Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1782-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: 2A-1782-254/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: E. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir KO“
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. P., R. P., M. M., R. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-1782-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00213-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir KO“ ieškinį atsakovui E. B. ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrida ir KO“ dėl tvoros naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. P., R. P., M. M., R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ingrida ir KO“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu ir prašė nustatyti naudojimosi tvora, esančia (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininkės S. M. 2019 m. lapkričio 4 d. sudarytą planą, ieškovei paskiriant naudotis tvoros dalimi – 10,14 m, esančia tarp taškų 8-9; atsakovui paskiriant naudotis tvoros dalimi – 28,36 m, esančia tarp taškų 6-7-8. Nurodė, kad viešajame registre registruoti šie statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): buitinis korpusas, šiltnamis, sandėlis ir tvora. Šių statinių, tame tarpe ir tvoros, eksploatacijai nuomos pagrindu buvo suteiktas žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pažymėjo, kad kiekvienas bendraturtis pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs atitinkamas statinių dalis sudarė šioms statinių dalims naudotis atitinkamas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis M. M., R. K., R. P. ir A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo tvorą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras ilgis 368,49 m, esančią (duomenys neskelbtini). Šios tvoros atitinkamas dalis pagal pirkimo–pardavimo sutartis atsakovas ir tretieji asmenys M. M., R. K., R. P. ir A. P. įsigijo iš ieškovės. Nurodė, kad iš pridedamo VĮ Registrų centro Turto ir matavimų vertinimo ir sertifikavimo skyriaus 2019 m. spalio 14 d. tvoros dalių apskaičiavimo matyti, kad bendras tvoros ilgis yra 368,49 m. Tuo tarpu, M. M. įsigijo 98,64 m tvoros, R. K. – 70,94 m, A. ir R. P. – 160,41 m, atsakovas – 28,36 m, ieškovei priklauso –10,14 m. Nurodė, kad su atsakovu kilo ginčas dėl 2836/36849 tvoros dalies, kurią atsakovas įsigijo iš ieškovės pagal 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, naudojimosi tvarkos, su kitais bendraturčiais ginčų dėl tvoros naudojimosi tvarkos nėra. Pažymėjo, kad ieškovei priklausanti tvoros dalis teismui pateiktame matininkės plane pažymėta tarp taškų 8-9, o atsakovui priklausanti tvoros dalis pažymėta tarp taškų 6-7-8. Pažymėjo, kad prie atsakovui priklausančios žemės nuomos sutarties pridėtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta „E“, kur stovi ir jo įsigyta tvoros dalis. Ieškovės teigimu, atsakovas neginčija jam priklausančios tvoros dalies buvimo vietos, tačiau teigia, kad jam turi priklausyti ne 28,36 m tvoros, o 30,89 m kartu su vartais, kurie, atsakovo nuomone, yra tvoros priklausinys. Ieškovė nurodė, kad vartai nėra tvoros priklausinys ir jų ilgis įeina į bendrą tvoros ilgį ir sudaro vientisą statinį. Ieškovės vertinimu, atsakovas nesutinka nustatyti tvoros naudojimosi tvarkos pagal ieškovės siūlomą planą turėdamas neteisėtą siekį naudotis didesne tvoros dalimi, negu jis įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

2. Atsakovas E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad jis asmeniškai naudojasi tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri MB „Alytaus geodezija” 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu plane yra tarp taškų 8-20, kitomis nurodytos tvoros dalimis nesinaudoja. Pažymėjo, kad jis pagal 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo ir nuomos teisių perleidimo sutartį ir susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo už 500 Eur įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 2836/36849 idealiąją ginčo tvoros dalį. Parduotos ginčo tvoros dalies dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į žemės sklypo teritorijos dalies, priskirtos atsakovui, lokalizaciją. Nurodė, kad minėtoje pirkimo–pardavimo ir nuomos teisių perleidimo sutartyje ir susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nebuvo aptarta naudojimosi tvora ir buvusių vartų tvarka, todėl tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl ginčo tvoroje esančios vartų dalies. Nurodė, kad šiuo metu tarp naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtų taškų 7-20 atsakovas yra pastatęs atskirus vartus, kuriais jis naudojasi asmeniškai, o ieškovė yra įrengusi vartus tarp taško „20“ ir pastato, pažymėto indeksu „MN“. Atsakovo teigimu, esama faktiškai nusistovėjusi naudojimosi ginčo tvoros dalimi, kuri pagal MB „Alytaus geodezija” 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu plane yra tarp taškų 8-20, yra protinga ir atitinka ginčo žemės sklypo teritorijos panaudojimą.

