Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl pareiškėjo neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų apsilankymų pas gydytoją metu

Vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nuostata, kad nurodytai asmenų kategorijai priskirti nuteistieji yra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nustatyto kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, kuri turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų nustatyta, ar kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2917/2013).

Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas, tiek laukdamas vizito pas gydytoją priimamajame, tiek ir eidamas į/iš Sveikatos priežiūros tarnybos, nebuvo priverstas būti kartu su kitais nuteistaisiais, nebuvusiais valstybės tarnautojais. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam laukiant prie gydytojo kabineto, šalia buvo ir kiti nuteistieji, nepatenkantys į buvusių valstybės tarnautojų kategoriją, ir nebuvo Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, o Vilniaus PN 2018 m. balandžio 17 d. rašte pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nesutiko su Vilniaus PN rašte išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nustatyta tvarka apskundė šį raštą Kalėjimų departamento direktoriui. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN rašte išdėstytomis aplinkybėmis, juo labiau kad ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad jam laukiant vizito pas gydytoją ar einant per kiemą, šalia buvo ir kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kiek ir kokių asmenų, nesančių buvusiais valstybės tarnautojais, buvo kartu su juo laukiamajame ar kieme, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu jam grėsė pavojus ar buvo daromas koks nors neigiamas poveikis, buvo grasinama ar pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prieš ar po vizito pas gydytoją patyrė neigiamų išgyvenimų, sąlygojusių ilgalaikio, sunkiai pašalinamo poveikio jo sveikatai atsiradimą.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos imperatyvios BVK nuostatos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją užtikrinti tinkamą atskirų kategorijų nuteistųjų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, nepriklausančių šiai kategorijai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, jog Vilniaus PN III-o gyvenamojo korpuso laukiamajame, esančiame prie Sveikatos priežiūros tarnybos, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera ir šią patalpą vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčios pamainos pareigūnai. Pareigūnai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, kad nuteistieji pažeidžia režimo reikalavimus, nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietą. Kitaip tariant, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovas, Vilniaus PN techninėmis priemonėmis ir fizine apsauga užtikrino pareiškėjo saugumą 2018 m. kovo 30 d. prieš ir po vizito pas gydytoją.

Dėl trumpalaikio kontaktinio pasimatymo nesuteikimo

Pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. pateikė prašymą (b. l. 58) dėl trumpalaikio kontaktinio pasimatymo su seserimi T. S.-S. suteikimo. Ant prašymo esanti Vilniaus PN direktoriaus rezoliucija patvirtina, kad įstaiga tenkino pareiškėjo prašymą dėl nurodyto tipo pasimatymo suteikimo. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad nuteistųjų būrio, kuriame atlieka bausmę pareiškėjas, viršininkas informavo jį, kad atvykusi į pasimatymą, sesuo turi pateikti asmens tapatybę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo sesuo, atvykusi į trumpalaikį pasimatymą su juo, turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau neturėjo giminystės ryšį patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo), todėl Vilniaus PN pasimatymų biuro pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjo sesuo gyvena Vilniuje, pasiūlė jai pakartotinai atvykti tą pačią dieną ir pateikti gimimo liudijimą, nurodydami, kad tik tokiu atveju jai bus suteiktas trumpalaikis pasimatymas, kurio metu lankytojas nebus atskiriamas nuo nuteistojo. Pareiškėjo sesuo informavo Vilnius PN pasimatymų biuro pareigūnus, kad nepageidauja vykti pasiimti gimimo liudijimo ir nurodė neprieštaraujanti dėl trumpalaikio pasimatymo be fizinio kontakto suteikimo. 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjui buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be fizinio kontakto su seserimi.

Vadovaujantis BVK 94 straipsnio 1 dalimi, nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas (BVK 94 straipsnio 2 dalis).

Pasimatymų suteikimo tvarką detalizuoja Taisyklių nuostatos. Taisyklių 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o asmenys, kurių duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kartu turi pateikti gimimo liudijimą, – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą, – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju.

Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrąją taisyklę, vadovaujantis kuria trumpalaikiai pasimatymai su nuteistaisiais vykdomi patalpose, kuriose nėra užtikrinamas lankytojų ir nuteistųjų fizinis kontaktas, taip pat įtvirtino išimtį iš šios taisyklės, sudarančią sąlygas nuteistiesiems palaikyti glaudesnius ryšius, bendrauti neizoliuotai ir palaikyti fizinį kontaktą su teisės aktuose apibrėžtu asmenų ratu, inter alia (be kita ko) su nuteistųjų artimaisiais giminaičiais. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas šio tipo pasimatymas (trumpalaikis pasimatymas, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų), turi būti nustatoma, kad į pasimatymą atvykęs asmuo patenka į asmenų, su kuriais tokie pasimatymai yra galimi, kategoriją. Kaip minėta, Taisyklėse nustatyta, kad į pasimatymą atvykęs asmuo visais atvejais turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o tais atvejais, kai jo duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre – ir giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad pareiga nustatyti, ar į pasimatymą atvykęs asmuo turi teisę gauti trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su nuteistuoju (yra jo artimu giminaičiu, sutuoktiniu ir pan.), tenka būtent laisvės atėmimo įstaigai, kuri tais atvejais, kai atvykusio asmens duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre, privalo patikrinti šiame registre tvarkomą informaciją apie nuteistojo ir lankytojo giminystės ryšio egzistavimą. Nuteistąjį lankančiam asmeniui pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jo ryšį su nuteistuoju, numatyta tik tuo atveju, jeigu jo duomenys nėra tvarkomi pirmiau minėtame registre.

