Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. M. grasino nužudyti žmogų – 2023 m. spalio 23 d. apie 8.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvėptame ore nustatyta 1,05 promilių etilo alkoholio koncentracija), žodinio konflikto su savo sutuoktine G. M. metu grasino ją nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis (R. M.) prirėmė sutuoktinę G. M. prie spintelės su kriaukle ir, sakydamas jai, kad ši diena jai paskutinė, užsimojęs laikė rankoje peilį, po to kita ranka paėmė kitą peilį ir juo užsimojęs laikė iškėlęs prieš G. M., tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Taip pat, kaltinamasis R. M. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui ir sukėlė fizinį skausmą – aukščiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, jis savo dešinėje rankoje laikytu peiliu užsimojo prieš sutuoktinę G. M. ir kai G. M., bandydama gintis, suėmusi už riešo laikė R. M. dešinę ranką, kurioje jis laikė peilį, jis, tyčia rankoje laikytą peilį traukė į save, tokiu būdu savo šeimos narei – sutuoktinei G. M. padarė žaizdą rankoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė jai fizinį skausmą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad išvakarėse abu su sutuoktine G. M. vartojo alkoholį, susibarė ir jis išmušė lango stiklą. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Jam buvo uždrausta likti namuose, jį policija nuvežė pas jo pažįstamą. Kitą dieną jis grįžo mokykliniu autobusu. Turėjo važiuoti atlikti arešto bausmę, todėl atėjo į namus pasiimti reikalingų daiktų. Virtuvėje pasiėmė peilį ir norėjo paimti iš šaldytuvo dešrą ir jos atsipjauti. Nukentėjusioji paėmė jam už rankos ir griebė už peilio geležtės. Jis nepastebėjo, kada ji ranką įsipjovė. Jis krovėsi daiktus, kai atvyko policijos pareigūnai. Tą dieną jis alkoholio nevartojo, bet naktį vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivus. Nukentėjusiąją pamatė virtuvėje, kai paėmė peilį ir ėjo link šaldytuvo. Ji (nukentėjusioji) stvėrė už peilio. Galimai nukentėjusioji suprato, kad jis jai grasina. Po to nukentėjusioji išėjo į lauką, atsinešė drabužius, jis tuo metu ruošėsi vykti į Kauną, dėliojo drabužius ir užėjo pareigūnas. Mano, kad gal ir buvo pagrindo nuketėjusiajai išsigąsti. Jis buvo paėmęs ir kitą peilį, bet ne nukentėjusiajai grasinti – tuo metu, kai nukentėjusioji laikė jo dešinę ranką su peiliu, jis pasakė, kad gali paimti kitą peilį ir jį paėmė. Nukentėjusioji jo dešinėje rankoje laikytą peilį pasiėmė ir kažkur jį metė, nes girdėjo bumbtelėjimą. Jis sutuoktinei nesakė, kad ši diena jai paskutinė. Sakė, kad jam paskutinė diena, o ji kviečia policiją. Sakydamas „paskutinė diena“ turėjo omenyje, kad jam paskutinė diena, nes reikia vykti atlikti bausmę. Pripažįsta, kad elgėsi agresyviai, su pykčiu. Nukentėjusiajai pagriebus jo ranką su peiliu, jis sakė ,,paleisk, ką tu darai“, jį apėmė juokas. Peilio jis nepaleido, pasakė, kad kitą peilį paims. Tai, kad jis paėmė antrą peilį, nukentėjusioji, matyt, suprato kaip grasinimą. Jis buvo piktas, bet negrasino. Kai nukentėjusioji išbėgo į lauką, jos pro langą kieme nematė, tik pamatė, kad ji atėjo iš lauko su glėbiu lauke džiovintų darbinių drabužių. Galėjo būti taip, kad, ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas sakė, kad matė nukentėjusiąją lauke, ji kalbėjo telefonu. Galimai taip ir buvo. Jis, ryte įėjęs į namus, atidarinėjo šaldytuvą ir matė nukentėjusiąją stovinčią ant kelio ties įvažiavimu į kiemą, rankoje ji laikė telefoną. Reiškia, tuo metu ji kvietė policiją, o jis galvojo, kad ji skambina vaikams, nes taip paprastai būna. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji atleido. Supranta, kas įvyko, padarė tai, kuo kaltinamas. Abiem peiliais prieš nukentėjusiąją nebuvo užsimojęs. Nukentėjusioji priėjo prie jo tuo metu, kai jis stovėjo su peiliu rankoje. Kai laikė jo ranką, ji stovėjo nugara pusiau į jį (kaltinamąjį), buvo jo (kaltinamojo) kairėje pusėje. Peilių dėtuvė stovi prie kriauklės. Kai jis paleido dešinėje rankoje laikytą peilį, peilį, nukentėjusioji metė jį į kriauklę. Ji nukentėjusiosios nebuvo sugriebęs, nelaikė, netrukdė jai išbėgti, negrasino nužudyti.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje, vykusiame 2024 m. liepos 24 d. paaiškino, kad nori patikslinti savo parodymus, duotus praeitame teisiamajame posėdyje, nes viskas buvo šiek tiek kitaip. Apie 8 val. jis buvo namuose, atėjo žmona iš malkinės. Jis ją (nukentėjusiąją) prirėmė prie virtuvinio stalo, ant kurio stovas su peiliais, šalia kriauklės, ir paprašė prisipažinti, kodėl ji taip elgiasi, nuolat jo atžvilgiu naudoja moralinį smurtą, galbūt ji turi kitą, nes su buvusiu ,,kavalieriumi“ buvo susitikusi kavinėje ,,Arka“. Tuo metu jis paėmė tą peilį, nes norėjo dešros atsipjauti. Ji suprato kitaip ir prasidėjo tie tampymai, apie kuriuos jis praeitame posėdyje pasakojo. Jis net nepastebėjo, kad žmona susižalojusi. Kol ji laikė jo ranką su peiliu, jis paėmė kitą peilį, nusijuokė ir pasakė, kad turi ir kitą. Neprisimena, kur tuo metu buvo pirmas peilis – ar pas žmoną, ar pas jį rankoje, bet po to jam atėjo mintis, kad, turėdamas rankoje peilį, ,,išgaus“ jos prisipažinimą. Paprašė, kad ji nueitų į kambarį, kad atsiklauptų ant kelių ir atsiprašytų už tai, kaip elgėsi su juo, kad prisipažintų, ar ji turi kitą. Nukentėjusioji atsiprašė ir prisiekė, kad tikrai nieko neturi. Tuomet jis su ašaromis akyse metė tą peilį į kriauklę, kurioje stovėjo stiklinės. Atvykus policijos pareigūnams, atvyko ir GMP, kurią pamatęs paklausė policijos pareigūno, kam reikalinga GMP, pareigūnas jam pasakė, kad jis (kaltinamasis) sužalojo žmoną. Savo paaiškinimus kažkiek pakeitė, nes nusprendė teismui pasakyti tiesą. Gali būti, kad jis tą rytą elgėsi agresyviai. Galimai nukentėjusioji iš jo veiksmų taip suprato. Jis nematė, kad nukentėjusioji įsipjovusi ranką, matomai dėl to, kad nukentėjusioji stovėjo nugara į jį, o po to ji išbėgo į lauką ir atsinešė skalbinius. Neprisimena, kaip buvo su pirmu peiliu – ar jis liko žmonos rankose, ar jis jį išmetė. Antrą peilį tikrai rankoje turėjo. Jį į kriauklę išmetė po to, kai nukentėjusioji pasakė, kad tikrai kito neturi. Jis sugalvojo pasinaudoti peiliu, kai paėmė peilį į ranką ir suprato, kad nukentėjusioji išsigando. Kai paėmė antrą peilį, nukentėjusioji dar buvo prie jo (kaltinamojo). Pamatė, kad nukentėjusioji visa dreba ir pasinaudojo jos būsena. Imdamas antrą peilį, norėjo dešros atsipjauti, bet, pamatęs žmonos išgąstį, padarė ką kita. Nematė, kad miegamajame grindys būtų buvę kruvinos ar kad kraujuotas šaldytuvas, nes žiūrėjo nukentėjusiajai į akis. Neprisimena, kad nukentėjusioji būtų prašiusi rankšluosčio rankai aprišti. Pripažįsta, kad padarė nukentėjusiajai sužalojimus, bet kad grasino, pripažįsta tik iš dalies, nes jis nenorėjo nukentėjusiajai nieko blogo padaryti.

