- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- e2-1218-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, D. P.
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei teisininkei M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka draudikui, išmokėjusiam draudimo išmokas nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui), ir atsakingo asmens nustatymo už draudiminius 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. įvykius.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, tenkinant ieškovės prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės, kuri buvo nurodyta kaip atsakovė ieškinyje, procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, o į bylą atsakove įtraukta SĮ „Vilniaus miesto būstas“) 4 735,17 Eur žalą, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2016 m. liepos 25 d. (žalos byla Nr. 9012504-1), 2016 m. rugpjūčio 15 d. (žalos byla Nr. 9014139-1) ir 2016 m. spalio 5 d. (žalos byla Nr. 9017934-1) įvykių metu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), išsiliejo vanduo ir buvo padaryti nuostoliai žemiau esančiam draudėjos D. M. turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad ieškovė buvo apdraudusi šį turtą gyventojų turto draudimu pagal su draudėja sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 19056/9055784) (toliau – draudimo sutartis), todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiais įvykiais padarytą žalą. Teigia, kad ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šių įvykių išmokėjo draudėjai 4 735,17 Eur dydžio draudimo išmokas žalai atlyginti.
4. Ieškovė pažymi, kad apžiūrų metu buvo nustatyta, jog vanduo išsiliejo iš viršuje esančio buto ir apliejo žemiau esantį draudėjos D. M. turtą. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi su 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. sausio 11 d. pretenzijomis bei jas pagrindžiančiais priedais į (duomenys neskelbtini), buto nuomininkę S. P., tačiau pastaroji ieškovės pateiktų reikalavimų nepatenkino, o (duomenys neskelbtini) mirė.
5. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 12 d. Nr. 1-1538 sprendimu dėl pritarimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatams nusprendė įgalioti atsakovę įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas; pagrindinis atsakovės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas. Anot ieškovės, į atsakovės funkcijas patenka ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, tarp jų ir ginčo buto, valdymas, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būtent statinio valdytojas privalo atlyginti žalą, patirtą dėl statinio trūkumų. Taigi, anot ieškovės, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkama atsakovė šioje byloje.
6. Ieškovė aiškina, kad sprendžiant dėl to, kas buvo ginčo buto valdytoju 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. įvykusių draudiminių įvykių metu, turi būti nagrinėjamos atsakovės ir nuomininkės S. P. 2015 m. balandžio 21 d. pasirašytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G15/0954 (toliau – 2015 m. nuomos sutartis) nuostatos. Pažymi, kad minėta 2015 m. nuomos sutartimi atsakovė nuomininkei neperdavė buto inžinerinių tinklų/sistemų valdymo; nurodytas butas nuomininkei nebuvo perduotas savarankiškai valdyti. Taigi, ieškovės vertinimu, nuomos sutartimi atsakovė nuomininkei nebuvo perdavusi buto valdymo teisės, todėl nuomininkė netapo atsakinga už buto inžinerinių sistemų priežiūrą, tinkamą veikimą, ji neturėjo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo butui.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovės atsakomybė iš esmės grindžiama CK 6.266 straipsnio nuostatomis, nes Vilniaus miesto savivaldybė yra perdavusi ginčo buto, iš kurio buvo užpiltas ieškovės draudėjos butas, valdytojos teises atsakovei, kuri neperdavė savarankiško buto ir atitinkamai inžinierinių sistemų valdymo ginčo buto nuomininkams. Pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtina tai, jog atsakovė visą laiką prižiūrėjo/prižiūri nurodytą butą, jį remontavo, t. y. valdė/valdo jį savarankiškai. Be to, pabrėžė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra ginčo butas, nebuvo kažkokių inžinierinių tinklų ar kitų avarijų, dėl kurių galėjo būti užpiltas ieškovės draudėjos butas. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ji neturi įrodinėti užpylimo priežasčių; teigė, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
8. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti; taip pat nurodo, jog yra netinkama atsakovė byloje.
9. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 61,81 kv. m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.14 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Taigi, pažymi, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, dėl to yra netinkama atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnis).
