- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- A-420-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01590-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–13), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 22,86 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas prašė priteisti 3,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė teismo išreikalauti filmuotą medžiagą dėl izoliacijos pažeidimo, iš Vilniaus PN išreikalauti ir tinkamai įvertinti įrodymus dėl kopijų rengimo, t. y. kiek pareiškėjui buvo padaryta kopijų ir kokia tiksliai turtinė žala buvo padaryta.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN direktoriui 2018 m. balandžio 3 d. pateikė skundą dėl to, kad 2018 m. kovo 30 d. apie 11:18 val. atėjęs į medicinos dalies vestibiulį, prie gydytojos kabineto jis, buvęs valstybės tarnautojas, turėjo laukti eilėje kartu su kitais nuteistaisiais, anksčiau nebuvusiais valstybės tarnautojais. Pasak pareiškėjo, tokie Vilniaus PN veiksmai yra neteisėti ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalį, kadangi pareiškėjas turėjo tiesioginį kontaktą su kitais nuteistaisiais, nuo kurių buvę valstybės tarnautojai privalo būti laikomi izoliuotai. Atsakovas 2018 m. balandžio 17 d. sprendime nurodė, neva pareiškėjo izoliacija nebuvo pažeista, kadangi minėtą dieną jis buvo tik su nuteistaisiais, kurie yra buvę valstybės tarnautojai, ir su Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojais. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN administracija atsakyme pateikė aiškiai melagingus duomenis. Filmuotoje medžiagoje iš Vilniaus PN medicinos dalies akivaizdžiai matyti, kad nurodytą dieną Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojo nebuvo ir kad šalia buvusių valstybės tarnautojų buvo ir kiti nuteistieji iš kitų būrių/sekcijų/korpusų, kurie kartu laukė eilėje prie šeimos gydytojos kabineto. Buvusieji valstybės tarnautojai, eidami iš Vilniaus PN II-ojo korpuso ir į jį, turėjo tiesioginį kontaktą su kitais nuteistaisiais, kadangi buvo priversti eiti per nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais, kiemą, ir tuo metu nebuvo apsaugoti nuo kitų nuteistųjų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN direktoriui 2018 m. kovo 19 d. rašė prašymą 2018 m. kovo 23 d. apie 9:00 val. suteikti jam priklausantį trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su seserimi T. S.-S., tačiau pasimatymas nebuvo suteiktas. Su seserimi buvo leista pasimatyti be fizinio kontakto, bendraujant per stiklą. Pareiškėjo teigimu, jis priklauso paprastajai nuteistųjų grupei ir turėjo teisę gauti trumpalaikį kontaktinį pasimatymą. Pareiškėjo sesuo, atvykusi į trumpalaikį kontaktinį pasimatymą, su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį pateikė pareigūnams, organizuojantiems pasimatymus. Jos asmens duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Pareiškėjo manymu, pareigūnai tyčia netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas ir nesuteikė priklausančio trumpalaikio kontaktinio pasimatymo. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2018 m. kovo 23 d. su seserimi dėl susiklosčiusių sunkių šeimyninių aplinkybių nesimatė apie 1 m. 6 mėn. Šio pasimatymo pareiškėjas itin laukė. Vilniaus PN pareigūnai tyčia šio pasimatymo nesuteikdami, šiurkščiai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 straipsnius bei neteisėtais veiksmais padarė neturtinę žalą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo tada, kai 2017 m. birželio 5 d. atvyko į Vilniaus PN, nuolat darė dokumentų kopijas bei spausdindavo dokumentus iš USB laikmenos (A4 formato lapų dokumentai). Administracija už vieną A4 formato lapo kopiją ar spausdinimą iš USB laikmenos iš asmeninės sąskaitos išskaičiavo 0,07 Eur. Pastebėjęs, kad iš sąskaitos išskaičiuoja 0,07 Eur, o ne 0,04 Eur, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka), 2018 m. vasario 9 d. Vilniaus PN direktoriui parašė prašymą paaiškinti, vadovaudamasi kokiais teisės aktais, administracija išskaičiuoja lėšas už daromas kopijas ar spausdinimą iš USB laikmenos. Pareiškėjas iš Vilniaus PN gavo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 42-186, kuriame nurodyta, kad dokumentų kopijų įkainiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1368 pakeitimo.