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad dėl Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas nerealizavo savo teisės pasimatyti su seserimi – pareiškėjui buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be fizinio kontakto, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pamatyti savo seserį ir tokiu būdu palaikyti su ja socialinius, giminystės ryšius. Be to, iš Vilniaus PN atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių matyti, kad įstaiga ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad pareiškėjui būtų suteiktas jo pageidaujamas trumpalaikis pasimatymas neatskiriant nuteistojo nuo lankytojo, be kita ko, nuteistųjų būrio, kuriame pareiškėjas atlieka bausmę, viršininkas iš anksto informavo pareiškėją apie būtinybę pateikti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau ir jo bei jo sesers giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą (sesers gimimo liudijimą), o pareiškėjo seseriai atvykus į pasimatymą, jai buvo pasiūlyta atvažiuoti į Vilniaus PN pakartotinai tą pačią dieną ir atvežti gimimo liudijimą, tačiau pareiškėjo sesuo nurodė neprieštaraujanti dėl trumpalaikio pasimatymo atskiriant nuteistąjį nuo lankytojo suteikimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad trumpalaikis kontaktinis pasimatymas nebuvo suteiktas dėl Vilniaus PN tyčinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad dėl nustatytų aplinkybių pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių, todėl darytina išvada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šio pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl netinkamai vykdomo piniginių lėšų išskaičiavimo iš pareiškėjo sąskaitos

Taisyklių 192¹ punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Tvarka ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus (Taisyklių 193 punktas). Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina sudaro 0,15 lito. Vadovaujantis Tvarkos 7 punktu, šios tvarkos 6 punkte nurodytas kainas kiekvienų metų sausio 1 d. įstaigos indeksuoja pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą kainų indeksą.

Vadovaujantis Aprašo 1 punktu, Aprašas nustato ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainius ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarką. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad už vieną A4 formato lapo kopiją taikomas 0,07 euro įkainis. Mokestis už bylos medžiagos kopijų darymą pervedamas į nurodytą ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo sąskaitą. Jeigu yra galimybė, šis mokestis gali būti mokamas pačioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, prokuratūroje ar teisme (Aprašo 6 punktas).

