Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad pradžioje dirbo „(duomenys neskelbtini)“, paskui „(duomenys neskelbtini)“ kaip akcininkė sukūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo paskirtas direktoriumi „(duomenys neskelbtini)“. 2006 m. pasirašė (duomenys neskelbtini), projektą – tai kotedžai, kurių vertė buvo apie 30 mln. Lt. Jų užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prasidėjo darbai, jie vyko nuo 2006 m. Tai buvo vienas iš pagrindinių objektų. Tuo metu dar statė individualius namus, vykdė užsakymus. Kai objektas plėtėsi, mažino individualių namų statybas, visas pajėgas metė į šį didžiulį objektą. Tame objekte buvo toks atsiskaitymo principas – padarai darbą, per mėnesį ar pusantro, kai atlieki tam tikrą darbą, atvažiuoja tikrintojas iš „(duomenys neskelbtini)“, jis pasidaro sąmatos patikrą, pristato sąmatos patikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ savo ruožtu pristato bankui, bankas duoda patikrinti sąmatos patikrinimą savo atsakingiems darbuotojams ir tik po to būna pinigų apmokėjimas už tą padarytą darbą. Toks pinigų mokėjimas užtrukdavo apie 2–3 mėn. Kol darbai buvo ne tokie masyvūs, darbai, kurie pagal pinigų ekvivalentą nebuvo dideli, viskas klostėsi padoriai. Kai prasidėjo požeminės aikštelės betonavimai, paskui virš žeminės dalies, gavosi taip, kad atliekamas labai didelis darbo kiekis, o užmokestis už tai gaunamas daug vėliau. Nuo to prasidėjo bendravimas su antstoliais. Kadangi jiems vienaip ar kitaip reikėjo tame objekte dirbti, tai jie buvo priversti atsiskaitymus daryti grynaisiais pinigais, nors tai sunkino ir įmonės darbą, ir apskaitą. Buvo dienų, valandų klausimas, kada koks antstolis areštuos sąskaitą. Tas, kas darbus atlikdavo prieš 4 mėnesius, tuo metu niekas nelaukė, visi bėgdavo tų savo pinigų prašyti pas antstolius. Taip susiklostė, kad vienas po kito antstoliai, per tą laikotarpį buvo bylų daugiau kaip 60, areštuodavo sąskaitas vieną po kitos. Iš to gavosi, kad norint tęsti darbą toliau, jį reikėjo organizuoti taip, kad reikėjo grynųjų pinigų. Nors visą laiką darbuotojai (tuo metu jų dirbo apie 70) gaudavo atlyginimą grynaisiais pinigais. Gavosi toks įmonės darbo stilius mokėti grynaisiais pinigais. Aišku, buvo mokama ir pavedimais, kai tik spėjama. Padarai, pervedi tuos pinigus į sąskaitą, nuimi pinigus iš sąskaitos, įneši į kasą. Jis ne vienas nuiminėjo tuos pinigus, nuiminėjo ir buhalterės, lygiai taip pat įnešdavo į kasą. Visi pinigai, kurie buvo nuimti ar buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą, jie buvo panaudoti įmonės reikmėms, nes tikrai niekas tų pinigų nepasisavino, jų nepaėmė, nepaslėpė. Jis buvo nubaustas už įmonės dokumentų neišsaugojimą, neperdavimą. Buhalterija buvo tvarkoma tvarkingai. Dokumentai dingo jų perėmimo proceso metu.

Įmonė bankrutavo dėl to, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo labai keisti sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini) buvo rangovas, bankas paprašė‚ „(duomenys neskelbtini)“ padidinti savo dalies dalyvavimą tame projekte. Suprasdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti banko sąlygų, kad nutrūks tas didelis projektas, jo statyba, jo realizacija tapo praktiškai neįmanoma, suprato, kad atsiras didžiulės skolos ir veiklos vykdyti negalės, nes nebus net kaip atgauti tų skolų. Visi pinigai buvo panaudoti projektui (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra bankrutavęs. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo D. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo D. K., R. K. ir jis (D. V.). Jam priklausė 33 proc. „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jokio balso jis neturėjo. Darius ir R. K., broliai, jie abu viską spręsdavo, vienas iš jų buvo direktorius. Negali pakomentuoti, kodėl R. K. teismui nesakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ skolingas „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl to, kad su įmone „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už statomus objektus. Iš tų daugiau kaip 7 milijonų jis asmeniškai nuiminėjo tik mažą dalį pinigų. Nuiminėjo B. R., L. M.. Kaltinamajame akte nurodytus pinigus nuiminėjo kiti asmenys. Visi nuimti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Įmonėje buvo sukurtas Tiekimo skyrius, kaip pavyzdys – M. ir tas namas, kuris buvo statomas (duomenys neskelbtini). Buvo taip, kad tie darbuotojai, kurie aptarnaudavo tam tikrą objektą ar kelis objektus, jie pirkdavo medžiagas ir be sutarčių – ar trūko kažkokių medžiagų, ar reikėjo papildomai nupirkti, ar apskritai reikėjo nupirkti. Jei nebuvo sutarčių, jie tiesiog važiuodavo į statybinių medžiagų parduotuves ir pirkdavo už grynuosius pinigus. Jiems tuos grynuosius pinigus išduodavo buhalterė pagal atitinkamus dokumentus. Jie atsiskaitydavo buhalterei. Viskas buvo įtraukta į apskaitą. Pinigai, kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą, buvo panaudoti įmonės veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga ir padarė didelę žalą kreditoriams (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, Valstybinio socialinio fondo valdybai, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kitiems juridiniams asmenims todėl, kad su ja neatsiskaitė iki galo už projektus (duomenys neskelbtini) g. Visi pinigai, tie, kurie buvo paimti, nuimti, buvo panaudoti „(duomenys neskelbtini)“, ne kažkokiems asmeniniams dalykams. Kaip fizinis asmuo D. V. bankui skolingas apie 4 mln. Lt.

Susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ direktore J., ji davė projektus, dokumentaciją, kokią jie turėjo. Pagal tuos projektus, tą dokumentaciją Ž. R. padarė sąmatą, ją nuvežė pas ponią J. į kontorą. Jie po kažkiek laiko paskambino, pasakė, kad viskas tinka, bus pasirašyta sutartis. Sutarė sutarties sąlygas, vienas iš reikalavimų – gauti iš banko garantą arba draudimo bendrovės liudijimą. Jie perskambino bankus, šie pasakė, kad jie tokio garanto negali išduoti, nes reikia deponuoti pinigus į sąskaitą, t. y. tokią sumą, kokio dydžio tu nori turėti garantą. Tada jie skambino per visas bendroves. Paskambino ir „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad jie tokį liudijimą suteikia. Paklausė, ko reikia. Jie įvardijo dokumentus, kokių reikia. Tuos dokumentus faksu nusiuntė į „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ dar tam tikrą laikotarpį sprendė, paskui pasakė, kad gali juos apdrausti. Prieš tai atsiuntė liudijimo taisykles. Draudimo bendrovės atstovė atvažiavo į kontorą ir pasirašė tą liudijimą. Tą liudijimą jis elektroniniu paštu išsiuntė poniai J., ji pasakė, kad viskas gerai. Taip šitoje sutartyje atsirado liudijimas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas balansas toks, koks tuo metu buvo, įmonės padėtis buvo normali. „(duomenys neskelbtini)“ paprašė balanso, tai buvo liepos pradžioje, jie paprašė to balanso liepos 15 d., ir tas balansas su dar kitais reikalingais dokumentais buvo paduotas „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ tą balansą vertino. Iki kito mėnesio, kai buvo pasirašyta sutartis, jiems viskas tiko. Kas yra laidavimas ir kokiam tikslui jis buvo reikalingas, žino. Supranta, kad draudimo įmonė duoda laidavimą tada, kai supranta, jog įmonė yra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus. 2008-07-20 jis pasirašė tokį balansą, kokį padarė buhalterė. Kreipiantis į „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė aplinkybių apie įmonės nemokumą todėl, kad tuo metu niekas apie bankrotą negalvojo. O teismui dėl bankroto iškėlimo pateikė tokį balansą, koks buvo. Jokio kitokio nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus – kiek buvo avansas, apie 1 400 000 Lt. Dalis pinigų iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta Mokesčių inspekcijai, dalis, atrodo, į jo asmeninę sąskaitą, kurie vėliau buvo įnešti į „(duomenys neskelbtini)“ kasą.

Pripažįsta, kad yra kaltas, jog neatsiskaitė su „(duomenys neskelbtini)“. Iš jų pirko betoną ir trinkeles. Už trinkeles atsiskaitė, už dalį to betono neatsiskaitė. Išėjo taip, kad įmonė didelė, kiti prašė daugiau. Pagalvojo, kad palauks, žadėjo, kad apmokės. Tikslo neatsiskaityti su „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Kažkokiu momentu gal buvo galimybė daugiau atsiskaityti.

„(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ bendravo kaip subrangovai, atlikdavo darbus, statė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, tai dėjo grindis, darė tam tikras konstrukcijas. Po to kartu bendradarbiavo kituose projektuose. Išėjus kalbai, kad jie statys gyvenamųjų namų kvartalą (duomenys neskelbtini) namų, buvo užsiminta, ar tai domintų „(duomenys neskelbtini)“. Kilo klausimas, ar galės padaryti projektus. Kadangi jie patys projektų nedaro, o jis pažinojo architektą V. S., kuris atlikdavo tokius darbus, projektavo namus, jis pasakė A. G., kad turi pasiteirauti. Pasitarus su V. S., jis sutiko padaryti projektus, kitus susijusius dalykus. Padarius namų vizualizacijas – kaip tai turėtų būti, jie susitiko su A. G., dalyvavo ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Sutiko, kad būtų daromi šie projektai. Jų mintis buvo, kad ne iš tų projektų uždirbtų, o pasiimtų subrangą, kai tie projektai išsivystys, ir tuos namus pastatyti subrangos, rangos būdu. V. S. tuos projektus atliko, tuos 4 namų projektus jie perdavė A. G., „(duomenys neskelbtini)“ už juos atsiskaitė, ir atsirado namai, kurie stovi iki šiol. Buvo padaryti projektai ir perduoti „(duomenys neskelbtini)“. Nesuprantama, kur yra „(duomenys neskelbtini)“ nuostolis, – namai stovi pastatyti. Pastatė pagal tuos projektus. Jie kitų projektų nepirko, pastatė pagal tuos, kuriuos perėmė iš „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 112000 Lt, o V. S. jis sumokėjo 90 000 Lt ar 95 000 Lt. Su S. buvo rašytinė sutartis. S. parašė tą dublikatą, kurį pats pareiškė, kad nuneš ir patvirtins teisybę pas tyrėją, jam buvo paaiškinta, kad jis turi viską neigti, ir jam neatsiranda nei mokestinių prievolių, nei galvos skausmo, lieka kaltas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. S. yra subjektyvus liudytojas, kuris sakys taip, kaip jam reikia. D. V. dokumentų neklastojo, S. nieko neprašė. Jis A. B. paprašė, kad jį nuvežtų pas V. S., jie nuvažiavo, užėjo pas V. S., niekas nieko jo neprašė, nes viskas buvo žinoma, kad jis gavo tuos pinigus. Pasakė, V., ar tu gali paieškoti kažkokių dokumentų, nes sako, kad D. V. kaltas. S. pasakė, kad čia dokumentų nelaiko, reikia dokumentų paieškoti archyve. Jie išvažiavo. Tuomet viskas pasibaigė. Po dienos ar dviejų S. padavė tą orderį, kad jis gavęs iš „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Lt, ir D. V. nekilo mintis, nes jam ta pinigų suma buvo mokama per tris ar keturis kartus, ne per kartą. S. pasakė, kad jam per sunku ieškoti archyve, „čia dublikatas, pasirašyk“, S. eis pas tyrėją K., paduos ir viską paaiškins. D. V. pasirašė S. paduotą dublikatą. Nei kas S. prašė, nei jį įkalbinėjo ar dar kažkokiu būdu bandė paveikti. A. B. iš viso nieko nežinojo (t. 20, b. l. 183–197).

2009-07-03 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-05-07 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 1 380 000 Lt, 2008-05-20 į D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 814 622 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį kaip skolos mokėjimą, kuriuos D. V. išsiėmė grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 52–113).

2011-02-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų nurodyta, kad pagal trumpalaikio mokumo rodiklio apskaičiavimą pateikto balanso duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-01 ir 2008-01-01 buvo moki, kadangi trumpalaikio turto pakako trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, ir jos mokumo koeficientas 2007-01-01 buvo 1,06 (3509759:3314871), o 2008-01-01 – 1,22 (7620914:6216120), t. y. jos turimas trumpalaikis turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 2007-01-01 – 194 888 Lt ir 2008-01-01 – 1 404 794 Lt. Tačiau trumpalaikio turto sudėtyje piniginių lėšų kasoje ir bankų sąskaitose likutis buvo apskaitytas 2007-01-01 – 151 067 Lt, o 2008-01-01– 346 582 Lt, o tai sudarė tik 4,3 proc. (151067:3509759) ir 4,5 proc. (346582:7620914) trumpalaikio turto, o debitorių, t. y. išankstinių apmokėjimų, pirkėjų ir kitų skolų įmonei buvo apskaityta 2007-01-01 – 2589660 Lt, tai sudarė net 73,8 proc. (2589660:3509759) trumpalaikio turto, o 2008-01-01 – 5318465 Lt, tai sudarė net 69,8 proc. (5318465:7620914) trumpalaikio turto, todėl padengti kreditorinius įsiskolinimus buvo galima tik išsireikalavus iš debitorių nurodytas skolas. Tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06 tarp D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių nėra. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06 į D. V. bankų sąskaitas iš įmonių ir fizinių asmenų pervestų piniginių lėšų ir iš banko paskolų D. V. buvo išmokėta grynaisiais pinigais iš viso 3 203 254,03 Lt ir 32810,00 Eur (113286,37 Lt), iš jų: iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 139765,47 Lt, iš AB banke „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 160455,64 Lt ir 32810,00 Eur (113286,37 Lt), o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 9000,00 Lt, ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 2894032,92 Lt. Detalus piniginių lėšų judėjimas D. V. vardu atidarytose bankų sąskaitose pateiktas Išvados 41–48 lapuose esančiose lentelėse. Iš bankų pateiktos informacijos taip pat buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06 į D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų buvo pervesta iš viso 1264022,00 Lt, iš kurių:

1. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-05-07 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 1380000,00 Lt, kaip skolos mokėjimas, 2008-05-20 buvo pervesta 814622 Lt;

2. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2006-05-03 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 1400000,00 Lt 2008-08-06 buvo pervesta 140000 Lt;

3. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2006-05-03 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 680000,00 Lt 2008-08-28 buvo pervesta 309400 Lt.