Atsiliepimas

3. Ieškovė UAB „Ingrida ir KO“ atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas teikdamas priešieškinį, turėjo kartu pateikti tinkamą ir atitinkantį racionalumo bei mažiausia įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą. Pažymėjo, kad atsakovas nėra pateikęs projekto dėl naudojimosi bendru daiktu (tvora) naudojimosi tvarkos nustatymo, vadovaujasi tik žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu. Ieškovės teigimu, atsakovas siekia nepagrįstai patenkinti tik savo interesus, neatsižvelgdamas į ieškovės ir kitų bendraturčių interesus. Įvertinus tai, kad atsakovas priešieškiniu siekia nusistatyti, jog tvoros dalimi tarp taškų 8-20 pažymėtų žemės sklypo plane, parengtame 2019 m. vasario 18 d. MB „Alytaus geodezija“ matininko E. Z., naudosis asmeniškai, ieškovės vertinimu, taip atsakovas nepagrįstai siekia apriboti ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausančią tvoros dalį, nesiūlydamas kitų racionalių variantų dėl naudojimosi tvarkos.

4. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė naudojimosi tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininkės S. M. 2019 m. lapkričio 4 d. sudarytą planą dėl tvoros naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovei UAB „Ingrida ir Ko“ paskiriant naudotis tvoros dalimi – 10,14 m, esančia tarp taškų 8-9; atsakovui E. B. paskiriant naudotis tvoros dalimi – 28,36 m., esančia tarp taškų 6-7-8. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 565 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad viešajame registre įregistruoti šie statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): buitinis korpusas, šiltnamis, sandėlis ir tvora. Nustatė ir tai, kad šių statinių, tame tarpe ir tvoros, eksploatacijai nuomos pagrindu buvo suteiktas žemės sklypas, kuris nuosavybės teisės priklauso Lietuvos valstybei, kiekvienas bendraturtis, pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs atitinkamas statinių dalis, sudarė šioms statinių dalims naudotis atitinkamas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Iš viešojo registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis M. M., R. K., R. P. ir A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo tvorą, bendras ilgis 368,49 m, esančią (duomenys neskelbtini). Nustatė ir tai, kad ginčo tvoros atitinkamas dalis pagal pirkimo–pardavimo sutartis atsakovas ir tretieji asmenys M. M., R. K., R. P. ir A. P. įsigijo iš ieškovės.

8. Teismas konstatavo, kad byloje tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl 2836/36849 tvoros dalies, kurią atsakovas įsigijo iš ieškovės pagal 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovei priklausančios tvoros dalies naudojimosi tvarkos. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl atsakovo įsigytos tvoros dalies, kurios ilgis 28,36 m naudojimosi tvarkos, ieškovės plane pažymėtos tarp taškų 6-7-8, ir kurią ji pagal pateiktą ieškinį siūlo naudotis atsakovui, bei analogiškai atsakovo plane pažymėta tarp taškų 8-7, nėra. Ginčas kilo dėl papildomos 2,53 m ilgio tvoros dalies, kuri nepriklauso atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir kuria atsakovas savo priešieškiniu siekia papildomai naudotis.

9. Teismas iš atsakovo pateikto žemės sklypo naudojimosi plano sprendė, kad atsakovas sieja tvoros naudojimą su nuomojamo žemės sklypo, naudojimo tvarkos plane pažymėtą „E“, riba, pagal kurią tuomet atsakovui tektų 30,89 m tvoros, nors jis yra įsigijęs 28,36 m tvoros. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog šis naudojimosi tvarkos planas su jokiomis institucijomis nebuvo suderintas ir buvo sudarytas tikslu ne nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, o tik pažymėti atsakovui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atiteksiantį nuomojamo žemės sklypo dydį, t. y., 663 kv. m. plotą. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino trečiojo asmens NTŽ atstovas. Minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2019 m. gegužės 22 d. susitarimas dėl 1998 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos pakeitimo, pagal kurį nustatyta, kokio dydžio nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalys atitenka ieškovei – 0,1686 ha, ir kokia atsakovui – 0,0633 ha, pagal šio susitarimo 5 punktą prie susitarimo pridedamas išnuomojamo žemės sklypo dalių planas yra neatskiriama susitarimo dalis. Teismas konstatavo, kad su atsakovu sudarytu susitarimu ir prie jo pridedamu planu buvo siekiama nurodyti tik žemės sklypo dalių dydžius, o ne jų naudojimosi tvarką, todėl vien klaidingai nurodytas šio plano pavadinimas negali patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