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodyta, kad Aprašas reglamentuoja ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnyje numatytos visos bylos medžiagos kopijos padarymą), teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainius ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarką (Aprašo 1 punktas). Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN yra įstaiga, kuriai Aprašas negali būti taikomas. Rengdamas dokumentų kopijas, Vilniaus PN privalo vadovautis Tvarka, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 192¹ punktas. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. iki skundo padavimo dienos parengė apytiksliai apie 762 lapų kopijų, piniginių lėšų užmokesčio skirtumas tarp Tvarkos ir Aprašo už A4 formato lapo kopiją sudaro 0,03 Eur. Pareiškėjas paskaičiavo, kad patyrė 22,86 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenimo sąlygos Vilniaus PN buvo nežmoniškos, jis patyrė kankinimus, žeminantį orumą elgesį, atsakovas negerbė jo teisių. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeisti Konvencijos 1, 3, 8 straipsniai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė fizines bei vidines kančias, nepakenčiamus dvasinius skausmus, išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo jo savivertė, pareiškėjas tapo dirglus, irzlus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, žymiai pablogėjo savijauta ir sveikata.
7. Šiam skundui parengti pareiškėjas privalėjo išspausdinti 26 A4 formato lapus, kurių vertė yra 1,82 Eur. Vilniaus PN vieno A5 formato voko kaina – 0,08 Eur, vieno pašto ženklo kaina – 0,39 Eur. Skundui į teismą išsiųsti pareiškėjas panaudojo vieną A5 formato voką bei du pašto ženklus po 0,39 Eur. Iš viso patyrė 3,40 Eur išlaidų.
Atsiliepimas
8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 48–53) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovo atstovas nurodė, kad kad pareiškėjas laivės atėmimo bausmę atlieka kartu su kitais buvusiais valstybės tarnautojais Vilniaus PN II-ojo gyvenamojo korpuso trečiame aukšte (įrengtos bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos buvusiems valstybės tarnautojams – 8–9 nuteistųjų būriai). Šis korpusas visiškai izoliuotas nuo kitų Vilniaus PN sektorių. Sektoriai tarpusavyje atskirti aukštomis tvoromis, perėjimuose įrengti kontrolės ir praleidimo punktai, kuriuose nuolat budi pareigūnai, kontroliuojantys, kad nuteistieji nepatektų į sektorius, kuriuose jie negyvena ir nedirba. Buvę valstybės tarnautojai yra tinkamai izoliuoti nuo kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Sveikatos priežiūros tarnybos priimamasis įrengtas III-ajame gyvenamajame korpuse. Šiame korpuse, tame pačiame pastate, kuriame įrengtas Sveikatos priežiūros tarnybos priimamasis, gyvena tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji bei senjorai.
10. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į administraciją dėl informacijos apie 2018 m. kovo 30 d. vykusį priėmimą pas gydytoją. Jam 2018 m. balandžio 17 d. buvo pateiktas Vilniaus PN atsakymas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad, nagrinėjant pareiškėjo raštą, nustatyta, jog 2018 m. kovo 30 d. 11:18 val. pareiškėjas atėjo į vestibiulį prie gydytojo kabineto, kur buvo kartu su kitais dviem nuteistaisiais, buvusiais valstybės tarnautojais. Pareiškėjas gydytojo priėmime buvo nuo 11:30 val. iki 11:43 val. Per laiką, praleistą laukiamajame, kartu su pareiškėju buvo tik du nuteistieji iš buvusių valstybės tarnautojų gyvenamojo korpuso ir Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas.
