- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- e2-216-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04691-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- L. R.
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, į procesą įtrauktas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – L. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, netinkamai vykdė daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, todėl 2022 m. birželio 23 d., pro išorines daugiabučio namo konstrukcijas prasiskverbęs vanduo, apgadino minėto namo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo apdraustas ieškovės pagal Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu ieškovė, kaip turto draudikė, atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 500,00 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė, įgyvendinama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą (pop. 1-3 b.l.).
2. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad į trečiojo asmens butą nuvykęs ekspertas nustatė, jog butas aplietas vandeniui prasiskverbus per išorines namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, bet ne dėl šalia esančio sandėliuko, kaip kad teigia atsakovės atstovas. Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovei, kuri turi įrodyti, kad tinkamai atliko savo pareigas, kad būtų buvę galima išvengti šios žalos. Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), apžiūros aktų matyti, kad šio namo techninė būklė yra itin bloga, nes nustatyti tiek stogo, tiek fasado, tiek lietaus nubėgimo sistemų defektai, tačiau atsakovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad minėti defektai buvo pašalinti. Iš 2022-06-20 statinio apžiūros akto matyti, kad atsižvelgiant į nustatytus daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) defektus, konstatuota, kad namo sistemos neatitinka privalomų reikalavimų visumos. Akivaizdu, kad atsakovė šių defektų pašalinimo neorganizavo, nes 2022-09-26 statinio apžiūros akte vėl konstatuotos analogiškos aplinkybės. Nėra byloje pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų inicijavusi nustatytų defektų pašalinimą. Todėl dėl atsakovės, kaip administratorės, netinkamai vykdomos daugiabučio namo priežiūros ir įvyko draudžiamasis įvykis. Nors pagal sąmatą buvo paskaičiuota didesnė žalos atlyginimo suma (771,60 Eur), tačiau pagal Gyventojų turto draudimo taisykles, nustačius tokio pobūdžio žalos atsiradimą, draudėjui negali būti išmokėta didesnė kaip 500 Eur išmoka. Konkreti namo išorinių konstrukcijų vieta, pro kurią vanduo prasiskverbė, nebuvo nustatyta, buvo nustatyta, kad tai yra liūčių pasekmė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad drėgmė prasiskverbė per namo sienas. Žalos administravimo byloje nėra duomenų apie prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto išorinės sienos esantį sandėliuką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikti reikalavimai atsakovės atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti, o iš ieškinyje pateiktų dokumentų nėra aišku, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą ieškovės draudėjos bute, kadangi visiškai neįrodytos atsakomybei kilti būtinos sąlygos (pop. 92-94 b.l.).
4. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, kad ieškinys neįrodo atsakovės kaltės dėl nurodyto įvykio. Papildomai atstovas nurodė, kad trečiojo asmens L. R. butas buvo aplietas ne dėl namo stogo problemų, o dėl to, kad pro namo išorinę sieną prasiskverbė vanduo, todėl namo stogas nėra susijęs jokiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamu atveju. Sandėliukas buvo betarpiškai susiliejęs su (duomenys neskelbtini) namo siena. Nugriovus tą sandėliuką, ta problema baigėsi. Atsakovas ginasi teigdamas, kad vanduo į (duomenys neskelbtini) butą prasiskverbė per sandėliuko, kurio stovis yra labai prastas, ir kuris lietėsi su namo siena, stogą. Yra pateikti byloje savivaldybės raštai, kurie įrodo, kad prie namo (duomenys neskelbtini), yra pastatytas sandėliukas, kuris priklauso namui (duomenys neskelbtini), o to namo atsakovė neadministruoja. Todėl vanduo pateko ne dėl atsakovės nevykdytų veiksmų, o dėl neadministruojamo sandėliuko, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) namui, esančio prasto stovio, o jį nugriovus – problemos baigėsi. Taigi, akivaizdu, kad tai yra ne vienkartinis liūties padarinys, o ilgalaikis galimai sandėliuko griuvėsiuose susikaupusio vandens padarinys, t.y. ilgalaikio drėkimo pasekmė. 2017 m. Registrų centro rašte nurodyta sandėliuko priklausomybė, t.y. kad jis nėra atsakovės administruojamojoje teritorijoje. Taip pat byloje yra sklypo planas, kuriame matyti sandėliuko lokacijos vieta. Atsakovė, nors ir neadministruoja to sandėliuko, tačiau vis tiek siūlė remontuoti minimo sandėliuko stogą, tačiau gyventojai nesutiko. Narinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė ieškinyje išdėstytų aplinkybių neįrodė, o atsakovė pagal galimybes pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius faktines atsiliepime ir posėdžio metu išdėstytas aplinkybes. Kad žala kilo dėl sandėliuko prastos būklės įrodo byloje esantys dokumentai. Kada sandėliukas buvo nugriautas atsakovė tiksliai nežino.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad 2022-06-23 per išorinę namo sieną prasiskverbęs vanduo apgadino jos turtą, ADB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino pagal draudimo sutartį numatytą 500 Eur sumą, todėl pretenzijų niekam neturi, papildomos informacijos pateikti negali, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (pop. 110 b.l.).