Į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 5 ir 8 mėn. pervestas 1264022 Lt pinigines lėšas D. V., atskaičius banko mokesčius, išėmė grynaisiais pinigais, iš viso 1 258 618,03 Lt (detaliau pateikta Išvados 49–50 lapuose esančioje lentelėje). UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko dokumentuose yra pateiktas 2008-08-27 kasos pajamų kvitas VNS Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įformintas D. V. 140 000 Lt avanso grąžinimas, ir 2008-08-28 kasos pajamų kvitas VNS Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įformintas D. V. 309400 Lt avanso grąžinimas. Per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-06 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų D. V. vardu grynaisiais pinigais buvo išimta iš viso 3256550 Lt, iš jų 1626550 Lt išimtiems gryniesiems pinigams banko dokumentuose yra pateikti kasos pajamų orderio kvitai, o 1 630 000 Lt išimtiems iš bankų gryniesiems pinigams kasos pajamų orderio kvitų nėra.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą 2008-05-07 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandėliavimo pastatų rekonstrukcijos ir statybos savo jėgomis neturėjo galimybių įvykdyti sutartines prievolių, kadangi statybos darbams atlikti tą pačią dieną, t. y. 2008-05-07, sudarė statybos rangos sutartį Nr. 001 su subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 380 000 Lt avansą, turėjo galimybę atsiskaityti su subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdyti sutartines prievoles, jeigu gautą avansą būtų panaudojusi šios statybos išlaidoms apmokėti. Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervestų piniginių lėšų buvo išimta grynaisiais pinigais iš viso 1110568,03 Lt, iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. M. buvo išmokėta 300000 Lt, o iš D. V. į jo asmeninę sąskaitą, esančią UAB (duomenys neskelbtini), pervestų 814 622 Lt buvo jam išmokėta 810 568,03 Lt, kurių panaudojimo dėl nepateiktų apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų tyrimo metu nustatyti nėra galimybės (t. 8, b. l. 88–200, t. 9, b. l. 1–200, t. 10, b. l. 1–69).

Liudytoja M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji surašė dvi išvadas, šioje byloje – vieną ir vėliau dar vieną pagal papildomus klausimus dėl darbo užmokesčio. Dėl darbo užmokesčio ir dėl piniginių lėšų panaudojimo buvo tyrėjos pateikti papildomi dokumentai. Buvo pateikti dokumentai ir iki to laiko kokia buvo ikiteisminio tyrimo medžiaga ji, remdamasi įstatymu ir savo tarnybiniais nuostatais, surašė išvadas ir pateikė, nurodė pažeidimus ir atsakė į pateiktus klausimus. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ viskas surašyta išvadoje, detaliai nepamena. Pagarsinus 2009-07-03 specialisto išvados ištrauką (t. 2, b. l. 52–95) ir 2011-02-11 specialisto išvados ištrauką (t. 2, b. l. 104–166), liudytoja parodė, kad ji patvirtina, ką surašė pagal dokumentus. Duomenys turėtų būti teisingi. Dar buvo papildomi klausimai, papildomos išvados. Buvo papildomos išvados dėl darbo užmokesčio, taip pat dėl papildomai pateiktų dokumentų iš kitų įmonių, ten taip pat piniginių lėšų panaudojimas. Įmonė dokumentais nepatvirtino šių lėšų panaudojimo, kadangi visiškai nėra kasos dokumentų, apskaitos dokumentų, registrų ir kai kurių kitų dokumentų. Jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, viskas atsispindi kasos dokumentuose. Kasos dokumentai tai yra grynųjų pinigų apskaitos dokumentai. Jų nėra. Galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau reikėjo pildyti kasos dokumentus. Koks tikslas, jei yra 100000 Lt ar keliasdešimt tūkstančių litų banko sąskaitoje, tai yra gerokai paprasčiau įmonei daryti mokėjimą pavedimu, o ne išimti ir tuos keliasdešimt tūkstančių mokėti grynaisiais. Įmonių veikloje yra tokio logiškumo seka. Įmonės taip nesielgia, mokama grynaisiais, bet ne tokiais pinigais – yra suteikiami avansai. Taip pat kai kuriais atvejais mokama, bet ne tokios didelės sumos. Darbo užmokestis, viskas atsispindi kasos dokumentuose. Grynųjų pinigų panaudojimo dokumentų, kasos dokumentų nebuvo. Buvo atskiri kvitukai, atskiri kasos pajamų orderiai, bet jie nėra suvesti apskaitos registre. Nėra kasos knygos. Kiekviena įmonės operacija, atlyginimų išmokėjimas – viskas atsispindi dokumentuose. Tai paaiškina Buhalterinės apskaitos įstatymas. Jei įplaukia į banko sąskaitą, paskui išima grynaisiais, kai banko sąskaita nebuvo areštuota, galėjo naudotis, lygiai taip pat išsiimti pinigus arba padaryti pavedimą. Bet kai areštuota, tai atsiskaitymai grynaisiais. Kadangi bankroto situacija, tai gauna grynaisiais ir atsiskaito, bet viskas turi būti dokumentuota ir apskaityta. Apskaitos registrai nebuvo vedami. Viskas, kas buvo pateikta ir kas nepateikta, kokie apskaitos dokumentai. Apskaitos registrų, kasos dokumentų visiškai nebuvo. D. V. avansinių apyskaitų visai nebuvo. Yra avansų panaudojimo tvarka. Kiekviena įmonė, jei yra tvarkinga, nustato iš atskaitingo asmens, kokiais laikotarpiais, jei įmonės atskaitingiems asmenims išduoda daug avansų, tada įmonė patvirtina tvarką, kaip atskaitingas asmuo turi atsiskaityti. Pavyzdžiui, būdavo tokia įmonės nustatyta tvarka, kad kiekvieno mėnesio gale atskaitingi asmenys negrąžintą likutį grąžina, o jei susidaro, kad reikia primokėti, tada iš įmonės išmokami pinigai ir vėl iš naujo imami avansai. Tai taip yra nustatyta, kad įmonė nustato tvarką, ir paprastai, galbūt kasos instrukcijose, yra kažkas parašyta. Turi būti nustatyta tvarka, kaip atsiskaityti. Bankas apskaito piniginių lėšų judėjimą, iš banko išplaukė tie pinigai, jie išrašu parodė, kad išplaukė pinigai iš sąskaitos. Išduota grynaisiais pinigais. Yra datos. Buvo lentelė – išlaidos ir surašyti kasos pajamų orderiai ir kur nėra kasos pajamų orderių. Bet tie kasos pajamų orderiai surašyti, bet nėra kasos knygos, apskaitos registrų. Neaišku, ar jie buvo apskaityti. Kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų, kai išimti iš bankų, kokie rasti pajamų orderiai, palyginimui buvo sudaryta lentelė, po to padarytos išvados. Atlyginimų mokėjimo žiniaraščių su parašais nebuvo. Turi būti žiniaraščiai su darbuotojų parašais. Tai patvirtina, kad darbuotojas gavo tuos pinigus. Buhalterė buvo apklausta ir buvo jos parodymai, kad ji išėjo anksčiau, direktoriui paliko visus dokumentus, viskas buvo tvarkoje, visi dokumentai buvo. Tuo metu už buhalteriją buvo atsakingas įmonės vadovas, jis atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Jei iš kitų įmonių patvirtino, kad D. V. sumokėjo, jų kasos pajamų orderyje užpajamuota, kad tai iš D. V. arba iš „(duomenys neskelbtini)“, tai galima teigti, kad kitos įmonės patvirtina, jog „(duomenys neskelbtini)“ arba D. V. tiek atsiskaitė. Dokumentai patvirtina piniginių lėšų panaudojimą tos sumos, kuri buvo apskaityta. Gali būti mokama grynaisiais pinigais dviem būdais – gali įnešti įmonės atstovas į tos įmonės kasą ir gauna kasos pajamų orderio kvitą, o įmonė užpajamuoja kasos pajamų orderiu, arba gali pagal kasos pajamų kvitą, kada tos įmonės atstovas atvažiavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gauna pinigus ir išrašo kvitą, pagal šį kvitą kitos įmonės atskaitingas asmuo įneša į kasą. Jei tokie atvejai buvo, jie buvo užskaityti. Jei buvo neišsaugoti dokumentai, buvo galima nuvažiuoti į priešpriešinę įmonę ir gauti dokumentus. Tai ir buvo padaryta, pagal kaltinamojo parodymuose nurodytus įmonių pavadinimus buvo atlikti įmonių priešpriešiniai patikrinimai. Sutartis nėra dokumentas, kuris traukiamas į apskaitą (t. 18, b. l. 134–138).

2011-05-27 tarnybiniame pranešime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad įteikus pranešimą apie įtarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui D. V. dėl Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, jis 2011-04-07 apklausoje, siekdamas pagrįsti grynųjų pinigų išėmimą iš įmonės sąskaitos, nurodė, kad įmonėje 2007–2008 metais darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, taip pat grynaisiais pinigais vykdomi atsiskaitymai su prekių ir paslaugų tiekėjais. D. V. apklausoje nurodė ūkio subjektus, kuriems už prekes ar paslaugas galimai buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Raštu buvo kreiptasi į D. V. nurodytas bendroves, kurios pateikė duomenis apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais 2007–2008 metų laikotarpiu. Minėti duomenys apibendrinti lentelėje.

Remiantis minėta informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas 2007 metais sumokėjo 250 954,1 Lt, o 2008 metais – 270 128,31 Lt, iš viso 521 082,41 Lt (t. 8, b. l. 62–63).

2011-06-01 dokumentų apžiūros protokole pateikta specialisto išvada apie tai, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išklotines už 2007-01-01–2008-10-01 laikotarpį mokėjimų darbuotojams nenustatyta.

Remiantis darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiais, nustatytas šis išmokėjimui darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis. Iš viso per 2007-01-01–2008-10-01 laikotarpį darbo užmokesčio išmokėjimui buvo apskaičiuota 1 919 855,94 Lt (t. 8, b. l. 74–76).

2012-06-04 dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad iš 2012-05-22 dokumentų perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų su tiekėjais dokumentų ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų priskaitymų išmokėjimui suvestinių, o taip pat iš surašytų specialisto išvadų 2009-07-03 Nr. 5-2/99 ir 2011-02-11 Nr. 5-2/20 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-11-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš viso 9 608 344,71 Lt pajamų ir turėjo 2 882 361,32 Lt išlaidų grynaisiais pinigais, iš jų 1 919 855,94 Lt buvo apskaičiuota darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui. Kadangi nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-01–2008-11-06 laikotarpio darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, kasos dokumentai ir kasos knygos, nėra galimybių nustatyti, ar šie darbo užmokesčio išmokėjimui apskaičiuoti 1 919 855,94 Lt buvo faktiškai išmokėti įmonės darbuotojams. Per 2007-01-01–2008-11-01 laikotarpį iš nurodytų dokumentų nustatyta 6 725 983,39 Lt daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų grynaisiais pinigais už įformintas grynųjų pinigų išlaidas, t. y. šiems 6 725 983,39 Lt grynųjų pinigų nėra dokumentų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms (t. 8, b. l. 80–87).

2012-11-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo su priedais nurodyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. V. asmenines sąskaitas buvo nepagrįstai pervesta 1 264 022 Lt bendrovės piniginių lėšų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje, ir dėl to bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 264 022 Lt nuostolį. D. V. vienintelės gautinos lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti tik darbo užmokestis samdomam darbuotojui. Visos kitos lėšos, kurios buvo pervestos į jo asmenines sąskaitas arba įmokėtos grynaisiais, jam buvo sumokėtos nepagrįstai, padarius nuostolį UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų I pusmečio finansinėse ataskaitose nepagrįstai nurodė piniginių lėšų likučius – 3 520 453 Lt, jų nepagrindė apskaitos dokumentais. Pagal pateiktus tyrimui dokumentus, pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis 2008 metų I pusmečio finansinėse ataskaitose – balanse turėtų būti 6 920 691,85 Lt. Tyrimo metu pateiktų atliktų darbų aktų, nenumeruotų kasos pajamų dokumentų, lėšų judėjimo atsiskaitomosiose sąskaitose pagrindu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. gavo pinigines lėšas, dalyje dokumentų pasirašė, kad pinigus gavo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų į apskaitą neįrašė. Nustatyta, kad taip grynųjų pinigų gavimas neįrašant jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitą įformintas 911 067,08 Lt, o į asmenines direktoriaus D. V. atsiskaitomąsias sąskaitas pervesta 278 960 Lt. Iš viso neįtrauktų į apskaitą piniginių lėšų yra 1 190 027,08 Lt. Nustatyta, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini) patyrė 238 960 Lt nuostolį. 2010-01-06 Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai: 1. Kreditorių finansiniai reikalavimai, susiję su darbo santykiais, – 603 788,20 Lt; 2. Kreditorių finansiniai reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 897 660,30 Lt; 3. Kiti kreditoriniai reikalavimai – 5 578 805,48 Lt. Iš viso 7 080 254 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad: 1. Nepagrįstai į D. V. asmeninę sąskaitą pervesta 1 264 022 Lt; 2. Pateiktų tyrimui dokumentų pagrindu nustatytas piniginių lėšų likutis 6 920 691,85 Lt. Iš viso 8 184 713,85 Lt.

Padaryta išvada, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos būtų nepervestos į direktoriaus D. V. asmenines sąskaitas, jei būtų bendrovės veikloje panaudotos lėšos, gautos už vykdytus statybos darbus neapskaitytuose objektuose, tai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas nebūtų grėsęs ir nebūtų buvę galimybės jį inicijuoti, nes gautų lėšų visiškai būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais ir dar būtų likę 1 104 459,85 Lt (8 184 713,85 – 7 080 254). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216) 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 8 d. nuostatas, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įvertinus tai, kad tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad turtas turi būti padidintas 10 441 145 Lt ir sudarytų 23 968 088 Lt, o kreditoriniai reikalavimai nustatyti 7 080 254 Lt, t. y. žymiai mažesni, nei turimas turtas, vadinasi, teorinio pagrindo skelbti bankrotą nebuvo (t. 11, b. l. 10–190, t. 12, b. l. 1–27).

Specialistė I. V. teismui parodė, kad dirba FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Šioje byloje teikė vieną išvadą. Padarė net ankstesnių metų analizę – bankroto negalėjo būti. Vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas“, kuris sako, kad vienas dalykas, jog ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jo atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jo atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Yra Vyriausybės nutarimas, kuris numato, kad dokumentą galima atkurti – tiek pirminį dokumentą sąskaitą faktūrą, kadangi yra antra ūkinės operacijos pusė, galima atkurti ir apskaitos registrą. To nebuvo padaryta. Jei dokumentų nebuvo, jų reikalas buvo jais pasirūpinti. Jei nepasirūpino ir jų nėra, tai, vadinasi, nėra. Lygiai taip pat dokumentų pagrindu galima atkurti ir apskaitą. Jei viskas būtų pagal buhalterinę tvarką, tų pinigų visiškai užtektų įmonės veiklai. Nebūtų to rezultato, koks dabar yra.