10. Teismas, atmetęs atsakovo argumentą, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, sprendė, jog nėra pagrindo suteikti atsakovui naudotis didesne nei jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tvoros dalimi kitiems bendraturčiams priklausančių dalių sąskaita ir tokią tvoros dalį susieti prie preliminariai nurodyta žemės sklypo riba, kuri ateityje gali kisti. Teismas pažymėjo, kad antraeiliai statiniai, tame tarpe ir tvora, nėra savarankiški daiktai, jie yra reikalingi tam, kad ne žemės sklypo nuomotojai, o visi statinių, esančių nuomojamame žemės sklype, bendraturčiai galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, t. y., šiuo atveju tvora yra skirta ne žemės sklypui, bet jame esantiems statiniams apsaugoti, todėl nėra pagrindo jos naudojimo tvarką sieti su atsakovo nuomojamo žemės sklypo riba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad neturi pagrindo vadovautis atsakovo nurodytu kriterijumi dėl vartų naudojimosi tvarkos nustatymo ir tenkinti tokį atsakovo reikalavimą. Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas naudotis didesne nei jam priklauso turto dalimi, savo priešieškiniu privalėjo spręsti kompensavimo klausimą už jam tenkančią didesnę turto dalį, teisingai už ją atlyginant kitiems bendraturčiams – šiuo atveju ieškovei, tačiau prašydamas nustatyti tvoros naudojimosi tvarką, šio klausimo nesprendė.

11. Teismas sprendė, kad atsakovo siūloma ginčo tvoros naudojimosi tvarka pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes galimybė atsakovui naudotis tvoros dalimi yra numatoma ieškovei tenkančios tvoros dalies sąskaita. Teismas laikė, kad tokia tvarka neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų ir yra neteisėta, nes paskirtos naudotis dalys skiriasi nuo šalims tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama, o tai sudaro pagrindą atmesti atsakovo priešieškinį. Be to, atsakovo nurodyta naudojimosi tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas tik vienam iš bendraturčių – atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktas planas yra ydingas ir neinformatyvus, nes jame nenurodyta tvoros naudojimosi tvarka tarp kitų bendraturčių, jame neatsispindi, kokiomis konkrečios tvoros dalimis naudosis kiti bendraturčiai, kaip keisis jų naudojamos tvoros dalys. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo pateiktą planą pripažino netinkamu.

12. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pagal 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.6 punktą prie jo įsigytos tvoros dalies esanti vartų dalis yra tvoros priklausinys, todėl jam priklauso ne 28,34 m tvoros ilgio, o 30,89 m. Teismas iš VĮ Registrų centro Turto ir matavimų vertinimo ir sertifikavimo skyriaus 2019 m. spalio 14 d. tvoros dalių apskaičiavimo nustatė, kad bendras tvoros ilgis yra 368,49 m, ieškovei parduodant atsakovui ir tretiesiems asmenims atitinkamas tvoros dalis, jų ilgiai buvo paskaičiuoti ir nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyse atsižvelgiant į bendrą tvoros ilgį. Iš minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių teismas nustatė, kad M. M. įsigijo 98,64 m tvoros, R. K. 70,94 m, A. ir R. P. 160,41 m, atsakovas 28,36 m., o ieškovei priklauso – 10,14 m, viso tai ir sudaro bendrą 368,49 m tvoros ilgį. Tokiu būdu, pasak teismo, jeigu vartų ilgis būtų papildomai pridedamas prie atsakovo įsigytos tvoros ilgio, būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai, nes atsakovas be teisėto pagrindo įsigytų papildomus 2,53 m visos tvoros, todėl kažkuriam iš bendraturčių jo naudojamos tvoros ilgis turėtų mažėti 2,53 m.

13. Teismas iš viešojo registro išrašo nustatė, kad atsakovas dėl nupirktos tvoros dalies turi įsipareigojimą ją įkeisti. Pažymėjo, kad byloje esanti vertinamo turto fotografija padaryta atliekant įkeičiamo turto vertinimą, patvirtina, jog buvo nufotografuota atsakovo konkreti perkama tvoros dalis, iš kurios matyti, kad atsakovas siekė įsigyti, o vėliau ir įsigijo tvoros dalį be vartų. Pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto naudojimosi tvarkos plano matyti, jog atsakovo perkama reali tvoros dalis ir konkreti jos vieta, naudojimosi tvarkos plane pažymėta nuo taško 8 iki 7, kas sudaro 28,34 m. Nurodė, kad ši aplinkybė 2019 m. vasario 21 d. buvo suderinta tarp atsakovo ir ieškovės bei buvo patvirtinta jų parašais. Pažymėjo, kad ir pats atsakovas savo priešieškiniu pripažino, kad jam parduotos tvoros dalies dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos dalies, priskirtą atsakovui, lokalizaciją.

14. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto plano matyti, kad jame nurodyta visiems bendraturčiams priklausančios tvoros naudojimosi tvarka: jame pažymėta bendraturčiams A. M. ir A. P. su R. K. priklausančių tvoros dalių naudojimosi tvarka, jau patvirtinta notarinėmis pirkimo–pardavimo sutartimis ir įregistruota viešajame registre, ir kurios jau negalima keisti, ir likusiems bendraturčiams likusi tvoros dalis nuo taško 6 iki 14, dėl kurios naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Šioje nurodytoje tvoros naudojimo tvarkoje kiekvienam bendraturčiui tenkanti reali tvoros dalis atitinka idealias dalis, kurias bendraturčiai įsigijo nuosavybė teise pagal pirkimo– pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad kiti bendraturčiai neprieštaravo ieškovės pateiktam tvoros naudojimosi tvarkos nustatymui.

15. Teismas iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1398-547/2020 nustatė, kad buvo iškelta civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl šioje byloje ginčo tvoros dalies – vartų, kuriuos šioje nagrinėjamoje byloje siekia papildomai naudotis atsakovas. Prijungtoje byloje esančiame atsakovo atsiliepime taip pat nurodytos analogiškos, kaip ir priešieškinyje, aplinkybės, į ką buvo atsižvelgiama parduodant atsakovui tvoros dalį, kuri, atsakovo teigimu, yra priskirta naudotis asmeniškai atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad nors 2019 m. gegužės 10 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi šalys ir neaptarė bei nenustatė perkamos tvoros dalies naudojimosi tvarkos, tačiau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dar 2019 m. vasario 21 d. prieš sudarant 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, buvo aiškiai išreikšta šalių valia dėl konkrečios (realios) tvoros dalies ir tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atsakovo tvoros dalies naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y., dėl atsakovo perkamos tvoros dalies konkrečios buvimo vietos, ir pagal tokią faktiškai susiklosčiusią situaciją atsakovas ir naudojosi jam tenkančia tvoros dalimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent tokią naudojimosi tvarką savo ieškiniu ir prie jo pridedamu planu ieškovė teismo ir prašo nustatyti. Be to, iš byloje ieškovo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad atsakovui priskiriama konkreti tvoros dalies vieta yra prieš atsakovui priklausantį pastatą.

16. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad patvirtinus ieškovės prašomą nustatyti tvarką atsakovas negalės patekti į nuomojamą žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad nustačius tvoros naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovas, įgijęs teisę naudotis konkrečia tvoros dalimi, turės visas galimybes rengti statybų ir kitus projektus, gauti leidimus dėl statinių statybos, rekonstrukcijos, tame tarpe ir įsirengti jam priklausančioje tvoros dalyje vartus. Teismas pastebėjo, kad prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį šalys ir buvo sutarę, kad atsakovas, pirkdamas tvoros dalį be vartų, vartus įsirengs pats. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio žemės plano matyti, jog atsakovui priklausantis statinys ribojasi su bendro naudojimo keliu, tai reiškia, kad atsakovas turi galimybę prie jam priklausančių pastatų patekti iš šiaurinės pusės. Teismas įvertino ir tai, kad ginčo dėl atsakovo įsigytos tvoros dalies, kurios ilgis 28,36 m, naudojimosi tvarkos, ieškovės plane pažymėtos tarp taškų 6-7-8, ir kurią ji pagal pateiktą ieškinį siūlo naudotis atsakovui, bei analogiškai atsakovo plane pažymėta tarp taškų 8-7, nėra – atsakovas neginčija ieškovės plane jam priskirtos naudotis tvoros dalies, todėl laikytina, kad atsakovas šioje dalyje pripažįsta tokį tvoros naudojimosi tvarkos faktą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas ieškinį tenkino.

