Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įgalioto asmens nepaskyrė, procesiniai dokumentai jam įteikti , apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Nustatyta, jog šalys susituokė 2003-11-15 ( b.l.7 ). Santuokoje susilaukė sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l.8). (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė dukterį V. M., kurios tėvu vaiko gimimo nurodytas atsakovas M. M..

Teismo nuomone, yra sąlygos santuokai nutraukti , nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kadangi šalys nededa pastangų nutrūkusiems ryšiams atkurti, jau keletą metų gyvena skirtingose šalyse ir nebesiekia vėl gyventi sykiu ( CK 3.61 str.). Sutuoktiniai bendrai nebetvarko šeimos ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl gyvens kartu santuokinį gyvenimą bei ves bendrą ūkį ( CK 3.53 str. 1, 2 d.). Kadangi ieškovė reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, taikomojo termino prašo neskirti, todėl terminas susitaikyti nenustatomas ( CK 3.54 str. 4 d.).

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės galimas dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30,3.35–3.36,3.85,3.92,3.109 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.60 st.3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Šie sutuoktinio elgesio atvejai , kurie nekelia abejonių dėl jo kaltės.Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 str.3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Pagal CPK 12 str.įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str. reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus , kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Dėl to, būdamas nepriklausomas ir nešališkas, teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Tiek įstatyme, tiek teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nereikalaujama, jog aplinkybės būtų absoliučiai įrodytos, jų konstatavimui užtenka įrodymų, kurie būtų pakankami ir leistų daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą.Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę nurodė, jog šis nebuvo lojalus, nerėmė jos moraliai ir materialiai, žemino ją. Vertindamas įrodymus, teismas daro išvadą, jog šie teiginiai neįrodyti. Ieškovė apart atstovės paaiškinimų nepateikė konkrečių įrodymų, jog atsakovas iki šalių išsiskyrimo ( jo išvykimo į užsienį) būtų visiškai nesirūpinęs šeima, ją palikęs tik dėl nuo jo vieno priklausančių priežasčių. Sykiu nenustatyta ir tokių ieškovės elgesio ar pan. faktų, kurie leistų nuspręsti dėl jos kaltės. Kadangi nenustatyta nė vieno sutuoktinio konkreti kaltė dėl santuokos iširimo, šalys daug metų gyvena atskirai, nepateikta įrodymų ,jog jos būtų siekusius atkurti šeiminius ryšius , konstatuojama , jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo dydžio

Kaip minėta, santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovės paaiškinimu nustatyta, jog jau ne vieneri metai berniukas gyvena su motina, šiuo metu laikinai ne Lietuvoje, su tėvu nebendrauja. Iš dokumentų, Kukshafeno nepilnamečių reikalų tarnybos rašto matyti, jog vaikui ir motinai nuomai paskirtas butas, ten gyvenimo sąlygos vaikui tinkamos ( b.l.10-16, ). Kukshafeno mieste VFR (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą ( b.l.18). Be to, 2013-05-16 ieškovė pagimdė dukterį V. M., kurios tėvu vaiko gimimo nurodytas atsakovas M. M.. Kadangi vaikas gimė motinai esant santuokoje, jos sutuoktinio tėvystė santuokoje gimusio vaiko atžvilgiu atliekama santuokos liudijimo pagrindu ( CK 3.140 str.).Atsakovo gyvenimo vieta ir sąlygos teismui nežinomos.

Tėvams gyvenant skyrium ir esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šį ginčą turi spręsti teismas ( CK 3.169 str. ). Sprendžiant su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teismas vadovaujasi taisykle, kad kilęs tarp jų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą ( LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO 2002 m. birželio 21 d. NUTARIMO Nr. 35 3 p.). Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra įvertinama kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras ( 4 p.). Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Šis teismas yra suformavęs taisykles, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; 3) kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; 4) požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; 5) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; 6) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002).Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auginti ir auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. V. D., byla Nr. 3K-3-383/2008) .Teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007 ).