11. Vilniaus PN III-ojo gyvenamojo korpuso vestibiulyje prie Sveikatos priežiūros tarnybos priimamojo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, šią patalpą vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčiosios pamainos pareigūnai. Pareigūnai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, kad nuteistieji daro režimo pažeidimus, nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietą. Vilniaus PN III-ajame gyvenamajame korpuse įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovaujančių bei kitų pareigūnų darbo kabinetai. Šiame korpuse nuolat yra pakankamai didelis pareigūnų skaičius, todėl nuteistiesiems, laukiantiems vestibiulyje, užtikrinama ir fizinė apsauga. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 30 d. laukiant gydytojo priėmimo, jo saugumas buvo užtikrintas techninėmis priemonėmis ir fizine apsauga. 2018 m. kovo 30 d. vaizdo įrašo pateikti neturi galimybių, kadangi, vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-22 „Dėl Vilniaus pataisos namų vaizdo stebėjimo sistemų bei mobiliųjų vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimo bei šių sistemų bei priemonių įrašų saugojimo“, vaizdo stebėjimo sistemoje esami įrašai saugomi 15 kalendorinių dienų, o mobiliųjų vaizdo registratorių ir garsą fiksuojančių priemonių įrašai – 5 kalendorines dienas. Vaizdo stebėjimo įrašai nėra kaupiami Juridinių asmenų registrų centre, įrašai kaupiami nurodytą laiką Vilniaus PN serveriuose tarnybiniam naudojimui, praėjus nustatytam terminui, naikinami.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. pateikė prašymą suteikti jam 2018 m. kovo 23 d. kontaktinį trumpalaikį pasimatymą su savo seserimi T. S.-S.. Prašyme yra Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo 2018 m. kovo 19 d. rezoliucinis sprendimas, leidžiantis suteikti prašomą pasimatymą. Prašyme taip pat yra Vilniaus PN pasimatymų biuro pareigūnų rašytinė žyma „dokumentai ir prašymas“. Nuteistųjų būrio, kuriame pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, viršininkas informavo pareiškėją, kad jo sesuo, atvykusi į pasimatymą, turėtų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei giminystės ryšį įrodantį dokumentą (gimimo liudijimą). Pareiškėjo sesuo, 2018 m. kovo 23 d. atvykusi į trumpalaikį pasimatymą su pareiškėju, pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau giminystės ryšį patvirtinančio dokumento neturėjo. Atsižvelgdami į tai, kad ji gyvena Vilniuje, Vilniaus PN pasimatymų biuro pareigūnai pasiūlė tą pačią dieną atvykti su savo gimimo liudijimu, patvirtinančiu jos ir pareiškėjo giminystės ryšį. Tokiu atveju būtų suteiktas trumpalaikis kontaktinis pasimatymas, t. y. pasimatymas neatskiriant pareiškėjo nuo lankytojos. Pareiškėjo sesuo pasimatymų biuro pareigūnams nurodė, kad jai nėra svarbu, ar pasimatymas vyks su fiziniu kontaktu ar be jo, nurodė, kad nevyks paimti gimimo liudijimo, jai tinka trumpalaikis pasimatymas be fizinio kontakto.
13. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo sesuo 2018 m. kovo 23 d. pasimatyti su pareiškėju atvyko pirmą kartą, todėl nei pastarojo Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje, nei Asmens byloje nebuvo jokių duomenų apie seserį, todėl, jai atvykus be gimimo liudijimo, pareigūnai neturėjo galimybės nustatyti pareiškėjo ir T. S.-S. giminystės ryšio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be fizinio kontakto. Todėl, pareigūnai, suteikdami pareiškėjui trumpalaikį pasimatymą be fizinio kontakto, veikė teisėtai ir pagristai, teisės reikalavimų nepažeidė. Be to, Vilniaus PN turi ribotą prieigą prie Lietuvos Respublikos gyventojų registre kaupiamos informacijos (informacija prieinama apie nuteistųjų sutuoktinius ar sugyventinius).