Apie žalą pasisakė išvadoje – 1 264 000 Lt, kurie buvo pervesti į asmeninę sąskaitą, iš asmeninės sąskaitos matyti, kur jie nukeliavo toliau, ir nėra jokio dokumento, kad jie yra grįžę į tą įmonę. Jei būtų grįžę, pats D. V. yra kasininkas, yra kasos pajamų orderis ir kvitas, kur jam liktų kaip fiziniam asmeniui, įnešusiam pinigus iš savo asmeninės sąskaitos. Negalima vertinti kažkokio vieno kasos pajamų orderio. Reikia vertinti, kaip jis atrodo kasos knygoje, kaip jis atrodo avansinėje apyskaitoje, kaip atrodo apskaitos registre. Būtent kasos taisyklės sako, kad įmonės vadovas įsakymu nustato grynųjų pinigų mokėjimo tvarką. Svarbu, koks tai yra dokumentas, kada jis surašytas, ar jis tiriamuoju laikotarpiu surašytas, kada buvo su ta įmone atsiskaityta, ar jis nesikartoja, gal jis jau buvęs. Tada, kai jis turės įtakos apskaitai, tada galima įvertinti. Neturint dokumentų, neturint apskaitos registrų, tai sudėtinga padaryti, bet galima įvertinti.

Visais atvejais nustatinėja žalą, nuostolius. Kadangi antras klausimas yra bankroto klausimas, tai paprastai yra susijęs su nuostoliais. Klausimai nesuformavo išankstinės nuostatos dėl išvados. Išvadą, kad lėšos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms, darė remdamasi tuo, jog nebuvo dokumentų, kad jos panaudotos. O dokumentus net įstatymas numato, kad tvarkinga įmonė, tvarkingai dirbanti, turi galimybę atkurti. Vyriausybė išleidusi 2002-07-02 nutarimą Nr. 1022, net nurodžiusi tvarką kaip, kokie dokumentai atkuriami. Tvarkingai dirbančios įmonės tuo pasinaudoja.

Visiškai nesvarbu, ar iš įmonės oficialios apyvartos paimti pinigai D. V. buvo naudojami „juodajai“ buhalterijai tvarkyti, ar kieno nors asmeniniams poreikiams tenkinti, svarbu, kad D. V. objektyvi veika visiškai atitinka jam inkriminuojamų BK straipsnių sudėtis. Šiuo atveju D. V. tikslai ir motyvai panaudoti pinigus reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Kaltinamasis D. V. teismui nurodė dar vieną įmonės pinigų panaudojimo versiją: visi grynieji pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, o įmonė bankrutavo dėl to, kad jai buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ši kaltinamojo versija visiškai paneigiama liudytojų įmonės buhalterių L. M. ir B. R. parodymais apie tai, kad D. V. buvo bendrovės kasininkas, buvo atsakingas už grynųjų pinigų panaudojimą, taip pat tuo, kad nebuvo išsaugoti bendrovės dokumentai, galintys patvirtinti operacijas su grynaisiais pinigais, – už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą D. V. nubaustas 2009-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Už grynųjų pinigų panaudojimą buvo atsakingas bendrovės direktorius D. V., kuris neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepagrindė grynųjų pinigų panaudojimo bendrovėje. Tai, kad bendrovei buvo skolinga bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, taip pat paneigta liudytojo R. K. parodymais ir BUAB „(duomenys neskelbtini) statyba“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinių įsiskolinimų neturi (t. 21, b. l. 10). Pažymėtina, kad D. V., būdamas bendrovės direktoriumi ir turėdamas aukštąjį išsilavinimą, nesugebėjo teismui nurodyti kitų bendrovės skolininkų, be to, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu iš trijų akcininkių, turėjo trečdalį įmonės akcijų. D. V. turėjo motyvą pasisavinti bendrovės pinigus, nes kaip fizinis asmuo kreditoriams buvo skolingas apie 4 mln. litų, nors teismui parodė, kad jo mėnesinis atlyginimas bendrovėje buvo 800 Lt.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. bendrovės veiklai naudojo grynuosius pinigus, paimtus iš įmonės bankinių sąskaitų ir kasos, tai tokiu atveju už šiuos pinigus D. V. turėjo įsigyti materialinių vertybių, kurios turėjo būti nurodytos įmonės balanse, arba naudojant šiuos pinigus turėjo būti pastatyta materialinių objektų, už kuriuos turėjo atsiskaityti užsakovai ir bendrovė turėjo gauti pinigines lėšas, tačiau D. V. iš bendrovės paėmus grynuosius pinigus, šie pinigai materialiniu turtu ar piniginėmis įplaukomis į bendrovę negrįžo, dėl ko bendrovė bankrutavo.

Taigi byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis pasisavino svetimą didelės vertės turtą – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas.

Specialistė I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atlikus papildomą patikrinimą ir įvertinus papildomai gautus dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) banko, piniginių lėšų likutis, kuriam kaltinamasis D. V. nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą, būtų 5740012,53 Lt, o kadangi visos abejonės vertinamos kaltininko naudai, kaltinime nurodyti 5 744 066,5 Lt mažintini iki 5 740 012,53 Lt. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. V. pasisavino 5 740 012,53 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų.

LR BK 183 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis D. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino jam patikėtus šiai bendrovei priklausančius 5 744 066,5 Lt (5 740 012,53), todėl jo padaryta veika kvalifikuojama pagal LR BK 183 str. 2 d.

D. V. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2006-05-03–2008-11-06 laikotarpiu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei įmonės bankų sąskaitų grynaisiais pinigais pasiėmė 6 516 707, 56 Lt, taip pat persivedė į savo asmeninę sąskaitą 1 264 021,95 Lt, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, tokiu būdu iš viso paslėpė 7 780 729,51 Lt, kurie galėjo būti pateikti kreditoriams skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt; tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 2 d.

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-05-03–2008-11-06 laikotarpiu, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (įregistruotų 2004-09-09) 5.1.2 punktą „vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius)“ ir 5.4 punktą „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas – pasisavindamas 7 780 729,51 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti ir bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui ir sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui – 897 660,30 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – 603 788,20 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 5 578 805,48 Lt; tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 str. 1 d.

BK 208 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.

BK 209 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams (BK 209 str.).

Kaltinamojo D. V. veikoje nėra požymių nusikaltimų, numatytų LR BK 208 str. 2 d., 209 str. 1 d., nes kaltinamasis D. V. turėjo tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ – turtą – pinigines lėšas, tačiau neturėjo tikslo dėl bendrovės sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpti, iššvaistyti, perleisti, pervesti į užsienį ar nepateisinamai pigiai parduoti turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padaryti turtinės žalos kreditoriams, taip pat D. V. neturėjo tikslo blogai valdyti įmonę, numatyti bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę.

Kaltinamasis pasisavino bendrovės pinigus, todėl bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neteko apyvartinių lėšų ir bankrutavo. Bendrovės bankrutavimo priežastimi tapo kaltinamojo veiksmai pasisavinant bendrovės turtą.

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2008-05-07 pasirašęs statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. juridiniu adresu: (duomenys neskelbtini).) dėl 4 600 000 Lt statybos darbų – sandėliavimo pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sandėliavimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojęs pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008-05-07 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdys, nes 2008-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje 2008-07-20 ir pasirašytoje paties D. V., jau buvo užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, siekdamas nuslėpti svarbiausias aplinkybes, lemiančias draudiko apsisprendimą sudaryti sandorį su draudėjais, – įmonės nemokumą bei negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę, sudarytą 2007-12-31, šios D. V. apgaulės įtakoje 2008-08-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys paruošė, o bendrovės atstovė J. L. ir D. V. pasirašė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijime (polisą) serija SĮLD Nr. (duomenys neskelbtini) bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (prie draudimo liudijimą (polisą) serija SĮLD Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 2008-08-15–2008-12-31 laikotarpiui draudiminės apsaugos naudos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimiems nuostoliams, neviršijant 920 000 Lt, atsiradusiems dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-10 raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašalį nutraukimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo, taip D. V. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 920 000 Lt draudimo išmoką; tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

2010-02-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame statybų žurnale dėl (duomenys neskelbtini), vykdytų statybos ir rekonstrukcijos darbų nurodyta, kad statybos darbai vyko iki 2008-06-19, vėliau atnaujinti 2008-09-15 (t. 2, b. l. 153).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-10-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sandėlio I rekonstrukcijos darbai pradėti 2008-05-19, o vykdyti iki 2008-06-19, juos vykdė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis statybų žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais, 2008-06-19–2008-09-15 statybos darbai nebuvo vykdyti. Sandėlis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu naudoti 2009-12-31 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 135–143).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. 2008-09-10 pranešime apie 2008-05-07 statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą nurodyta, kad generalinis rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepajėgia įvykdyti statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtų prievolių – laiku pastatyti Sandėlį (duomenys neskelbtini) ir laiku pradėti Sandėlio (duomenys neskelbtini) statybą, ir šią sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2008-09-10. Taip pat praneša, kad negali pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, kurį per 30 dienų buvo įsipareigojęs pateikti (t. 1, b. l. 101).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus, kuriuos 2008-08-07 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, siekdamas sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį, taip pat ir 2007 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, sudarytą 2008-01-21 (t. 3, b. l. 60–72).

2010-03-24 Kauno apygardos teismo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. B2-262-259/2010 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto yra tyrimui reikšmingi dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-09 su ieškinio pareiškimu kreipėsi į minėtą teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 3, b. l. 130–131), prieduose prie ieškinio pateikta 2008 metų II ketvirčio finansinė atskaitomybė, sudaryta 2008-07-20, kurioje užfiksuotas įmonės nemokumas balanso sudarymo dieną ir kurią pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius D. V.. 2008-11-06 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį ir iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 129–153).

2008 metų II ketvirčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybėje, sudarytoje 2008-07-20, užfiksuotas įmonės nemokumas balanso sudarymo dieną, ji pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. V. (t. 3 , b. l. 136–139).

Liudytoja J. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie statė sandėlius, kaltinamasis buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ji tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o rangovas – „(duomenys neskelbtini)“. ,, (duomenys neskelbtini)“ statė du sandėlius, „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas tuo metu buvo pigiausias, su jais sudarė sutartį. Apklausos būdu pasirinko „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo nurodytas mažiausias pasiūlymas. Įmonei buvo keliama sąlyga, kad ji pateiktų draudimo bendrovės polisą. Projektą finansavo (duomenys neskelbtini) bankas, kuris reikalavo laidavimo rašto. Derinant sutartį „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei buvo pranešta, kad reikalingas laidavimo raštas. Po sutarties pasirašymo vyko statybos. Buvo nurodyta kaina – 4 600 000 Lt. Statybų terminai buvo labai griežti, todėl „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestas 1 300 000 Lt avansas, nes reikėjo pirkti medžiagas ir kad dirbtų žmonės. Iš statybos priežiūros specialisto buvo gautas pranešimas, kad darbai nevykdomi. Darbus vykdė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iki galo darbų neatliko. Darbų atliko už 650 000 Lt, likusių nuo avanso pinigų „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Visų darbų neatliko todėl, kad jie pasiskelbė nemokiais ir bankrutavo. Tai buvo 2008 metais. „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus sumokėjo. Bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi po „(duomenys neskelbtini)“ bankroto. Draudimo bendrovė išmokos neišmokėjo (t. 17, b. l. 93–94).

Liudytojas T. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriumi. 2008 m. rugpjūtį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl laidavimo sutarties sudarymo. Draudimo sutarties sudarymui buvo pateikti dokumentai – draudėjo įmonės balansas, nuostolių ataskaita, kad būtų galima įvertinti įmonės finansinę būklę, kad būtų galima apsispręsti dėl galimos sutarties sudarymo. Įvertinus pateiktus finansinius dokumentus, iš kurių matėsi, kad įmonės būklė yra stabili, įmonė turėjo ir pelno, ir turto. Buvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį. 2008 metų pabaigoje buvo gautas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką pagal minėtą draudimo sutartį. Buvo pradėtas šio draudžiamo įvykio tyrimas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 2008 m. balandį ar gegužę buvo sudaryta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rangos sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pagal minėtą sutartį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo avansą, bet statybos darbų pati nedarė, o pasamdė subrangovą. Su subrangovu neatsiskaitė, 2008 m. birželį statybos darbai buvo sustabdyti dėl neatsiskaitymo. Kitą mėnesį po draudimo sutarties sudarymo rangos sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta draudėjui pripažinus, kad nebegali šios sutarties įvykdyti ir gautą avansą panaudojo ne pagal paskirtį. 2008 m. spalį kaltinamasis inicijavo bankroto bylos iškėlimą ir pateikė teismui dokumentus, kad 2008-07-01 įmonė nemoki. Tai yra sudarant draudimo sutartį, pateikiant finansinius dokumentus už 2007 metus ir parodant tuose dokumentuose gerą įmonės būklę, iš esmės buvo nuslėpta informacija, kad sudarant draudimo sutartį, draudimo sutartyje aptariamas galimas draudžiamasis įvykis jau buvo įvykęs. Įmonė buvo nemoki pagal bankroto byloje konstatuotus dalykus 2008 m. liepos 1 d., sutarties vykdymas buvo sustabdytas 2008 m. birželį, o nepraėjus nei mėnesiui po draudimo sutarties sudarymo, buvo įformintas rangos sutarties nutraukimas, pateikti pripažinimai paties draudėjo užsakovui, net nieko nepranešant draudikui, kad jis pripažįsta, jog negali vykdyti sutarties ir pinigus panaudojo ne pagal paskirtį. Buvo akivaizdu, kad draudimo bendrovė buvo apgauta jau iš anksto apgalvojus, kaip gauti draudimo išmokas. Jei kaltinamasis būtų nenuslėpęs įmonės finansinės padėties, ,, (duomenys neskelbtini)“ nebūtų sudaręs sutarties, nebūtų laidavęs už įmonę. Draudimo išmoka UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neišmokėta. Šiuo metu dėl šios draudimo išmokos yra bylinėjamasi civilinėje byloje. Š. m. sausio 10 d. buvo priimtas sprendimas atmetant ieškinį, šis sprendimas yra neįsiteisėjęs. Pagrindinis kriterijus, lemiantis sutarties sudarymą, yra teigiamas ar neigiamas veiklos rezultatas, turi įmonė turto ar neturi, kokį įmonė turi turtą savo balanse ir kokios tos įmonės apyvartos, kokios veiklos apimtys per tą laikotarpį, už kurį yra pateikiamas balansas. Jei būtų pateiktas balansas su šiais teigiamais rodikliais, tai sutartis būtų sudaryta. Draudimo bendrovė neturėjo jokių duomenų, kad įmonė yra jau nemoki ir direktorius žada kreiptis į teismą dėl bankroto (t. 17, b. l. 89–91).