10. Aiškina, kad ginčo butas V. P. šeimai buvo išnuomotos remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2167V „Dėl butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“; 2001 m. gegužės 24 d. UAB „Naujoji Pilaitė“ ir V. P. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) V. P. mirė, todėl pagrindine buto nuomininke, vadovaujantis 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2297 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“, tapo S. P., su kuria 2015 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-GI 5/0954. Pažymi, kad minėtos 2015 m. nuomos sutarties 3 punkte buvo įtvirtinta teisė gyventi ir šios nuomininkės šeimos nariams: D. P., K. P. P. ir P. K. P.. Atsakovės teigimu, nuo 2007 m. kovo 26 d. šeima buvo įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą; 2011 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos socialinių reikalų komitetas protokoline nutartimi dėl nuomininkų buto nepriežiūros, susidariusių skolų pritarė šeimos iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų (tačiau šeima nebuvo iškeldinta). Taigi, anot atsakovės, šie faktai suponuoja, kad šeima nesirūpino patalpų priežiūra, nevykdė sutartinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinė ginčo buto nuomininkė S. P. mirė. Teigia, kad tenkinus 2017 m. liepos 18 d. D. P. prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 30-38 ji buvo paskirta pagrindine buto (duomenys neskelbtini) nuomininke, su kuria 2018 m. sausio 15 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G18/1387/1 (toliau – 2018 m. nuomos sutartis) ir jai perduotas butas. Pažymi, kad minėtos nuomos sutarties 4 punkte buvo įtvirtinta teisė gyventi ir šios nuomininkės šeimos nariams, todėl, atsakovės vertinimu, už patirtą žalą turėtų atsakyti ne tik D. P., po S. P. mirties tapusi faktine buto valdytoja, turėjusią įstatymų numatytą pareigą prižiūrėti ir rūpintis ginčo butu, bet ir visi pilnamečiai šeimos nariai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ir gyveno minėtose patalpose (nes jie turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininkas).
12. Nurodo, kad S. P. buvo įsipareigojusi naudoti butą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti geros būklės, rūpintis jo saugumu ir priežiūra, savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, organizuoti jų tvarkymą, taip pat nuomininkė buvo įsipareigojusi savo sąskaita likviduoti bute, pastate ar inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti buto ir (ar) inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios įrangos ar įrengimų būklės pablogėjimą. Pažymi, kad identiškos nuomininko teisės ir pareigos yra numatytos ir 2018 m. nuomos sutartyje, sudarytoje su D. P.. Papildomai pažymi, kad vadovaujantis 2015 m. nuomos sutarties 19 punktu (ir 2018 m. nuomos sutarties 5.10 punktu), nuomininkas privalo nedelsdamas apie kiekvieną įvykusią avariją, gaisrą ar žalos atvejį informuoti nuomotoją, tačiau nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei atsakovė apie ginčo bute kilusias avarijas, gedimus ar inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus jokių duomenų neturėjo, tokia informacija iki ieškinio pateikimo atsakovei nebuvo žinoma. Pažymi, kad abiejose nuomos sutartyse numatyta, jog nuomininkas atlygina žalą tretiesiems asmenims, jei ji padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo; pažymi, jog nuomininkė po įvykių nesikreipė į nuomotoją, todėl tai pagrindžia jos aplaidumą ir nerūpestingumą. Taigi, anot atsakovės, patirtą žalą turėtų atlyginti nuomininkė D. P., po S. P. mirties tapusi faktine buto valdytoja.
13. Be to, atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas būtent dėl ginčo bute kilusios avarijos, gedimo ar kitokių inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimų. Aiškina, kad ieškovė privalo įrodyti žalos faktą ir dydį, bei tai, jog buto sugadinimo židinys yra atsakovės administruojamame ir valdomame bute, tačiau, anot atsakovės, šiuo atveju ieškovė ieškinyje nepateikia jokių įrodymų, kad jos draudėjos butas buvo užlietas būtent iš Vilniaus miesto savivaldybės būsto patalpų ir taip nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei, pažeisdama civiliniame procese taikytiną rungimosi principą.
14. Atsakovė dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip viešasis juridinis asmuo, todėl CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos padidintos palūkanos šioje byloje negali būti taikomos.
Šalies argumentai
15. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pakartotinai pažymėjo, kad tiek ginčo laikotarpiu, tiek ir po to ginčo butas buvo išnuomotas nuomininkams, kuriems buvo perduotas jo valdymas, todėl faktiniai valdytojai buvo nuomininkai, kuriems ir kiltų pareiga atlyginti žalą, jeigu tokia būtų įrodyta. Teigė, kad šiuo atveju tikslios užpylimo priežastys nėra žinomos, tačiau pripažino, jog nuotėkis tikėtina įvyko iš viršaus, t. y. 26 buto (kuris yra virš 22 buto); galimai nuomininkai nerūpestingai valdė išnuomotą butą, nes ir prieš tai su jais kildavo problemų (netgi buvo nuspręsta juos iškeldinti, tačiau nesėkmingai). Pažymėjo, kad atsakovė iš tiesų prižiūri ir administruoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus, bet po jų išnuomavimo valdymas perleidžiamas nuomininkams, todėl šiuo atveju žalą turėtų atlyginti D. P., nes atsakovė (jos atstovai) nesilankė ginčo bute (net neturi tokios galimybės) ir jokio vandens neišpylė, ji tik administruoja minėtą butą. Nurodė, kad žalos dydis galimai yra per didelis, sąmatose prirašyta per daug remonto darbų, todėl jis turėtų būti mažinamas; kaip ir 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė (iki 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties priėmimo buvusi atsakove, kai jos procesinė padėtis buvo pakeista į trečiojo asmens) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
17. Trečiasis asmuo iš esmės nurodo identiškas aplinkybes ir motyvus/argumentus kaip ir atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl jie pakartotinai nenurodomi.
18. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 61,81 kv. m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį savivaldybė perdavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti, kaip ir visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias negyvenamąsias patalpas, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, numatytoms įstatuose, vykdyti. Pažymi, kad nurodytas butas 2015 m. balandžio 21 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.41-G15/0954 buvo išnuomotas S. P., todėl ieškovės nurodytų draudiminių įvykių metu ginčo bute gyveno ir faktiškai butą valdė S. P..
19. Trečiojo asmens nuomone, patirtą žalą turėtų atlyginti ne buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė (ar valdytoja), o nuomininkė D. P., po S. P. mirties tapusi faktine buto valdytoja.
20. Trečiajam asmeniui D. P. procesiniai dokumentai buvo siunčiami jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie trečiojo asmens darbovietę nerasta. Trečiajam asmeniui D. P. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (2019 m. gruodžio 14 d.), t. y. procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo trečiojo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
21. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
22. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 (taip pat vėlesniais sprendimais) yra perdavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir ginčo butą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, kuriems pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1538, 10.2 punkte nustatyta, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas (iš esmės identiškas įmonės tikslas nurodytas ir aktualiuose atsakovės įstatuose (8.1 punktas), kurie patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130).
23. Nustatyta, kad S. P. pagrindine ginčo buto nuomininke buvo pripažinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2297. Tuo pagrindu 2015 m. balandžio 21 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir S. P. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/0954, pagal kurią ginčo butas – (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas S. P.; taip pat minėtoje sutartyje šalys susitarė, kad ginčo bute turi teisę gyventi ir jos šeimos nariai – D. P., K. P. P. ir P. K. P.. Faktiškai ginčo butas nuomininkei S. P. perduotas 2015 m. gegužės 13 d. buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. G.5.22-0954.
24. Nustatyta, kad S. P. (duomenys neskelbtini) mirė.
25. D. P. 2017 m. liepos 18 d. pateikė atsakovei prašymą dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo (mirus pagrindinei ginčo buto nuomininkei). Tuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 30-38 nutarė laikyti D. P. pagrindine ginčo buto nuomininke ir įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašyti su ja nuomos sutartį.
26. 2018 m. sausio 15 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G18/1387/1, pagal kurią ginčo butas – (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas D. P.. Faktiškai ginčo butas nuomininkei D. P. perduotas 2018 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. G.5.22-1387/1.
27. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. buvo apgadintas/užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nurodytas butas yra po ginčo butu (duomenys neskelbtini).
28. Nurodytas butas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas pagal 2016 m. balandžio 4 d. Gyventojų turto draudimo polisą Nr. 19056/9055784 ieškovės bendrovėje; draudėja D. M.. Nustatyta, kad tuo pagrindu ieškovės darbuotojai 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2016 m. spalio 6 d. surašė turto apžiūros aktus, nustatė apdrausto turto apgadinimus, sudarė nuostolių apskaičiavimus, lokalines sąmatas, taip pat remdamiesi draudėjos pateiktais atliktų darbų aktais, bendrai išmokėjo draudėjai (ar jos nurodytam asmeniui) 4 735,17 Eur sumą (811,07 Eur išmoka sumokėta 2016 m. rugpjūčio 9 d., 152,85 Eur – 2016 m. rugpjūčio 23 d., 244,02 Eur – 2016 m. spalio 12 d., 170,44 Eur – 2016 m. spalio 13 d., 2 100,98 Eur – 2016 m. spalio 14 d., 1 255,81 Eur – 2016 m. gruodžio 8 d). Visuose minėtuose turto apžiūros aktuose nurodyta, kad draudėjos butas užlietas iš aukščiau esančio buto, t. y. (duomenys neskelbtini) (ginčo butas).
29. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. sausio 11 d. ieškovė kreipėsi į S. P. su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, tačiau pastaroji, anot ieškovės, jos neatlygino.