Šalies argumentai
14. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė tikslaus parengtų dokumentų kopijų skaičiaus, nurodė, kad apytiksliai buvo nukopijuoti/atspausdinti 762 lapai. Rengiamoms dokumentų kopijoms Vilniaus PN taikomi Apraše nustatyti įkainiai. Vadovaujantis Aprašo 2 punktu, už vieną A4 formato lapo kopijos parengimą taikomas 0,07 Eur įkainis.
15. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, bloginančių jo buvimą minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti jį, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo atstovo nuomone, visos skundo aplinkybės yra pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikė dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas, atsakovo atstovo manymu, taip pat įrodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt tik siekdamas sau turtinės naudos iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vilniaus PN savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir nepadarė žalos, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Departamentas) atsiliepime (b. l. 20–22) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
17. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde dėstomų aplinkybių, be kitų nusiskundimų ir reikalavimų, į Departamentą kreipėsi du kartus. Pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. skunde, kuriame be kitų reikalavimų, nurodė, kad, grįžęs etapu į Vilniaus PN, buvo patalpintas į kamerą kartu su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, Departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. raštu nustatė, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai nedisponuoja informacija apie tai, jog pareiškėjui įstaigoje grėstų pavojus. Skundo nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. su pareiškėju kalbėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojas, kuriam jis pats paaiškino, kad pataisos namuose jaučiasi saugus, susidorojimu jam niekas negrasina.
18. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2017 m. gruodžio 6 d. skundu, kuriame, be kitų reikalavimų, skundėsi, kad per trumpalaikį pasimatymą su artimaisiais buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. vasario 9 d. raštu jį informavo apie vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą Vilniaus PN ir nurodė, kad pareigūnai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, jog nuteistieji pažeidžia nustatytus režimo reikalavimus, nedelsdami reaguoja ir vyksta į pažeidimo darymo vietą. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog pasimatymų metu jam ar šeimos nariams nebuvo užtikrintas saugumas, neatitinka tikrovės.
19. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus bei įrodymus, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Šios aplinkybės, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (b. l. 77–86) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 6,54 Eur turtinei žalai atlyginti bei 2,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą skundo dalį atmetė.
21. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų apsilankymo pas gydytoją metu, nurodė, kad pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas pažymėjo, kad nuostata, jog nurodytai asmenų kategorijai priskirti nuteistieji yra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, yra imperatyvi.
22. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo nei dėl to, kad pareiškėjas – buvęs valstybės tarnautojas, ir dėl savo statuso turėtų būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, nei dėl to, kad jam užtikrinama izoliacija nuo kitų nuteistųjų (pareiškėjas yra apgyvendintas atskirame Vilniaus PN sektoriuje, kuriame gyvena kiti nuteistieji, buvę valstybės tarnautojai). Iš byloje esančio Vilniaus PN 2018 m. balandžio 17 d. rašto teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus PN su skundu dėl 2018 m. kovo 30 d. vizito pas gydytoją. Vilniaus PN, išnagrinėjęs jo skundą, nustatė, kad 2018 m. kovo 30 d. apie 11:18 val. pareiškėjas atėjo į laukiamąjį šalia gydytojo kabineto, kur buvo kartu su dar 2 nuteistaisiais, atliekančiais bausmę tame pačiame sektoriuje, kaip ir pareiškėjas (buvusiais valstybės tarnautojais). Visą laiką, kai pareiškėjas buvo laukiamajame, kartu buvo tik minėti 2 nuteistieji ir Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojas. Nuo 11:30 val. iki 11:43 val. pareiškėjas buvo gydytojo kabinete, o vėliau, pasibaigus jo apsilankymo pas gydytoją laikui, nuėjo savo gyvenamojo korpuso link. Pareiškėjui einant per kiemą į/iš Sveikatos priežiūros tarnybos, kieme kitų nuteistųjų neužfiksuota.
