Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-1391-236/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-21
Bylos Nr.
e2-1391-236/2016
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00109-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bilderis“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Senasis žemaitis“
Kategorijos
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1391-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00109-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilderis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria pakeistos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilderis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senasis žemaitis“ dėl atleidimo nuo prievolių vykdymo ir baudos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis žemaitis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bilderis“ dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Bilderis“ (toliau – UAB „Bilderis“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senasis žemaitis“ (toliau – UAB „Senasis žemaitis“ arba atsakovė), kuriame prašo: 1) besąlygiškai ir visiškai atleisti ieškovę nuo prievolių pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį vykdymo: 1.1.) prievolės atlikti pastato (unikalus Nr.7296-3000-2010), esančio Dubysos g. 6, Raseiniuose, pakeitimus pagal 2012 m. liepos 11 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. LNS-28-120711-00052 ir S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą; 1.2.) prievolės perleisti pastatą (unikalus Nr. 7296-3000-2010) bei žemės sklypą (unikalus Nr. 7263-0013-0185) UAB „Senasis žemaitis“ ar jos nurodytam asmeniui išperkamosios nuomos sąlygomis; 1.3.) prievolės leisti UAB „Senasis žemaitis“ ar jos nurodytam asmeniui išpirkti žemės sklypą (unikalus Nr. 7263-0013-0185) ir pastatą (unikalus Nr. 7296-3000-2010), esančius Dubysos g. 6, Raseiniuose; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto registre nurodytos sutarties pagrindu įregistruotus juridinius faktus – žymas: pastatui (unikalus Nr.: 7296-3000-2010) – kitos prievolės, įsiskolinimas už įsigytą turtą ir pasinaudojimas atpirkimo teise; žemės sklypui (unikalus Nr. 7263-0013-0185) – pasinaudojimas atpirkimo teise; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 119 784,04 Eur baudą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 119 784,04 Eur dydžio sumai atsakovei priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikė atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštavo jai priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 119 784,04 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Bilderis“, kuriame prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. 67, 2) nutraukti 2015 m. sausio 7 d. sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti UAB „Senasis žemaitis“ nuosavybėn žemės sklypą (unikalus Nr. 7263-0013-0185) ir pastatą – prekybos paviljoną (unikalus Nr. 7296-3000-2010), esančius Dubysos g. 6, Raseiniuose, 3) priteisti iš UAB „Bilders“ 70 377,66 Eur baudą, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei UAB „Bilderis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis 70 377,66 Eur sumai, išskyrus turtą, kuris yra restitucijos dalykas bei kuriam taikomi disponavimo apribojimai. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Senasis žemaitis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.2016 m. balandžio 22 d. atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant jai išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, taip pat atsiskaitinėti su AB DNB banku pagal kredito linijos sutartį Nr. K-1400-2012-869 su vėlesniais pakeitimais. Nurodė, kad darbuotojų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos bei privalomos įmokos mokesčių administratoriui yra reikalavimai, kurie turėtų būti tenkinami pirmesne eile, nei ieškovės reikalavimas. Užkirtus kelią atsiskaitinėti su AB DNB banku susidarytų įmokų įsiskolinimas, kredito įstaiga pradėtų priverstinį išieškojimą realizuojant įkeistą turtą, kas neatitiktų nei įmonės, nei jos kreditorių interesų, taip pat sumažintų įmonės galimybes įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą.Ieškovė iš dalies nesutiko su atsakovės prašymu dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovei būtų leista išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, tačiau nesutinka, kad atsakovei būtų leista atsiskaitinėti su AB DNB banku. Ieškovės teigimu, bankas yra ūkio subjektas ir tos pačios eilės kreditorius, kaip ir UAB „Bilderis“, todėl leidus atsakovei atsiskaitinėti su šiuo kreditoriumi, pastarajam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Atsakovė neįrodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų vykdyti įsipareigojimų bankui. Antstolis 2016 m. balandžio 19 d. turto aprašu aprašė atsakovės pinigines lėšas 115 284,04 Eur sumai, todėl viršijančiomis šią sumą piniginėmis lėšomis atsakovė gali laisvai disponuoti bei atsiskaitinėti su banku. Be to, atsakovė, prašydama pakeisti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu susidariusią bankui skolą, atliktus bei planuojamus atlikti mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą, pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 119 784,04 Eur sumai atsakovei UAB „Senasis žemaitis“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, atsiskaitinėti su AB DNB banku pagal kredito linijos sutartį Nr. K-1400-2012-869 su vėlesniais pakeitimais, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti užtikrinta visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat siekiama, kad areštavus atsakovės turtą, jai būtų palikta galimybė iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę – ūkinę veiklą, nes stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-84/2009, 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014).Teismas, atsižvelgęs į tai, kad areštavus atsakovės lėšas gali būti sutrikdyta jos ūkinė komercinė veikla, taip pat galimybė mokėti privalomus mokesčius valstybės ir VSDFV biudžetams, darbo užmokesčius darbuotojams, sprendė, jog tokius mokėjimus atsakovei leidžiama atlikti. Teismas pažymėjo, kad draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais apsunkintų ne tik pačios įmonės veiklą, bet ir pažeistų darbuotojų teisę už atliktą darbą laiku gauti atlyginimą. Teismas konstatavo, kad neleidus atsakovei atsiskaitinėti su AB DNB banku, atsirastų rizika, jog bankas nutrauktų kredito sutartį su atsakove ir pradėtų priverstinį išieškojimą realizuojant įkeistą turtą, dėl ko atsakovės finansinė padėtis tik pablogėtų bei atitinkamai sumažėtų jos galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Bilderis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovei leista atsiskaitinėti su AB DNB banku pagal kredito linijos sutartį Nr. K-1400-2012-869 su vėlesniais pakeitimais, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bankui suteikė pranašumą kitų UAB „Bilderis“ kreditorių atžvilgiu, taip apsunkindamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-768/2009). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis 2016 m. balandžio 19 d. turto aprašu aprašė atsakovės pinigines lėšas tik 115 284,04 Eur sumai, todėl viršijančiomis šią sumą piniginėmis lėšomis atsakovė gali laisvai disponuoti bei atsiskaitinėti su kitais kreditoriais.Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė tinkamai nepagrindė aplinkybių, kad egzistuoja realus poreikis pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to nebus pažeistos ieškovės teisės (Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-563413/2010). Iš atsakovės kartu su prašymu pateikto vienintelio dokumento – kredito sutarties, matyti, tik tai, kad UAB „Senasis žemaitis“ yra pasiskolinusi iš banko ir 2015 m. spalio 26 d. negrąžintą sumą sudarė 82 275,73 Eur. Nurodytoje kredito sutartyje nėra jokių duomenų apie atsakovės skolos dydį prašymo pateikimo dienai, taip pat jokių domenų, kad atsakovė iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdė atsiskaitymus bankui

Atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio reikalavimas dėl 119 784,04 Eur netesybų priteisimo yra visiškai nepagrįstas, kildinamas iš sutarties, kuri nėra nutraukta. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės labai apsunkino įmonės veiklos vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido atsakovei daryti atsiskaitymus su AB DNB banku. Leidimas atsakovei atsiskaityti su banku nepažeidžia ieškovės interesų ir kreditorių lygiateisiškumo principo, priešingai, apsaugo ieškovės interesus, nes bankui nutraukus kredito sutartį ir nukreipus išieškojimą į atsakovės turtą, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo galimybės ženkliai sumažėtų. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė tinkamai nepagrindė aplinkybių, kad egzistuoja realus poreikis pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismui buvo pateikta galiojanti kredito sutartis, sudaryta su AB DNB banku, iš kurios galima identifikuoti ne tik atsakovės skolos likutį, bet ir įmokų sumokėjimo tvarką. Be to, kredito sutarties skolos likutis nėra aktualus nagrinėjamam klausimui, nes laikinųjų apsaugos priemonių išlyga yra susieta su konkrečia banko sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, atsiskaitinėti su AB DNB banku pagal kredito linijos sutartį Nr. K-1400-2012-869 su vėlesniais pakeitimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti minėtų principų laikymąsi, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų mąsto, o ieškinys – atmestas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais proporcingumo ir ekonomiškumo principais, pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti ne tik išmokas darbuotojams bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, bet ir atsiskaitinėti su AB DNB banku pagal kredito linijos sutartį Nr. K-1400-2012-869 su vėlesniais pakeitimais. Ieškovės teigimu, leidus atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaitinėti su AB DNB banku bankui buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų UAB „Bilderis“ kreditorių atžvilgiu, taip pat apsunkintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai nepagrįsti bei nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui. Teismų formuojamojoje nuoseklioje praktikoje išaiškinta, kad ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros ir lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2009). Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iki 2016 m. rugsėjo 5 d. kas mėnesį turėjo mokėti AB DNB bankui 1 500 Eur dydžio kredito įmokas, nuo 2016 m. spalio 5 d. – 2 794,60 Eur dydžio kredito įmokas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas kredito sutartyje nustatyta tvarka turi teisę nutraukti kredito sutartį bei reikalauti sumokėti visą likusią kredito sumą (apie 64 275 Eur dydžio). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad susidariusioje situacijoje areštavus atsakovei UAB „Senasis žemaitis“ nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas ir nesuteikus jai teisės iš areštuotų lėšų vykdyti mokėjimus AB DNB bankui, gali būti iš esmės sutrikdyta atsakovės veikla, nors teismo sprendimo, konstatuojančio jos vykdytinos ieškovei prievolės dydį bei faktą, dar nėra. Atsakovei negalint atsiskaityti su AB DNB banku, jos kreditorinis įsiskolinimas gali ženkliai didėti ir net nulemti įmonės nemokumą. Be to, esant pakankamai dideliam laikinųjų apsaugos priemonių mastui (119 784,04 Eur) gali sumažėti atsakovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi, nes jos turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertę sudaro vos 351 600 Eur. Tokiu būdu bus pasiektas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones.Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Senasis žemaitis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu taikymo. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje apribojus atsakovei galimybę iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi, ieškovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas priešingos šalies atžvilgiu, bylos šalys atsidurtų nelygioje procesinėje padėtyje, būtų pažeistas teisingumo principas, įpareigojantis teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui leidus atsakovei atsiskaityti su AB DNB banku, buvo teisingai nustatyta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovės teisių apsaugos.Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą nutartį, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjas Kazys Kailiūnas