Liudytoja J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2003 m. iki 2011 m. Apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo. Buvo gautas prašymas dėl laidavimo išdavimo, buvo gauti įmonės finansiniai duomenys. Pažiūrėjus įmonės finansinius rodiklius, viskas atrodė tvarkinga. Buvo pateikta finansinė pažyma už 2007 metus. Jei jai būtų pateiktas balansas, kad įmonė nemoki, laidavimas nebūtų išduotas. Pažiūrėjus į 2007 m. balansą, finansiniai rodikliai buvo geri. Laidavimo raštą pasirašė ji. Įmonė nesumokėjo draudimo įmokos, buvo skambinta direktoriui dėl mokėjimo, tačiau jie nesumokėjo. Vėliau buvo kreiptasi su pretenzija dėl neatliktų darbų, greičiausiai kreipėsi užsakovas. Sutinka su savo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 17, b. l. 93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-07 liudytoja J. L. parodė, kad nuo 2005 metų, tikslios datos neprisimena, iki 2009 metų kovo, tikslios datos neprisimena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus Draudimo produktų segmento vadybininke. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pagal pareiginius nuostatus jos tiesioginės pareigos buvo: konsultuoti draudimo bendrovės darbuotojus draudimo klausimais, derinti įmokas su centro darbuotojais, padėti darbuotojams išrašyti draudimo polisus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono skyriaus draudimo produktų segmento vadybininko pareiginiais nuostatais pasirašytinai susipažino 2005-10-10. Jos tiesioginis vadovas buvo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus viršininkas A. J.. Su skyriaus viršininku A. J. derino taikytinų nuolaidų klausimus, kitus su darbu susijusius klausimus. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimus (polisus) ji turėjo teisę išduoti tik iki 20 000 ar 30 000 Lt draudimo sumos pagal vidinę draudimo bendrovės tvarką, kadangi buvo draudimo bendrovės generalinio direktoriaus įsakymas, tačiau jo datos ir numerio jis neprisimena. 2008 m. rugpjūčio 13 d. jos tiesioginis vadovas A. J. atostogavo. Tiksliai neprisimena, tačiau jai atrodo, kad nesant vadovo A. J., jo pareigas ėjo N. K.. 2008 m. rugpjūčio 13 d. į draudimo bendrovės bendrąjį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino klientas pasiteirauti dėl sutartinių įsipareigojimų draudimo. Telefonu atsiliepęs draudimo bendrovės darbuotojas, kurio vardo, pavardės nežino, klientui, kurio vardo, pavardės, bendrovės tuo metu nežinojo, nurodė, kad sudarant sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) yra reikalinga pateikti įmonės balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas, įmonės registravimo pažymėjimą, užpildyti reikalaujamos formos prašymą ir pateikti sutarties kopiją su užsakovu, ir nurodė fakso numerį – (duomenys neskelbtini), kuriuo reikia siųsti faksu nurodytus dokumentus. Prie draudimo bendrovės bendrojo telefono nuolat budi bendrovės darbuotojai, kurie keičiasi. 2008 metais rugpjūtį darbuotojų budėjimo grafikų nebuvo, o šiuo metu budėjimo grafikai jau yra. Prie bendrojo telefono pasikeisdami budėjo apie 10–15 darbuotojų tačiau, tiksliai nežino, nes keitėsi ir darbuotojų skaičius, ir patys darbuotojai. Kiek ji prisimena, nors tiksliai nežino, 2008 metų rugpjūčio 13 d. prie bendrojo telefono budėjo ir į klientų klausimus atsakinėjo A. M.. Darbuotojui, kuris budėjo 2008-08-13, ir yra pateikiami reikiami dokumentai (dokumentų faksogramos) draudimo liudijimams (polisams) išduoti. Tiksliai nežino kada, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ faksu pateikė 2007 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą 2008 m. sausio 21 d. ir 2007 metų balansą, sudarytą 2008-01-21. Tačiau ji patikslina, kad nežino tikslios datos, kada skambino klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į draudimo bendrovės bendrąjį telefoną dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimo (poliso) išdavimo, nežino, kad tiksliai skambino ir atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nežino tikslios datos, kada draudėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė balansą, Pelno (nuostolių) ataskaitą. UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. taip pat faksu atsiuntė prašymą sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo sutartį. A. M. jai asmeniškai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. prašymo faksogramą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos faksogramą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų Balanso faksogramą. Ar draudėjas pateikė sutarties su užsakovu faksogramą, ji neprisimena. A. M. jai pateikė draudėjo dokumentų faksogramas todėl, kad ji kuravo draudimo rūšis, be to, draudimo suma buvo didelė, t. y. 920 000 litų. Iš A. M. gavusi draudėjo dokumentus, ji pirmiausia išanalizavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, t. y. 2007 m. pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą, ir padarė išvadą, kad 2008 m. rugpjūtį bendrovės ūkinė, finansinė padėtis stabili, gera. Išvadą, kad bendrovės ūkinė, finansinė padėtis gera, padarė iš to, kad bendrovė 2008 m. sausio 21 d. neturėjo nuostolio, tik pelną. O išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. prašymą sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį, padarė išvadą, kad draudimo laikotarpis trumpas. Išanalizavusi dokumentų faksogramas, ji padarė išvadą, kad draudėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naudos gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) galima išduoti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) ir atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą. Laidavimo draudimo rūšiai yra būdinga tai, kad draudėjas yra vienas asmuo (juridinis ar fizinis), o naudos gavėjas yra kitas asmuo, todėl jai nekilo jokių įtarimų dėl to, kad naudos gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo suma jai taip pat nesukėlė jokio įtarimo, nes būna ir didesnių draudimo sumų. Draudimo rizikai įvertinti draudimo bendrovė jokių kursų niekada nėra rengusi. Draudimo riziką ji praktiškai vertina tik pagal savo turimas žinias nagrinėdama draudėjo finansinius dokumentus. Nepraktikuojama iš kliento reikalauti originalių finansinių dokumentų. 2008 m. rugpjūčio 13 d. ji kompiuteriu užpildė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą), serija SĮLD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė draudėjo pavadinimą – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovo pareigas – direktorius D. V., naudos gavėjo pavadinimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė draudimo objektą, įvykius, draudimo sumą – 920 000 Lt, draudimo įmoką – 6 070,00 Lt, draudimo poliso galiojimo laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. ir pasirašė grafoje „Draudikas Draudimo produktų segmento vadybininkė J. L.“. Taip pat 2008 m. rugpjūčio 13 d. ji kompiuteriu išrašė Atlikimo užtikrinimo Laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo (poliso), serija SĮLD Nr. (duomenys neskelbtini), ir rašte pasirašė grafoje „Draudikas“. Išrašiusi draudimo liudijimą (polisą) ir raštą, ji paliko ant savo darbo stalo, kad kai atvyks draudėjas, draudimo bendrovės darbuotojas dokumentus atiduotų. Kiek prisimena, ji pati paskambino (telefono numerio neprisimena) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. V. ir pasakė, kad draudimas yra paruoštas, išrašyta sąskaita apmokėjimui. Draudimo įmokos – 6 070,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovė nesumokėjo, kiek žino, dėl draudimo įmokos sumokėjimo buvo siųstas skolos laiškas ir pretenzija. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmokos nesumokėjo. Mano, kad nesumokėta draudimo įmoka buvo išieškoma teismine tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. ji asmeniškai nepažįsta, bendravo tik telefonu. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji visiškai nieko nežino, nepažįsta darbuotojų, akcininkų ir pan. Kodėl ji, neturėdama teisės išduoti draudimo liudijimo (poliso), draudimo rašto, dokumentus išdavė, paaiškinti negali, tiesiog jokio paaiškinimo neturi. Išduodama draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijimą (polisą) ir draudimo raštą ji viršijo savo įgaliojimus, ir dėl to UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu buvo perkelta į žemesnes pareigas. Pareigos buvo pažemintos todėl, kad viršijo savo kompetencijos ribas ir nesuderinusi su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ centrinės būstinės darbuotojais draudėjui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išdavė draudimo liudijimą (polisą) (t. 12, b. l. 61–64).

Liudytojas P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. gegužę pradėjo vykdyti darbus ,, (duomenys neskelbtini)“. Ten susitiko D. V., kuris buvo to objekto rangovas. P. J. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ techniniu prižiūrėtoju. Kai pradėjo vykdyti priežiūrą, darbai jau buvo pradėti. Pastatas buvo pradėtas, buvo vykdomi kolonų prailginimo darbai. Statyba vis triko, žmonių tai būdavo, tai nebūdavo. Sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdžiusi subrangovus, jie patys darbų nevykdė. Jo darbas buvo tik prižiūrėti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą. Užsakovas nutraukė su „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, už atliktus darbus sumokėjo pinigus, atliktus darbus priėmė. Statybos darbai buvo fiksuojami žurnale. Žurnalą pildo statybininkai, jis tikrindavo atliktus darbus pagal tą žurnalą. Žurnale buvo surašyta daugiau darbų, nei jų atlikta. 2008-08-08 buvo atnaujinti darbai, kuriuos vykdė ,, (duomenys neskelbtini)“. Ne visada visi darbai surašomi į žurnalą, surašomi ne paeiliui. Atliktų darbų aktas pildomas kaip numatyta sutartyje. Atliktų darbų akto juodraštis surašomas, pažiūrima, ar tie darbai atlikti, ar surašyti žurnale, patikrinamos kainos, o tada surašomas aktas. Jei darbai neatlikti, jų akte neturi būti. Tie darbai, kurie yra akte, turi atsispindėti ir žurnale. Po birželio 19 d. darbai vyko su pertraukom, dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“. Žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti visi darbai, kurie yra užfiksuoti akte. Visi darbai, kuriuos atliko ,, (duomenys neskelbtini)“, buvo užfiksuoti akte, už juos buvo sumokėta. Buvo surašyta akte, kuris buvo surašytas nekvalifikuotai, todėl teko taisyti. Sutartis tarp rangovų ir subrangovų jau buvo sudaryta, darbai jau buvo vykdomi. Orientacinė statybos darbų kaina buvo nerealiai sumažinta, pastatyti už tokią kainą nebuvo įmanoma (t. 17, b. l. 91–93).

