Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo AB „D. b.“ atstovo advokato Laimono Pivoro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas L. Pivoro prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo D. V. nuosavybes teise priklausančiam turtui panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-582/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria D. V. išteisintas pagal BK 209 straipsnį, 186 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, panaikinta, šioje dalyje priimant naują nuosprendį, ir nuteisiant D. V. pagal minėtus BK straipsnius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir nuteistajam D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams ir 30 MGL dydžio (1129, 52 Eur) bauda. D. V. pritaikyta BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos galutinės subendrintos trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio aprašomoji dalis dėl nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių ir nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo taip pat buvo pakeista.

Atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra įkeistas AB „D. b.“ bei neatsižvelgė į imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Anot atstovo, šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog baudžiamojo proceso įstatyme numatyta procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas turtui, kuris yra apsunkintas (užtikrintas) hipoteka, t. y. turtui, į kurį yra nukreiptas išieškojimas išieškotojo AB „D. b.“ naudai.

Atstovo teigimu, baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniams ieškiniams patenkinti nėra susijęs su kokiu nors sandoriu tarp D. V. bei J. V. ir AB „D. b.“ (hipotekos kreditoriaus), o AB „D. b.“ baudžiamojoje byloje kokie nors kaltinimai taip pat nebuvo pareikšti.

Atstovas nurodo, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas turi būti panaikintas, nes laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiami tikslai konkrečiu atveju jokiu būdu nebus pasiekti, kadangi turtas, kuriam taikoma ši procesinė prievartos priemonė, dar 2006 m. rugsėjo 21 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas AB „D. b.“.

Pasak atstovo, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo ne tik dėl to, kad aptariamu atveju nebus pasiektas tikslas - baudžiamojoje byloje patenkintų civilinių ieškinių įvykdymas, bet ir todėl, kad nuosavybės teisių apribojimas nesuderinamas tiek su AB „D. b.“, kaip įkaito turėtojo, turtiniais interesais, tiek su D. V. ir J. V., kaip skolininkų interesais.

Pirmosios instancijos teismas, atstovo vertinimu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo, nutarties privalomumo principui. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl teisėtas lūkestis, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas, yra gintinas, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Be to, atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas laikino nuosavybės teisių apribojimo, sukūrė situaciją, jog neįmanoma patenkinti tiek hipotekos kreditoriaus AB „D. b.“, tiek kitų asmenų reikalavimų, nukreipiant išieškojimą į D. V. nuosavybės teise priklausantį ir AB „D. b.“ įkeistą turtą. Dėl D. V. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo, antstolis negalės realizuoti jam įstatymo suteiktos funkcijos, t. y. vykdomųjų dokumentų (hipotekos teisėjo nutarties) vykdymo funkcijos. Taip pat gali susidaryti situacija, kai nei antstolis, nei kitas išieškojimą vykdantis subjektas, negalės realizuoti turto, t.y. antstolis negali realizuoti turto dėl taikomo nuosavybės teisės apribojimo, o kitas išieškojimą vykdantis asmuo - dėl hipotekos.

Atstovas pažymi, kad tuo atveju, jeigu realizavus hipotekos kreditoriui AB „D. b.“ įkeistą turtą būtų gauta daugiau lėšų, nei būtina kreditoriaus AB „D. b.“ reikalavimams patenkinti, į tokias lėšas išieškojimas galėtų būti nukreiptas pagal baudžiamojoje byloje išduotus vykdomuosius raštus.

Pasak atstovo, apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo panašiose bylose formuojama teismų praktika ir nenurodė, kodėl šiuo atveju neturi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais panašiose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad kai yra vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (kaip yra iš šiuo atveju) laikinas nuosavybės teisių apribojimas įkeistam turtui naikinamas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-31-202/2017, Nr. 1S-155-150/2016).

Motyvuojamoji dalis

AB „D. b.“ atstovo advokato L. Pivoro skundas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2012 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimais buvo laikinai apribotos D. V. nuosavybės teisės į jam jungtinės nuosavybės teise su J. V. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - taikant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, turto saugotoju paskiriant D. V. (b. t. 16, b. l. 148-150, b. t. 13, b. l. 160-161). Išvardytas D. V. ir J. V. jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriam baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-582/2015 taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas AB „D. b.“ naudai, užtikrinant D. V. ir J. V. 289 620,01 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006 m. rugsėjo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. 11076 su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB „D. B.“. Skolininkai D. V. ir J. V. neįvykdė prievolės pagal minėtą kreditavimo sutartį Nr. 11076 kreditoriui AB „D. B.“ ir laiku negrąžino paskolos pagal šią sutartį.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkinti kreditoriaus AB „D. B.“ reikalavimai ir nuspręsta priverstinai išieškoti iš D. V. ir J. V., 303 728,05 Eur skolą, 7,47 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiuojant nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, ir 131 Lt žymimo mokesčio. Šia nutartimi taip pat nurodyta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą D. V. ir J. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,2088 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). gyvenamąjį namą, pane 1A1m, bendras plotas 131,06 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane 2Glp, užstatytas plotas 22 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane 3Glp. užstatytas plotas 22 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą plane 9I1p, užstatytas plotas 13 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane l0Ilp, užstatytas plotas 22 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 0,2528 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 28, b.l. 65-66).

Kreditorius AB „D. B.“ kreipėsi į antstolį R. B. dėl priverstinio išieškojimo į hipoteka užtikrintą turtą, tačiau esant laikinai apribotai nuosavybės teisei į D. V. jungtinės nuosavybės teise su J. V. priklausantį turtą negali būti vykdomas jam kaip skolininkui nuosavybės teise priklausančio ir hipotekos kreditoriui AB „D. B.“ įkeisto turto priverstinis pardavimas, iš kurio, remiantis CPK 754 straipsniu, turi būti be eilės patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas.

CPK 753 straipsnyje įtvirtintas reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas ir nurodyta, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. CPK 754 straipsnyje numatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Tik juos patenkinus, tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimų tenkinimų eilės ir proporcingumo principo. Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui. Taigi CPK normos aiškiai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę (CPK 664 straipsnis), taip pat turto realizavimo eigą, kai tas pats turtas pagal vykdomuosius dokumentus areštuotas keletą kartų. CPK 754 straipsnio nuostatos dėl reikalavimų tenkinimo eilės yra imperatyvios, ši eilė negali būti pakeista. Dėl šios priežasties šioje byloje areštuotas ir hipotekos kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas, jį pardavus iš varžytynių, pirmiausia patenkins hipotekos kreditoriaus reikalavimus ir tik juos patenkinus, esant lėšų, būtų tenkinami kiti reikalavimai, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 81 306, 48 Eur dydžio civilinį ieškinį, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 178 673, 77 Eur dydžio civilinį ieškinį, UAB „M.“ 27 513,90 Eur dydžio civilinį ieškinį ir BUAB „V. s.“ 1 663 596,65 Eur dydžio civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje toliau taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. jungtinės nuosavybės teise su J. V. priklausančiam nekilnojamajam turtui, jo pardavimas iš varžytynių negalimas, iki bus panaikintas areštas arba suteiktas leidimas antstoliui turtą parduoti iš varžytynių. Dėl šių priežasčių hipotekos kreditorius – AB „D. b.“ negali įgyvendinti savo daiktinės teisės ir taip patenkinti skolinio reikalavimo pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį. Skolininkams D. V. ir J. V. toliau negalint atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, kasdien didėja įsiskolinimo suma dėl skaičiuojamų sutartinių bei įstatyminių palūkanų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną iki visiško skolos išieškojimo. Taigi dėl negalimumo vykdyti vykdomosios bylos ir tokiu būdu skolininkams atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi daroma žala ne tik hipotekos kreditoriui, kuris negali susigrąžinti suteiktos paskolos, skolininkui (dėl didelių palūkanų didėja skolinis įsipareigojimas), bet ir civiliniams ieškovams baudžiamojoje byloje, nes delsimas priverstinai realizuoti įkeistą turtą, didindamas skolininko turtinius įsipareigojimus, mažina tikimybę, jog bus patenkinti paskesnės eilės kreditorių reikalavimai.

Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, taip pat į tai ar užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Būtina atsižvelgti į bendruosius proceso teisingumo, ekonomiškumo, protingumo ir kitus principus, atitinkančius visų suinteresuotų šalių interesus.

Šioje byloje svarbi aplinkybė, kad D. V. jungtinės nuosavybės teise su J. V. priklausantis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, hipotekos lakštu buvo įkeistas AB „D. b.“ naudai 2006 m. rugsėjo 21 d., užtikrinant D. V. ir J. V. 289 620,01 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006 m. rugsėjo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. 11076, grąžinimą. Tuo tarpu nusikalstamos veikos, už kurių padarymą Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, nuteistas D. V., padarytos nuo 2007 metų. Ši aplinkybė patvirtina, kad įkeistas nekilnojamasis turtas įsigytas už teisėtas lėšas, kurios nesusijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistas D. V., todėl iš tokio turto gali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, tačiau išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka ir eiliškumu, pagal kurį hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje į aptartas aplinkybes neatsižvelgė, formaliai nurodydamas, kad byloje nesant duomenų apie tai, jog Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, BUAB „V. s.“ bei UAB „M.“ priteistas žalos atlyginimas buvo išieškotas iš D. V., o Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. išduoti vykdomieji raštai yra įvykdyti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į aukščiau aptartą nuteistojo D. V. ir J. V. turtą, šioje proceso stadijoje vis dar yra būtinas. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tai, kad nėra įvykdyti baudžiamojoje byloje išduoti vykdomieji raštai, savaime nėra pagrindas konstatuoti laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo būtinumą.

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamajį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), naikinamas, įpareigojant antstolį R. B. informuoti Kauno apygardos teismą (baudžiamoji byla Nr. 1-19-582/2015) apie pinigines lėšas, jeigu tokių liktų antstolio depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą bei atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus su tuo susijusias vykdymo išlaidas, taip pat uždraudžiant šias pinigines lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymus, susijusius su hipotekos kreditoriumi ir su tuo susijusiomis išlaidomis, iki atskiro Kauno apygardos teismo patvarkymo.

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: tenkinti AB „D. b.“ atstovo advokato L. Pivoro prašymą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. V. ir J. V. jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., Kauno m., pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti antstolį R. B. informuoti Kauno apygardos teismą apie lėšas, kurios liktų antstolio depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus visas su vykdymu susijusias išlaidas, uždraudžiant lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymams, susijusiems su hipotekos kreditoriumi, iki atskiro pirmosios instancijos teismo patvarkymo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.