23. Teismas vertino, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas tiek laukdamas vizito pas gydytoją priimamajame, tiek ir eidamas į/iš Sveikatos priežiūros tarnybos, nebuvo priverstas būti kartu su kitais nuteistaisiais, nebuvusiais valstybės tarnautojais. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad minėtame Vilniaus PN 2018 m. balandžio 17 d. rašte pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nesutiko su Vilniaus PN rašte išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nustatyta tvarka apskundė šį raštą Departamento direktoriui. Atsižvelgiant į tai teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti Vilniaus PN rašte išdėstytomis aplinkybėmis, juo labiau kad ir pats pareiškėjas nedetalizavo, kiek ir kokių asmenų, nesančių buvusiais valstybės tarnautojais, buvo kartu su juo laukiamajame ar kieme, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu jam grėsė pavojus ar buvo daromas koks nors neigiamas poveikis, buvo grasinama ar pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prieš ar po vizito pas gydytoją patyrė neigiamų išgyvenimų, sąlygojusių ilgalaikio, sunkiai pašalinamo poveikio jo sveikatai atsiradimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos imperatyvios BVK nuostatos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją užtikrinti tinkamą atskirų kategorijų nuteistųjų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, nepriklausančių šiai kategorijai. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo saugumą 2018 m. kovo 30 d. prieš ir po vizito pas gydytoją Vilniaus PN užtikrino techninėmis priemonėmis ir fizine apsauga.
Šalies argumentai
24. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl trumpalaikio kontaktinio pasimatymo su seserimi nesuteikimo, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. pateikė prašymą suteikti trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su seserimi T. S.-S.. Ant prašymo esanti Vilniaus PN direktoriaus rezoliucija patvirtina, kad įstaiga tenkino pareiškėjo prašymą dėl nurodyto tipo pasimatymo suteikimo. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistųjų būrio, kuriame atlieka bausmę pareiškėjas, viršininkas informavo jį, kad sesuo, atvykusi į pasimatymą, turi pateikti asmens tapatybę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo sesuo, atvykusi į trumpalaikį pasimatymą su pareiškėju, turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau neturėjo giminystės ryšį patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo), todėl Vilniaus PN pasimatymų biuro pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjo sesuo gyvena Vilniuje, pasiūlė jai pakartotinai atvykti tą pačią dieną ir pateikti gimimo liudijimą, nurodydami, kad tik tokiu atveju jai bus suteiktas trumpalaikis pasimatymas, kurio metu lankytojas nebus atskiriamas nuo nuteistojo. Pareiškėjo sesuo informavo Vilnius PN pasimatymų biuro pareigūnus, kad nepageidauja vykti pasiimti gimimo liudijimo ir nurodė neprieštaraujanti dėl trumpalaikio pasimatymo be fizinio kontakto suteikimo. 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjui buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be fizinio kontakto su seserimi.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas apžvelgė BVK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, bei šio straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias trumpalaikių pasimatymų tvarką, taip pat analizavo Taisyklių, kurios detalizuoja pasimatymų suteikimo tvarką, 102 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad pareiga nustatyti, ar į pasimatymą atvykęs asmuo turi teisę gauti trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su nuteistuoju (yra jo artimu giminaičiu, sutuoktiniu ir pan.), tenka būtent laisvės atėmimo įstaigai, kuri tais atvejais, kai atvykusio asmens duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre, privalo patikrinti šiame registre tvarkomą informaciją apie nuteistojo ir lankytojo giminystės ryšio egzistavimą. Nuteistąjį lankančiam asmeniui pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jo ryšį su nuteistuoju, numatyta tik tuo atveju, jeigu jo duomenys nėra tvarkomi pirmiau minėtame registre.
26. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus, kad jo sesers asmens duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o atsakovo atstovas šios aplinkybes nekvestionuoja, darė išvadą, kad, vadovaujantis Taisyklių 102 punktu, pareiškėjo sesuo, atvykusi į trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su pareiškėju, neprivalėjo pateikti gimimo liudijimo, patvirtinančio jos giminystės ryšį su pareiškėju, kadangi pareiškėjo ir jo sesers giminystės ryšį turėjo patikrinti Vilniaus PN pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų sistemose esančia informacija. Nepaisant to, pareiškėjo seseriai buvo nurodyta, kad ji pateiktų gimimo liudijimą, o jo nepateikus – nebuvo suteiktas trumpalaikis kontaktinis pasimatymas, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Taisyklių nuostatos.
27. Teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą priteisti netutinės žalos atlyginimą už šį pažeidimą, nurodė, kad pareiškėjas realizavo teisę pasimatyti su seserimi – buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be fizinio kontakto, įstaiga ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad pareiškėjui būtų suteiktas jo pageidaujamas trumpalaikis pasimatymas neatskiriant nuteistojo nuo lankytojo, be kita ko, nuteistųjų būrio, kuriame pareiškėjas atlieka bausmę, viršininkas iš anksto informavo pareiškėją apie būtinybę pateikti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau ir jo bei jo sesers giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą (sesers gimimo liudijimą), o pareiškėjo seseriai atvykus į pasimatymą, jai buvo pasiūlyta atvažiuoti į Vilniaus PN pakartotinai tą pačią dieną ir atvežti gimimo liudijimą, tačiau pareiškėjo sesuo nurodė neprieštaraujanti dėl trumpalaikio pasimatymo atskiriant nuteistąjį nuo lankytojo suteikimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad trumpalaikis kontaktinis pasimatymas nebuvo suteiktas dėl Vilniaus PN tyčinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl nustatytų aplinkybių pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių, todėl reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą vertino kaip nepagrįstą.
28. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai vykdomo piniginių lėšų išskaičiavimo iš pareiškėjo sąskaitos, apžvelgė Taisyklių 192¹, 193 punktų nuostatas, Tvarkos 6, 7 punktų nuostatas, Aprašo 1, 2, 6 punktų nuostatas bei nurodė, kad Aprašą ir jame įtvirtintus įkainius taiko tik ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ir teismai, darydami ikiteisminio tyrimo institucijose ar teisme esančių administracinių, baudžiamųjų ir civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijas. Šios nuostatos nėra taikomos, kai dokumentų kopijavimo ar spausdinimo paslaugas teikia pataisos įstaigos, todėl darė išvadą, kad Vilniaus PN nepatenka į subjektų, kurių veiklą reglamentuoja Aprašas, kategoriją. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 192¹ punkte eksplicitiškai (aiškiai) įtvirtinta, kad atsakovas spausdinimo ir kopijavimo paslaugas nuteistiesiems privalo teikti vadovaudamasi Tvarkos nuostatomis ir joje nustatytais įkainiais. Vadinasi, atsakovas, vykdydamas lėšų, mokėtinų už suteiktas kopijavimo paslaugas, išskaičiavimą iš pareiškėjo sąskaitos, neveikė taip, kai privalėjo veikti pagal Taisyklių 192¹ punkto nuostatas ir pažeidė pareiškėjo teises, nurašydamas iš jo sąskaitos didesnes sumas, negu privalėjo išskaičiuoti.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad jo atžvilgiu taikytina vieno rašytinio, grafinio formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina yra 0,15 Lt (0,04 Eur), nurodė, kad pagal Tvarkos 7 punktą, ši vertė yra indeksuojama. Teismas rėmėsi Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informacinio pranešimo Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“ duomenimis, kuriame nurodyta, kad nustatytas 146 proc. vartotojų kainų indeksas, vieno A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina siekia 0,06 Eur.