VIII. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktą 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi tvarkos planą. Pažymėjo, kad minėtas planas buvo sudarytas ne tik dėl atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies dydžio nustatymo, bet ir šios dalies ribų nustatymui, kad atsakovas žinotų, kuria žemės sklypo dalimi gali naudotis. Pažymėjo ir tai, kad šalys prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą aptarė ir atsakovo patekimo į priskirtą teritoriją klausimą, t. y., susitarė, kad bendrai naudosis vartais, kurie yra prie priskirtos teritorijos pietinės dalies. Pasak atsakovo, nurodytą aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ieškovės atstovas. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovės atstovas nepatvirtino, kad šalys buvo susitarę, jog atsakovas pats pasistatys kitus vartus.

17.2. Atmestinas teismo argumentas, kad patenkinus priešieškinį, atsakovui būtų suteikta teisė naudotis didesne tvoros dalimi nei jam priklauso. Pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvora tvarka nekeičia bendraturčių idealių dalių. Be to, priešingai nei nurodo teismas, žemės sklypo ribų patikslinimas neįtakoja esamos tvoros lokalizacijos.

17.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas priešieškiniu nesiūlė ieškovei kompensacijos už jam tenkančią tvoros dalį. Pažymėjo, kad teismas pats galėjo priteisti atitinkamą kompensaciją ieškovei, kurios dydis apskaičiuotas pagal dalies pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą tvoros kainą. Atsakovo nuomone, ieškovė objektyviai neturi poreikio naudotis ta vartų dalimi, per kurią galima patekti tik į atsakovui priskirtą teritoriją.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ingrida ir KO“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės teigimu, apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, neargumentuotas, jame nenurodyta, kokios aplinkybės patvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (apeliacinio skundo pagrindas). Pažymėjo, kad apeliantas nenurodė, kokių aplinkybių teismas neįvertino. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nurodė nustatytas faktines aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pažymėjo, kad atsakovui buvo perleista 28,36 m ginčo tvoros, perleidžiama tvoros dalis buvo žymėta MB „Alytaus geodezija“ parengtame naudojimosi tvarkos plane. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vartų ilgį pridėjus prie atsakovo įsigytos tvoros ilgio, būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai, nes atsakovas be teisėtų pagrindo kitų bendraturčių sąskaita įgyti papildomus 2,53 m ginčo tvoros.

19.2. Nepagrįstai atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi tvarkos planas buvo sudarytas tik siekiant pažymėti po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atiteksiančią žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, 8 punktu, parduodant ar išnuomojant valstybei priklausantį žemės sklypą keliems asmenims turi būti parengtas žemės sklypo planas su išskirtomis dalimis, reikalingomis konkrečiam statiniui eksploatuoti. Pažymėjo, kad ieškovė prieš perleisdama statinio dalį susitarė su atsakovu, kuri žemės sklypo dalis yra reikalinga perleidžiamam statiniui eksploatuoti ir kuria atsakovas po pastato dalies perleidimo naudosis. Nurodė, kad nors minėtame plane ginčo vartai patenka į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį, tačiau nėra įrodymų, jog šalys tarėsi dėl jų pardavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

XX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Byloje kilo ginčas dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo statinio (tvoros) naudojimosi tvarkos nustatymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys bendrąja daline nuosavybės teise valdo statinius (buitinį korpusą, šiltnamį, sandėlį ir tvorą), esančius (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 368,49 m, šios tvoros atitinkamas dalis pagal pirkimo–pardavimo sutartis atsakovas ir tretieji asmenys įsigijo iš ieškovės: atsakovas 2836/36849 tvoros dalį (28,36 m), trečiasis asmuo R. K. 7094/36849 tvoros dalį (70,94 m), tretieji asmenys A. P. ir R. P. 5347/12283 tvoros dalį (160,41 m), trečias asmuo M. M. 27/100 tvoros dalį (98,64 m), ieškovei priklauso 30959/1228300 tvoros dalis, t. y. 10,14 m (1 t., b. l. 33–67). Nustatyta ir tai, kad kiekvienas bendraturtis, pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs atitinkamas statinių dalis, sudarė šioms statinių dalims eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

23. Ieškovė UAB „Ingrida ir KO“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi tvora, esančia (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininkės S. M. 2019 m. lapkričio 4 d. sudarytą planą, ieškovei paskiriant naudotis tvoros dalimi – 10,14 m, esančia tarp taškų 8-9; atsakovui paskiriant naudotis tvoros dalimi – 28,36 m., esančia tarp taškų 6-7-8. Atsakovas E. B. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti naudojimosi ginčo tvora tvarką, pagal MB „Alytaus geodezija” 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu planą, atsakovui paskiriant naudotis tvoros dalimi tarp taškų 8-20.

24. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas laikė, kad atsakovo prašoma nustatyti ginčo tvoros naudojimosi tvarka yra netinkama, pažeidžianti tiek ieškovės, tiek kitų bendraturčių teises ir interesus, nes atsakovas siekia naudotis 30,89 m tvoros dalimi, nors nuosavybės teise jis yra įsigijęs tik 28,36 m tvoros. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai sieja tvoros naudojimo tvarką su atsakovo nuomojamo žemės sklypo riba nurodyta MB „Alytaus geodezija“ 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu plane, nes šis planas yra skirtas tik nustatyti nuomojamo žemės sklypo dalis, bet ne naudojimosi tvarką. Teismas sprendė, kad atsakovas, reikalaudamas nustatyti naudojimąsi didesne tvoros dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise, turėjo reikšti reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

25. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad MB „Alytaus geodezija“ 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu plane šalys susitarė ne tik dėl atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies dydžio nustatymo, bet ir šios dalies ribų nustatymo, kad atsakovas žinotų, kuria žemės sklypo dalimi gali naudotis. Pažymėjo, kad šalys prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą susitarė, kad bendrai naudosis vartais, kurie yra prie atsakovui priskirtos teritorijos pietinės dalies. Atsakovo teigimu, teismas, laikydamas, kad nustačius atsakovo prašomą naudojimosi tvora tvarką, atsakovui tenka didesnė nei ideali tvoros dalis, turėjo spręsti kompensacijos priteisimo ieškovei klausimą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Taip pat teismas turi taikyti minėtą interesų derinimo principą ir pasisakyti, kokia bendrosios nuosavybės teise turimų objektų naudojimosi tvarka geriausiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatymas iš teismo reikalauja siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018 ir joje nurodyta praktika).

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

29. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas tarp šalių kyla dėl 2,53 m ginčo tvoros dalies (vartų) naudojimosi tvarkos, t. y., atsakovas siekia, kad šia tvoros dalimi jis naudotųsi asmeniškai. Apeliantas savo siekį naudotis didesne tvoros dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise grindžia MB „Alytaus geodezija“ 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu planu, kuriame 2,53 m tvoros dalis, pažymėta plane tarp taškų 7-20 yra prie atsakovui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies.

30. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar teismas pagrįstai atsisakė nustatyti ginčo nekilnojamu daiktu (tvora) naudojimosi tvarką pagal atsakovo siūlymą, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas iš ieškovės nuosavybės teise pagal 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgijo 28,36 m tvoros dalį. Ieškovės atstovas direktorius V. V. 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys žodžiu susitarė, kuri tvoros dalis parduodama, vartai tuo metu jau buvo ir priklausė ieškovei, dėl jų perleidimo atsakovui nebuvo susitarta, ieškovė leido žodžiu laikinai naudotis ginčo vartais, kol atsakovas pasidarys atskirus vartus (2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 5 min – 1 val. 13 min.). Atsakovo atstovas taip pat 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo vartai sandorio sudarymo metu buvo, tuo tarpu atsakovas posėdžio metu patvirtino, jog sutiktų iš ieškovės nupirkti ginčo vartus (2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 57 min – 1 val. 16 min.). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šalys buvo susitarę, jog minėtais vartais naudosis bendrai. Be to, atsakovas statinių iš ieškovės įsigijimui buvo paėmęs paskolą (2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktas), tuo tikslu buvo atliktas turto vertinimas ir iš 2019 m. balandžio 1 d. turto vertinimo ataskaitoje esančios vertinamo turto foto fiksacijos, matyti, kad buvo vertinama įsigyjama tvoros dalis be vartų (1 t., b. l. 167).

31. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalys sudarydamos 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo susitarę, kad atsakovas tvoros dalį įsigyja be vartų (iki vartų), priešingu atveju, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebūtų sutikęs šią tvoros dalį (vartus) antrą kartą nusipirkti iš ieškovės. Vadinasi, atsakovas neturėjo pagrįsto lūkesčio, kad 2,53 m ginčo tvoros dalimi (vartais), kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei, jis galės naudotis asmeniškai. Dėl to nustačius tvoros naudojimosi tvarką pagal atsakovo siūlymą, ne tik, kad jam paskiriamos dalies dydis neatitiktų jo dalies turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau ieškovė netektų teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančios tvoros (vartų) dalimi, kuria gera valia laikinai buvo leidusi naudotis atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvora tvarka nepagrįstai suteiktų pirmenybę atsakovui, pažeistų ieškovės nuosavybės teisę ir paskirta dalis ženkliai (2,53 m) skirtųsi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai ieškovei nebūtų kompensuojama. Be to, iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ginčo vartai yra vientisas objektas (1 t., b. l. 133–134). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1398-547/2020 esančiame 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Ingrida ir KO“ pareiškimą dėl vartų konstrukcijos pakeitimo ir metalinių konstrukcijų pasisavinimo, nustatyta, kad įvažiavimo į teritoriją vartai yra nuo Šiltnamių gatvės, vartus sudaro dvi dalys metalinių konstrukcijų (prijungtos b. l. 4–7). Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegijos vertinimu, naudojimosi tvarkos nustatymas, kai dalimi vartų naudosis atsakovas, kita dalimi ieškovė gali sudaryti prielaidas ateityje kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Tuo tarpu apelianto nurodytą aplinkybę, kad ieškovė nesinaudoja ginčo vartais 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu paneigė direktorius V. V., pažymėdamas, kad ketina vartus pertvarkyti (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 21 min).

32. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas sutinka naudotis tvoros dalimi jo pateiktame plane pažymėta tarp taškų 8-7, bei analogiškai ieškovės plane pažymėtos tarp taškų 6-7-8 dalimi, kas būtent ir sudaro atsakovo įsigytus 28,36 m tvoros. Vadinasi, byloje nėra ginčo dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančios tvoros dalies naudojimosi tvarkos, o atsakovas siekia neatlygintinai papildomai naudotis jo plane pažymėta tvoros dalimi tarp taškų 7-20, kas sudaro 2,53 m. Tokiu atveju atsakovas turėtų spręsti kompensacijos klausimą už jam tenkančią papildomą bendrai valdomo turto dalį. Teisėjų kolegija, įvertindama apelianto argumentą, kad teismas turėjo savo iniciatyva išspręsti kompensacijos ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę tvoros dalį nei jam priklauso nuosavybės teise klausimą, pažymi, kad teismas bylą nagrinėjo pagal ieškovės ieškinyje ir atsakovo priešieškinyje suformuotas ribas ir jų neperžengė (CPK 135 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo). Pažymėtina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui priešieškiniu nepareiškus reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už atsakovui teksiančią didesnę nei idealioji bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto dalį, kuomet ieškovė nesutinka gauti kompensaciją ir siekia realiai ir faktiškai naudotis jai priklausančiu turtu, todėl teismas, nenustatęs pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį ir nepasisakydamas dėl kompensacijos priteisimo, nepadarė nei materialiosios, nei procesinės teisės pažeidimo, dėl ko būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