6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad buvo išvykusi atostogų kelioms savaitėms, o 2022-06-23 grįžo į savo dviejų kambarių butą, nes prieš tai labai stipriai lijo, todėl atėjusi pasižiūrėti, pajuto drėgmės kvapą ir patraukusi spintą pamatė, kad atkrito tapetai; tada ji kreipėsi į draudimo kompaniją, atvykęs ekspertas viską apžiūrėjo ir draudimo kompanija atlygino nuostolius. Tapetai atkrito tik tame kambaryje, kurio siena liečiasi su išorine namo siena. Daugiabučio namo stovis yra prastas, nes reikalingas stogo remontas, kadangi pastoviai bėga vanduo, kai stipriai lyja. Neneigia, kad tą 2022-06-23 dieną jų namui nepriklausančio sandėliuko liekanos dar buvo, kurios betarpiškai ribojosi su jos buto išorine siena. Ar nugriovus sandėliuką liko ar ne ta problema negali atsakyti, nes lietaus iki šiol tokio stipraus nebuvo. Konkrečiai pro kur pratekėjo tas vanduo, negali pasakyti. Iš po tos liūties tas sandėliukas dar labiau sugriuvo ir patys gyventojai talkos metu 2022 m. vasarą jį panaikino. Anksčiau lyjant lietui taip pat lašėdavo ant sienos, tačiau tokių pasekmių nebuvo, o tą vasarą kelias dienas buvo labai stipri liūtis. Įvykio metu tas prisišliejęs prie jų namo sandėliukas buvo sugriuvęs jau keletą metų, jis kėlė daug nepatogumų, ten susistovėdavo vanduo. Visos sudrėkusios trijų kambarių sienos buvo išorinės ir vietomis ribojosi su to sandėliuko griuvėsiais. Ekspertas jai taip pat sakė, kad vanduo galėjo užsilaikyti tarp griuvėsių ir nuo stogo galėjo vanduo bėgti. Nežino, ar kaimynui iš antro aukšto taip pat drėko sienos, jie nebendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
7. Ieškovės atstovės paaiškinimai, bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ su L. R. 2021-12-10 sudarė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo laikotarpiui nuo 2021-12-17 iki 2022-12-16 buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – L. R. gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Gyventojų turto draudimo informacinio dokumento matyti, jog draudimo apsauga taikoma butui, draudimas taikomas nuo gaisro, gamtinių jėgų, vandens (užliejimo), vagystės, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, sudužimo ir skilimo rizikos ir transporto priemonės atsitrenkimo rizikos. Taip pat civilinės atsakomybės draudimas ir pagalbos namuose paslauga. Gyventojų turto draudimo liudijimas įrodo, jog apdraustas objektas (butas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo vertė – atkuriamoji. Gyventojų turto draudimo liudijime nurodoma, jog jam taikomos Gyventojų turto draudimo taisyklės, patvirtintos ADB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2021-08-24 nutarimu (galioja nuo 2021-09-27). Iš 2022-06-29 apžiūros akto (žalos byla Nr. 22/220-03021) matyti, kad užfiksuoti šie minėto buto apgadinimai: 3 patalpoje – ant sienų matomos dėmės, dažų deformacija, atsiklijavę tapetai, užfiksuota drėgmė; 4 patalpoje – atsiklijavę tapetai, užfiksuota drėgmė, pažeistos gipso plokštės; 6 patalpoje – dailylenčių deformacija, užfiksuota drėgmė. Nustatyta turto sugadinimo priežastis – „vandens prasiskverbimas per nesandarias konstrukcijas. Liūčių pasekmė.“ (pop. 7 b.l.). 2022-07-04 ADB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė L. R. 500,00 Eur draudimo išmoką (pop. 85 b.l.). Ieškovė 2022-07-05 pretenzija dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka byloje Nr. R 22-1950, kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama sumokėti ieškovei nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimą išmoką.
8. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją, kad atsakovė nėra atsakinga dėl įvykusio įvykio, nes vandens nutekėjimas buvo per išorinę namo sieną, t.y. nuo apleisto sandėliuko stogo, kuris nėra administruojamas atsakovės. Tą patvirtina ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus 2022-11-29 raštas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius (pop. 126, 127 b.l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyriaus 2017-05-30 rašte Nr. SST-188-(22.6) nurodyta, kad tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantis apleistas pagalbinio ūkio paskirties pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiemo rūsys, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pop. 151 b.l.). (duomenys neskelbtini) Daugiabučių gyvenamųjų namų esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. 1, užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo gyventojus, jog sandėliukų, esančių tarp namų, administravimo ji nevykdo, nes tai yra atskiras pastatas. Nuosavybės teisę į sandėlius turintys gyventojai informavo, kad yra gavę oficialius raštus iš Šiaulių m. savivaldybės dėl sandėliukų remonto. Buvo nuspręsta, kad sandėliukų remontą vykdys kiekvienas namas atskirai savo jėgomis (pop. 156-157 b.l.). Atsakovės atstovas 2023-02-22 prašymu informavo teismą, kad sandėliukas, kuris betarpiškai susijęs su gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) butui padaryta žala šiuo metu yra nugriautas (pop. 167-168 b.l.).
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų
9. Ieškovė (draudikas) ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio, 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydama, kad ji, kaip draudikas, turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nes atlygino dėl atsakovės (gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) netinkamo daugiabučio namo priežiūros vykdymo, atsiradusią žalą.
10. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir dėl to byloje ginčo nėra.
11. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.
12. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.
13. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje yra pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Statybos ir renovacijos skyriaus 2017-05-30 raštas Nr. SST-188-(22.6), kuriame nurodyta, kad tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantis apleistas pagalbinio ūkio paskirties pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiemo rūsys, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pop. 151 b.l.), t.y. kad šioje byloje minimas apleistas sandėliukas yra priskirtas namui Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovė nėra namo Nr. (duomenys neskelbtini) administratorė patvirtina ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus 2022-11-29 raštas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius (pop. 126, 127 b.l.). Be to tai, kad atsakovė ėmėsi spręsti apleisto sandėliuko remonto klausimą įrodo ir (duomenys neskelbtini) Daugiabučių gyvenamųjų namų esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, liudijantis, kad (duomenys neskelbtini) vykusio minėtų namų butų savininkų susirinkimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo gyventojus, jog sandėliuko, esančio tarp namų, administravimo ji nevykdo, nes tai yra atskiras pastatas, o nuosavybės teisę į sandėliuką turintys gyventojai pranešė, kad yra gavę oficialius raštus iš Šiaulių m. savivaldybės dėl sandėliukų remonto; ir minėtame susirinkime buvo nuspręsta, kad sandėliukų remontą vykdys kiekvienas namas atskirai savo jėgomis (pop. 156-157 b.l.).
14. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad ieškovas turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovo kaltę. Žalos faktą ir priežastinį ryšį ieškovas turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais.
15. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
16. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo nuomone ieškovė šioje byloje neįrodė, jog žala atsirado dėl atsakovės neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų (funkcijų) vykdymo.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2022 m. kovo 30 d. redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
18. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl sandėliukų, esančių tarp namų, stogo remonto ir gyventojai buvo informuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio sandėliuko administravimo nevykdo. Tačiau, kadangi sandėliuko remonto darbų kaina susirinkusiems gyventojams buvo per didelė, buvo nuspręsta, kad sandėliuko remontą vykdys kiekvienas namas atskirai savo jėgomis. Iš to seka, kad namo administratorius kėlė klausimą dėl prastos sandėliuko būklės gerinimo, nors ir neadministravo šio statinio.
19. Ieškovė teigia, kad draudėjos butas buvo apgadintas dėl pro išorines daugiabučio namo konstrukcijas prasiskverbusio vandens, tačiau nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų ir nesukonkretino, būtent per kokias namo konstrukcijas tai įvyko (CPK 178 str.). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad jų manymu, vanduo pratekėjo pro stogo konstrukcijas, nes remiasi Statinio apžiūros aktais, kuriuose konstatuota, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), sistemos neatitinka daugiabučio namo privalomųjų reikalavimų visumos. Tačiau iš byloje esančių foto nuotraukų ir apžiūros akto (žalos byloje) matyti, kad minėto namo (duomenys neskelbtini) bute užfiksuoti tik sienų ir grindų apgadinimai, ir kaip teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. R. paaiškino, kad virš jos buto esančio antro aukšto buto savininkas nesiskundė dėl drėkstančių sienų, lubų. Be to, kaip posėdžio metu nurodė L. R., draudimo ekspertas jai sakė, kad po liūčių vanduo galėjo užsilaikyti tarp prisišliejusio sandėliuko griuvėsių, todėl ir prasiskverbė pro jos namo sienas.
20. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausios teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014 ir kt.).
21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog jos draudėjos buto apliejimo priežastis buvo atsakovės netinkama daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūra. Todėl ieškovei neįrodžius vandens pratekėjimo į draudėjos butą dėl išorinių namo konstrukcijų (stogo, sienų) esminių defektų, kurių šalinimą turėjo organizuoti atsakovė, nėra vienos iš pagrindinių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir jai civilinė atsakomybė dėl 2022-06-23 atsiradusios žalos atlyginimo netaikytina.
Dėl nenugalimos jėgos (force majeure)
22. Be to teismas daro išvadą, kad ieškinys atsakovei atmestinas ir dėl nustatytos nenugalimos jėgos (force majeure). CK 6.212 straipsnio 1 dalyje numatyta jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, ir kt.). Tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs reikalingų sąlygų visumą (nutarties 34 punktas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 44 punktas).
24. Iš byloje esančio 2022-06-29 Apžiūros akto (žalos byloje) matyti, kad jame nurodyta turto sugadinimo priežastis – „liūčių pasekmė“. Tai, kad iki buto užliejimo (duomenys neskelbtini) buvo ilgalaikės stiprios liūtys, pavirtino ir trečiasis asmuo L. R. teismo posėdžio metu paaiškinusi, jog 2022 m birželio mėnesio antroje pusėje, po praėjusių liūčių nuvyko apžiūrėti savo buto, ar jam nieko neatsitiko. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinės svetainės www.meteo.lt gauta informacija apie hidrometeorologines sąlygas Lietuvoje patvirtina, jog 2022 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) Lietuvos rajonuose iškrito 90-150 mm kritulių, kelis kartus viršijant to mėnesio vidutinę normą. Birželio mėnesio 1,8,9,10,13,14,19-21 dienomis Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – pavojingas lietingas laikotarpis, kuris iki Joninių (birželio 24 d.) buvo fiksuojamas ir (duomenys neskelbtini) mieste. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vandens parsiskverbimas pro ginče nurodyto daugiabučio namo išorinę sieną buvo įtakotas nekontroliuojamos gamtos stichijos ( liūties) ir jos metu iškritusių kritulių, kurie susikaupę sandėliuko griuvėsiuose, grunto paviršiuje, skverbėsi ir pro daugiabučio namo sieną, todėl tokiu būdu žala buvo padaryta tik pirmame namo aukšte esančiam L. R. butui. Dėl šių priežasčių ilgalaikė liūtis (pavojingas lietingas laikotarpis) laikytina force majeure aplinkybe, dėl kurios atsakovė negalėjo kontroliuoti iškritusių kritulių gausos bei jų susitelkimo prie daugiabučio namo išorinės sienos, besiribojančios su avarinės būklės sandėliuku, bei objektyviai negalėjo užkirsti kelio tokio vandens pratekėjimui į trečiojo asmens butą, todėl netaikoma ir civilinė atsakomybė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie patirtas 242,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo atliktus veiksmus (įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, atstovavimas teismo posėdžiuose) vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad atmetus ieškinį, yra pagrindas priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės jos turėtų 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 260, 263-265, 268-270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.