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios G. M., liudytojų Tomo Petranio, Renaldo Varnos parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad kaltinamasis ją sužalojo, grasino. Išvakarėse sužinojo, kad jam (kaltinamajam) reikia išvykti atlikti arešto bausmę. Kartu išgėrė alaus, ėmė kivirčytis, apėmė pyktis. Jis (kaltinamasis) virtuvėje lango stiklą išdaužė, tada ji iškvietė pareigūnus. Jie nuvežė kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini), išdavė arešto orderį 15 parų. Kitą dieną kaltinamasis grįžo, iš karto pradėjo rinkti drabužius. Ji (nukentėjusioji) išėjo ir iškvietė pareigūnus. Kaltinamasis buvo labai piktas. Ji pastovėjo kieme, lauke buvo šalta ir nutarė pažiūrėti, ką kaltinamasis namuose veikia. Įėjus į virtuvę, kaltinamasis ją sugriebė ir prirėmė prie spintelės su kriaukle. Tuo metu kaltinamasis peilį jau laikė rankoje vis sakė ,,tai paskutinė tavo diena ir gana mane varinėti, vaikyti“, prikaišiojo kažkokius meilužius, kad ji jį tyčia kviečia policiją, jį išvaro, kad galėtų kažką į namus atsivesti. Kaltinamajam ją prirėmus ir užsimojus peiliu, ji čiupo dešine ranka kaltinamajam už riešo, kad jis nuleistų ranką, nes buvo užsimojęs. Kaltinamasis pradėjo paniškai juoktis, per jos nugarą iš peilių stovo griebė kitą peilį kaire ranka, juokėsi ir sakė: ,,aš galiu paimti ir dar vieną peilį, tu manęs nesustabdysi“. Kaltinamasis judindamas ranką bandė ištraukti peilį, o ji peilį laikė, taip ir susižalojo. Ji pasakė, kad kraujas teka, sakė, kad ją paleistų. Kaltinamasis, nekreipdamas dėmesio, laikydamas abu peilius, liepė jai eiti į miegamąjį, klauptis ir prašyti atleidimo. Ji taip ir padarė, tuomet kaltinamasis atsitokėjo, pažiūrėjo į peilius, nuėjo į virtuvę ir juos išmetė į kriauklę. Tuo metu ji išbėgo į kiemą, kieme surinko skalbinius ir laukė pareigūnų, kuriuos buvo iškvietusi iš karto ryte, kai tik kaltinamasis sugrįžo į namus. Jos sužalota ranka labai kraujavo. Tiksliai neprisimena, kuriuo metu kaltinamasis sakė, kad jai paskutinė diena – ar prieš priremiant ją prie kriauklės, ar po to, bet po tokių žodžių ji labai išsigando. Kaltinamasis buvo piktas, visą laiką šaukė, sakė, kad ji ieško priežasčių, kaip jį išvaryti iš namų, kad yra jos „meilužiai“ ir kad jai diena bus paskutinė. Kaltinamajam ją prirėmus, ji atstumti jo negalėjo, nes jis stiprus. Jai atrodė, kad kaltinamasis jai į mentę gali peiliu pataikyti. Ji dešine ranka laikė kaltinamojo ranką už riešo, jos kairė ranka buvo laisva. Už peilio ji nečiupo, čiupo už rankos ir stipriai spaudė, kad peilį paleistų. Kaltinamajam kaire ranka užsimojus kitu peiliu, ji taip išgando, kad galimai nesąmoningai atleido savo ranką, o kadangi kaltinamasis muistė ranką su peiliu ir bandė ją ištraukti, traukiant ranką peilis perrėžė jos plaštaką. Ji peilio nebuvo atėmusi. Visą kaltinamojo elgesį ji suprato kaip grasinimą. Nežino, kodėl policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu surado tik vieną peilį. Nežino, kur dingo kitas peilis, neprisimena. Buvo labai susijaudinusi, todėl gali kai kurių aplinkybių neprisiminti.

