- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- 1A-249-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28310-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. L., E. P., M. V., E. S., R. M.
- Advokatai
- Stasys Karvelis, Sergejus Pelšas, Bogdanas Chranovskij
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P., V. L. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš V. L. konfiskuoti 1635 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
E. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti E. S. ir R. M., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. L. ir E. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, turėdami tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, bei neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y.: E. S. ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami bendrą tikslą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų suvartoti, o kitą dalį jų platinti, savo žinioje nuo tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. rugsėjo 29 d., laikotarpio nuo 21.38 val. iki 22.52 val., kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu surado ir paėmė, neteisėtai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), – savo reikmėms, t. y. neturėdami tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagą – klonazepamą, kurio masė yra 0,056 g, ir narkotinę medžiagą – metadoną, kurio masė yra 0,083 g, o narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 1,968 g (bendra masė – 2,129 g), neteisėtai laikė, turėdami tikslą platinti.
2. Be to, E. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 17.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 90 eurų E. P. pardavė tyrimo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį E. P. suvartojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o likusią dalį, t. y. bespalvį plastikinį maišelį su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurios masė 0,055 g, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat tą pačią dieną, apie 19 val., pro daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto balkoną E. S. už 90 eurų pardavė ir tokiu būdu R. M. išplatino narkotinę medžiagą – heroiną, kurios masė 0,106 g.
3. E. P. nuteista už tai, kad ji neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y.: E. P., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 17.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš E. S. už 90 Eur nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo tyrimo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį suvartojo tame pačiame bute, o likusią dalį, t. y. bespalvį plastikinį maišelį su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurios masė 0,055 g, neteisėtai laikė su savimi tol, kol tą pačią dieną, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
4. M. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y.: M. V. narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,015 g, neteisėtai laikė nuo tyrimo nenustatyto laiko iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.20 val., kol T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybinėse patalpose, policijos pareigūnai asmens apžiūros metu kelnių kišenėje rado folijos lankstinuką su gelsvos spalvos medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas (masė 0,015 g).
5. Taip pat M. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y.: M. V. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė 0,044 g, nuo tyrimo nenustatyto laiko iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 20.30 val., kol aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens apžiūros metu piniginėje rado folijos lankstinuką su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas (masė 0,044 g).
Šalies argumentai
6. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jai švelnesnę bausmę, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš jos konfiskuoti 1635 Eur.
7. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus, kadangi ne visai teisingai suprato jai pareikšto kaltinimo esmę. Šiuo metu, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, dėl pareikštų kaltinimų prisipažįsta visiškai. Nori paaiškinti, kad 2020 m. vasarį susipažino su E. S., kuris kiek vėliau atsikraustė į jos namus, pradėjo gyventi kartu. 2020 m. vasaros pradžioje pastebėjo, kad jo elgesys pasikeitė, jis vis dažniau norėjo pabūti ar kažkur išeiti vienas, o vėliau ant jo rankų venų pamatė skyles, panašias į dūrius. Suprato, kad jis pradėjo vartoti narkotikus, ji sukėlė skandalą ir išvarė jį iš namų. Tuomet E. S. išsinuomojo butą, pažadėjo, kad daugiau nebevartos ir tikrai kurį laiką nevartojo, dėl ko jie susitaikė ir vėl kartu apsigyveno išsinuomotame bute. Už butą mokėjo ir juos išlaikė E. S..
Žemesnės instancijos teismas
8. Pradžioje nesureikšmino, iš kur jis turi pinigų už viską sumokėti, bet vieną dieną rado namuose dėžutę su svarstyklėmis, maišelį su milteliais, aliuminio folijos, daug mažų plastikinių maišelių. Tada E. S. prisipažino, jog platina – parduoda heroiną, nes jam reikia pinigų metadonui ir klonazepamui, kuriuos vartoja tam, kad nebevartotų ir su laiku atprastų nuo heroino. Kadangi ji su E. S. siejo savo ateitį, labai pergyveno, jog vartoja stiprius narkotikus, todėl jo įvardintas būdas įveikti priklausomybę pasirodė priimtinas ir su tokia jo veikla – narkotikų platinimu ji sutiko. E. S. iš tiesų heroino daugiau nevartojo, pirko ir vartojo metadoną, klonazepamą.
9. Pati niekada niekam narkotinių medžiagų nėra išplatinusi, tačiau žinojo, kad jų namuose visada buvo kažkoks kiekis heroino, skirto platinimui. Taip pat jai teko atsiliepti telefonu ir kalbėtis su narkotikų pirkėjais, kad pasakytų E. S. kas ateis ir kiek reikės paruošti dozių pardavimui. Kelis kartus jo prašymu buvo pati paruošusi – pasvėrusi heroino dozių, kurias E. S. po to pardavė. Duodama teismui parodymus nurodė, kad niekada nematydavo pas juos ateinančių pirkėjų, nes E. S. liepdavo jai pabūti jų kambaryje ir iš jo neišeiti. Iš tiesų taip ir būdavo, tačiau ne todėl, kad E. S. liepdavo, bet todėl, kad jai buvo labai nemalonu matyti vartojančius asmenis, prasidėdavo panikos atakos.