Taigi, iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad Aprašą ir jame įtvirtintus įkainius taiko tik ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ir teismai, darydami ikiteisminio tyrimo institucijose ar teisme esančių administracinių, baudžiamųjų ir civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijas. Šios nuostatos nėra taikomos, kai dokumentų kopijavimo ar spausdinimo paslaugas teikia pataisos įstaigos, todėl Vilniaus PN nepatenka į subjektų, kurių veiklą reglamentuoja Aprašas, kategoriją. Nors atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad nuteistieji dažniausiai prašo rengti dokumentų, esančių jų Asmens bylose, kopijas, ir parengtos kopijos dažniausiai yra teikiamos ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūroms bei teismams, t. y. Aprašą taikančioms įstaigoms, vis dėlto, Aprašo nuostatose taip pat nėra nustatyta, kad jame nurodyti įkainiai turėtų būti taikomi tuo atveju, kai valstybės institucijos ar įstaigos rengia dokumentų, kurie ateityje bus teikiami Apraše nurodytoms institucijoms, kopijas. Todėl atsakovės atstovo teiginys, kad pataisos įstaigai teikiant kopijavimo ir dokumentų spausdinimo paslaugas, taikytini Apraše įtvirtinti įkainiai, be kita ko, 0,07 Eur įkainis už vieną A4 formato lapo kopiją, nėra pagrįstas, priešingai, Taisyklių 192¹ punkte eksplicitiškai (aiškiai) įtvirtinta, kad atsakovė spausdinimo ir kopijavimo paslaugas nuteistiesiems privalo teikti vadovaudamasi Tvarkos nuostatomis ir joje nustatytais įkainiais. Vadinasi, atsakovė, vykdydama lėšų, mokėtinų už suteiktas kopijavimo paslaugas, išskaičiavimą iš pareiškėjo sąskaitos, neveikė taip, kai privalėjo veikti pagal Taisyklių 192¹ punkto nuostatas ir pažeidė pareiškėjo teises, nurašydama iš jo sąskaitos didesnes sumas, negu privalėjo išskaičiuoti. Antra vertus, teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jo atžvilgiu taikytina vieno rašytinio, grafinio formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina yra 0,15 Lt (0,04 Eur), kadangi vadovaujantis Tvarkos 7 punktu, ši vertė yra indeksuojama. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, kuriame nustatytas 146 proc. vartotojų kainų indeksas, vieno A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina siekia 0,06 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 22,86 Eur žalos. Iš byloje esančio atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio (b. l. 59–62) matyti, kad Vilniaus PN teikė pareiškėjui kopijavimo paslaugas ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d., kai pareiškėjas atvyko į Vilniaus PN, iki 2018 m. gegužės 8 d. (skundo teismui pateikimo diena) bendra už kopijavimo paslaugas pareiškėjo sumokėta suma sudaro 45,78 Eur. Vilniaus PN 2018 m. vasario 21 d. rašte (b. l. 14) nurodyta, kad Vilniaus PN, darydami dokumentų kopijas, taiko Apraše nustatytus įkainius. Šią aplinkybę, kaip minėta, patvirtino ir atsakovės atstovas atsiliepime į skundą, taigi, už vieną atspausdintą A4 formato lapą iš pareiškėjo sąskaitos buvo nuskaitoma 0,07 Eur. Tokiu būdu darytina išvada, kad Vilniaus PN, teikdami kopijavimo ir dokumentų spausdinimo paslaugas pareiškėjui, parengė 654 lapus (45,78 Eur / 0,07 Eur). Tuo atveju, jeigu Vilniaus PN būtų tinkamai taikę teisės aktų nuostatas ir teiktų kopijavimo paslaugas, taikydami šių paslaugų teikimą pataisos įstaigose reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įkainius (0,06 Eur), pareiškėjo už kopijavimo ir spausdinimo paslaugas mokėtina suma sudarytų 39,24 Eur (654 lapai x 0,06 Eur). Vadinasi, pareiškėjas patyrė 6,54 Eur žalą (45,78 Eur-39,24 Eur), kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamo teisės aktų taikymo ir nepagrįstai didelio kopijavimo paslaugų įkainio nustatymo, todėl ši suma priteistina iš atsakovės kaip pareiškėjo patirti nuostoliai.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises, netinkamai išskaičiuodami iš jo sąskaitos sumas, mokėtinas už kopijavimo ir spausdinimo paslaugas, ir tokiu būdu sukėlė pareiškėjui turtinę žalą, bei netinkamai atliko savo pareigas pareiškėjo seseriai atvykus į trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su juo, tačiau dėl šio pažeidimo kilusios neigiamos neturtinės pasekmės nebuvo tokio intensyvumo, kad jų pašalinimui būtų reikalinga priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti Vilniaus PN pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 6,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą

Pareiškėjas prašo priteisti jam 3,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad skundui parengti išnaudojo 26 A4 formato lapus, todėl atsižvelgiant tai, kad vieno išspausdinto lapo kaina yra 0,07 Eur, už šią paslaugą pareiškėjas sumokėjo 1,82 Eur. Be to, skundo pateikimui pareiškėjas panaudojo vieną A5 formato voką, kurio kaina yra 0,08 Eur bei du pašto ženklus, kurių kiekvieno vertė po 0,39 Eur. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą neginčija pareiškėjo nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir nekvestionuoja konkrečių pareiškėjo nurodytų išlaidų sumų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra 13 puslapių (b. l. 1–13), pareiškėjas pateikė 2 skundo egzempliorius, kaip minėta pirmiau, už vieną atspausdintą puslapį Vilniaus PN taiko 0,07 Eur įkainį, todėl už 26 puslapių atspausdinimo paslaugą pareiškėjas sumokėjo 1,82 Eur (26 x 0,07 Eur). Pareiškėjas taip pat įgijo voką (b. l. 16), kurio kaina, kaip nurodo pats pareiškėjas ir neginčija atsakovės atstovas, 0,08 Eur, bei 2 pašto ženklus, kurių kiekvieno vertė po 0,39 Eur. Tokiu būdu pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2,68 Eur (1,82 Eur+0,08 Eur+0,39 Eur+0,39 Eur). Nors šioje byloje pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies ir skundo reikalavimai patenkinti nedidele apimtimi, tačiau, įvertinus pareiškėjo patirtų išlaidų dydį ir tai, kad jos iš esmės susijusios su teisės kreiptis į teismą realizavimu, taip pat vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-848-552/2017), pareiškėjui priteistina 2,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 6,54 Eur (šešis eurus ir penkiasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti bei 2,68 Eur (du eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.