. P. pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Pamario namas“ ir UAB „Margasmiltė“ dėl sutarties, susitarimo, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, kuri sprendimo už akių peržiūrėjimo metu yra nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismas papildomai nurodė, kad byloje jau yra konstatuota, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl aplinkybė dėl kitos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos bylos neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai nurodė priežastis, kodėl negali atvykti į teismo posėdį, t. y. atsakovė negalėjo atvykti į posėdį, nes ji serga sunkia onkologine byla ir jos fizinė būklė yra sunki, o atsakovas negalėjo atvykti į posėdį, nes atsakovei, kuri yra jo sutuoktinė, dėl ligos yra reikalinga slauga. Pagrindė minėtas priežastis medicininiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs, kad minėtos priežastys neatvykti į posėdį į svarbios. Be to, 2011 m. vasario 14 d. prašyme buvo nurodytos ne tik svarbios neatvykimo į teismo posėdį priežastys, bet ir išreikštas atsakovų noras dalyvauti teismo posėdyje. Šios aplinkybės lemia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti atsakovų prašymo ir priimti sprendimą už akių.
2. Pirmosios instancijos teismo nurodoma ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas ginčo santykiams netaikytinas, nes juo yra reguliuojama tik administratoriaus pareiga ginčyti įmonės sudarytus sandorius, o šioje byloje ieškovas ginčija ne įmonės sudarytą sandorį. Dėl šios priežasties nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo to momento, kada ne pats ieškovas, o jo bankroto administratorius sužinojo apie ginčo sandorį. Pats ieškovas nurodo, kad apie ginčo sandorį jis sužinojo 2009 m. liepos 28 d., tačiau iš antstolės J. J. gautų duomenų matyti, kad ieškovas apie ginčijamą sandorį vėliausiai turėjo sužinoti 2010 m. vasario 4 d., kai jam buvo įteiktas 2009 m. sausio 30 d. turto arešto aktas. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį 2010 m. vasario 24 d., praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2497-622/2009, kurioje A. P. pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Pamario namas“ ir UAB „Margasmiltė“ dėl sutarties, susitarimo, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Ši aplinkybė, priešingai negu skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, turi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes ji įrodo, kad ieškovo reikalavimas yra ginčytinas ir ginčijamas, todėl neegzistuoja visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, t. y. ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą A. P.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliantų atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Šios proceso teisės normos sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimas už akių naikinamas esant šioms sąlygoms: jeigu teismas konstatuoja, kad bylos šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo nuostatą, teismas gali peržiūrėti už akių priimtą sprendimą ir tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/2010, 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953/2010, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1189/2010, 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431/2010 ir kt.).
Dėl atsakovų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo
Siekdama įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, nes sprendimas už akių yra tam tikra sankcija šaliai, kuri be svarbios priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Minėtos aplinkybės privalo būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar bylos šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis bei ar teismo sprendimas už akių nėra akivaizdžiai neteisingas ir nepažeidžia tokios šalies teisių.
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad jie buvo išreiškę pageidavimą patys dalyvauti teismo posėdyje ir išdėstyti savo poziciją, tačiau į teismo posėdį neatvyko dėl sunkios atsakovės ligos. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti minėtą aplinkybę kaip svarbią ir atidėti teismo posėdį, neeliminuojant atsakovų teisės teismo posėdžio metu apginti savo poziciją. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 246 straipsnį liga savaime nėra svarbi priežastis, pateisinanti neatvykimą į teismo posėdį. Iš byloje esančių medicininių duomenų (b. l. 53-56, 105-106, 110-111 t. 1 ir kt.) matyti, kad atsakovė serga sunkia onkologine liga, kuri yra tęstinio pobūdžio, atsakovei yra reikalinga slauga, kas leidžia daryti išvadą, kad, norint sudaryti sąlygas patiems atsakovams apginti savo teises teismo posėdžio metu, bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas neribotam laikui. Visgi toks bylos nagrinėjimo atidėjimas nagrinėjamu atveju pažeistų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus ir viešąjį interesą, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o tai suponuoja, jog byloje yra ginamas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra atstovaujami profesionalaus teisininko V. M. (b. l. 57, 58, 62 t. 1) ir kad atsakovų dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, pripažintina, kad atsakovai savo procesines teises galėjo įgyvendinti per savo atstovą. Pažymėtina, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik atsakovai nedalyvavo teismo posėdyje, bet ir jų atstovas advokatas V. M. Duomenų apie jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis teismui nepateikta. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo pripažinti, kad advokatas, o kartu ir atsakovai, į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.
Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai įvertino aplinkybes dėl ieškinio senaties ir kitos susijusios bylos nebaigto nagrinėjimo bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantų argumentu.
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pamario namas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 2 d. Būtent nuo šios datos nagrinėjamoje byloje skaičiuotinas actio Pauliana senaties terminas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad senaties terminas ieškiniui dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio pareikšti baigiasi 2010 m. spalio 1 d. Ieškovas pateikė ieškinį 2010 m. vasario 24 d., t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino.
Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-723-622/2012, kurioje A. P. pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Pamario namas“ ir UAB „Margasmiltė“ dėl sutarties, susitarimo, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Ši byla nėra išnagrinėta, teismo posėdis yra paskirtas 2012 m. kovo 5 d. 14:00 val. Apeliantų nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad ieškovo reikalavimas yra ginčytinas ir ginčijamas, todėl neegzistuoja visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, t. y. ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą A. P. Visgi, priešingai negu teigia apeliantai, ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. P., nes tokia jo teisė dar nėra nuginčyta įstatymuose nustatyta teismine tvarka. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.