Apklausiama ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 59-62, 67-70) nukentėjusioji G. M. paaiškino, kad 2023 m. spalio 23 d. apie 8.30 val. grįžusi iš malkinės į namus pamatė namuose stovintį sutuoktinį R. M.. Pamatęs ją, R. M. ėmė jai grasinti. Sakė, kad jai ši diena paskutinė ir su ja susidoros. Jai šie grasinimai pasirodė realūs, todėl nedelsiant išbėgo iš namų ir paskambino pagalbos telefono numeriu 112. Iškvietusi pagalbą, maždaug po 10 min., nuėjo tyliai pažiūrėti, ką namuose veikia R. M.. Įėjusi į namus iš karto jo nepamatė, kadangi jis stovėjo pasislėpęs šalia durų, jis stumtelėjo ją į namus, kad neišeitų, ir užrakino duris. Jis jai pasakė, kad dėl visų jo nelaimių ji kalta ir jam vienodai, ar jis kalėjime bus 90 parų ar kalės už žmogžudystę. Ji ėmė jį raminti, bet nereaguodamas į jos raminimus, R. M. virtuvėje ją stumtelėjo ir prirėmė prie kriauklės. Prirėmęs ją prie kriauklės ir stovėdamas prie pat jos, jis paėmė į dešinę ranką už jos nugaros buvusį virtuvinį peilį ir juo užsimojo. Ji labai išsigando ir suprato, kad jis nejuokauja ir tikrai ją gali sužaloti peiliu. Suprasdama, kad jai reikia gintis, suėmė jam už dešinės rankos riešo, užlaužė ir bandė atimti iš jo rankos peilį. Jis juokėsi ir sakė, ar ji galvoja, kad jis kaire ranka nieko nesugebės paimti, ir kaire ranka iš peilių stovo paėmė kitą peilį. Pakėlęs abi rankas, užsimojo prieš ją su dviem peiliais. Tuomet ji suėmė dešinės rankos plaštaka jo dešinėje rankoje buvusį peilį už metalinės peilio geležtes ir bandė atitraukti, tačiau nepavyko ir tuo metu susižalojo ranką. Ji paėmė virtuvinį rankšluostį ir bandė stabdyti tekantį kraują, o R. M. toliau stovėjo priešais ją užsimojęs dviem peiliais ir liepė eiti į miegamąjį, klauptis ant kelių ir prašyti jo atleidimo. Ji išsigandusi darė tai, ką jis liepė, tuomet R. M. pamatė tuos peilius savo rankose, nuėjo į virtuvę ir numetė juos į kriauklę. Pamačiusi, kad jis atsigavo, nubėgo prie durų, atsirakino duris ir, išėjusi į lauką, laukė policijos pareigūnų. Nebūtų susižalojusi rankos, jei R. M. nebūtų į ją nukreipęs ir užsimojęs peiliu. Ji išsigando, jo veiksmai buvo realūs, jai atrodė, kad savo grasinimus jis tikrai gali įvykdyti, nes buvo paėmęs peilius, jais buvo užsimojęs, peilius nukreipęs smailiais geležtės galais į ją. Susižalojo ne nuo jo tiesioginio smūgio jai suduodant, bet tuomet, kai bandė iš jo paimti peilį. Tiesioginio smūgio jis jai peiliu nesudavė, jai nedūrė.