Liudytojas S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis dirbo darbų vykdytoju. Liepė statyti objektą, kuriuo užsakovė buvo ,, (duomenys neskelbtini)“, jai atstovavo direktorius – kaltinamasis. Objektas buvo pastatytas. Visko užsakovas nesumokėjo. Jis užsakinėjo statybines prekes, o kas mokėjo už statybines medžiagas, nežino. ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo su technika. Kai dirbo su ,, (duomenys neskelbtini)“, žurnalą pildė kaltinamasis. Atliktų darbų aktai surašomi mėnesio pabaigoje. Jis dirbo iki birželio 19 d., kai išvyko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taip pat nedirbo. Jei darbams nebuvo surašyti aktai, tai juos reikėjo surašyti. Visi darbai, kurie yra surašyti žurnale, turi atsispindėti ir atliktų darbų akte. Už žurnalo pildymo tvarką atsakingas, pavyzdžiui, ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas. Su savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka. (t. 17, b. l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-16 liudytojas S. D. parodė, kad nuo 2008-05-06 iki 2009-10-08, tikslios datos neprisimena, dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini)) darbų vadovu. Dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis buvo neatestuotas darbų vadovas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo V. B., jo gyvenamosios vietos nežino. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki bendrovės bankroto paskelbimo, t. y. 2009 m. spalio, tikslios datos neprisimena. Laikotarpio neprisimena, tačiau direktoriui V. B. atostogaujant, jis mėnesį laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Bendrovės , (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentus direktorius V. B. laikė ir savo namuose, tačiau tikslaus adreso nežino, nes V. B. nuolat keisdavo ir keičia gyvenamosios vietos adresą. Jis buvo nuvykęs į V. B. namus (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino, tačiau direktoriaus nerado. Paskutinį kartą su V. B. telefonu bendravau 2010 m. balandį, tikslios datos neprisimena. Jam skambino pats V. B., tačiau telefono numeris, iš kurio skambino, nebuvo rodomas. V. B. telefono numerio jis nežino. Su V. B. jis bendrauja, jis prašė jo paskolinti pinigų. Kur tiksliai šiuo metu gyvena V. B., jis nežino, nes šis jam nesakė. 2008 m. birželį, tikslios datos neprisimena, maždaug prieš mėnesį iki darbo pradžios objekte (duomenys neskelbtini), jam paskambino telefonu V. B. ir pasiūlė darbą objekte. Jis sutiko dirbti darbų vadovu objekte (duomenys neskelbtini) daugiau jokių detalių V. B. jam nesakė. Po skambučio praėjus savaitei, tikslios datos neprisimena, jis ir V. B. nuvyko apžiūrėti objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Nuvykus į objektą, ten buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Š., kuri nurodė, kad reikės griauti ir rekonstruoti vieną pastatą. Objekte buvo senas rekonstruotinas pastatas. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliks kaip subrangovas, nei J. Š., nei V. B. nenurodė. Jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius tik atvyko apžiūrėti pastato ir nežinojo, ar atliks rekonstrukcijos darbus. Prieš savaitę iki 2008-05-06, tikslios datos neprisimena, jam paskambino V. B. ir pasakė, kad reikia rinkti darbuotojus ir ruoštis dirbti objekte (duomenys neskelbtini)., kur bus atliekami griovimo darbai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nežinojo, ar toliau atliks statybos darbus, t. y. rekonstruos pastatą ir statys naują pastatą. 2008-05-06 jis buvo įdarbintas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, 2008-05-19 atvyko į objektą. Atvykęs į objektą jis jau rado atjungtą elektros instaliaciją. Jokių statybos griovimo ar rekonstrukcijos darbų nebuvo atlikta, darbus pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastato griovimo darbus atliko keturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau jų vardų ir pavardžių jis neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pora savaičių, tikslaus laiko neprisimena, ardė stogą, demontavo perdangą, sieną, pradėjo ardyti grindis. Už kokią pinigų sumą buvo atlikta darbų, jis nežino, nes sąmatos jis nežino. Atsiskaitymo už atlikus darbus aplinkybių jis nežinojo. Pradėjus griauti pastatą, į objektą taip pat atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V., kuris pasakė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ objekte yra rangovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas, ir reikia dirbti. Sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis taip pat nėra matęs. Objekte taip pat buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjas, kurio vardo ir pavardės tiksliai nežino, atrodo, kad vardas D.. Objekte technika, kranai, savivarčiai buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – darbuotojai. Techniką užsakinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. ir bendrovės tiekėjas. Atlikus griovimo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo pastatą rekonstruoti. Pastatą rekonstruoti „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo po poros savaičių, t. y. 2008 m. gegužės 22 d., tikslios datos neprisimena. Pradėjus vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus buvo paskirtas techninis prižiūrėtojas P. J.. Kas tiksliai dirbo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, jis neprisimena ir nurodyti negali. Patikslina, kad rekonstravimo darbai prasidėjo nuo pastato griovimo. Nugriovus pastatą, buvo pradėti gręžti pamatai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų dirbo daugiau, tačiau kiek tiksliai, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nebebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau iš karto, dar iki griovimo, atvežė armatūrą, betoną. Visomis statybos medžiagomis aprūpinti subrangovą yra rangovo reikalas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinėmis medžiagomis nesirūpino. Visas statybines medžiagas tiekė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. gegužės 21–22 d. objekte buvo atliekami polių gręžimo darbai, betonavimo darbai, reikėjo pilti skaldą. Tiksliai visų darbų jis neprisimena, tačiau kategoriškai tvirtina, kad visi statybos darbai buvo atliekami tokia eiga, kokia yra surašyta Statybos darbų žurnale. Jis pats asmeniškai pildė statybos darbų žurnalą ir konkrečiai nurodė atliekamus darbus. Statybinėmis medžiagomis objektą aprūpindavo rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Subrangovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2008-06-19, iki 2008-06-19 buvo sustiprintos ir paaukštintos kolonos, buvo padaryti poliai, užbetonuoti pamatai. Statybines medžiagas ir techniką pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už kokią pinigų sumą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko darbų, jis nežino, taip pat nežino, už kokią sumą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pristatė statybinių medžiagų. Buvo pildomi darbų priėmimo–perdavimo aktai. Tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad jis pats ir pildė darbų priėmimo–perdavimo aktus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitinėjo, todėl 2008-06-19 bendrovė statybos darbus nutraukė. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. nuolat prašydavo dar padirbti ir nuolat žadėjo atsiskaityti, nes sakė, jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nedirbs, tai jis visai nemokės pinigų. 2008-06-19, tikslaus laiko neprisimena, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sustabdė darbus. Bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo nuo 2008-05-21 iki 2008 m. birželio 19 d. Atliekamus darbus prižiūrėjo P. J., kuriam ir pridavinėjo atliktus darbus. 2008 m. birželio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jis ir bendrovės darbuotojai iš objekto išvyko. Dirbo objektuose (duomenys neskelbtini). Dirbant objektuose (duomenys neskelbtini), jam V. B. pranešė, kad reikės grįžti atgal į objektą (duomenys neskelbtini), ir tęsti objekto rekonstrukcijos darbus. Jis į objektą vėl atvyko 2008 m. rugsėjo 15 d. Į objektą atvyko jis ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurių buvo apie 10–12, t. y. S., pavardės neprisimena, kuris dirbo brigadininku, kitų darbuotojų neprisimena. Atvykęs į objektą jis žinojo, kad objekto rangovas jau yra kita bendrovė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo palikta subrangovu, kadangi jau buvo pradėjusi statybos darbus objekte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė statybines medžiagas, aprūpindavo technika. Nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko statybos darbus: stiprino kolonas, montavo metalines sijas, montavo vertikalius ryšius ir betonavo pamatines sijas, t. y. atliko statybos darbus, kuriuos jis nurodė Statybos darbų žurnale. Objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2009-02-04. Buvo padaryta sijų patikra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalia rekonstruojamo pastato statė naują pastatą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėdavo pagal surašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus. Už kokią pinigų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbų, jis nežino, tarpusavio atsiskaitymų aplinkybių jis taip pat nežino. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik statybos darbus, o statybinėmis medžiagomis, technika aprūpindavo rangovai, jis nieko negali paaiškinti apie objekto kainas, ar objekto kainos krito, ar didėjo. Sutarčių su rangovais jis nesudarinėjo, o visi objekte atlikti statybos ir rekonstravimo darbai jo nuosekliai surašyti Statybos darbų žurnale. Praėjus dvejiems metams jis tikslios darbų sekos nurodyti negali, nes neprisimena. Atsakydamas į klausimą, kodėl žurnale nėra įrašų apie darbus nuo 2008-06-19 iki 2008-09-15 ir ar tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu jokie darbai nevyko, taip pat kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko objektą, liudytojas paaiškino, kad 2008-06-15–2008-09-15 laikotarpiu objekte darbai nebevyko. Kadangi, kaip minėjo apklausoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitinėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši darbus objekte sustabdė. Jis mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat paliko objektą 2008-06-19. Atsakydamas į klausimą, kada realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė objektą ir pradėjo darbus, kokius konkrečius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas parodė, kad jis pats nežino, kada realiai UAB „(duomenys neskelbtini) perėmė objektą ir pradėjo statybos darbus. Jis objekte pradėjo dirbti 2008 m. gegužės 19 d., nors tikslios datos neprisimena, kadangi griovimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo anksčiau, negu buvo pradėtas pildyti Statybos darbų žurnalas. Kaip minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rangovinė bendrovė, ir pati bendrovė, jos darbuotojai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jokių darbų neatliko, tik samdė subrangovus, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-02-04 atliko statybos darbus, kurie yra nurodyti Statybos darbų žurnale, t. y. darbus, kuriuos nurodė apklausos protokole. 2008-05-19–2008-06- 19 Laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė techniką ir statybines medžiagas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko statybines medžiagas, kurios buvo naudojamos objekte pagal darbų eigą, kurią nurodė apklausoje. Medžiagos buvo arba iš karto panaudojamos, arba sandėliuojamos objekte (t. 12, b. l. 65–69).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008–2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kaltinamąjį pažįsta. P. M. jo giminaitis D. V. pasiūlė didelį objektą. Tada ėmėsi verslo, sukūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė sutartį ir pradėjo dirbti. Santykiai buvo kaip rangovo ir subrangovo. Objektas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 3 aukštų pastatas (duomenys neskelbtini). Kada buvo sudaryta sutartis, pasakyti negali, nes D. V. dar vedė derybas su užsakovais. Kai jis sutvarkė sutartį su visais užsakovais, jie sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo dėl subrangos, t. y. statyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikslios datos, kada pradėjo darbus, pasakyti negali. Buvo pildomas statybos darbų žurnalas. Jį pildė darbų vadovas. Negali pasakyti, ar žurnalo duomenys tikslūs, ar juos klastojo. Jis žinojo, kad yra padaryti darbai, ir jis surašė aktus. Šiuos aktus priduoda darbų vadovas, ir jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius sutinka su nurodytais kiekiais, pasirašo. Darbai buvo padaryti, o finansavimo nebuvo. Į Kauną važiavo kelis kartus ir vis išgirsdavo „atvažiuokit šiandien“. Jie atvažiuoja, sako „rytoj, nėra“. Žadėjo direktorius D. V.. Jie vis kažko laukė. Kažkas kažką turėjo atvežti, kažkas kažką turėjo pervesti. Už kokią sumą pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė darbų, tikslai pasakyti negali. Bendra suma buvo maždaug per 1 mln. Lt, bet padarė už mažiau. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems pervedė per 1 mln. Lt. Neatsiskaitė, nes gąsdinosi, paskui darbai vyko greitai. Jis važinėdavo nuolat, bet vis neatsiskaitydavo. Tame objekte, be UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo kiti subrangovai. Daugiausiai dirbo statybos darbus: betonavimą, stogus, metalo konstrukcijas. Užsakovai sprendė, ką daryti, ar nutraukti sutartį. Jie buvo visi su užsakovais susitikę ir D. V. vėl žadėjo, kad viskas bus gerai, vėl viską padarys. Užsakovai nutarė nutraukti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikė santykius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį. Visus techninius klausimus tvarkė darbų vadovas. Su „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, už atliktus darbus apmokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, nes buvo skolinga. Už visus darbus, kurie buvo atlikti, kiekvieną mėnesį buvo pateikti atliktų darbų aktai ir surašytos sąskaitos. Tai buvo daroma po to, kai atlikdavo darbus. Pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir atliktų darbų aktai surašomi iki 25 mėnesio dienos. Buvo atvejų, kad aktus surašydavo vėliau, t. y. po 25 dienos. Buvo situacijų, kad negalima surašyti, pavyzdžiui, nėra žmogaus, bet iki 1 dienos aktai buvo surašomi. Bendrųjų statybos darbų vykdymo žurnale turi būti įrašyti darbai, kuriuos įmonė padarė. Šį žurnalą turi rašyti darbų vadovas. Pirmiausia buvo suskaičiuojami kiekiai, jie suderinami su rangovu. Susiderinus, kiekius surašydavo į aktus. Jei aktas pasirašomas, tada išrašoma sąskaita faktūra. 112 727 Lt lokalinė sąmata yra griovimas. Tai pačiai sumai surašyti 2008-05-28 atliktų darbų aktas bei sąskaita. Kita 102 188 Lt lokalinė sąmata ir tai pačiai sumai surašyti 2008-08-25 atliktų darbų aktas bei sąskaita. Visi darbai, nurodyti lokalinėje sąmatoje ir surašyti atliktų darbų akte bei sąskaitoje, buvo atlikti. Sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai turi sutapti su žurnalu. Paprastai būna taip: vyksta darbai, darbų vadovas surašo visus kiekius. Jis turi viską žinoti, rinkti informaciją, vesti darbų žurnalą, duoti kiekius, ir pagal tuos kiekius yra rašomas atliktų darbų aktas, faktūra. Atliktų darbų aktas surašomas iš darbų vadovo pateiktos informacijos. Jis statybose kiekvieną dieną pildo darbų žurnalą ir pagal jį viskas turi atitikti darbų akte. Faktūra buvo išrašyta tada, kada buvo duoti visi kiekiai. 2008-06-25 sąskaita buvo duota, kad darbai atlikti ir išrašyta sąskaita. Nežino, ar darbai vyko iki 2008-06-25. Visi jo vadovaujamos bendrovės (duomenys neskelbtini)“ surašyti ir pasirašyti dokumentai atitinka tikrovę. Pagal statybos žurnalą, taip pat pagal S. D. parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte veiklą vykdė nuo 2008-05-21- iki 2008-06-19, bet darbų aktai surašyti liepą ir rugpjūtį. Taip galėjo būti, nes aktai ir faktūros išrašytos vėliau, negu iki kada dirbo pagal statybos žurnalą. Pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo vadovaujama įmonė galėjo atlikti darbų už 391 915 Lt per vieną mėnesį. Dėl polistirolo gali pasakyti, kad jei yra suderintas atliktų darbų aktas, tai pasirašo ir darbų vadovas, ir atlikėjas. Metalinių karkasų virinimą atliko, buvo nupirktas suvirinimo aparatas (t. 18, b. l. 5–8).