Ieškinys tenkintas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl žalos atlyginimo
30. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu, be to, tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą bei dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Žemesnės instancijos teismas
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindė CK 6.266 straipsnio nuostatomis; nurodė, kad faktinis ginčo buto valdymas buvo perduotas atsakovei, kuri atsakinga už padarytą žalą.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
33. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
34. Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
35. Teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, kuriame numatyta griežtoji atsakomybė (be kaltės), nes byloje nebuvo nustatyta konkrečių užpylimų priežasčių (šalys jų nežino), t. y. nebuvo nustatyta, jog užliejimo priežastis buvo statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, todėl šiuo atveju turi būti nustatinėjamos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
36. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Byloje nustatyta, kad ginčo buto valdymas jo savininkės Vilniaus miesto savivaldybės buvo perduotas atsakovei (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo).
37. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
38. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.
39. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko (ar valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
40. Taigi, apibendrinant, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas/valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
41. Nagrinėjamu atveju byloje (bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje) iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš (duomenys neskelbtini) esančio buto. Be to, šią aplinkybę byloje patvirtina draudėjos pranešimai apie įvykį, ieškovės turto apžiūros aktai; daugiabučio namo administratorės UAB „Naujoji pilaitė“ aktai; ieškovės draudėjos buto nuotraukos; taip pat nenustatyta (atsakovė to ir neįrodinėjo) kitų užliejimo šaltinių (nenustatyta, jog name būtų įvykusių vandentiekio, inžinierinių tinklų ar pan. avarijų). Taigi, darytina išvada, kad ieškovės draudėjos buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis ginčo butas; atitinkamai atsakovės, kaip buto valdytojos, neteisėti veiksmai, taip pat laikytini įrodytais. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, laikytinos įrodytos ir kitos sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti, t. y. žala (kurios dydžio atsakovė iš esmės net ir neginčijo, tik teismo posėdžio metu jos atstovė deklaratyviai nurodė, jog ji turėtų būti mažinama, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų dėl per didelės paskaičiuotos žalos), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (ieškovės draudėjos butas buvo apgadintas ir žala atsirado dėl užpylimo iš ginčo buto, t. y. neteisėtų veiksmų); taip pat atsakovės kaltė, kuri šiuo atveju pasireiškė jos valdomo buto netinkama priežiūra, t. y. atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis.
42. Atsakovės iš esmės pagrindinis nesutikimo su ieškiniu argumentas buvo tai, kad patirtą žalą turėtų atlyginti nuomininkė D. P., po S. P. mirties tapusi faktine buto valdytoja, turėjusią įstatymų numatytą pareigą prižiūrėti ir rūpintis ginčo butu. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.
43. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas kitas butas, buvo/yra išnuomotas kitam asmeniui (draudiminių įvykių metu S. P. (kuri yra mirusi), vėliau – D. P.), nepašalina buto valdytojos, t. y. atsakovės, atsakomybės, nes nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t. y. atsakovės ir S. P. (taip pat ir D. P., kuri gyveno ginčo bute ir draudiminių įvykių metu, o vėliau jai buvo išnuomotas ginčo butas), tačiau nereguliuoja trečiųjų asmenų ir ieškovės tarpusavio santykių bei neeliminuoja CK nuostatų, todėl ieškovė net neturėjo pareigos žalos atlyginimo reikalauti iš buto nuomininkų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas iš esmės panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1388-603/2018).
44. Pažymėtina, kad atsakovės su S. P., o vėliau ir su D. P. sudarytose nuomos sutartyse (atitinkamai 35 ir 19 punkte) nustatyta, jog nuomininkas privalo atlyginti žalą tretiesiems asmenims, jeigu ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo. Kita vertus, atsakovė šios aplinkybės byloje iš esmės net neįrodinėjo, tik deklaratyviai nurodė, jog nuomininkė (S. P.) nepranešė nei ginčo buto savininkei, nei valdytojai (atsakovei) apie įvykusius užpylimus, tačiau kitų įrodymų dėl ginčo buto nuomininko kaltės ir (ar) aplaidumo nepateikė.
45. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 4 735,17 Eur žalos (CK 6.1015 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
46. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodė, jog atsakovei negali būti skaičiuojamos padidintos 6 proc. dydžio palūkanos. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai.
47. CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Teismo vertinimu, ši praktika šiuo atveju taikytina ir atsakovei, nes jai patikėjimo teise perduota valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir ginčo butą. Be to, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad ji civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip viešasis juridinis asmuo, todėl jai nustatytinos 5 proc. dydžio palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.
48. Taigi, iš dalies tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. palūkanos už priteisiamą 4 735,17 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
49. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – už ieškinį sumokėtą 107 Eur žyminį mokestį. Šiuo atveju ieškinį iš esmės tenkinus (sumažintas tik išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo), visos nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
52. Byloje iš viso patirta 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos turėtų būti priteistinos valstybei iš atsakovės, tačiau atsakovė, kaip savivaldybės įmonė, atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai), todėl šios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, D. P., tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 4 735,17 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 735,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.