30. Teismas, pareiškėjui priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš byloje esančio atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad Vilniaus PN teikė pareiškėjui kopijavimo paslaugas nuo 2017 m. birželio 5 d., kai pareiškėjas atvyko į Vilniaus PN, iki 2018 m. gegužės 8 d. (skundo teismui pateikimo dienos) ir bendra už kopijavimo paslaugas pareiškėjo sumokėta suma sudaro 45,78 Eur. Vilniaus PN 2018 m. vasario 21 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus PN, darydami dokumentų kopijas, taiko Apraše nustatytus įkainius. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, taigi, už vieną atspausdintą A4 formato lapą iš pareiškėjo sąskaitos buvo nuskaitoma 0,07 Eur. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN, pareiškėjui teikdami kopijavimo ir dokumentų spausdinimo paslaugas, parengė 654 lapus (45,78 Eur/0,07 Eur). Teismas vertino, kad tuo atveju, jeigu Vilniaus PN būtų tinkamai taikę teisės aktų nuostatas ir teiktų kopijavimo paslaugas, taikydami šių paslaugų teikimą pataisos įstaigose reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įkainius (0,06 Eur), pareiškėjo už kopijavimo ir spausdinimo paslaugas mokėtina suma sudarytų 39,24 Eur (654 lapai x 0,06 Eur). Teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė 6,54 Eur žalą (45,78 Eur - 39,24 Eur), kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamo teisės aktų taikymo ir nepagrįstai didelio kopijavimo paslaugų įkainio nustatymo, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo kaip pareiškėjo patirtus nuostolius.
31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraicnių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir patirtų išlaidų dydį, bei tai, kad jos iš esmės susijusios su teisės kreiptis į teismą realizavimu, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 2,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
32. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde (b. l. 92–93) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, visa apimtimi.
33. Pareiškėjas akcentuoja, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad skundžia tai, jog Vilniaus PN 2018 m. kovo 30 d. buvo pažeista jo izoliacija (BVK 70 str. 3 d.), kad 2018 m. kovo 23 d. jam nebuvo suteiktas trumpalaikis kontaktinis pasimatymas su seserimi, kad Vilniaus PN už vieno A4 formato lapo kopiją buvo imamas mokestis 0,07 Eur. Pareiškėjas skundą grindė aplinkybėmis, kad buvo pažeistos BVK 70 straipsnio 3 dalies, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 straipsnių, 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, Taisyklių 102, 192¹ punktų nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 1039, nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodytais teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus bei šališkas ir turi būti panaikintas.
34. Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80, 86 straipsnių nuostatomis, nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo pareiškėjo skunde nurodytų įrodymų, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
35. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 99–100) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
36. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 96–97) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
38. Departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika. Pareiškėjui priteistas 6,54 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 2,68 Eur bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios patirtai žalai atlyginti. Taip pat, Departamento nuomone, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, padarytos, Vilniaus PN netinkamai vykdant piniginių lėšų už dokumentų kopijas išskaičiavimą iš pareiškėjo sąskaitos, bei neturtinės žalos, padarytos dėl pareiškėjo neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų apsilankymo pas gydytoją metu ir trumpalaikio kontaktinio pasimatymo su seserimi nesuteikimo, atlyginimo.
40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 6,54 Eur turtinei žalai atlyginti bei 2,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
41. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nesivadovavo ginčui aktualiais teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nebuvo aktyvus ir neišreikalavo pareiškėjo skunde nurodytų įrodymų, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo ir priėmė nepagrįstą, neobjektyvų bei šališką sprendimą.
42. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo papildomų duomenų apie kalinimo sąlygas, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Taigi, pareiga pateikti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų paneigiančius įrodymus tenka būtent atsakovui.
44. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 17) priėmęs nagrinėti pareiškėjo skundą atsakovą įpareigojo, be kita ko, pateikti su pareiškėjo keliamu ginču susijusią medžiagą, įskaitant filmuotą vaizdo medžiagą, duomenis dėl izoliavimo reikalavimų laikymosi pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį, turimus duomenis apie pareiškėjo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, užimtas pareigas ir duomenis dėl paskirstymo į kameras, taip pat ir duomenis dėl ilgalaikių pasimatymų (ar pareiškėjas teikė prašymus pasimatymus suteikti su T. S.-S., duomenis iš žurnalų) bei pareiškėjo skundus dėl izoliavimo reikalavimų ir susirašinėjimo. Teismas medžiagą, susijusią su pareiškėjo keliamu ginču, pasiūlė pateikti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Departamentui. Atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu (b. l. 48–62) į pareiškėjo skundą pateikė išsamius paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei turimus įrodymus (Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. spalio 7 d. pažymą apie vidaus tarnybos laiką Nr. 37-5-30, Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę, pareiškėjo 2018 m. kovo 19 d. prašymą suteikti kontaktinį trumpalaikį pasimatymą su seserimi, atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį (2016 m. sausio 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu)). Departamentas teismui pateikė turimą su ginču susijusią medžiagą (pareiškėjo teiktus skundus Departamento ir atsakymus į juos) (b. l. 20–47). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr. I-3002-426/2018 (b. l. 64) įpareigojo atsakovą pateikti duomenis dėl pareiškėjo izoliacijos, kokios apsaugos priemonės buvo taikytos bei duomenis, kiek kopijų pareiškėjas prašė padaryti ir kokia tvarka reglamentuoja kopijų įkainius. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareiogojimą, pateikė paaiškinimus dėl prašomų pateikti duomenų, pridėjo atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį (2016 m. sausio 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu) bei Vilniaus PN 2018 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 42-364 (atsakymą į pareiškėjo skundą dėl pareiškėjo izoliacijos 2018 m. kovo 30 d. priėmimo pas gydytoją metu) (b. l. 69–75). Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl teismo neaktyvumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankami įrodymų tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą.
45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo minėti argumentai yra nepagrįsti.
46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo priimtu šališku sprendimu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų, skundą išnagrinėjo netinkamai, neišsamiai, neobjektyviai, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes vertino kitaip nei pareiškėjas, nereiškia, jog teismas byloje priėmė šališką sprendimą.
47. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
48. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų apsilankymo pas gydytoją metu, byloje esančius duomenis, sprendė, kad imperatyvios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją užtikrinti tinkamą atskirų kategorijų nuteistųjų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, nepriklausančių šiai kategorijai, nebuvo pažeistos. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su trumpalaikio kontaktinio pasimatymo su seserimi nesuteikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo seseriai atvykus į trumpalaikį kontaktinį pasimatymą, jos ir pareiškėjo giminystės ryšį turėjo patikrinti Vilniaus PN pareigūnai gyventojų registre, to nepadarę, neveikė taip kaip nustato Taisyklių nuostatos. Tačiau teismas vertino, kad pareiškėjas realizavo teisę pasimatyti su seserimi, Vilniaus PN ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad pareiškėjui būtų suteiktas jo pageidaujamas trumpalaikis pasimatymas neatskiriant nuteistojo nuo lankytojo, todėl kilusios neturtinės pasekmės nebuvo tokio intensyvumo, kad jų pašalinimui būtų reikalinga priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendė, kad atsakovo atstovas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1368 patvirtintame Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos apraše nustatytus įkainius už dokumentų kopijas, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatomis ir joje nurodytomis kopijų parengimo kainomis, kurios kiekvienų metų sausio 1 d. indeksuojamos pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą kainų indeksą, todėl, įvertinęs pareiškėjui taikytų dokumentų kopijų kainų skirtumą, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė 6,54 Eur nuostolių, kuriuos kaip turtinę žalą jam priteisė iš atsakovo.
50. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, kurie pareiškėjo nusiskundimai pripažįstami pagrįstais, o kurie nepagrįstais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir plačiau dėl jų nepasisako. Juo labiau, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, nenurodo konkrečių nesutikimo motyvų, o tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, nesivadovavo atitinkamomis teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai pažeidimus teismas turėjo nustatyti, tačiau to nepadarė, kokių konkrečių pareiškėjo skunde pateiktų argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino.
51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.