Liudytojas Tomas Petranis parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Dirba Vilniaus AVPK Švenčionių RPK vyresniuoju tyrėju. Maždaug prieš metus, tikslaus laiko neprisimena, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad į namus sugrįžo vyras. Buvo rytas. Atvykus pas juos kvietusią nukentėjusiąją, juos pasitiko pati nukentėjusioji, jos ranka kraujavo. Paaiškino, kad vyras įpjovė peiliu. Vyras buvo namuose. Bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, ji nesuprato, ar pati už to peilio suėmė, ar vyras tyčia smūgiuodamas įpjovė ranką. Palaukė, kol nukentėjusioji nusiramins. Tiksliai neprisimena, ką sakė kaltinamasis, bet jis neigė, kad įpjovė žmonai ranką. Peilis gulėjo kriauklėje, tą jiems nurodė nukentėjusioji. Tai buvo virtuvinis peilis su kraujo pėdsakais. Kriauklėje buvo ir sudaužytos stiklinės šukės. Paaiškino, kad metė tą peilį į kriauklę ir sudužo stiklinė. Kaip suprato, peilį metė kaltinamasis. Nukentėjusioji sakė, kad ji suėmė peilį, bet buvo neaišku, kaip viskas vyko. Jis (liudytojas) apklausos protokole nurodė taip, kaip jam atrodė tas įvykis.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 131-134) liudytojas Tomas Petranis nurodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK RS vyresniuoju tyrėju. 2023 m. spalio 23 d. dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK RS tyrėju R. Varna. 2023 m. spalio 23 d. apie 7:53 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo apie tai, kad pranešėjos vyras, kuris vakar buvo išvežtas policijos ir kuriam draudžiama artintis prie namų, sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grasina susidoroti, vaikų nėra, GMP nereikia, praneša žmona, laukia prie namo. Atvykus į įvykio vietą, juos kieme pasitiko G. M., jos dešinės rankos plaštaka buvo kruvina. Moteris atrodė rami, kalbėjo aiškiai ir nuosekliai. Paaiškino, kad sužalojo savo rankos plaštaką peiliu, kurį laikė jos sutuoktinis R. M.. Ji papasakojo, kad kambaryje kilus žodiniam konfliktui, R. M. į rankas paėmė virtuvinį peilį, ji išsigando, kad peiliu ją gali sužaloti, ir norėjo peilį atimti iš savo sutuoktinio, tačiau dešinės rankos plaštaka pati suėmusi už peilio metalinės geležtės įsipjovė ranką. Jis (liudytojas) R. M. rado namo kambaryje, R. M. paaiškino, kad jis prieš žmoną nesmurtavo ir jokio konflikto nebuvo, jis nežino, kaip ji susižalojo rankos plaštaką. G. M. parodė virtuvės kriauklėje gulintį peilį, kuriuo ji susižalojo dešinės rankos plaštaką. R. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,05 promilės girtumas. G. M. buvo blaivi. Namuose kitų asmenų nebuvo. Atvykę medikai (GMP 0812) G. M. nuvežė į Švenčionių m. esančią ligoninę susiūti žaizdą. R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 489 str. 3 d. dėl orderio sąlygų nesilaikymo, jam suteikta socialinė pagalba – jis nuvežtas į Švenčionių m. socialinių paslaugų centrą.

Liudytojas Renaldas Varna parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Nieko konkretaus neprisimena. Vyko į iškvietimą dėl smurto į (duomenys neskelbtini). Laiko neprisimena, buvo rytas. Nukentėjusiosios neprisimena. Prisimena, kad įvykis buvo susijęs su peiliu.

Iš 2023 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 15-26) esančių duomenų nustatyta, kad įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad, apžiūrint įvykio vietą, paimtas peilis su juoda rankena.

Iš Alkoholio kiekio matuoklio rodmenų žurnale (1 t., b. l. 34-35) esančių duomenų nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. spalio 23 d. R. M. iškvėptame ore nustatyta 1,05 promilių etilo alkoholio koncentracija, G. M. – blaivi.

Iš 2024 m. sausio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b. l. 75-79) matyti, kad parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji G. M. įvykio vietoje parodė vietą virtuvėje, kurioje kaltinamasis ją laikė prirėmęs ir grasino, pademonstravo, kaip kaltinamasis paėmė iš pradžių vieną peilį ir kaip ji bandė jį atimti, kaip kaltinamasis paėmė kitą peilį, pademonstravo, kokiu būdu jai buvo sužalota ranka.

Iš 2023 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., el. b. l. 107-110) esančių duomenų nustatyta, kad, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertei, apžiūrėti medicininiai dokumentai, specialistas pateikė išvadą, kad G. M. nustatyta žaizda rankoje (nenurodoma kurioje), kuri, tikėtina, padaryta aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat pateikė išvadą, kad nustatyto sužalojimo vieta pasiekiama G. M. priešinga ranka, todėl pačios G. M. susižalojimo galimybė neatmetama.

Iš 2023 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 42-45) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skaitmeninio garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2023 m. spalio 23 d. skambutis. Protokole nurodoma, kad skambina moteris, sako, kad jos vyras negali artintis prie namų, tačiau įsiveržė į namus ir grasina susidorojimu

Iš 2023 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 49-54) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėti 2023 m. spalio 23 d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera „Body“ užfiksuoti vaizdo įrašai Nr. PSS-20231023-082254UTC+0300 ir PSS-20231023-082315UTC+0300. Protokole nurodoma, kad vaizdo įrašuose, be kita ko, užfiksuota, kaip G. M., policijos pareigūnams paklausus, kas jai perpjovė ranką, sako, kad jos vyras ją puolė su peiliu. Pareigūnams paklausus R. M., ar jis peiliu sužalojo žmoną, R. M. sako, kad ji pati griebė už peilio. G. M. sutuoktiniui sako „Puolei dviem peiliais“. G. M. pareigūnams parodė vietą, kurioje vyko konfliktas, paaiškino, kad sutuoktinis buvo užsimojęs dviem peiliais, ji bijojo, kad jai „kur nekirstų“.

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir teismų praktika sudaro pagrindą manyti, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose gana svarbi reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų nuoseklumo ir patikimumo vertinimui, jų gretinimui ir palyginimui su kitais bylos įrodymais bei susiklosčiusios situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Tik tinkamai įvertinus nukentėjusio asmens parodymus, palyginus juos nuoseklumo prasme, taip pat su kitų liudytojų parodymais bei įvykio metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio santykiai, grasinimo motyvai, situacija, kurioje buvo grasinama, naudojami įrankiai grėsmės įspūdžiui sustiprinti, grasinančius žodžius lydintis kaltininko elgesys ir pan., galima spręsti, ar tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens grasinimai, išsakyti nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, buvo realūs, t. y. ar sukėlė jam įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras neigiamos pasekmės – jis bus nužudytas ar jam bus sunkiai sutrikdyta sveikata (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-536-957/2022).