Teismas daro išvadą, jog vaiko interesams šiuo metu labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Tokia išvada daroma dėl tokių motyvų.Vaikas jau ne vieneri metai gyvena tik motina, su tėvu nebendrauja. Motina turi tinkamas, saugias vaiko gyvenimui sąlygas, (duomenys neskelbtini) lanko mokyklinio ugdymo įstaigą, motina augina ir kitą vaiką.

Ieškovė ir jos atstovė nesuformulavo jokio reikalavimo dėl dukters R. V. M., kurios tėvu įrašytas atsakovas. Sutinkamai su CK 3.59,3.62, CPK 385 str., nutraukiant santuoką, teismas turi nuspręsti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo. CPK 376 str. leidžia teismui atsižvelgiant į teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes priimti sprendimą ir dėl tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Dėl šios priežasties teismas savo iniciatyva sprendžia ir dėl R. V. M. gyvenamosios vietos nustatymo. Aukščiau nurodytais motyvais jos gyvenamoji vieta nustatoma pas motiną.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Išnagrinėjęs civilinę bylą bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui, nes, nutraukus šalių santuoką, turi būti užtikrintas vaiko materialinis išlaikymas (CK 3.194 str.).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės. Sprendžiant kiek kuris iš tėvų turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsižvelgiama į tą, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė duktė , todėl šiuo metu ji laikinai nedirba. Atsakovo pajamos nežinomos, Lietuvoje registruoto turto jis neturi. Vertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str.1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai( LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004, 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo( 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006).

Ieškovės ir atstovės paaiškinimais apie išlaidų būtinų sūnui išlaikyti dydį nustatyta, jog tam reikalinga apie 800 Lt. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai.

Nenustatyta priežasčių dėl kurių reiktų nukrypti nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo. Iš atsakovo priteisiamas 400 Lt išlaikymas kasmėnesinėmis išmokomis artimas kasacinio teismo formuojamai tuo klausimu praktikai. Byloje duomenų apie tai, jog atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo nėra.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia vaikui išlaikymo daugiau nei 3 metai. Sutinkamai su CK 3.200 str., išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas ne ilgesnį nei šis laikotarpį.Tokiu būdu atsakovas skolingas išlaikymo vaikui 14400 Lt ( 400 Lt x 36 mėn.).

Teismo iniciatyva R. V. M. išlaikymas nenustatomas, nes toks reikalavimas nereiškiamas, preziumuojama, jog išlaikymą tėvai teikia tarpusavio sutarimu.

Sutinkamai su CPK 96 str., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Šiame ginče ieškovė sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio. Nuo mokesčio pagal reikalavimą dėl išlaikymo vaikui ji pagal įstatymą atleista.

Sprendimu dalinai patenkinti ieškovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, jo įsiskolinimo priteisimo. Pagal patenkintus reikalavimus skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis ( ištuoka, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas -143 Lt, vaiko išlaikymas 144 Lt ( 400 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.) .Viso žyminio mokesčio 287 Lt, iš jo 143 Lt sumokėta ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str.,88 str.1 d., 376 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai .

Santuoką tarp A. M., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CM skyriuje, įrašo Nr.482, nutraukti dėl jų abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalių pavardes palikti nepakeistas.

Šalių sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motinos A. M. gyvenamąja vieta.

Priteisti iš M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt iki vaiko pilnametystės kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos , t.y. 2013-03-04.

Priteisti iš M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už tris metus iki kreipimosi į teismą dienos 14400 ( keturioliką tūkstančių keturis šimtus) Lt.

Priteistų kasmėnesinių periodinių išmokų kaip nepilnamečio vaiko išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskirti A. M..

Priteisti iš M. M., a.k(duomenys neskelbtini) A. M. jos sumokėto žyminio mokesčio 143 Lt .

Priteisti iš M. M., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 144 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.