33. Atmestinas apelianto argumentas, kad tvoros riba turi sutapti su atsakovo nuomojamo žemės sklypo riba nurodyta MB „Alytaus geodezija“ 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu plane. Pažymėtina, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (toliau – Taisyklės), 8 punktu, parduodant ar išnuomojant valstybei priklausantį žemės sklypą keliems asmenims turi būti parengtas žemės sklypo planas su išskirtomis dalimis, reikalingomis konkrečiam statiniui eksploatuoti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas planas buvo pateiktas trečiajam asmeniui NŽT, siekiant pažymėti po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovui atiteksiančią nuomojamo žemės sklypo dalį, kaip tai numatyta Taisyklių 8 punkte. Taigi, MB „Alytaus geodezija“ 2019 m. vasario 18 d. naudojimosi žemės sklypu plane yra nustatyta tik nuomojamo žemės sklypo dalis ir jos vieta sklype, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turi teisę naudotis visa tvora, kuri patenka į jam priskirtos žemės sklypo dalies ribą. Be to, MB „Alytaus geodezija“ 2019 m. vasario 18 d. plane nurodyta, kad atlikus geodezinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje linijų ilgiai ir plotai gali keistis (1 t., b. l. 158). Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantas, jo nuomojamo žemės sklypo riba gali keistis. Pažymėtina, kad minėtas žemės sklypas priklauso valstybei ir yra išnuomotas bylos šalims bei tretiesiems asmenims, todėl naudojimosi juo tvarkos planas turi būti suderintas su visais žemės sklypo nuomininkais ir jos savininku (valstybe, atstovaujama NŽT), tačiau toks planas byloje nėra pateiktas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad ginčo tvora turi sutapti su pažymėta atsakovo nuomojamo žemės sklypo riba minėtame plane.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto tvarkos nustatymo turi būti aiškus, rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai ir suprantamai išdėstyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys, nustatant jos dydį ir lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Atsakovo pateiktas MB „Alytaus geodezija“ 2019 m. vasario 18 d. planas, pagal kurį jis prašo nustatyti ginčo tvora naudojimosi tvarką, yra ydingas ir neracionalus. Šiame plane nenurodyta, kokia dalimi tvoros asmeniškai galės naudotis ieškovė. Pažymėtina, kad atsakovas siekia naudotis tvoros dalimi tarp taškų 8-20 (ilgis 30,89 m), tuo tarpu toliau einanti atkarpa 20-6 yra 16,41 m ilgio. Nors, kaip minėta, ieškovė nuosavybės teise valdo tik 10,14 m tvoros dalį. Pažymėtina, kad tretieji asmenys A. P. ir A. P., kuriems priklauso 160,41 m tvoros bei M. M., kuris valdo 98,64 m tvoros dalį, yra nusistatę tvoros naudojimosi tvarką, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl jų naudojamos tvoros ilgiai negali keistis. Trečiasis asmuo R. K. sutinka notarine tvarka nusistatyti jai priklausančios 70,94 m tvoros dalies naudojimosi tvarką (1 t., b. l. 84). Taigi, nustačius naudojimosi tvora tvarką pagal atsakovo pateiktą planą būtų neaišku, kokia dalimi tvoros naudosis ieškovė ir kiti bendraturčiai, be to atitinkamai atsakovui nustačius teisę naudotis didesne tvoros dalimi, nei jis turi nuosavybės teise, kitų bendraturčių turimos dalys sumažėtų. Įvertintina ir tai, kad atsakovas prašo nustatyti naudojimosi statiniu (tvora) tvarką pagal žemės sklypo planą, kuriame nurodyta ne tvoros, o kraštinių ilgiai ir pažymėtos gretimybės su šalia esančiais žemės sklypais.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, jog nustatyta naudojimosi ginčo tvora tvarka pagal ieškovės pateiktą planą yra neracionali ir iš esmės pažeidžia atsakovo ar kitų bendraturčių interesus ir trukdo naudotis daiktu pagal jo tiesioginę paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktame tvoros naudojimosi tvarkos plane aiškiai nurodyta kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis, kuris atitinka jų idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, nurodytas išsidėstymas sklype. Kadangi tarp šalių kilo konfliktas dėl vartų naudojimo, nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, šio konflikto būtų išvengta. Iš ieškovės pateikto plano matyti, kad atsakovui priskiriama tvoros dalis yra prieš jam priklausantį pastatą, o ginčo vartai yra būtent prie ieškovei priklausančio pastato. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuosavybės teise valdo dalį tvoros, todėl turi visas galimybes įsirengti atskirą įvažiavimą (vartus) ir taip patekti prie jam priklausančio pastato ir išvengti konfliktinių situacijų. Be to, pats apeliantas nurodė, kad gali patekti tiesiai į savo pastatą iš šiaurinės pusės per bendro naudojimo kelią (2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val.). Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateikta nuotrauka (1 t. b. l. 177). Tuo tarpu, vien aplinkybė, kad atsakovui galimai patogiau naudotis ieškovei priklausančia tvoros dalimi (vartais) patenkant prie savo statinių, negali sudaryti pagrindo leisti atsakovui naudotis didesne dalimi nekilnojamo turto nei jis įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi ir taip pat pažeisti ieškovės nuosavybės teisę.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismo patvirtinta naudojimosi tvora tvarka atitinka savininkų teisėtus interesus, jų bendro turto nuosavybės teisės dalis, yra racionali ir sudaro sąlygas geriau valdyti nuosavybę bei išvengti konfliktinių situacijų dėl bendro daikto naudojimo. Tuo tarpu atsakovo prašoma nustatyti tvoros naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę, nes suteikia atsakovui teisę naudotis didesne dalimi turto nei jam priklauso nuosavybės teise ir taip pat apriboja ieškovei galimybę patekti prie valdomų pastatų. Dėl nurodytų priežasčių teismas pagrįstai ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Ieškovė 2020 m. spalio 6 d. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti 400 Eur už atsiliepimo parengimą (2 t., b. l. 15–16), šias išlaidas patvirtina 2020 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l., 17). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 454,44 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apelianto atsakovo E. B. (CPK 93, 98 straipsniai).

38. Atmetus atsakovo E. B. apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 7,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 2 t., b. l. 20).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,80 Eur (septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas