Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti žalą.

Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. kovo 20 d., ir suėmimo laikas nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.

Valstybės naudai solidariai iš V. D. (V. D.) ir R. B. konfiskuota 1860 Eur, kuriuos jie privalo sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. D. ir R. B. solidariai priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. B. 2110 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir V. D., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, jog kaltinamas pagrobęs svetimą turtą, t. y: V. D. ir R. B., veikdami kartu, 2018 m. sausio 31 d., apie 2 val., turėdami tikslą vogti įsibrovė į S. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė S. B. priklausančius daiktus: 50 Eur vertės elektrinį gręžtuvą „Black deker“; 40 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Skill“; 80 Eur vertės elektrinį suktuką „Makita“; 10 Eur vertės klijų pistoletą; 120 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Accer“; 150 Eur vertės raktų komplektą; 15 Eur vertės 8 GB duomenų laikmeną; 25 Eur vertės lituoklį; 5 Eur vertės telefono įkroviklį; 35 Eur vertės atsuktuvų komplektą; 60 Eur vertės 30 m ilgio prailgintuvą; 50 Eur vertės mažųjų atsuktuvų komplektą; 15 Eur vertės belaidę pelę; 15 Eur vertės grąžtų komplektą; 400 Eur vertės 4 vnt. karpinių meškerių kotų, kurių vieno vertė 100 Eur; 350 Eur vertės 4 vnt. karpinių ričių, kurių vienos vertė 87,50 Eur; 170 Eur vertės 2 vnt. „Feeder“ tipo juodos spalvos meškerių, kurių vienos vertė 85 Eur; 140 Eur vertės 2 vnt. teleskopinių meškerių kotų, kurių vieno vertė 70 Eur; 60 Eur vertės 1 teleskopinės meškerės kotą; 200 Eur vertės 2 vnt. ričių, kurių vienos vertė 100 Eur; 200 Eur vertės 4 vnt. ričių, kurių vienos vertė 50 Eur; 20 Eur vertės meškerių dėklą „Okuma“; 60 Eur vertės 4 vnt. žvejybos signalizatorių, kurių vieno vertė 15 Eur. Taigi V. D. ir R. B. pagrobė nukentėjusiajam S. B. priklausantį 2270 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-396/2014, 2K-548-699/2015; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73–78) teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais. Subjektyvusis (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumu pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-489-303/2015).

Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010). EŽTT praktikoje pažymima, kad vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, par. 32).

BPK 305 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti reikalavimai aprašomajai nuosprendžio daliai. Minėtos straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; taip pat išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendyje nėra nurodytos nustatytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą teismo nuosprendžiu yra nuteisti V. D. ir R. B. Aprašant svetimo turto pagrobimą iš G. B. garažo ir svetimo turto sugadinimą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo nustatyta tik tai, kad V. D. pagrobė svetimą turtą, nors baigiant aprašyti nusikalstamą veiką taip pat buvo konstatuota, kad V. D. ne tik pagrobė, bet ir sugadino nukentėjusiajai G. B. priklausantį 300 Eur vertės turtą. Aprašant svetimo turtą pagrobimą iš M. S. garažo ir svetimo turto pagrobimą iš S. Be. garažo, nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo nustatyta, jog V. D. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, tačiau Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. D. yra pripažįstamas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš M. S. garažo ir dėl vagystės iš S. Be. garažo) ir nuteisiamas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis. Analogiška situacija yra susiklosčiusi ir aprašant svetimo turto pagrobimą iš S. B. garažo – nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo nustatyta, jog V. D. ir R. B. kaltinami tuo, kad pagrobė svetimą turtą, tačiau Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. D. ir R. B. yra pripažįstami kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš S. B. garažo) ir nuteisiami terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis. Taigi nuosprendyje yra tik nurodytos veikos (išskyrus svetimo turto pagrobimą iš G. B. garažo), kurių padarymu pagal kaltinamąjį aktą V. D. ir R. B. kaltinami. Nuosprendyje nenurodžius ir neaprašius nusikalstamų veikų, kurios nustatytos teisiamajame posėdyje, konstatuotina, kad nesilaikyta BPK 305 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog labai didelė dalis nuosprendžio yra perkelta iš kaltinamojo akto. Nuosprendyje, aprašant svetimo turto pagrobimą iš G. B. garažo (t. 7, b. l. 16–17), svetimo turto pagrobimą iš M. S. garažo (t. 7, b. l. 17), svetimo turto pagrobimą iš S. B. garažo (t. 7, b. l. 19–22), svetimo turto pagrobimą iš S. Be. garažo (t. 7, b. l. 22), po nukentėjusiųjų, nuteistųjų ir liudytojų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, aptarimo yra nurodomi ir aprašomi rašytiniai įrodymai, o jų aprašymas yra visiškai perkeltas iš kaltinamojo akto. Nurodant duomenis, kuriais neva yra grindžiama nuteistųjų V. D. ir R. B. kaltė, nėra pateiktas joks jų vertinimas, neaptarti tarpusavio ryšiai, nenurodoma, kodėl ir kaip šie duomenys patvirtina arba paneigia nuteistųjų kaltę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nuosprendyje išdėsčius vien įrodymus ir neatlikus jų analizės, neatskleidus jų tarpusavio ryšio, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamųjų kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, neįvertinus įrodymų ir nesurašius išsamių veikų kvalifikavimo motyvų, o svarbiausia – nuosprendyje nenurodžius, ką teismas nustatė teisiamajame posėdyje, kokios įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos ir už kokias veikas V. D. ir R. B. nuteisti, buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, reglamentuojantys apkaltinamojo nuosprendžio surašymą. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, aptariant svetimo turto pagrobimą iš S. Be. garažo, kartu yra pateikiami V. D. ir R. B. charakterizuojantys duomenys – baustumai administracine tvarka, priklausomybės ligų gydymas, taikytos kardomosios priemonės (t. 7, b. l. 22–23), kurie gali turėti reikšmės sprendžiant bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo klausimus, tačiau ne kvalifikuojant kaltininkų padarytas nusikalstamas veikas ar sprendžiant dėl nusikalstamų veikų sudėčių buvimo jų veiksmuose įrodytumo. Taigi, apygardos teismo vertinimu, matyti, jog šie duomenys buvo tiesiog formaliai perkelti / perrašyti iš kaltinamojo akto, neatsižvelgus į tai, kiek jie reikšmingi sprendžiant dėl V. D. kaltės pagrobus svetimą turtą iš S. Be. garažo ir jo veiksmų kvalifikavimo. Be viso to, kas jau buvo aptarta, atkreiptinas dėmesys, jog po nusikalstamų veikų aprašymo ir įrodymų aptarimo nuosprendyje yra nurodomi daiktai, reikšmingi nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (t. 7, b. l. 23), tačiau kokia jų reikšmė, kokias jie tiksliai aplinkybes įrodo ar paneigia, nepasisakyta, taigi ir ši nuosprendžio dalis yra formaliai perkelta iš kaltinamojo akto, papildomai nepateikiant jokio vertinimo ar argumentavimo dėl jos reikšmingumo nusikalstamų veikų kvalifikacijai bei kaltinamųjų kaltės įrodymui. Pažymėtina, kad minėti daiktai dar kartą yra nurodomi nuosprendžio aprašomosios dalies pabaigoje, prieš rezoliucinę dalį, kartu jau priimant sprendimą juos sunaikinti (t. 7, b. l. 27). BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo nurodomi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Galiausiai būtina nurodyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dar iki pateikiant V. D. ir R. B. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją ir aptariant paskiriamas bausmes ir jų dydžius, buvo aptarti byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, konstatuojant, jog jie pagrįsti ir visiškai tenkintini (t. 7, b. l. 23–24). BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Toks reguliavimas suponuoja, kad pirmiausia teismas turėtų nuspręsti dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltinamųjų kaltės įrodytumo ir tik tuomet nagrinėti klausimus, susijusius su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu bei žalos atlyginimo priteisimu. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuosprendžio surašymo tvarkos ir eiliškumo.

Apygardos teismas pažymi, jog proceso metu turi būti užtikrinta kaltinamojo teisė į rungtynišką procesą ir gynybos teisės, būtent teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas). Pažymėtina, kad vienas klausimų pateikimo liudytojui tikslų yra patikrinti jo parodymus, siekiant atskleisti bet kokį jų nenuoseklumą (pavyzdžiui, EŽTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas Rosin prieš Estiją, Nr. 26540/08). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (EŽTT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 26766/05 ir 22228/06, par. 118; EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimas Balčiūnas prieš Lietuvą, Nr. 17095/02). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi. Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir kurio nebuvo galimybės apklausti ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta liudytoja A. D. (M.). Nors teismo posėdžio metu, atlikus įrodymų tyrimą, nė vienas iš proceso dalyvių nepareiškė prašymų apklausti minėtą liudytoją (t. 7, b. l. 7), tačiau pažymėtina, kad liudytoja A. D. (M.) pati tiesiogiai dalyvavo su padaryta nusikalstama veika (svetimo turto pagrobimu iš S. B. garažo) susijusiuose įvykiuose, būtent dėl šios priežasties jos parodymai yra itin reikšmingi. Tą patvirtina ir R. B. apeliaciniame skunde pateiktas prašymas apklausti minėtą liudytoją. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad liudytojai A. D. teismo šaukimas nebuvo įteiktas, o pašto pažymoje nurodyta, kad adresatas siuntos neatsiėmė (t. 7, b. l. 4; t. 6, b. l. 179), taigi darytina išvada, kad neaišku, ar liudytojos nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežastys yra svarbios ir pateisinamos. Siekiant minėtą liudytoją apklausti, ji galėjo būti šaukiama į teisiamąjį posėdį, atvesdinama arba taikomos kitos BPK numatytos priemonės. Vis dėlto pažymėtina, kad šis proceso trūkumas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir liudytoja A. D. (M.) apklausta, taip suteikiant kitiems proceso dalyviams, įskaitant ir nuteistąjį R. B., galimybę užduoti jai klausimus (t. 7, b. l. 83–84). Taigi nors aptartas esminis baudžiamojo proceso trūkumas apeliacinės instancijos teismo buvo pašalintas, tačiau tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje atliko neišsamiai ir faktines bylos aplinkybes vertino neturėdamas visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų duomenų. Aptartos aplinkybės taip pat rodo šio teismo subjektyvų nusistatymą dėl tuo metu dar kaltinamojo R. B. ir patvirtina, kad neįdėtos maksimalios pastangos užtikrinti įstatyme įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu A. D. (M.) buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau jos veiksmai įvykio metu teisinio vertinimo neįgavo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje yra pažymėjęs, kad R. B. suorganizavo, jog įvykio metu vairuotų draugė, o iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) mieste 2018 m. sausio 31 d. V. D. naudojamas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2.28 val. iki 3.46 val. 6 kartus jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) g., kontaktavo su A. D. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios numeris nuo 3.02 val. iki 3.48 val. jungėsi prie to paties bokšto, kontaktuodamas su V. D. naudojamu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1.38 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) g., kontaktuodamas su R. B. naudojamu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 84–86). Tuo tarpu apklausiama apeliacinės instancijos teisme A. D. (M.) nurodė, kad V. D. buvo jos, o ne sugyventinio draugas, tačiau įvykio naktį ji negalėjo važiuoti parsivežti V. D., todėl paprašė, kad tai padarytų sugyventinis R. B. Akivaizdu, jog tarp šios liudytojos parodymų ir kitų byloje esančių duomenų yra prieštaravimų, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog įrodymų tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai, teismui šališkai vertinant duomenis, svarbius teisingam bylos išnagrinėjimui.

Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad dėl svetimo turto pagrobimo iš S. B. garažo V. D. ir R. B. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. abu kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojai ir ją padarę bendrininkų grupe. Tokią išvadą patvirtina ir aprašomojoje dalyje, aptariant bausmės skyrimą nuteistiesiems, teismo nurodyti teiginiai: „Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o sunkinančia aplinkybe laikytinas girtumas, nes nusikalstamą veiką teisiamasis padėjo padaryti būdamas neblaivus bei bendrininkų grupėje“. Vis dėlto tokia išvada neatitinka kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktų motyvų. Teismo nuosprendyje yra pažymėta, kad „R. B. dalyvavimą vagystėje iš S. B. priklausančio garažo įrodo ir tai, kad R. B. sutiko V. D. iš (duomenys neskelbtini) miesto garažų masyvų parvežti nakties metu (apie 5 val. ryto), organizavo gyvenimo draugę vairuoti automobilį, tą naktį nuolat važiuojant kontaktavo su V. D. dėl susitikimo vietos. <...> tiek V. D., tiek R. B. stengiasi suklaidinti teismą, siekiant R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės padedant daryti nusikalstamą veiką, t. y. vagystę iš S. B. priklausančio garažo. R. B. šioje vagystėje dalyvavo kaip padėjėjas, puikiai suvokdamas, kad prisideda prie vagystės darymo. R. B. žinojo apie V. D. vagystę, suorganizavo daiktų ir vagies parvežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ką patvirtino teisminio nagrinėjimo metu pripažindamas, kad buvo įtrauktas į vagytės darymą. <...> Teismo neįtikino R. B. aiškinimas, kad jis nežinojo ir nesuprato apie V. D. daromą nusikalstamą veiką, nes važinėjimas nakties metu į svetimas vietas, padėjimas sukrauti svetimus daiktus į a/m, žinant, kad šie daiktai nėra V. D., negali būti vertinami kaip visuomenėje įprastas dalykas ir priimtinas daugumai, o priešingai, tai teismo vertintina kaip padėjimas padaryti nusikaltimą“. Šios nuosprendyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamos nusikalstamų veikų kvalifikaciją ir aptardamas nusikalstamų veikų sudėčių požymių visumos buvimą kaltinamųjų veiksmuose, konstatavo, jog R. B. veikė kaip padėjėjas pagrobiant svetimą turtą iš S. B. garažo, o nusikalstamos veikos vykdytojas buvo V. D., tuo tarpu rezoliucinėje dalyje nurodė, kad R. B. taip pat nuteisia kaip vykdytoją. Tokie nuosprendžio dalių kardinalūs neatitikimai ir trūkumai rodo, kad baudžiamosios bylos duomenys nebuvo įvertinti tinkamai, o motyvai dėl R. B. kaip padėjėjo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką neatitinka nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyto sprendimo nuteisti asmenį kaip vykdytoją. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai atliko visų duomenų, kurie yra reikšmingi bylai teisingai išnagrinėti, tyrimą ir vertinimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas bylą, nepateikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones dėl galimo teismo šališkumo, ir buvo objektyviai šališkas, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą sprendimą. Tam neprieštarauja nuosprendžio turinys, neatskleidžiantis ištirtų įrodymų analizės, grindžiant teismo išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jiems inkriminuotų veiksmų teisinio vertinimo. Ištaisyti padarytus pažeidimus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra galimybės. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, o byla perduodama iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams nuo bylos perdavimo teismui stadijos.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu nuteistųjų kaltei dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrįsti, nes tai turės pareigą padaryti pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

V. D. (V. D.) palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

R. B. palikti galioti kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pratęsti 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 14 d.