Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad ieškovė 2000 m. su atsakovu išvyko gyventi į Baltarusiją, tačiau ten santuokinis gyvenimas nesusiklostė, kadangi atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, smurtauti prieš ieškovę, nedirbo, užmezgė nesantuokinius ryšius su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko. Dėl nurodytų aplinkybių šalių, kaip sutuoktinių, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą. 2003 m. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškinį atsiėmė, kadangi atsakovas žadėjo grįžti į Lietuvą ir gyventi su ieškove. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširo galutinai, kadangi atsakovas pažado grįžti ir gyventi kartu netesėjo, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, tikimybės, kad šalys pradės vėl gyventi katu, ieškovės nuomone, nebėra. Taip pat nurodo, kad šalys bendro ūkio nebeveda ir kartu negyvena 20 metų, bendru sutikimu nutraukti santuoką atsakovas nesutiko. Gyvenant santuokoje, šalys dalintino turto, kreditorių neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad nėra prasmės tęsti santuoką, santuoka yra tik formali, be to, kol ieškovė nėra išsituokusi, jai kyla problemų dėl socialinių išmokų gavimo, atsakovas santuokos išlikimui abejingas, byla nesidomi.

4. Atsakovas apie bylą ir teismo posėdį informuotas tinkamai, jo dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra pripažintas būtinu, todėl, jam neatvykus į teismo posėdį, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė santuokos metu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Kreditorių šalys neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, jog santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas atsiliepimo nepateikė, prašymo skirti terminą susitaikyti nepateikė, ieškovė nurodo, jog nebėra jokių galimybių išsaugoti santuoką, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

8. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

9. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

10. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

11. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir motyvuoja tuo, kad santuokos laikotarpiu šalims išvykus gyventi pas atsakovo gimines į Baltarusiją, atsakovas nedirbo, vartojo alkoholį, smurtavo prieš ieškovę, turėjo nesantuokinių ryšių su kita moterimi, susilaukė su ja vaiko. Nuolat ieškovę kaltindavo dėl savo nesėkmingai susiklosčiusio gyvenimo aplinkybių. Ieškovės nuomone, dėl tokio atsakovo elgesio jos gyvenimas tapo nepilnavertis. Nesėkmingai susiklosčius šeimyniniam gyvenimui Baltarusijoje, ieškovė grįžo į Lietuvą. Atsakovas pažadų grįžti ir gyventi kartu netesėjo, pastangų išsaugoti šeimą nedėjo. Atsakovas nurodytų aplinkybių nepaneigė – nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo bylos nagrinėjime.

12. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

13. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėjo pastangas šalių santuokai išsaugoti, vyko kartu su atsakovu gyventi į užsienį, vėliau, atsakovui išreiškus norą gyventi kartu, atsiėmė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau atsakovas pastangų atkurti ir išsaugoti santuoką nedėjo, šalys jau 20 metų bendro ūkio neveda, atsakovas su ieškove ryšių nepalaiko. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo santuokines pareigas, bendro gyvenimo taisykles, elgėsi neatsakingai šeimos atžvilgiu, nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas laikytinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys), šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3. 49 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

14. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Dėl tarpusavio išlaikymo

15. Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – „S.“. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Ieškovės reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „S.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (8.3) TP-20-T-1124-9189 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

18. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistini 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

19. Pagal pateiktą 2021 m. vasario 22 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT-1283 teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 251,50 Eur, kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas R. S., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo V. S. (V. S.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (V. S.) 251,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.