10. Nors ji E. S. veiklą platinant narkotines medžiagas toleravo ir palaikė, jai tai kėlė nuolatinį stresą, todėl pradėjo vartoti alkoholį. 2020 m. vasaros pabaigoje jo vartojo labai daug, tai padėdavo nusiraminti, tačiau dėl to daug tuometinių įvykių neprisimena, ką ir nurodė duodama parodymus pirmosios instancijos teismui. Rugsėjo viduryje suvokusi alkoholio žalą, pradėjo mažinti alkoholio vartojimą, nutarė, jog E. S. paliks, išsinuomos butą ir apsigyvens viena su vaikais. Buvo susitikusi su močiute, kuri paskolino pinigų buto nuomai. Taip pat jau buvo susiradusi butą ir ruošėsi važiuoti pasirašyti sutarties. Iki sulaikymo dienos jau nebevartojo alkoholio, gėrė nedaug ir tik su E. S., kad nesukeltų jam įtarimų dėl savo elgesio. Norėjo pabėgti slaptai, jam nežinant, kad negalėtų surasti, bet nespėjo.
11. Dėl padarytos veikos labai gailisi ir būtų prisipažinusi iš karto, tačiau visą laiką buvo įsitikinusi, kad nėra kalta, nes pati narkotinių medžiagų niekada nebuvo įgijusi ir jų neplatino. Iš esmės jų net nelaikė, tai buvo E. S. įsigyti ir laikomi narkotikai. Pripažįsta, jog žinojo, kur jie yra, nes, kaip minėjo, kelis kartus buvo paruošusi dozių pardavimui, taip pat matė, kaip tai daro E. S.. Po nusikaltimo padarymo ir sulaikymo gyvenimas pasikeitė iš esmės, juolab, kad ilgą laiko tarpą dar buvo suimta kitoje byloje, todėl turėjo laiko labai rimtai apgalvoti praeities įvykius bei padaryti atitinkamas išvadas. Paleista į laisvę visiškai atsiribojo nuo bet kokio kriminalo, nevartoja alkoholio ir jokių psichiką veikiančių medžiagų. Iš karto užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, buvo nukreipta mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės, mokėsi ir gaudavo stipendiją. Šiuo metu, išlaikiusi egzaminus, įsidarbino. Dirba pagal specialybę, gauna atlyginimą, gyvena su vaikais ir juos išlaiko.
12. Baudžiamojo kodekso nuostatos, reglamentuojančios bausmių parinkimą ir skyrimą, grindžiamos pagrindiniu principu, kad asmeniui, kuris yra labiau pavojingas ir padarė pavojingesnę veiką skiriama griežtesnė bausmė, negu jo mažiau pavojingam bendrininkui arba asmeniui, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjusiam antraeilį vaidmenį ar atlikusiam mažiau pavojingus veiksmus. Šiame kontekste pažymi, kad teismas, nors ir paminėjo, kad nėra teista, šios aplinkybės, taip pat aplinkybės, kad padarytuose nusikaltimuose jos vaidmuo buvo antraeilis (narkotinių medžiagų platinimui nėra įgijusi, jų neplatino) niekaip neįvertino. Jai parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis – 8 metai – labai nedaug skiriasi nuo E. S. paskirtos bausmės – 8 metai ir 6 mėnesiai, nors pastarasis praeityje buvo teistas net 7 kartus, o nagrinėjamoje byloje papildomai yra nuteistas už du epizodus, kuriuose tiesiogiai išplatino heroiną.
13. Teismas nutylėjo ir aplinkybę, kad ji turi du mažamečius vaikus, su kuriais kartu gyvena ir kuriuos išlaiko. Teismas nurodė, kad „Liteko“ duomenimis, V. L. atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, padarymu. Tačiau ši aplinkybė niekaip negali būti vertinama nagrinėjamoje byloje, kadangi paminėtoje byloje nebuvo ir nėra nuteista ir net nežino, ar apskritai bus nuteista. Mano, jog pirmosios instancijos teismo parinkta bausmė, įvertinus tiek jos asmenybės, tiek ir padarytos veikos pavojingumą, o taip pat pirmiau nurodytas aplinkybes dėl jos kardinaliai pasikeitusio gyvenimo būdo, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, kas sudaro pagrindą taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei 8 metai laisvės atėmimo bausmę.
14. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo sulaikymo metu pas ją rastus pinigus – 1635 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio neįmanoma aiškiai suprasti, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, kad nurodyti pinigai (1635 Eur) – tai pinigai, gauti už išplatintą heroiną. Teismas nekonkretizavo kokias aplinkybes vertino kaip tokią išvadą pagrindžiančias ir niekaip nemotyvavo, kodėl atmeta įrodymus, kurie šią išvadą paneigia. Teismas nuosprendyje šiuo klausimu pasisakė labai aptakiai, t. y., jog, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad asmens kratos metu bei asmens dalinės apžiūros metu rasti ir paimti pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl, vadovaujantis BK 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš V. L. paimti pinigai (1635 Eur) konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Iš nuosprendžio turinio galima daryti tik prielaidą, kad teismas sprendimą konfiskuoti pas ją rastus pinigus grindė išimtinai E. S. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad visi pinigai, kurie buvo rasti pas V. L., daugiau nei 1500 Eur, yra gauti iš prekybos narkotine medžiaga — heroinu arba iš lošimo lažybų namuose, kokia tiksliai suma buvo iš heroino ir iš lažybų, pasakyti negali. Pinigai buvo pas V. L., nes jis su savimi neturėjo piniginės, o ji turėjo, todėl paprašė įsidėti (t. 5, b. l. 135 – 136, 168-170).
15. Ji nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir teisme tvirtino, kad sulaikymo metu rasti ir iš jos paimti pinigai – tai močiutės N. R. buto nuomai jai paskolinti pinigai, Šie jos parodymai nei bylos tyrėjų, nei teismo patikrinti nebuvo. N. R. niekas neapklausė, nebuvo imtasi kitų veiksmų nustatyti kitokią, nei nurodė, rastų pinigų kilmę. Teismas jos niekaip objektyviai nepaneigtų parodymų nevertino, skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, kodėl juos atmeta, o remiasi E. S. parodymais, kuriuos laiko teisingais ir patikimais, nors, jos vertinimu, jie yra visiškai nelogiški. Ji nežino, kur E. S. laikė savo pinigus, ir už parduotą heroiną. Niekada tuo nesidomėjo ir nežinojo, kiek daug pinigų jis turi ir/ar laiko namuose. Kai jai reikėdavo pinigų, tiesiog paprašydavo ir jis jų duodavo arba pasakydavo, jog neturi. Tai nebuvo didelės sumos – 20-50, iki 100 Eur. Sulaikymo dieną į Ozo prekybos centrą važiavo, nes E. S. norėjo susitikti su kažkokiu draugu pasikalbėti. Imti su savimi tiek daug pinigų, jeigu jų namuose tuo momentu ir būtų buvę, tikrai nebuvo jokio reikalo. Jei prieš išvažiuojant E. S. ir prašė paimti iš jo ir įsidėti kažkiek pinigų (šio momento neprisimena, galėjo neįsidėmėti), tai galėjo būti daugiausiai 50 Eur. Sulaikymo dieną E. S. nežinojo, kad buvo iš močiutės pasiskolinusi pinigų buto nuomai. Kaip minėjo prieš tai, norėjo nuslėpti, jog ruošiasi jį palikti ir viena persikraustyti į kitą būtą. Mano, jog pačiam E. S. buvo staigmena, kuomet tyrėjas per apklausą jo paklausė kieno pinigai buvo rasti pas ją sulaikymo metu ir dar tiek daug. Spėja, kad E. S. tiesiog sugalvojo logiškiausią toje situacijoje paaiškinimą, juolab, kad teismui jis davė jau kitus parodymus – patvirtino jos pačios nurodytas aplinkybes dėl pinigų kilmės.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į pasikeitusias jos gyvenimo aplinkybes. Ji 8 kartus teista, pati sugadino sau gyvenimą prieš 10 metų, kai pradėjo vartoti narkotikus. Šiuo metu keičia gyvenimo būdą, nuo 2021 m. dalyvauja metadono programoje, lankosi pas psichologą. Ji labai stengiasi viską pakeisti, nes per narkotikų vartojimą, prarado gyvenamąją vietą, gyveno rūsyje. Nuo metadono programos pradžios jau po mėnesio išsinuomojo tvarkingą butą, pradėjo bendrauti su artimaisiais – seserimi, tėvais, sūnumi. Tvarko savo socialines problemas su antstoliais. Beveik visi jos teistumai – vagystės, tačiau dabar ji nevartoja, nevagia. Balandžio mėnesį bus metai kaip neturi nė vienos administracinės baudos, pradėjo gydytis nuo hepatito, nežino, ar galės tai daryti laisvės atėmimo vietoje. Nuo 2023 m. balandžio 1 d. pradės dirbti. Mano, jog nėra pavojinga visuomenei, kad jai reikėtų skirti laisvės atėmimo bausmę.
17. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo teismo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, sveikatos būklę ir kitas bylos aplinkybes.
18. BK 41 straipsnyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, <...> padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus <...> kaltininko asmenybę <...> atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes <...> nusikalstama veika padarytą žalą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
19. Viso ikiteisminio tyrimo metu, nuo pirmos apklausos jis prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jis yra narkomanas, įrašytas į Metadono programą ir gydosi nuo priklausomybės. Jam nustatytas 20 proc. nedarbingumas, šiuo metu, pablogėjus sveikatai, kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri nuo š. m. kovo 22 dienos atlieka jo darbingumo lygio vertinimą.
20. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Jo asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos nėra tiek pavojingos visuomenei, kad jį reikėtų izoliuoti ir laikyti kalėjime. Tai nėra teisingumo principo įgyvendinimas. Būtent dalyvavimas Metadono programoje gali jį sulaikyti nuo tolesnio narkotinių medžiagų vartojimo. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuojama jo sveikatos būklė, tik trumpai nurodyta, jog jis yra nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumų. Teismas nepakankamai motyvavo būtinybę neįglaus asmens atžvilgiu skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
21. Teismo posėdžio metu nuteistoji V. L. ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, nuteistoji E. P. ir jos gynėjas prašė E. P. apeliacinį skundą tenkinti, skirti nuteistajai švelnesnę bausmę – areštą arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis M. V. ir jo gynėjas prašė M. V. skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios V. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų E. P. ir M. V. apeliaciniai skundai atmetami.
22. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl V. L. apeliacinio skundo
23. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo švelninti jai paskirtą bausmę bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1635 Eur konfiskavimo. Nuteistosios gynėjas advokatas B. Chranovskij teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl duomenų apie V. L. suvokimą disponuojant dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino.
24. Nuteistoji V. L. apeliaciniame skunde nurodė, jog kaltę pripažįsta ir pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, palaikė apeliaciniame skunde nurodytus paaiškinimus dėl kaltės pripažinimo, faktinių veikos aplinkybių ir prašė jomis vadovautis. Nuteistoji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus, kadangi ne visai teisingai suprato jai pareikšto kaltinimo esmę. Šiuo metu, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, dėl pareikštų kaltinimų prisipažįsta visiškai. Dėl padarytos veikos labai gailisi ir būtų prisipažinusi iš karto, tačiau visą laiką buvo įsitikinusi, kad nėra kalta, nes pati narkotinių medžiagų niekada nebuvo įgijusi ir jų neplatino. Iš esmės jų net nelaikė, tai buvo E. S. įsigyti ir laikomi narkotikai. Pripažįsta, jog žinojo, kur jie yra, nes, kaip minėjo, kelis kartus buvo paruošusi dozių pardavimui, taip pat matė, kaip tai daro E. S.. Po nusikaltimo padarymo ir sulaikymo gyvenimas pasikeitė iš esmės, paleista į laisvę visiškai atsiribojo nuo bet kokio kriminalo, nevartoja alkoholio ir jokių psichiką veikiančių medžiagų. Iš karto užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, buvo nukreipta mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės, mokėsi ir gaudavo stipendiją. Šiuo metu, išlaikiusi egzaminus, įsidarbino. Dirba pagal specialybę, gauna atlyginimą, gyvena su vaikais ir juos išlaiko.
25. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. buvo pareikšti kaltinimai padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagal tokius kaltinimus byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. V. L. kaltės nepripažino, viso bylos proceso metu kaltę neigė. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu V. L. nenurodė, jog kaltinimo esmė jai būtų nesuprantama.
26. Nors nuteistoji V. L. apeliacinės instancijos teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, jos nurodomos aplinkybės nevisiškai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl pasisakytina dėl byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir nuteistosios nurodomas aplinkybes.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai V. L. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
28. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, jog pati niekam narkotinių medžiagų nėra išplatinusi, tačiau žinojo, kad jų namuose visuomet buvo kažkoks kiekis heroino, skirto platinimui. Taip pat jai teko atsiliepti telefonu ir kalbėtis su narkotikų pirkėjais, kad E. S. pasakytų kas ateis ir kiek reikės paruošti dozių pardavimui. Kelis kartus jo prašymu buvo paruošusi – pasvėrusi heroino dozių, kurias E. S. po to pardavė. Visgi, teisėjų kolegija šiuos parodymus vertina kaip gynybinę versiją, kadangi nuteistųjų ryšius bei bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje analizuoti jų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, specialisto išvados.
29. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, E. S. ir V. L. pokalbių įrašai pagrįstai pripažinti įrodymais ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Nuteistųjų telefoniniai pokalbiai nebuvo vieninteliai įrodymai, patvirtinantys jų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Nuteistųjų pokalbių turinys indikuoja, jog nuteistieji E. S. ir V. L. kartu vykdė nusikalstamą veiką, kadangi, vykdant E. S. ir V. L. naudojamų telefono pokalbių kontrolę, užfiksuota, kad bylai reikšmingu laiku abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) dažniausiai naudojosi E. S.. Šiuo telefonu užfiksuoti pokalbiai, kuriuose buvo laikomasi konspiracijos, vartojamos tokios frazės, kaip „20 rublių man padaryk“, „keturi ir keturi“, „keturiese“, „arbatą į vieną paketėlį dėsiu“, „du litrus benzino nori atvažiuoti ir įsipilti“. 2020 m. rugsėjo 25 d., 18:23:51, užfiksuotas E. S. (tel. (duomenys neskelbtini)) skambutis į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepė vyras, E. S. pasako: „seni, duok Mažę“ ir kalbėdamas su V. L. jai sako: „Alio, zuiki, pagal svarstykles daryk, žinai kiek?“, ji paklausia: „Kiek?“, tada E. S. pasako: „Nulis vienuolika – maksimaliai.“ V. L. parodo, kad supranta, apie ką kalbama, nes atsako žodžiu „Aha“. Šio pokalbio metu E. S. patikslina, kad „jis 20 eurų, tipo, duos. Supratai, kiek daryti? Tik niekam nerodyk, kam tu darai, niekam nerodyk. <...> Eik į vonią ir daryk.“ Taigi, teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji palaikė gana intensyvų ryšį telefonu, o iš jų pokalbių turinio, matyti, kad nors tiesiogiai apie narkotines medžiagas nekalbama, tačiau toks užšifruotas ir be aiškių išsireiškimų, fiksuotų pokalbių tekstas taip pat liudija apie tai, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato ir žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę.
30. Be to, 2020 m. rugsėjo 28 d., 02:15:07 užfiksuotas E. S. ir V. L. pokalbis, kurio metu V. L. pasako, kad turi „krūvą klonikų piniginėje“ ir netoli jos degalinėje yra policijos pareigūnų automobilis. E. S. sako, kad V. L. paimtų į ranką ir jeigu jie (policijos pareigūnai) apsisuks, išmestų. 2020 m. rugsėjo 29 d., 10:43:02, pokalbio tarp E. S. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. L. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) metu E. S. V. L. klausia „Zuiki, tu nors ką nors padarei ar ne?“, ji atsako: „Ne, va tik atsisėdau.“ Tuomet E. S. sako „Atsisėdai, gerai man viską padaryk, kad būtų gražiai.“ Tuomet pokalbis tęsiamas apie skaičius „105“ ir V. L. perklausia: „Kas vienas nulis penki (1,05), E.? Ai, vienas tas nulis penki, viską supratau.“. Tuomet ji klausia: „Klausyk, o iš nulio devynių, kiek turi išeiti? Devyniolika?“. Dar kitame pokalbyje, užfiksuotame 2020 m. rugsėjo 29 d., 10:48:04, kalbama apie kiekius.
31. Iš užfiksuotų pokalbių telefonu abonento Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad asmenys kreipiasi būtent į V. L., žinodami, su kuo kalba, kreipdamiesi „V.? Klausyk, vienu žodžiu, man reikės. Ateisim penkiese, gerai?“ arba kito pokalbio metu – „Labas, V., čia M..“ 2020 m. rugsėjo 26 d. 16:53:43 užfiksuotas pokalbis tarp V. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyro, kuris V. L. klausia „Kodėl (duomenys neskelbtini) telefonas išjungtas?“. V. L. atsako: „Sėdo. Pats (duomenys neskelbtini) sėdo.“ Vyras tęsia pokalbį: „Aišku, kad nieko nėra.“, tuomet V. L. sako: „Yra. Keliese? Keliese, V.?“.
32. Nuteistasis E. S. pripažino, jog šie užfiksuoti pokalbiai yra jo pokalbiai su V. L., taip pat patvirtino, jog pokalbiai yra susiję su narkotinių medžiagų platinimu, taip pat paaiškindamas ką reiškia tam tikros jo ir V. L. vartotos frazės, pavyzdžiui, „arbata į vieną puodelį“, reiškia, kad narkotinės medžiagos bus perduotos vienoje pakuotėje, o ne supilstytos į atskiras dozes; frazė „būsim keturiese“ reiškia keturias dozes. Iš užfiksuotų V. L. pokalbių matyti, kad ji taip pat asmenų, su kuriais kalba, klausia „kiek reikia?“, „keliese būsit?“ ir panašiai. Taigi nors V. L. E. S. teismui aiškino, kad veikė vienas, neigė V. L. dalyvavimą veikloje, susijusioje su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat platinant heroiną, tačiau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti slapti pokalbiai paneigia šią versiją.
