Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. prašymą suinteresuotiems asmenims V. J., Č. J., I. G., A. J., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, ir nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. J., Č. J., I. G. ir A. J., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems visiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims ir suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjo R. J. prašymo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, paties pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų raštu išreikštų nuomonių dėl prašymo, nustatyta, kad pareiškėjas R. J. ir suinteresuoti asmenys V. J., Č. J., I. G. ir A. J. yra broliai ir sesuo, o jų tėvai O. P. J. ir V. J. yra mirę. Iš gyventojų registro asmens duomenų peržiūros matyti, kad O. P. J. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų mamos O. P. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liko jai nuosavybės teise registruotas 1,5200 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Pakruojo rajono I-mo notaro biuro notarės N. D. pareiškėjui R. J. išduoto 2017 m. gruodžio 15 d. priimto nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą matyti, kad notarė atsisakė išduoti R. J. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po jo mamos O. P. J. mirties, kadangi jis prašymą pateikė, praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notaro biurui jokių įrodymų apie tai, kad jis faktiškai palikimą yra priėmęs. Iš Pakruojo rajono I-mo notaro biuro notarės N. D. 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. patvirtintų pareiškimų matyti, kad suinteresuoti asmenys V. J., Č. J., I. G. ir A. J. po mamos O. P. J. mirties nuo palikimo atsisakė, nurodydami, jog palikimo nepriėmė, nevaldo ir pretenzijų neturi.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo argumentus, kad nuo pat palikimo atsiradimo pradžios jis išreiškė norą priimti palikimą, likusį po jo motinos O. P. J. mirties, o jo broliai ir sesuo motinos palikimo atsisakė, bei tai, kad dėl palikimo priėmimo į notaro biurą jis kreipėsi, nepraėjus nė mėnesiui laiko po įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Todėl vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas gana nežymiai ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, pareiškėjo teisinis neišprusimas būtent ir buvo pagrindinė subjektyvi gyvenimiška priežastis, sutrukdžiusi jam laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių O. P. J. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. O. P. J. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2, 5.50, 5.62 str., 5.66-5.67 str.), todėl pareiškėjas dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jam praleistą terminą (CK 5.57 str.). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjui, kaip pirmos eilės įpėdiniui (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtą, likusį po jo motinos O. P. J. mirties.

Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjo elgesį, darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės dėl teisinio neišprusimo neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą, likusį po jo motinos O. P. J. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėjas R. J. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jo motinos O. P. J. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po jo motinos O. P. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.