Byloje objektyviais duomenimis neužfiksuoti kaltinamojo veiksmai, jų nematė kiti asmenys, tačiau kaltinamojo nusikalstama veika patvirtinama nukentėjusiosios parodymais, taip pat paties kaltinamojo paaiškinimais, duotais teisiamajame posėdyje. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį, nurodydama pagrindines įvykio detales – paaiškino, kad kaltinamasis jai grasino virtuviniu peiliu, bandydama atimti peilį, ji įsipjovė dešinės rankos plaštaką, parodė įvykio vietą ir papasakojo, kad, jai laikant sutuoktinio ranką, kurioje jis laikė peilį, sutuoktinis paėmė kitą peilį, sakydamas, kad „Tu galvoji, aš negaliu kito peilio paimti“, „aš tau vis vien padarysiu“. Liudytojas T. Petranis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad nukentėjusioji paaiškino, kad sutuoktinis į rankas paėmė virtuvinį peilį, ji išsigando, kad peiliu ją gali sužaloti, todėl norėjo peilį atimti iš savo sutuoktinio, tačiau dešinės rankos plaštaka suėmusi už peilio metalinės geležtės, įsipjovė ranką, taip pat nukentėjusioji parodė virtuvės kriauklėje gulintį peilį, kuriuo jai grasino kaltinamasis. Pažymėtina, kad nukentėjusioji buvo blaivi, jos nurodyta aplinkybė dėl sužalotos plaštakos patvirtinamos GMP užfiksuotais duomenimis. Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis paėmė į dešinę ranką už jos nugaros buvusį virtuvinį peilį ir juo užsimojo, ji labai išsigando ir suprato, kad jis nejuokauja ir tikrai ją gali sužaloti peiliu, todėl, suprasdama, kad jai reikia gintis, suėmė jam už dešinės rankos riešo, užlaužė ir bandė atimti iš jo rankos peilį, kaltinamasis juokėsi ir sakė, ar ji galvoja, kad jis kaire ranka nesugebės paimti, ir kaire ranka iš peilių stovo paėmė kitą peilį. Teisimajame posėdyje nukentėjusioji taip pat nuosekliai paaiškino esmines aplinkybės – nurodė, kad kaltinamasis, prispaudęs ją prie kriauklės spintelės, jai grasino teigdamas, kad ši dienai jai paskutinė, buvo užsimojęs prieš ją iš pradžių vienu virtuviniu peiliu, jai bandant peilį atimti – paėmus už kaltinamojo rankos riešo ir laikant ranką su peiliu, kaltinamasis, sakydamas, kad jis gali paimti ir kitą peilį, paėmė iš peilių dėtuvės kitą virtuvinį peilį ir laikė virš jos, dėl to ji galvojo, kad gali peiliu įsmeigti jai į mentę, bijojo, kad nesužalotų.

Nukentėjusioji iš karto po įvykio papasakojo apie kaltinamojo grasinimus, apie tai, kad jis buvo peiliais prieš ją užsimojęs, ir tuo patvirtinama, kad kaltinamojo veiksmai jai kėlė baimę, ji bijojo, kad kaltinamasis gali ją sužaloti peiliu ar atimti gyvybę. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai nėra visiškai identiški, tačiau nėra pagrindo jais nesiremti, nes nustatyti neatitikimai ne esminiai, nukentėjusioji viso proceso metu esmines aplinkybes pasakojo nuosekliai. Be to, nukentėjusiosios parodymai teisme duoti praėjus beveik metams po įvykio, todėl neesminiai neatitikimai objektyviai galimi.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme kaltę pripažino iš dalies – pripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau nepripažino jai grasinęs, vėliau savo paaiškinimus pakeitė, nurodė, kad pripažįsta grasinęs, norėdamas, kad nukentėjusioji bijotų, tačiau nepripažįsta, kad norėjo ir keltino sužaloti nukentėjusiąją ar atimti jai gyvybę. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vertinama, kad kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes kaltinamasis ilgą laiką kaltės nepripažino, jo nurodomos aplinkybės neatitiko tikrovės, ir dėl to nėra pagrindo jo kaltės pripažinimą vertinti kaip nuoširdų gailėjimąsi.