33. E. S. ir V. L. gyvenamojoje vietoje – kambaryje kratos metu rasta narkotinė medžiaga – heroinas buvo paslėpta lovos čiužinyje, tame pačiame kambaryje, ant komodos buvo rastos elektroninės svarstyklės, o ant minėtų svarstyklių paviršiaus rasti heroino pėdsakai. Tai, kaip matyti iš kratos protokolo priedo fotolentelės, akivaizdžiai paneigia V. L. parodymus, jog ji nesuprato ir nežinojo, kad bute yra laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kadangi su E. S. ji gyveno būtent kambaryje Nr. 2. Ant komodos, prie elektroninių svarstyklių, policijos pareigūnų darytoje fotolentelėje užfiksuota jau paruošta, sukarpyta mažesniais lapeliais folija, į kurią sudedamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kas visiškai paneigia ir V. L. parodymus, kad ji apie narkotikus bute jai nebuvo žinoma.
34. Liudytojas G. G. teismui parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie V. L. ir E. S., kad jie bendradarbiauja platinant narkotines medžiagas. Jo parodymus patvirtino ir kitas policijos pareigūnas, liudytojas A. T. parodė, kad pareigūnams buvo žinoma, jog V. L. su sugyventiniu platino narkotines medžiagas. Buvo gaunama informacija, kad klientai užsakydavo narkotines medžiagas, E. S. nurodydavo ir V. L. suprasdavo, kad turi paruošti vadinamuosius čekius – narkotikų dozes pardavimui.
35. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. S. bei V. L. suvokė, jog dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje – jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Kaip matyti iš užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių, E. S. ir V. L. vienas kitą gerai suprato, žinojo pokalbiuose vartojamų žodžių netiesioginę reikšmę. Telefoninių pokalbių turinys neleidžia abejoti tuo, kad jie bendraudavo tarpusavyje, pokalbiuose vartodami žodžiai, maskuotės jiems abiem buvo suprantamos, ir nors buvo nutylimos tam tikros pokalbių detalės, tačiau pokalbių turinys asmenims buvo aiškus. Be to, pastebėtina, kad nors tarp E. S. ir V. L. bei skambinančių asmenų vykę pokalbiai nebuvo konkretūs, tačiau asmenys vieni kitus suprasdavo ir žinodavo, kokiu tikslu skambina tiek E. S., tiek V. L., o jiems taip pat buvo aiškūs tokio pobūdžio prašymai. Akivaizdu, kad asmenys, kurie mažai tarpusavyje bendrauja, nesuprastų arba sunkiai suprastų pokalbio turinį, jei jiems nebūtų žinoma užšifruoto pokalbio esmė.
36. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti: pirma - kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį. Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019). Kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. L. pareiškė, jog kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, pripažįsta visiškai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nuteistosios pareiškimo apie kaltės pripažinimą nėra pagrindo vertinti kaip nuoširdų gailestį BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Kaip matyti iš nuteistosios V. L. apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apie nusikalstamą veiką, nutylima apie esmines byloje nustatytas inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias reikšmę bylai, kurios aptartos kurios aptartos aukščiau ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos išsprendimo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir pripažinti V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
37. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato vien laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis V. L. ir paskirta, nustatant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės minimalų dydį. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.
38. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. L. gynėjas iškėlė klausimą dėl V. L. veikos kvalifikavimo, teigiant, jog V. L. nesuprato, jog galimai disponuoja (žino) apie E. S. turimų ir laikomų narkotinių medžiagų kiekį, taip pat, jog rastos narkotinės medžiagos jai nepriklausė. Su šiais skundo argumentais dėl būtinumo spęsti dėl veikos kvalifikavimo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
39. Argumentas, jog V. L. galėjo nesuvokti laikomos narkotinės medžiagos kiekio, heroinas priklausė E. S., bendro tikslo platinti nebuvo, tačiau šią iškeltą versiją paneigia aukščiau šioje nutartyje išdėstytų įrodymų analizė ir jie nekartojami. Pagal byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, nuteistųjų veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamasis įstatymas jų veikai taikytas tinkamai.
40. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę V. L., pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą įstatymas nustato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Nustatydamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat vertino ir V. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad ji anksčiau teista, baustas administracine tvarka ir skyrė jai minimalią BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.
41. Byloje taip pat nėra nustatyta nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei aplinkybių visumos, dėl kurių būtų pagrindas skirti nuteistajai švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma, turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-650/2012). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta nei viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nuteistajai skirti švelnesnę bausmę ir pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2010, Nr. 2K-115-648/2016) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl tokio atvejo visada spendžia teismas, vertindamas kiekvieną situaciją atskirai. Tačiau nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajai V. L. paskirta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pati V. L..