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 12, b. l. 78–85), liudytojas parodė, kad sutinka su parodymais, duotais ikiteisminio metu, juos tvirtina. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ derino tik likučius: kiek buvo padaryta, kokios skolos ir kiek jam už padarytus tam tikrus darbus sumokės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus sumokėjo 50 000 Lt. Mokėjo dar ir už žemaaukščius namus. D. V. sumokėjo. Dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir buvo atsiskaitoma pavedimu, pervesta už betonavimą. Galėjo atsiskaityti tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo J. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-03-22 liudytojas J. N. parodė, kad 2008 m. gegužės 31 d. jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis nuo 2008-05-31 pradėjo dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini) numerio tiksliai neprisimena) statybos darbų vadovu. Bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino, darbo vietą rekomendavus jo kolegai A. A., kuris taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, o prieš įsidarbindami bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ abu dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbindamas bendrovėje, t. y. 2008-05-31, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės padėties jis nežinojo. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007–2008 metais buvo sunki ekonominė situacija, jis nežinojo. Dirbdamas bendrovėje jis gavo tik du atlyginimus, t. y. už birželį ir už liepą. Vėliau atlyginimo jis negavo, bendrovės vadovams nurodant daugybę priežasčių, t. y. dėl apyvartinių lėšų trūkumo, neatsiskaitymų, banko paskolos neišdavimo ir t. t. Bendrovėje dirbo apie 50–60 darbuotojų. Bendrovėje jis dirbo iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2008 m. spalio, tikslios datos neprisimena. Įsidarbinus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jo pirmasis objektas, kuriame jis dirbo statybos darbų vadovu, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, numerio neprisimena, ten UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statė gyvenamųjų namų kvartalą. Praėjus savaitei ar dviem, tiksliai neprisimena, po jo įsidarbinimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. jam pasakė, kad bendrovė atlieka statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), ir bendrovė, kuri atlieka statybos darbus, neturi atestuoto darbų vadovo. Objekte (duomenys neskelbtini), gen. rangovas buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o subrangovas ,, (duomenys neskelbtini)“. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdė statybos darbus (betonavimą) ir objekte (duomenys neskelbtini) Jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas sandėlis ir šalia statomas naujas sandėlis. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus žinojo, kad statybos darbų priežiūrą jis atliks tik laikinai, t. y. iki UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gaus priežiūrai reikalingus atestatus. Pirmą kartą į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), jis nuvyko 2008 m. birželį, tikslios datos neprisimena. Nuvykęs į objektą, jis rado naujai iškastą iškasą naujo pastato klojiniams ruošti, buvo pradėti montuoti klojiniai ir vykdomi statybos darbai prie rekonstruojamo pastato, tačiau kokie tiksliai darbai buvo atliekami, neprisimena. Objekte dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir atsakingas darbų vadovas S. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai objekte nedirbo. Kada buvo pateiktas leidimas pastato griovimo darbams, nežino, kada buvo pateiktas darbų projektas, nežino, kas projektavo, taip pat nežino. Jis tik matė statybos objekte iškabintą leidimą pastato griovimo darbams. Jo tiesioginės pareigos objekte buvo prižiūrėti darbo kokybę ir eiliškumą, o ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo objektinę darbų sąmatą, kas ją rengė, nežino, kaip ir nežino, kur sąmata yra dabar. Vietoje, t. y. objekte, jis rado ir Statybos darbų žurnalą. Jis sutikrino Statybos žurnale nurodytus darbus su atliktais realiai. 2008 m. birželį, t. y. kada pirmą kartą buvo objekte, realiai buvo padaryti darbai, kurie yra nurodyti Statybos darbų žurnale, t. y. kolonų montavimas pagal ašis, kolonų betonavimas. Griovimo darbus taip pat vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jis dabar tiksliai negali nurodyti, kokie darbai buvo atlikti, tačiau kategoriškai tvirtina, kad buvo atlikti visi darbai, nurodyti Statybos darbų žurnale. Statybos darbų žurnalą pildo statybos darbų vadovas bendrovės, kuri realiai vykdo darbus, t. y. šiuo atveju žurnalą pildė S. D.. Jis tik patikrino atliktus statybos darbus su Statybos žurnale nurodytais ir tai patvirtino savo parašu grafoje ,,Pareigos, vardas, pavardė, parašas, data, nepriimtų darbų kiekis, nurodymai ištaisyti defektus, ištaisymo data“. Nuvykęs į objektą, patikrinęs darbus jis nustatė, kad Statybos darbų žurnale nurodyti darbai atlikti, ir grafoje ,,Pareigos, vardas, pavardė, parašas, data nepriimtų darbų kiekis, nurodymai ištaisyti defektus, ištaisymo data“ nurodė savo vardą, pavardę ir pasirašė, nurodydamas atgalinę datą, t. y. nors objekte pirmą kartą buvo 2008 m. birželį, tačiau nurodė pasirašęs 2008-05-22, 2008-05-23, 2005-28, 2008-05-27, 2008-05-30, 2008-06-03, 2008-06-05, 2008-06-06, 2008-06-12. Realiai atliktus darbus su nurodytais Statybos darbų žurnale darbais jis tikrino kartu su UAB , (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu S. D. ir, kiek prisimena, techninės priežiūros vadovu P. J.. Pagal atliktų darbų kiekį, kurį rado atvykęs pirmą kartą į objektą, jis realiai nustatė, kad darbus UAB ,,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė nuo 2008 m. gegužės. Į objektą jis buvo atvykęs dar du ar tris kartus, tiksliai neprisimena, t. y. kas dvi dienas, buvo, kad vyko ir dvi dienas iš eilės, tačiau datų tiksliai neprisimena. Statybos darbų žurnale įrašus grafoje ,,Pareigos, vardas, pavardė, parašas, data nepriimtų darbų kiekis, nurodymai ištaisyti defektus, ištaisymo data“ jis atliko per du–tris kartus, tiksliai neprisimena. Kai jis atvyko į objektą paskutinį kartą, t. y. 2008-06-12, objekte buvo realiai padaryti visi darbai, nurodyti Statybos darbų žurnale. 2008-06-12 į objektą jis atvyko paskutinį kartą todėl, kad jo pagrindiniame objekte (duomenys neskelbtini) vyko didelės apimties statybos darbai ir jis fiziškai negalėjo vykdyti statybos darbų priežiūros objekte (duomenys neskelbtini). Objekte (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų, kurių pavadinimų neprisimena, darbuotojai. Iki 2008-06-12 objekte, buvusiame (duomenys neskelbtini), bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nedirbo, dirbo tik subrangovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Atsakydamas į klausimą, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo apie užsakovo pageidavimą atlikti sandėlio rekonstrukcijos darbus ir kito sandėlio statybos darbus, ar rengė komercinius pasiūlymus, jeigu taip, kada ir kam pateikė, liudytojas parodė, kad nežino, mano, kad jis dar nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai bendrovė sužinojo apie užsakovo pageidavimą atlikti sandėlio rekonstrukcijos darbus ir kito sandėlio statybos darbus. Jis nežino apie rengtus pasiūlymus, nežino kada, kas ir kam pateikė komercinius pasiūlymus. Atsakydamas į klausimą, kada realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė objektą ir pradėjo darbus, kokius konkrečius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas parodė, kad jis pats nežino, kada realiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perėmė objektą ir pradėjo statybos darbus, nes bendrovėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti tik 2008-05-31. Pagal Statybos darbų žurnalą gali teigti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ objektą perėmė 2005-05-07. Kaip minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rangovinė bendrovė, ir pati bendrovė, jos darbuotojai darbų objekte (duomenys neskelbtini), jokių darbų neatliko, tik samdė subrangovus, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir atliko objekte statybos darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2008-06-12 atliko statybos darbus, kurie yra nurodyti Statybos darbų žurnale, t. y. darbus, kuriuos nurodė apklausos protokole. Atsakydamas į klausimą, kodėl žurnale nėra įrašų apie darbus nuo 2008-06-19 iki 2008-09-15, ar tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu jokie darbai nevyko ir kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko objektą, liudytojas parodė: kodėl žurnale nėra įrašų apie darbus nuo 2008-06-19 iki 2008-09-15, jis nežino, kadangi, kaip minėjo apklausoje, paskutinį kartą objekte (duomenys neskelbtini) jis buvo 2008-06-12. Tačiau pagal tai, kad iš objekto (duomenys neskelbtini) kuriame jis vykdė statybos priežiūros darbus, buvo nuolat siunčiama technika į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) gali spręsti, kad statybos darbai vyko. Kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko objektą, jis taip pat nežino dėl aukščiau nurodytų priežasčių, t. y. dėl to, kad nuo 2008-06-12 statybos priežiūros darbų jis nebevykdė. Objekte buvo klojiniai, buvo betonuojama, tačiau kas pirko statybines medžiagas, jis nežino. Objekte (duomenys neskelbtini) statybines medžiagas pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias iš karto ir panaudodavo, pvz., betoną liedavo iš karto, plytas atveždavo vienai dienai, kitai dienai vėl veždavo, todėl nebuvo poreikio statybines medžiagas sandėliuoti (t. 12, b. l. 86–88).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. V. 2008-05-07 pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl vieno sandėlio rekonstrukcijos ir kito sandėlio statybos darbų, kurių bendra sąmatinė vertė yra 4 600 000 Lt. Pagal Sutarties sąlygas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo pateikti sutarties vykdymo užtikrinimą, todėl kreipėsi į draudiką – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-08-13 buvo sudaryta Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartis ir išduotas polisas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2008-08-15 iki 2008-12-30. Draudiminė apsauga buvo suteikta naudos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimiems nuostoliams, neviršijant 920 000 Lt. 2008-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu pervedė rangovui 1 380 000 Lt. 2008-09-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu dėl savo sunkios finansinės padėties vienašališkai nutraukė Statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pretenziją dėl 879 845 Lt patirtų nuostolių ir 2008-12-23 pranešė draudikui UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalaudama sumokėti draudimo išmoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. V. jau 2008-10-09 Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (teismo nutartis priimta 2008-11-06), kuriame nurodė, kad pagal 2007 metų ir 2008-07-01 balansą įmonė yra nemoki.

BK 182 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, tačiau byloje neįrodyta, kad D. V. turėjo tikslą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) neteisėtai gautų teisę į draudimo išmoką, nes D. V. turėjo tikslą gauti draudimo bendrovės laidavimo draudimo polisą, kad būtų sudaryta rangos sutartis, nes turėjo vykdyti užsakovo reikalavimą, kadangi bankas, kuris paskolino užsakovui pinigus statybos darbams, reikalavo, jog rangovas turėtų laidavimo draudimo polisą. Darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis turėjo tyčią sukčiauti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kaltinamasis suklaidino draudimo bendrovę siekdamas neparodyti tikros įmonės finansinės būklės, kad gautų laidavimo draudimo raštą. Be to, dėl kaltinamojo veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės neįgijo, o tik įgijo teisę reikalauti draudimo išmokos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, taip pat konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už statybos darbus, statybos darbus vykdė pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovai. Šį faktą patvirtina liudytojų parodymai ir statybos žurnalai. Tai, kad statybos darbai nebuvo baigti, nulėmė UAB (duomenys neskelbtini)“ bankrotas.

Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju draudimo) sprendimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia banko kredito, paskolos gavimu, pateikus apgaulingus duomenis. Nusikaltimo sudėtis formalioji, kadangi pasekmių nereikalaujama, užtenka tik apgaule gauti kreditą (paskolą). Apgaulingų duomenų pateikimas – tai tikrovės neatitinkančių, melagingų faktų, aplinkybių, apie kuriuos būtina pranešti ir kurie galėjo turėti įtakos sprendimui dėl kredito išdavimo, pateikimas arba jų nutylėjimas (2006 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2006).

Byloje nenustatyta aplinkybių, kad D. V. tyčia buvo nukreipta į lėšų pasisavinimą, neteisėtą praturtėjimą ar turtinės teisės įgijimą kito asmens naudai, jis nuslėpė realią bendrovės finansinę būklę ir apgaule iš draudimo bendrovės gavo laidavimo draudimo raštą, kad su užsakovu galėtų sudaryti statybos rangos sutartį, todėl jo veiksmai iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikuotini į BK 207 str. 1 d.

D. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaule gavo laidavimo raštą. Jis, 2008-05-07 pasirašęs statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 4 600 000 Lt statybos darbų – sandėliavimo pastatų su administracinėmis patalpomis rekonstrukcijos, ir įsipareigojęs pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes 2008-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje 2008-07-20 ir pasirašytoje D. V., jau buvo užfiksuotas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ nemokumas, 2008 m. rugpjūtį kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, siekdamas nuslėpti svarbiausias aplinkybes, lemiančias draudiko apsisprendimą sudaryti sandorį su draudėjais – įmonės nemokumą, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę, sudarytą 2007-12-31. Dėl šios D. V. apgaulės UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-13 sudarė laidavimo draudimo sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išdavė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą), serija SĮLD Nr. (duomenys neskelbtini), bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (prie draudimo liudijimo (poliso) serija SĮLD Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl laikotarpiui nuo 2008-08-15 iki 2008-12-31 draudiminės apsaugos naudos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimiems nuostoliams, neviršijant 920 000 Lt, atsiradusiems dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. TS-118, neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-13 sudarė laidavimo draudimo sutartį, siekdamos garantuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių pagal statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ užmokestį prisiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamo statybos rangos sutarties vykdymo riziką.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-28 sudarytoje 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo sėkmingą veiklą: pelną iš įprastinės veiklos, viršijantį 2 mln. Lt, ir daugiau negu 1 mln. 800 tūkst. Lt grynojo pelno. Tačiau jau 2008-07-20 sudarytame balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje rodomas visiškai nepajėgios vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams ir nebegalinčios realiai tęsti veiklos įmonės vaizdas. Tokius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. su pareiškimu, kuriame prašė iškelti šiai įmonei bankroto bylą. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu (2008-08-13) UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki ir objektyviai nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal statybos rangos sutartį.

Kaltinamasis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir būdamas įmonės vadovu, suprasdamas, kas yra laidavimo draudimo sutartis, kokiu tikslu ji sudaroma, negalėjo nesuprasti, kad draudimo bendrovė laidavimą įmonei išduos tik tuo atveju, jeigu šį įmonė turės gerus finansinius rodiklius, tačiau pasirašydamas įmonės balansą, kuris kaip įrodymas apie blogą įmonės finansinę būklę vėliau buvo pateiktas teismui su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo, jis negalėjo nežinoti, kad įmonės finansinė padėtis bloga, todėl šį faktą nuo draudimo bendrovės sąmoningai nuslėpė, siekdamas gauti draudimo bendrovės laidavimą, be kurio bankas nesutiko bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ išduoti kreditą sandėlio statybai. Kaltinamasis norėjo sudaryti rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tam tikslui jis turėjo gauti draudimo bendrovės laidavimo draudimo polisą. Jis draudimo bendrovę suklaidino, pateikdamas teigiamą balansą, o ne paskutinį neigiamą balansą, tačiau pateikto teigiamo balanso neklastojo, o draudimo bendrovę suklaidino tuo, kad nepranešė apie įmonės tikrąją finansinę padėtį sprendžiant klausimą dėl laidavimo draudimo poliso išdavimo. Draudimo bendrovė turto neprarado, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tarp draudimo bendrovės ir „(duomenys neskelbtini)“ (t. 21, b. l. 32–70), todėl šie santykiai reguliuojami civilinio proceso tvarka.

Kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 str. 1 d., padarė 2008 m. rugpjūtį. Minėta veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Pagal iki 2010-06-15 galiojusios BK 95 str. 1 d. 1 p. „b“ redakciją, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Pagal LR BK 95 str. 8 d., jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis D. V. 2012-05-31 padarė naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 233 str. 1 d., taigi senaties eiga dėl nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d., nutrūko ir turi būti skaičiuojama nuo 2012-05-31. Todėl nusikalstamai veikai, numatytai BK 207 str. 1 d., senatis netaikoma.

Kaltinamasis D. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-04-03–2008-11-06 laikotarpiu, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2004-09-09 registruotos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaręs 2007-04-03 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pirkti betono mišinius ir už prekes atsiskaityti per 20 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-06–2007-12-22 laikotarpiu vykdžius betono mišinių tiekimą ir išrašius 82 sąskaitas faktūras už 362 079,66 Lt, D. V., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo už gautas prekes atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – apmokėti 245 572,90 Lt, pažeidė šios sutarties 4.1 punktą ir apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes – 2007-04-25–2008-09-17 laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 6 433 397,12 Lt, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar atsiskaityti su asmenimis (tarp jų ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jų į įmonės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, t. y. pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti už gautas prekes, D. V. pasisavino, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 245 572,90 Lt turtinę žalą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d.

Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju teko bendrauti. Jų įmonę („(duomenys neskelbtini)“) surado UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė sutartį ir tiekė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ betono mišinius. Įtarimų pradžioje ši įmonė nekėlė. Įnešdavo pinigus į įmonės sąskaitą grynaisiais, kartais pavedimu, paskui pradėjo strigti atsiskaitymai. „(duomenys neskelbtini)“ įvairiomis formomis pradėjo priminti dėl vėluojančių atsiskaitymų. Paskui priminimai nebeveikė nei raštiški, nei telefonu, o atvykus rado tik kėdę ir stalą. Dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Mano, kad sąlygas atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo, bet dėl nesuprantamų priežasčių, sąmoningai neatsiskaitė, neinformavo apie savo finansinę būklę, o „(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdė savo įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį. „(duomenys neskelbtini)“ visus įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį įvykdė, jokių pretenzijų negavo. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodydavo įvairias priežastis, dėl ko negali atsiskaityti. Priežastys būdavo įvairios, kartais net juokingos. Su D. V. bendravo telefonu (t. 18, b. l. 151–152).

Kaltinamasis D. V. teisiamajame posėdyje pripažino, kad su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, nors tokią galimybę turėjo. Kaltinamasis paaiškino, kad mokėjo įsiskolinimus kitoms bendrovėms, tačiau nepaaiškino, kokioms ir kokio dydžio.

LR BK 186 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Šios nusikalstamos veikos, kaip ir sukčiavimo, esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad naudojant apgaulę paprastai atimama iš kreditoriaus galimybė įgyvendinti savo turtinę teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o vien paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis.

Sandorį dėl betono mišinių tiekimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama šios bendrovės direktoriaus D. V.. Darytina išvada, kad su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už betono mišinius dėl savo nemokumo, kuris atsirado dėl bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavusio kaltinamojo veikos jam pasisavinus šios bendrovės pinigus. Kaltinamasis neturėjo tyčios apgaule vengti atsiskaityti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas prekes, o turėjo tyčią pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, dėl ko ši bendrovė neturėjo galimybės atsiskaityti už gautas prekes. Be to, kaltinamojo veikoje nėra ir kito šio nusikaltimo sudėties požymio – apgaulės. Kaltinamasis paslaugų tiekėjo neklaidino, suklastotų dokumentų nepateikė, neteisingų duomenų nepranešė, savo ir juridinio asmens duomenų neslėpė. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kiti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, savo lėšų neatgavo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, kurį lėmė šios bendrovės lėšų pasisavinimas.

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-05-03–2007-07-11 laikotarpiu (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi A. G. (miręs, ikiteisminis tyrimas dėl A. G. veiksmų negali būti pradėtas), veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, teikdamas priemones – UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus – uždarosios akcinės bendrovės pavadinimą, įmonės kodą, PVM kodą, adresą, telefono ir fakso numerius, bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus įrašyti į suklastotus tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, pasirašydamas žinomai suklastotuose dokumentuose – rangos sutartyje ir atliktų darbų akte, juos perduodamas bendrininkui A. G., taip pat jam perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų duomenis – bankų pavadinimus ir atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, reikalingus neteisėtiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pervedimams daryti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai pervedus pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius turėdamas teisę spręsti klausimą dėl neteisėtai pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų grąžinimo ir jų negrąžindamas, padėjo A. G. iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 2007-05-03 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. G., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų darbus, adresu: (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, o šios žinomai suklastotos sutarties pagrindu buvo išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-02 atliktų darbų už 112 100 Lt aktas, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neatlikęs darbų – projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų keturių sklypų 4 gyvenamųjų individualių namų, D. V. šiame atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbų atlikimą, nes iš tikrųjų šiuos darbus atliko V. S. projektavimo ir konsultavimo biuro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas V. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. G., žinodamas, kad tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atliktų darbų aktą darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikusi, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui į D. V. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke 2007-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 44 840 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-11 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 67 260 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini) filialas, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai generaliniam direktoriui D. V. neteisėtai buvo išmokėta iš viso 112 100 Lt, tokiu būdu – teikdamas priemones, D. V. padėjo iššvaistyti A. G. užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės – 112 100 Lt vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir įmonei padaryti 112 100 Lt turtinę žalą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2007-05-03–2007-07-11 laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, bendrininkaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi A. G. (miręs, ikiteisminis tyrimas dėl A. G. veiksmų negali būti pradėtas), veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą klastoti dokumentus ir dėl to padaryti didelės žalos, suklastojo tikrus dokumentus – rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, ir juos panaudojo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinės žala, o būtent: 2007-05-03 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. G., sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo atlikti projektavimo, konstrukcinės dalies ir pririšimo prie esamų 4 sklypų 4 gyvenamųjų individualiųjų namų darbus, adresu: (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus sumokėti 112 100 Lt. D. V., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliks jokių sutartyje nurodytų darbų, pasirašė šioje sutartyje atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui A. G., suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-02 atliktų darbų akte dėl 112 100 Lt vertės darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo, tikrovėje bendrovei neatlikus šiame akte nurodytų darbų, D. V. atliktų darbų akte pasirašė kaip darbus perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą darbų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavus bendrininkui A. G., suklastotas dokumentas buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. G., remdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais jo ir D. V. žinomai suklastotais dokumentais – 2007-05-03 rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-02 už 112 100 Lt atliktų darbų aktu, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2.1 p. (Bendrovės veiklos tikslai yra racionaliai panaudoti Bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai), įstatų 6.2 p. (Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus bei šiuos nuostatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi) reikalavimus, davė neteisėtą nurodymą apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, į D. V. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas neteisėtai pervesti 112 100 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, 2007-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 44 840 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-11 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 67 260 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, taip D. V. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 112 100 Lt turtinė žala, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su V. S. ir A. B., siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas – padėjimą iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, 2012 m. gegužės 30–31 dienomis su A. B. atvykęs į UAB „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su A. B. palenkė V. S. daryti nusikalstamas veikas – suklastoti tikrą dokumentą, pateikti žinomai suklastotą tikrą dokumentą ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir apklausiamam kaip liudytojui duoti melagingus parodymus, su A. B. sukurstęs V. S., D. V. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą, įmonės kodą, savo pareigas ir nurodė šiuos duomenis įrašyti į kasos pajamų orderį, A. B. parinko ir pateikė 2007 m. gegužės darbo dieną – 2007-05-21 (t. y. atgalinę datą) ir nurodė šią atgalinę datą įrašyti į kasos pajamų orderį, V. S. 2012-05-31 „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“ kasos pajamų orderyje, serija LAE Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga atgaline data įrašius ir savo, kaip įmonės vyr. buhalterio ir kasininko, parašais patvirtinus žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, D. V. savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2007-05-21 V. S. kaip „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“ kasininkas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus (D. V.) gavo 6 000 Lt avansinį mokėjimą pagal sutartį už projektavimo darbus, taip suklastojo šį kasos pajamų orderį, nes tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių projektavimo darbų neatliko ir V. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. avansinio mokėjimo pagal sutartį už projektavimo darbus 6 000 Lt negavo, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą V. S. 2012-06-04 10.25 val. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK NTV ENTS, esančiame (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekdamas padėti D. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00016-10, taip D. V. kurstė, padėjo ir suklastojo tikrą dokumentą 2007-05-21 „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį, serija LAE Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su A. B., siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas – padėjimą iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, 2012 m. gegužės 30–31 dienomis su A. B. atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. S. tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių projektavimo darbų neatliko ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. 6 000 Lt avansinio mokėjimo pagal sutartį už projektavimo darbus negavo, prašymais ir įtikinėjimais siekė paveikti liudytoją V. S., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00016-10 metu duotų melagingus parodymus, tai yra kad liudytojas V. S. pakeistų duotus parodymus, jam nurodė sakyti, kad dirbdamas „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. V. sudaręs žodinę preliminarią sutartį dėl 4 namų (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų atlikimo, ir 2007-05-21 išrašė „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį, serija LAE Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus D. V. gavo 6 000 Lt avansinį mokėjimą pagal sutartį už projektavimo darbus , t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Be to, D. V. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00016-10 V. S. apklausus kaip liudytoją, šiam (V. S.) 2011-12-08 davus teisingus parodymus, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų dėl projektavimo darbų atlikimo negavo ir su jokiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nebendravo, bendrininkaudamas su A. B. ir V. S., siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas – padėjimą iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, 2012 m. gegužės 30–31 dienomis su A. B. atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), prašymais bei įtikinėjimais palenkė ir padėjo V. S. daryti nusikalstamas veikas – suklastoti tikrą dokumentą, pateikti žinomai suklastotą tikrą dokumentą ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir apklausiamam kaip liudytojui duoti melagingus parodymus, su A. B. sukurstė V. S. apklausiamam kaip liudytojui duoti melagingus parodymus, V. S., D. V. ir A. B. sukurstytas, 2012-06-04 savanoriškai atvyko į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ir paprašė ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00016-10 papildomai apklausti jį kaip liudytoją, nuo 09.30 iki 10.20 val., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patalpose, (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) kab., apklausiamas kaip liudytojas, pasirašęs įspėjimą dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti D. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padėjimo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, davė melagingus parodymus nurodydamas, kad dirbdamas „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. V. sudaręs žodinę preliminarią sutartį dėl 4 namų (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų atlikimo, 2007-05-21 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus D. V. gavo 6 000 Lt avansinį mokėjimą pagal sutartį už projektavimo darbus ir 2007-05-21 išrašė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį, serija LAE Nr. (duomenys neskelbtini), nes V. S. tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių projektavimo darbų neatliko ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. 6 000 Lt avansinio mokėjimo pagal sutartį už projektavimo darbus negavo, tad žinojo ir suprato, kad 2007-05-21 kasos pajamų orderis, serija LAE Nr. (duomenys neskelbtini), yra suklastotas, taip bendrininkaudamas su A. B. sukurstė V. S. apklausiamam kaip liudytojui duoti melagingus parodymus, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 235 str. 1 d.

Liudytojas J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nuo 2010 m. liepos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi. Kai buvo paskirtas šios bendrovės generaliniu direktoriumi, jau vyko vidaus audito procesas. Rugpjūčio mėnesį gavus audito išvadas, jas perskaičius ir kilus įtarimui, kad jam dar nevadovaujant bendrovėje galimai buvo vykdytos nelegalios veiklos, nutarta kreiptis su pareiškimu į prokuratūrą dėl tolesnio atitinkamų veikų ištyrimo. Auditas buvo dėl to, kad 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo padaryti tam tikrus darbus. Kai kuriuos darbus įmonė atliko pati, kai kuriuos subrangovai. Iškilo dokumentai, kad tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis ir mokėjimai, tiek su kitom bendrovėm. Kilo įtarimas, kad darbai nebuvo atlikti, o buvo apmokėta. Buvo užsakyti projektavimo darbai, kuriuos tiesiogiai atliko V. S.. Vėliau paaiškėjo, kad tuos pačius darbus turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet realiai neatliko, jai buvo sumokėta 112 000 Lt. Yra 112 000 Lt su PVM civilinis ieškinys, ieškinį palaiko. Kiek žino, V. S. įmonė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį dėl projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau jis tų sutarčių nepasirašė. Darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje privalėjo būti atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikriausiai atsiskaitė pavedimu. Jo žiniomis, buvo atsiskaityta, tačiau kada tikslai, nežino (t. 18, b. l. 11).

Liudytoja L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Žino, kad dėl projektavimo darbų buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti darbus. Buvo padaryti du pavedimai – vienas išankstinis, o antras – kai buvo atlikti darbai. Nepamena, kas davė nurodymą pervesti pinigus. Mokėjimai buvo vykdomi eilės tvarka kaip ir visiems kitiems, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išskirta. Buvo pasirašomos sutartys, jei ten numatyti avansai, kažkas jas atnešdavo ir pagal tas sutartis avansus sumokėdavo. O po to, kai atlikti darbai, praėjus maždaug 30 dienų, sumokėdavo likusią dalį pinigų. Mokėjimo pavedimai buvo tvirtinami taip: ji arba finansų direktorė turėjo kvitelius, juos paruošdavo, o galutinis tvirtinimas buvo A. G. – jis turėjo teisę tvirtinti, o jos tik paruošdavo pavedimus. Nekontroliavo, ar buvo atlikti darbai, to niekada nebuvo reikalaujama. Jei gaunamas atliktų darbų aktas su parašais, tai reiškia, kad darbai buvo atlikti. Pavedimus darė, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentų pagrindu, tai buvo sąskaita ir atliktų darbų aktas. Negali žinoti, ar darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko, ar neatliko. Niekas nieko nekalbėjo apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko. Sutartis paprastai visada pasirašydavo vyresnis. Atliktų darbų akto ji neatsinešė, tačiau kai ruošė dokumentus, ant akto buvo A. G. parašas. Buvo tokia praktika, jog pasirašinėjo generalinis direktorius. Dėl sąskaitų pasirašymo neatsimena, bet dažniausiai parašas buvo ant atliktų darbų aktų. Jis pats priimdavo atliktus darbus, nuolat buvo objektuose, labai aktyviai dalyvavo. Projektų nežiūrėjo, jų nematė. Anksčiau V. S. įmonės nežinojo. Dėl V. S. įmonės atliktų darbų buvo užklausimas iš FNTT, bet jokių duomenų, kad jis būtų ką nors tiesiogiai atlikęs, nerado. Tai, kad V. S. darbų neatliko, matė pagal dokumentus, o ne tikrovėje (t. 18, b. l. 16–17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-22 liudytoja L. R. parodė, kad 2007-07-10 67 260 Lt mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus nebuvo įvykdytas, operacija buvo atšaukta, ištrinta, o 67 260 Lt mokėjimo pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus buvo atliktas 2007-07-11 pagal mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale. Tai patvirtinti prie apklausos pateikia du mokėjimo nurodymus: 2007-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtinti (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojo parašu (15 t., b. l. 144–147).

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nelabai pažįsta. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, o nuo 2001 m. iki 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo vadybininko iki gen. direktoriaus. Jį šioje byloje apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali papasakoti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir po to nusprendė statyti namus. Adresas buvo (duomenys neskelbtini) gatvė. Ten buvo daug sklypų, nuo 9 iki trisdešimt kažkelinto. Vieni sklypai buvo tik žemės ūkio paskirties, kiti tik namų valdos, dar kiti namų vados su žemės ūkiu ir mišku. Sklypai buvo trijų gabalų. Buvo pastatyti namai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatė 4 namus, kurie buvo parduoti. Projektavimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su jais buvo sudaryta sutartis. Jis sutarties nesudarė, buvo atsakingas tik už UAB „(duomenys neskelbtini)“ – surinkdavo ir pristatydavo visus popierius, t. y. kas buvo būtina projektavimui, ir su projekto vadovu derino visus projektavimo klausimus. Priėmimo–perdavimo aktus pasirašinėjo, buvo perdavęs visą pagal sutartį projektavimui reikalingą dokumentaciją. Nuo to laiko prasidėjo projektavimo terminas. Viską perdavė V. S. – projekto vadovui, visus klausimus sprendė su juo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikriausiai buvo V. S. užsakovas, kadangi pagrindinė sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apmokėjimo nežino, nes finansiniais klausimais su juo niekas nebendravo (t. 18, b. l. 17–19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-11-18 liudytojas A. M. parodė, kad jis nuo 2001 m. gegužės dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vėliau personalo ir apsaugos direktoriumi, tiekimo skyriaus viršininku, o nuo 2005 m. – generalinio direktoriaus pavaduotoju. Maždaug 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taip pat toliau liko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Akcijų įgijimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė žemės sklypai (duomenys neskelbtini) Jie buvo trijų rūšių: gyvenamieji, miško ir žemės ūkio paskirties. Sklypai jau buvo sunumeruoti. Lyg ir 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. G. nusprendė minėtoje gatvėje statyti gyvenamuosius namus. Pamėginimui buvo nuspręsta statyti gyvenamuosius namus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. pradžioje statyti 6 namus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g., Nr. (duomenys neskelbtini). Jis statybų pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gegužę, dienos nepamena, įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kiek žino, B. R. 2007 m., tikslaus laiko nepamena, įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Į minėtą žemės sklypo pardavimo kainą įėjo tik komunikacijos, namų projektavimo darbai, šaligatvio įrengimo darbai, tvorų pamatų darbai į žemės pirkimo kainą neįėjo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas tik tvarkyti visą dokumentų, administravimo įforminimo klausimus. Kiek žino, minėtų namų projektų darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažką samdė, tačiau konkrečiai nežino. Jis ant namų projektinės dokumentacijos, kurią reikėjo suderinti su (duomenys neskelbtini) savivaldybe ir kitomis tarnybomis, matė užrašus, kad projektus rengė individuali V. S. įmonė, o su kuo konkrečiai buvo pasirašyta namų projektų darbų atlikimo sutartis, jis nežino, pasakyti negali. A. G. jam kaip architektą buvo pristatęs ir A. B., bet jam A. B. visais projektavimo ir statybos leidimo klausimais liepė bendrauti su V. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. G. sakė, kad tik statytis namą, o už namo projektus tikrai nereikės mokėti, nes namo projekto darbai bus įskaičiuoti į namo statybos kainą, jei namą statys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtų namų projektai skiriasi, jie nevienodi. Už namo projekto darbus jis nemokėjo, jam ši sąskaita nebuvo pateikta ir tokia sąskaita už projekto darbus nebuvo pateikta net „(duomenys neskelbtini)“. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m., lyg birželį, pasirašė bendrą namo statybos sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko namų pamatų įrengimo darbus visuose minėtuose namuose, taip pat ir jo (15 t., b. l. 148–151).

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b. l. 148–151), liudytojas parodė, kad jo parodymai teisingi. Jis pasirašė ant projektavimo sąlygų. Projektavimo sąlygas išduoda ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas turėjo visus priklausančius dokumentus (t. y. sklypo planus, registracijos pažymėjimus, nuosavybės dokumentus) surinkti ir atiduoti projektuotojui. Projektuotojas visa tai priimdamas pasirašo ant priėmimo–perdavimo akto ir nuo tada prasideda projektavimo terminas. Priėmimo–perdavimo sąvadas buvo priduotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Urbanistikos skyriui, ne „(duomenys neskelbtini)“. Jis kaip užsakovas turi dalyvauti Urbanistikos skyriuje. Jie su V. S. visur ėjo kartu, jis pridavė Urbanistikos skyriui dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado, nes A. G. ją pasirinko. Jie pasirašė sutartį. Apie tai, kad pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, maždaug 2010–2011 metais. Negali pateikti akto, kad buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teiginys, kad projektavimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsirado iš kalbų iš už durų ar kaltinimo, o kai jis dirbo, visus darbus atliko V. S.. Rangos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ funkcija buvo priduoti visą reikiamą dokumentaciją rangovui, suteikti visą informacija projektuotojui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdytam projektuotojui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. mokėjimų neatliko, nebuvo perdavęs neapskaitytų pinigų kokiems nors asmenims. A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jis nedirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Projektuotojas buvo V. S., jį surado ir pasamdė A. G. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorius.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba direktoriumi savo įmonėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis projektuotojas, projektų vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavo 6 namus (duomenys neskelbtini) ir gavo leidimus. Šiems darbams atlikti jį pasamdė A. B.. Jis buvo kaip užsakovas. Dėl šito užsakymo praktiškai su niekuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo. Nepamena, kas iš šios įmonės pateikė dokumentus reikalingus projektavimui atlikti. Jam reikėjo nuosavybės dokumentų, pažymėjimų registruoti. Namai ne tik suprojektuoti, bet ir pastatyti, už tai gavo avansą – 9 000 Lt, sumokėjo A. B., galutinis atsiskaitymas neįvyko. Būtinus dokumentus projektavimui gavo ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su kaltinamuoju susipažino seniai, D. V. taip pat buvo jo užsakovas. 2011 m. gegužės mėnesį pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo D. V. su A. B.. Prašė, kad išrašytų avansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje „(duomenys neskelbtini)“. Jie nieko nepateikė. Pirmą dieną nieko nerašė, kitą dieną jie vėl atėjo. Pirmą dieną paprašė išrašyti kasos pajamų orderį, nurodant, kad jis gavo 6 000 Lt avansą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 namų (duomenys neskelbtini) gatvėje projektavimo darbus. Jie aiškino, kad pas juos dokumentai sudegę, jų nėra, reikia išrašyti dublikatą. Darbai, dėl kurių prašė dokumentą išrašyti, buvo atlikti. Antrą dieną įkalbėjo. Juos gerai pažinojo. Jie buvo geri užsakovai, todėl nebuvo kaip atsisakyti. Jis dokumentą išrašė. Susiderino datą, ir buvo įrašyta, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 6 000 Lt avansą už projektavimo darbus. To nebuvo galima daryti, nes jis avanso iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Neprašė pinigų, nes darbus atliko ne „(duomenys neskelbtini)“. Surašius šį dokumentą, jį už poros dienų, pirmadienį, nunešė tyrėjai. To prašė D. V.. Jis prašė pasakyti, kad rado šį dokumentą tarp savo popierių. Tai padaryti jį įkalbėjo D. V.. Nuėjo pas tyrėją I. K., pateikė tą pajamų orderį ir pasakė, kad jį rado pas save. Orderį pasirašė jis ir D. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Datą parinko A. B., kalendorius buvo telefone, čia surado 2007 metų datą. Gavus žemės nuosavybės dokumentus, ten buvo parašytas sklypų savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šių dokumentų suprato, kad A. B. atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė ir vykdė statybos darbus. Dokumentų saugojimo tvarkos įmonėje nebuvo nustatęs. D. T. perdavė visus apskaitos dokumentus. Į apskaitos registrus dokumentus įrašydavo ne jis. Visus ūkinės veiklos dokumentus įtraukdavo į apskaitą. A. B. 9 000 Lt į apskaitą neįtraukė, galvojo, kad bus kitas mokėjimas, tada ir įtrauks. Išrašydamas pajamų orderius 6 000 Lt suprato, kad klastoja dokumentus (t. 18, b. l. 19–21, 38–39).

Liudytoja D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbdama susipažino su projektuotoju V. S.. Prieš 6 metus jis padėjo daryti namo projektą, todėl prasidėjo jų bendravimas. Pernai jis atvežė dokumentus, paprašė juos pažiūrėti, po kelių dienų dokumentų pasiimti atvažiavo tyrėjai. Dokumentus, kurių nepaėmė, ji nuvežė ir atidavė V. S.. Ji jam tik padėjo, kai jis paprašydavo, paklausdavo kažko, ko nežinojo, ji pakonsultuodavo. Jis prašė sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Ji minimaliai tuos dokumentus peržiūrėjo. Buvo tokie dokumentai: sąskaitos faktūros, teikėjų dokumentai, banko išrašai. Buvo juodraščiai, kuriuose jis buvo kažką pasižymėjęs, paskaičiavęs. Ten tyrėjai rado ir tuščių kasos pajamų orderių. Kasos knygų nebuvo. Dokumentai buvo daugelio metų, ji visko nebuvo peržiūrėjusi. Buvo ir 2007 m., ir 2009 m. dokumentų. Manė, kad ten buvo kažkas tvarkoma, o pamatė, kad nėra nei kasos knygų, nei žiniaraščių, tik palaidi dokumentai, kai kurie net nesusegti. Tyrėja jai rodė orderį Nr. LAE (duomenys neskelbtini), anksčiau jo mačiusi nebuvo. Dėl pagalbos tvarkyti buhalterinę apskaitą, tai padėjimas buvo toks: paskambindavo, pasakydavo, kad nemoka pildyti operacijos. Ji pasakydavo, kad rašytų taip ir taip. Paklausdavo, kokius skaičius reikia rašyti, padėdavo. Sakydavo, kad nemoka išsiųsti balanso, tai paprašydavo atsiųsti el. paštu, nukopijuodavo ir išsiųsdavo. Jie daugiausia bendravo el. paštu. Tai buvo maždaug nuo 2006 metų. Aiškindavo, kad neviršytų 100 000 Lt dėl PVM, nes pas jį prie kiekvieno dokumento būdavo kažkokie juodraščiai. Pajamas, išlaidas jis buvo susivedęs ranka. Akcentuodavo, kad nepražiopsotų mokėti „Sodrai“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš V. S. nebuvo girdėta, D. V. taip pat negirdėtas. Suprato, kai tyrėja ėmė dokumentus, kad jis bus išrašęs kažką iš griežtos apskaitos dokumentų, sąskaitą ar kasos duomenis, nes tų dokumentų ieškojo. Pajamų orderio, užpildyto UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo mačiusi. Iš pirminių apskaitos dokumentų registrų nepildė. Tvarkant dokumentus neatsimena „(duomenys neskelbtini)“, A. B. ar D. V.. Iš apskaitos dokumentų negali patvirtinti, jog V. S. darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“, A. B.. Matė tuščius apskaitos dokumentus – pajamų orderius. Jie buvo padrikai sudėti vienur, kitur. Iš to, kas jai buvo pateikta, nebūtų galima vertinti ūkinės veiklos rezultatų. V. S. minėjo kažkokį avansą. Minėjo, kad yra išrašytas dokumentas avansui ir kad jo neįtraukė į apskaitą. Atvežtų dokumentų apyrašo nedarė (t. 18, b. l. 43–45).

LR BK 300 str. 3 d. numato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo ir dėl to buvo padaryta didelės žalos.

2007-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. 07/004 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti individualių namų (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus. Darbų kaina pagal šią sutartį – 95 000 Lt ir PVM, iš viso 112 100 litų. 2007-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė galimai fiktyvų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 112 100 Lt (2007-05-04 – 44 840 Lt, 2007-07-11 – dar 67 260 Lt).

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas 2014-03-19 teisiamajame posėdyje patvirtino, kad naujų projektavimo darbų bendrovė neužsakinėjo ir gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti pagal „(duomenys neskelbtini)“ atliktus projektavimo darbus. Tai nurodyta ir 2011-04-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų – gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas V. S. patvirtino, kad jis projektavo 6 namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jį pasamdė A. B., už tai jis iš A. B. gavo avansinį mokėjimą – 9000 Lt. Darbai buvo suprojektuoti, buvo gauti leidimai.

Darytina išvada, kad projektavimo darbai faktiškai buvo atlikti už šalių sutartą kainą ir užsakovas atliktus darbus gavo. Šiuo atveju nėra jokio skirtumo, kas faktiškai atliko darbus – sutartyje nurodytas vykdytojas ar kitas asmuo (subrangovas). Dokumentais patvirtinta tai, kad darbai buvo atlikti, užsakovas darbus priėmė ir sumokėjo sutartą kainą, šiuos pinigus pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad tokiu būdu buvo iššvaistytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Abi bendrovės susitarė dėl atliktų darbų apimties ir jų kainos, darbai buvo atlikti, o už atliktus darbus buvo sumokėta sutarta kaina. Pinigai buvo pervesti iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad būtent šiuos pinigus paėmė A. G. ar kaltinamasis D. V.. Kadangi projektavimo darbai buvo atlikti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos darbus priėmė, pastatė gyvenamuosius namus padarytų projektavimo darbų pagrindu, negalima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą dėl neatliktų projektavimo darbų. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad už atliktus projektavimo darbus buvo sumokėta žymiai aukštesnė nei rinkos kaina. Tai, kad projektavimo darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“ už žymiai mažesnę, nei buvo susitarta bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kainą, nusikaltimo sudėties nesudaro, nes tai yra normalūs verslo santykiai, užsakovą tokia projektavimo darbų kaina tenkino, priešingu atveju jis nebūtų sudaręs sutarties ar galėtų ja ginčyti civilinio proceso tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rado subrangovą – „(duomenys neskelbtini)“, kuris projektavimo darbus atliko už mažesnę kainą ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo užsidirbti piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į šios bendrovės sąskaitą. Tai, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostę projektavimo darbų atlikimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, jokio nusikaltimo sudėties nesudaro ir tai yra abiejų ūkio subjektų verslo rizika.

LR BK 233 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

LR BK 300 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Oficialaus dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tai gali būti padaroma įrašant į oficialų dokumentą žinomai melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Surašant suklastotą dokumentą nebūtina, kad visa informacija būtų melaginga, svarbu, kad dalis šios informacijos neatitinka tikrovės. (2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-527/2006).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 233 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., yra visiškai įrodyta liudytojo V. S. parodymais ir 2007-05-21 kasos pajamų orderiu, serijos LAE Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. paimtas 6000 Lt avansinis mokėjimas pagal sutartį už projektavimo darbus (15 t., b. l. 182–183).

Liudytojas V. S. patvirtino, kad jis projektavo 6 namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jį pasamdė A. B., už tai jis iš A. B. gavo avansinį mokėjimą – 9000 Lt. Darbai buvo suprojektuoti, buvo gauti leidimai. 2011 m. gegužę D. V. ir A. B. atėjo pas jį ir prašė, kad jis išrašytų kasos pajamų orderį, nurodant, kad jis gavo 6000 Lt avanso iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 namų projektavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Darbai, dėl kurių jie prašė išrašyti dokumentą, buvo atlikti. Jis išrašė dokumentą, susiderino datą, ir buvo įrašyta, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 6000 Lt avansą už projektavimo darbus. Orderį pasirašė D. V. ir V. S.. To nebuvo galima daryti, nes jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso negavo. Surašęs šį dokumentą, pirmadienį nunešė tyrėjai, nes to prašė D. V.. D. V. prašė pasakyti tyrėjai, kad V. S. šį dokumentą rado pas save tarp popierių. Tyrėjai I. K. jis pateikė pajamų orderį ir pasakė, kad jį rado pas save. V. S., išrašydamas pajamų orderį, suprato, kad klastoja dokumentą. V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra nuoseklūs, nėra pagrindo šiuos parodymus vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Liudytojo V. S. parodymus patvirtina dokumentas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kasos pajamų orderis, serija LAE Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. ir vyr. buhalteris ir kasininkas V. S., orderyje įrašyta data: „2007-05-21“, orderyje nurodyta suma – 6000 Lt, kuri įvardinta kaip avansinis mokėjimas pagal sutartį už projektavimo darbus. Orderyje yra nurodyta, kad pinigai priimti iš D. V..

Kai kelios normos atitinka vieną padarytą nusikaltimą, tai vadinama normų konkurencija. Bendrosios ir specialiosios normos konkurencija yra tada, kai vienam nusikaltimui gali būti pritaikytos dvi normos: viena bendresnė, kita konkretesnė, todėl būtina nustatyti, kuri iš normų yra bendra, o kuri – speciali. Kiekvienoje specialiojoje normoje turi būti visi bendrosios normos požymiai. O specialioji norma turi turėti ypatingų, tik šiai normai būdingų požymių. Esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai taikoma speciali norma.