- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-519-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01585-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto, suinteresuotas asmuo antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. S. su 2022 m. kovo 16 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio pareiškėjai L. S. priklausančio būsto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti vykdymo veiksmus (dėl buto pardavimo iš varžytynių) vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00450, kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00450 areštavo pareiškėjai priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. sausio 21 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kadangi butas bus parduodamas iš varžytynių. Nurodo, kad šis turtas pareiškėjai yra vienintelis būstas, jai pačiai būtinai reikalingas, nes kito jokio būsto nuosavybės teise pareiškėja neturi, todėl egzistuoja visos sąlygos, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, reikalingą gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo pašalinti pareiškimo dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto trūkumus. Pareiškėjai išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant nurodytas išskaitas išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per nustatytą terminą nebus išieškotos. Išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškoma suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014). Taigi skolininkas, prašydamas teismo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jo būsto, pareiškime turi atskleisti, jog yra pirmiau aptartos sąlygos jo prašymui tenkinti, taip pat pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškime nėra nurodyta, kokio dydžio ir pobūdžio įsiskolinimą vykdo antstolė, kada konkrečiai ši skola susidarė, kokio dydžio ji yra dabar, ar skolos susidarymo metu pareiškėja buvo darbinga ir gavo pajamas (jei taip – kokio dydžio), koks yra pareiškėjos pragyvenimo šaltinis, ar pareiškėja gyvena viena ar su kuo veda bendrą ūkį, ar turi išlaikytinių ir kt. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta pakankamai paaiškinimų bei įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti pirmiau aptartas reikšmingas aplinkybes klausimui dėl neišieškojimo iš būsto išspręsti. Taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau minėto žyminio mokesčio pareiškėja nesumokėjo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nustatytinas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti konkretų ir detalizuotą pareiškimą, kuriame atskleidžiamos reikšmingos klausimui spręsti aplinkybės, taip pat sumokėti 45 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys).
3. Teisme 2022 m. kovo 28 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo pateikė papildomus dokumentus: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-849-796/2016, patvirtinantį pareiškėjos L. S. įsiskolinimo pobūdį (piniginis) ir skolos susidarymo laikotarpį (nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn.); 2) pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, patvirtinančią pareiškėjos L. S. gautas pajamas skolos susidarymo laikotarpiu (2013–2015 metais); 3) darbo sutartį, patvirtinančią pareiškėjos L. S. pragyvenimo šaltinį šiuo metu; 4) duomenis iš vykdomosios bylos apie dabar esantį skolos dydį. Pareiškėja taip pat nurodė, kad gyvena viena, bendro ūkio su niekuo neveda, yra išsituokusi, nepilnamečių vaikų ir (ar) kitų išlaikytinių neturi, taip pat kad pareiškėjai yra suteikta valstybės lėšomis apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 100 procentų yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
4. Teisėjo 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija nutarta pareiškimą priimti po trūkumų taisymo, išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą Nr. 0075/18/00450 ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka gavus vykdomąją bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.
6. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja šalino trūkumus, nagrinėjamu atveju nėra pateikta pakankamai duomenų bei įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti pirmiau reikšmingas aplinkybes klausimui dėl neišieškojimo iš būsto išspręsti. Todėl teismas savo iniciatyva išsireikalavo vykdomąsias bylas iš antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės, iš kurių duomenų nustatyta, kad yra daugiau antstolių, vykdančių kitų skolų išieškojimą iš skolininkės L. S.. Tačiau iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kiek vykdomųjų bylų yra pradėta prieš skolininkę, kokio dydžio išieškojimai yra vykdomi ir kokių išieškotojų naudai. Šalindama pareiškimo trūkumus pareiškėja šių duomenų bei aplinkybių nenurodo. Teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimas turėtų įtaką ne tik antstolių teisėms ir pareigoms, bet ir išieškotojams, kurie prašyme nėra nurodyti, nes nuo priimto sprendimo šioje byloje priklausys jų teisės gauti skolos išieškojimą iš buto. Taigi, šalindama trūkumus, pareiškėja turėjo pateikti įrodymus apie visas prieš pareiškėją pradėtas vykdomąsias bylas, kuriuose būtų nurodomos išieškomos sumos, išieškojimą vykdantys antstoliai ir išieškotojai, kurių naudai vyksta išieškojimas, taip pat visus šiuos asmenis įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, tačiau to nei pateikdama pareiškimą, nei šalindama pareiškimo trūkumus pareiškėja nepadarė.
7. Teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymų leidėjas CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui suteikė socialinę paskirtį ir siekė apsaugoti ne visų sunkioje padėtyje esančių asmenų interesus, bet nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai. Vien tai, kad pareiškėjos materialinė padėtis sunki, neleidžia spręsti, jog egzistuoja visuma sąlygų, leidžiančių taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nenukreipti išieškojimo į paskutinį pareiškėjos gyvenamąjį būstą. Nagrinėjamu atveju šalinant nustatytu terminus pareiškimo trūkumus, byloje neteikė ir duomenų, kad pareiškėja turi nepilnamečių vaikų ar pilnamečių neįgalių išlaikytinių, taip pat pagrindžiančių jos, kaip socialiai remtino ar neįgalaus asmens, statuso. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, nepasiturintis asmuo yra asmuo, kuris įvertinus jo turimą turtą ir pajamas turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (2 straipsnio 9 dalis). Pareiškėja duomenų, kad jai būtų skirta socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, neteikė.
8. Teismas nurodė, jog pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos skolos suma neviršija įstatymo numatytos 4 000 Eur sumos (CPK 663 straipsnio 3 dalis), ir yra susidariusi už nesumokėtą socialinio būsto nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tačiau, vykdomosios bylos duomenimis, matyti, kad pareiškėjos turimų skolų suma žymiai viršija 4 000 Eur ir įsiskolinimai susidarė jau nuo 2005 metų. Šalindama trūkumus pareiškėja nenurodo aplinkybių, kada konkrečiai šios skolos susidarė, kokio dydžio jos yra dabar, ar skolų susidarymo metu pareiškėja buvo darbinga ir gavo pajamas (jei taip – kokio dydžio), nenurodo, ar šiuo metu yra sumokami komunaliniai mokesčiaibei kaip per kokį laikotarpį ir kokiu būdu bus padengtas susidaręs įsiskolinimas. Taip pat nepateikė duomenų bei įrodymų, jog stengėsi mažinti turimus įsiskolinimus, iki antstolis areštuos turtą. Taip pat nepateikė įrodymų dėl galimybės nerealizavus paskutinio gyvenamojo būsto padengti išieškotinas sumas per 18 mėnesių, kaip numatyta CPK 663 straipsnio 1 dalyje.
9. Teismas pažymėjo, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Taigi teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš buto ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neįvykdė teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties, šalindama trūkumus nepateikė teismui konkretaus ir detalizuoto pareiškimo, kuriame būtų atskleidžiamos reikšmingos klausimui spręsti aplinkybės, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja L. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi patikrinti, ar pateiktame procesiniame dokumente nėra trūkumų, jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nustatyti visus ieškinio trūkumus iki jo priėmimo ir bylos iškėlimo momento, nes duomenys, jog išieškojimas iš pareiškėjos L. S. vykdomas 53 bylose, buvo pateikti su pareiškimu – tai pažymėta prie pareiškimo pateiktame antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 2022 m. sausio 21 d. patvarkyme Nr. S-22-75-1463. Tačiau teismas 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija nusprendė pareiškimą po trūkumų taisymo vis dėlto priimti. Vėliau, jau po pareiškimo priėmimo, teismas priėmė skundžiamą 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir joje nurodė, jog, šalindama trūkumus, pareiškėja turėjo pateikti įrodymus apie visas prieš pareiškėją pradėtas vykdomąsias bylas, kuriuose būtų nurodomos išieškomos sumos, išieškojimą vykdantys antstoliai, ir išieškotojai, dėl kurių vyksta išieškojimas, taip pat visus šiuos asmenis įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Tačiau teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartyje tokių trūkumų nebuvo nustatęs ir nebuvo nurodęs jų ištaisyti.
12. Atskirajame skunde teigiama, kad tam tikro asmens (-ų), kuris (-ie), teismo nuomone, taip pat turėtų būti įtraukiami į bylą suinteresuotais asmenimis, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai. Pažymėtina, kad prieš taikant trūkumų šalinimo institutą procesiniame dokumente nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad suinteresuoti asmenys, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Suinteresuoti asmenys, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Tuo labiau pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 36).
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja L. S. prašymą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto teikė konkrečioje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00450, kadangi būtent toje byloje buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis vienintelis nekilnojamasis turtas ir sprendžiama, jog jis bus parduodamas iš varžytynių. Pareiškėja pateikė duomenis iš minėtos vykdomosios bylos, jog likusi išieškoti suma tėra 536,92 Eur. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad 2022 m. kovo 21 d. nutartimi nustatyti pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti. Įvertinus faktą, kad teismas pareiškimą po trūkumų taisymo priėmė ir iškėlė civilinę bylą, pareiškimo grąžinimas, laikant jį nepaduotu dėl trūkumų neištaisymo, prieštarauja tiek proceso įstatymo nuostatoms, tiek teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nepagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atskirojo skundo argumentai sudaro prielaidas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.
17. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos skundžiama nutartis prieštarauja tiek proceso įstatymo nuostatoms, tiek teismų praktikai, kadangi pareiškimas teisėjo rezoliucija jau buvo priimtas ir buvo iškelta civilinė byla, be to, skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo anksčiau nustatyti ir nebuvo nurodyta juos ištaisyti, o tam tikro asmens (-ų), kuris (-ie), teismo nuomone, taip pat turėtų būti įtraukiami į bylą suinteresuotais asmenimis, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
18. Apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų; šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Papildomas apribojimas nustatytas išieškant iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, – pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų; šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dar viena lengvata skolininkui: teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma; tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ XLI skyriaus „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu. CPK VI dalies normos atskirai nenustato pareiškimų trūkumų šalinimo tvarkos.
19. CPK 138 straipsnis nustato, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
20. CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). CPK 137 straipsnio 1 dalyje ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja L. S. 2022 m. kovo 16 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio pareiškėjai L. S. priklausančio būsto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo pašalinti pareiškimo dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto trūkumus. Teisme 2022 m. kovo 28 d. gautas pareiškėjos dėl trūkumų šalinimo, kuriuo pateikė papildomus dokumentus ir nurodė papildomą informaciją. Teisėjo 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija nutarta pareiškimą priimti po trūkumų taisymo. Tačiau skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarta pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.
22. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, teismas privalo aiškiai bei suprantamai nurodyti pašalintinus pareiškimo trūkumus, kad pareiškėjas galėtų juos tinkamai ir laiku pašalinti, o laikydamas, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, privalo motyvuotai tai nurodyti teismo nutartyje. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai, t. y. nepateikti įrodymai apie visas prieš pareiškėją pradėtas vykdomąsias bylas, kuriuose būtų nurodomos išieškomos sumos, išieškojimą vykdantys antstoliai ir išieškotojai, kurių naudai vyksta išieškojimas, visi šie asmenys neįtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi prieš priimant pareiškimą ir taikant pareiškimo trūkumų šalinimo institutą nebuvo nustatyti. Net ir vertinant priešingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktui, 2 daliai, kadangi pareiškėjos pareiškimą priėmus teisėjo 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija laikoma, jog pirmosios instancijos teisme civilinė byla buvo iškelta ir nagrinėjama. Tokiu atveju paaiškėjus, jog pareiškimas vis dėlto neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo jį palikti nenagrinėtą ir tik tuo atveju, jeigu pareiškėja per teismo nustatytą terminą nebūtų pašalinusi nustatytų trūkumų.
23. Kita vertus, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).
24. Kaip yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).
25. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
26. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų bei įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti reikšmingas aplinkybes klausimui dėl neišieškojimo iš būsto išspręsti ir kad vien tai, jog pareiškėjos materialinė padėtis sunki, neleidžia spręsti, kad egzistuoja visuma sąlygų, leidžiančių taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nenukreipti išieškojimo į paskutinį pareiškėjos gyvenamąjį būstą, nesudaro pagrindo nepriimti pareiškimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą ar kad jie negali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose.
27. Kaip nurodyta atskirajame skunde, duomenys, jog išieškojimas iš pareiškėjos L. S. vykdomas 53 bylose, buvo pateikti su pareiškimu – tai pažymėta prie pareiškimo pateiktame antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 2022 m. sausio 21 d. patvarkyme Nr. S-22-75-1463. Pareiškėja atskirajame skunde paaiškino, jog prašymą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto teikė konkrečioje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00450, kadangi būtent toje byloje buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis vienintelis nekilnojamasis turtas ir sprendžiama, jog jis bus parduodamas iš varžytynių. Pareiškėja pateikė duomenis iš minėtos vykdomosios bylos, jog likusi išieškoti suma tėra 536,92 Eur. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas turėtų įvertinti būtent nagrinėdamas pareiškimą iš esmės.
28. Pažymėtina, kad, prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Tačiau nurodytos galimybės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į procesą įtraukti iškėlus civilinę bylą nepaneigia ieškovo pareigos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš karto nurodyti ieškinyje, nes naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas sunkina procesą ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straipsnis). Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Atsižvelgiant į tai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kad pareiškėja turėjo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis visus dėl josišieškojimus vykdančius antstolius ir visus išieškotojus, kurių naudai vyksta išieškojimas, taip pat nesudaro pagrindo nepriimti pareiškimo.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo pagrindo pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto trūkumų šalinimą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.