42. Pažymėtina, kad apylinkės teismas paskyrė V. L. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Tai rodo, kad, paskiriant apeliantei bausmę, buvo įvertintos palankios nuteistajai aplinkybės. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam ir nusikaltimo sumanytojui E. S. buvo paskirtos iš esmės vienodos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog E. S. buvo paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė individualiai įvertinus bausmės jam paskyrimui reikšmingus duomenis.
43. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl piniginių lėšų konfiskavimo Nurodo, kad šis sprendimas visiškai nemotyvuotas, byloje nėra duomenų, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, taigi, pasak apeliantės, rasti pinigai neatitinka BK 72 straipsnyje nustatytų kriterijų, nes 1635 Eur yra jos močiutės jai perduoti buto nuomai skirti pinigai.
44. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas kratos metu paimtus 1635 Eur nusprendė konfiskuoti, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis ir perduoti juos valstybės nuosavybėn, nurodydamas, kad šie pinigai laikytini gautais iš nusikalstamos veikos. Tačiau ši apylinkės teismo išvada nėra motyvuota.
45. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl piniginių lėšų konfiskavimo nurodė, kad vertinant byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad asmens kratos metu bei asmens dalinės apžiūros metu rasti ir paimti pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš V. L. paimti pinigai – 1635 Eur konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip matyti, priimdamas tokį sprendimą, pirmosios instancijos teismas išsamiau tokio sprendimo nemotyvavo, nei nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nei E. S. ir V. L. parodymų apie piniginių lėšų kilmę.
46. Taigi apylinkės teismo teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ši suma yra gauta iš nusikalstamų veikų, todėl turi būti konfiskuota pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka tik iš dalies.
47. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas numato pareigą konfiskuoti turtą, gautą iš byloje konstatuotos konkrečios nusikalstamos veikos, o ne gautą nusikalstamu būdu apskritai (tai yra viena iš išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų). Be to, kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018).
48. Ginčijamame nuosprendyje aplinkybės, susijusios su pinigų konfiskavimu, jų sąsaja su padaryta nusikalstama veika nenagrinėtos ir plačiau neaptartos. Konfiskuota suma peržengia nuteistiesiems V. L. ir E. S. pareikšto kaltinimo ribas. Kaltinimas nuteistajai V. L. pareikštas tik dėl konkretaus kiekio narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti. S. kaltinimas pareikštas taip pat ir dėl narkotinių medžiagų pardavimo E. P. už 90 Eur ir R. M. už 90 Eur, iš ko viso E. S. iš narkotinių medžiagų pardavimo gavo 180 Eur.
49. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė, jog pas V. L. rasti 1635 Eur yra gauti iš narkotikų pardavimo bei lošimų, nekonkretizuodamas kokia dalis pinigų yra gauti iš narkotikų pardavimo, kuri dalis iš lošimų. E. S. taip pat nurodė, jog, kadangi neturėjo piniginės, pinigus laikė pas V. L.. Vėliau apklausiamas, E. S. apklausiamas nurodė, jog pas V. L. rasti pinigai jam nepriklauso, jie yra V. L.. V. L. nurodo, jog pas ją rasta minėta pinigų suma yra jos močiutės jai paskolinta pinigų suma buto nuomai.
50. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad E. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 17.45 val. kur yra dalį narkotinių medžiagų išplatinęs, ketino platinti ir laikytas medžiagas ir taip užsidirbti. Šių duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, kad dalis rastų piniginių lėšų gautos iš nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistieji pripažinti kaltais šioje byloje. Nuteistųjų pasipelnymo iš nusikalstamų veikų faktų ir dydžio nustatymas sukuria naują įrodinėjimo kryptį baudžiamojoje byloje, kuri nesutampa su nustatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. narkotinių medžiagų laikymu dar neįgyvendinus tikslo uždraustas medžiagas platinti, požymiais. Todėl, nagrinėjamu atveju, turi būti konfiskuojama ta dalis piniginių lėšų, gautų už narkotinių medžiagų pardavimą šioje byloje – t. y. 180 Eur. Kita dalis piniginės sumos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nuteistajai V. L..
Dėl E. P. apeliacinio skundo
51. Apeliantė prašo paskirti jai švelnesnę bausmę – laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į pasikeitusias jos gyvenimo aplinkybes. Šiuo metu keičia gyvenimo būdą, nuo 2021 m. dalyvauja metadono programoje, lankosi pas psichologą. Nuo metadono programos pradžios jau po mėnesio išsinuomojo tvarkingą butą, pradėjo bendrauti su artimaisiais – seserimi, tėvais, sūnumi. Nuo 2023 m. balandžio 1 d. pradės dirbti. Mano, jog nėra pavojinga visuomenei, kad jai reikėtų skirti laisvės atėmimo bausmę.
52. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje teista 8 kartus (t. 3, 95 – 103), eilę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų piniginių baudų nemoka (3 t., b. l. 104 – 113 b. l.), oficialiai niekur nedirba nuo 2018 metų (t. 3, b. l. 114), yra registruota Užimtumo tarnyboje, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė ir sprendė skirti E. P. laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nuteistajai paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą. Nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija be laisvės atėmimo bausmės, numato baudos arba arešto bausmes, tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į E. P. anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, taipogi po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytą dar vieną nusikaltimą, darytina išvada, jog nekeičia savo gyvenimo būdo, toliau daro nusikalstamas veikas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. baudžiamasis įsakymas). Nors iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2023 m. balandžio 3 d. darbo sutarties matyti, kad E. P. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą sutartį nuo 2023 m. balandžio 4 d., tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, jog yra pagrindas skirti E. P. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
53. Šiuo metu E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę 50 parų arešto bausmę, kuri buvo subendrinta su šioje byloje priimtu nuosprendžiu, yra atlikusi. Iš į bylą gautų duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas E. P. baigėsi 2023 m. balandžio 12 d. ir ji išregistruota iš Probuojamųjų asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, į laisvės atėmimo bausmę E. P. įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį, vieną arešto bausmės dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
Dėl M. V. apeliacinio skundo
54. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti jam kitą, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, sveikatos būklę ir kitas bylos aplinkybes.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį apelianto prašymą nėra jokio pagrindo. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje teistas dvylika kartų (t. 2, b. l. 167 – 174), du kartus baustas administracine tvarka, skirtų piniginių nuobaudų nesumokėjęs (t. 2, b. l. 175 – 177), nedirba, turintis neįgalumą, taip pat nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors nuosprendyje nėra įvardinta kokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino M. V. atsakomybę lengvinančia, iš nuosprendžio turinio spręstina, jog tai, kad M. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 d. 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Net ir esant nurodytoms aplinkybėms, charakterizuojančioms nuteistąjį bei jo padarytas veikas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas taip pat ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. jo sveikatos būklę skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija be laisvės atėmimo bausmės, numato baudos arba arešto bausmes, tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, t. y., tai, jog pastarasis ne kartą teistas, net ir esant nurodomoms sveikatos problemoms, nekeičia savo gyvenimo būdo, toliau daro nusikalstamas veikas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. baudžiamasis įsakymas),
56. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirta bausmė – areštas, kurio trukmė taip pat nustatyta mažesnė nei arešto, skiriamo už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkis.
57. Nuteistasis nurodo, jog viso ikiteisminio tyrimo metu, nuo pirmos apklausos jis prisipažino dėl visų jam inkriminuotų veikų padarymo. Jis yra narkomanas, įrašytas į Metadono programą ir gydosi nuo priklausomybės. Jam nustatytas 20 proc. nedarbingumas, šiuo metu, pablogėjus sveikatai, kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri nuo š. m. kovo 22 dienos atlieka jo darbingumo lygio vertinimą. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog būtent dalyvavimas Metadono programoje gali nuteistąjį sulaikyti nuo tolesnio narkotinių medžiagų vartojimo atkreiptinas dėmesys, jog, pagal bylos duomenis, M. V. metadono programoje dalyvauja nuo 2016 metų, visgi, per šį laikotarpį buvo nuteistas 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. baudžiamaisiais įsakymais
58. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto neįgaliojo pažymėjimo bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus sprendimo dėl darbingumo lygio matyti, kad M. V. 2023 m. kovo 22 d. yra nustatytas 15 proc. darbingumas iki 2040 m. birželio 17 d. Iš 2023 m. balandžio 19 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodoma, jog gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Visgi, minėti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl sveikatos būklės M. V. negali atlikti laisvės atėmimo bausmės ar, kad jam nėra galimybės teikti reikalingą gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kitose gydymo įstaigose. Priešingai apelianto teiginiams, įstatymai nustato nuteistųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nenuteistiems asmenims, o esant būtinumui, gydymą kitose sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis).
59. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
60. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad E. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 113,33 Eur (t. 9, b. l. 119-121), o V. L. – 110 Eur (t. 9, b. l. 145) ir šios sumos priteistinos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistosioms buvo paskirti gynėjai. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. L. ir E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Nuteistosios V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistųjų E. P. ir M. V. apeliacinių skundų netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendį dalyje dėl piniginių lėšų konfiskavimo iš V. L. pakeisti ir konfiskuoti 180 Eur sumą, likusius 1455 Eur grąžinti V. L..
E. P. į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą 50 parų arešto bausmę, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.