Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-651-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-08
Bylos Nr.: e2A-651-855/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02706-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Via Lietuva“
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.10.4Prevencinis ieškinys

Civilinė byla Nr. e2A-651-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02706-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.1.19.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl reikalavimo uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybinė miškų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Via Lietuva“ vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena (toliau – ir magistralinis kelias) ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini)., koordinatės – (duomenys neskelbtini)0 (toliau – Žemės sklypas), panaikinimą, be kita ko, nurodant, įgaliojant, susitariant ar bet kaip kitaip pavedant bet kuriems asmenims imtis bet kokių nuovažos šalinimo ir (ar) kliūčių ieškovui patekti į Žemės sklypą sudarymo veiksmų kol bus užtikrintas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas ir įrengtas eksploatacijai nuolatinis ir nekliudomas ieškovo patekimo į Žemės sklypą būdas (šalutinis kelias, nuovaža ir (ar) kt.)). Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuriame ieškovas įrengė ūkį. Patekimas į Žemės sklypą yra įmanomas tik per nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena esančią nuovažą. Ieškovas dar nuo 2013 m. siekia išspręsti nuovažos nuo minėto kelio į Žemės sklypą įteisinimo klausimą. Ieškovas daugybę kartų kreipėsi į AB „Via Lietuva“ (buvusi valstybės įmonė (toliau – VĮ) Automobilių kelių direkcija)) bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl nuovažos įteisinimo, tačiau nei atsakovas, nei NŽT minėto klausimo ieškovui nepadėjo išspręsti, nesiėmė jokių veiksmų.

1.2. NŽT Vilniaus skyrius atliko patikrinimą vietoje ir surašė 2022 m. balandžio 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1252-(14.48.140.), kuriuo patvirtino, jog faktinis patekimas į Žemės sklypą yra įmanomas tik įrengiant nuovažą iš magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena. Atsakovė nurodė, jog iki kol bus pateiktos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir NŽT išvados, neinicijuos tolimesnių nuovažos šalinimo darbų.

Atsiliepimas

1.3. Atsakovė, atsakydama į pakartotinai ieškovo teiktą prašymą dėl nuovažos įteisinimo, nurodė, kad Kelių direkcija 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2-4365 „Dėl 2023-01-27 prašymo“ nuomonės, išdėstytos 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2-12905, dėl nuovažos įteisinimo galimybių, nepakeitė; kadangi pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 164 punktą, tokios techninės kategorijos magistraliniuose keliuose nuovažos ir sankryžos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų, nuovaža negalima; pažymėta, jog vadovaujantis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 5.7.20 papunkčiu „Įgyvendinti magistralinio kelio Nr. A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą iki 2024 m., rekonstruojant 74,1 km“, šiuo metu magistralinį kelią intensyviai rengiamasi etapais rekonstruoti į 4 eismo juostų kelią su lygiagrečiais pagrindiniam keliui jungiamaisiais keliais, skirtais tik vietiniam eismui (pagal analogą su jau rekonstruotu kelio ruožu nuo 16 iki 21,5 km); įgyvendinus projektą, į visus palei kelią esančius žemės sklypus bus galima patekti jungiamaisiais keliais, todėl tiesioginių nuovažų nuo tokios kategorijos magistralinio kelio į žemės sklypus išvis neliks.

1.4. Atsakovė 2024 m. gegužės 10 d. raštu informavo ieškovą, kad magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km. I etapo rekonstrukcijos techninis darbo projektas šiuo metu yra baigiamas rengti; netrukus bus gautas statybą leidžiantis dokumentas; pagal šio rekonstrukcijos etapo patvirtintus sprendinius kelio nuovaža į Žemės sklypą yra nelegali t. y. nėra registruota Nekilnojamojo turto registre ir bus naikinama; tiesioginio patekimo į žemės sklypą nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena neliks; patekimas galimas tik per aplinkinius privažiavimo kelius bei greta esančius žemės sklypus <...> sankryžų išdėstymas planuojamas atsižvelgiant į reglamentuotus atstumus tarp sankryžų ir nuovažų; vadovaujantis Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 164 punkto reikalavimais magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų; nuovažų įrengimui 1 000 metrų atstumas taikomas kiekvienoje kelio pusėje, o planuojamas II a kategorijos kelias yra su apsauginiu kelio barjeru skiriamojoje juostoje, atskiriant priešpriešinius srautus; informuota, kad magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km II rekonstrukcijos etapo terminai nėra žinomi; nurodyta, kad vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km II rekonstrukcijos etapo techninio darbo projektą, išanalizuos situaciją su nurodytu Žemės sklypu bei įvertins patekimo galimybes į Žemės sklypą iš magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, apie parengus magistralinio kelio Nr. A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijos II etapo projekto sprendinius, susijusius su atkarpa, kurioje yra pareiškėjo Žemės sklypas, informuos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

1.5. Ieškovas, remdamasis atsakovo nurodyta informacija apie tai, kad patekimo į Žemės sklypą klausimo sprendimo terminai nėra žinomi ir suprasdamas, kad bus panaikintas vienintelis patekimas į Žemės sklypą, t. y. nuovaža į Žemės sklypą ir ieškovas neturės galimybės naudotis jam priklausančiu turtu, ir teikia teismui prevencinį ieškinį. Atsakovei įgyvendinant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 km iki 28,400 km rekonstrukciją, panaikinus nuovažą į Žemės sklypą ir neužtikrinus alternatyvios ieškovo galimybės patekti į Žemės sklypą, ieškovo teigimu, bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybe, taip pat ieškovas patirs nuostolius dėl prarastos galimybės prižiūrėti Žemės sklype esantį ūkį, gauti iš jo pajamas ir dėl to yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB „Via Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Šiuo atveju nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant magistralinio kelio A14 projektavimo ir rekonstrukcijos darbus. Priešingai, šiuo atveju ieškovas prašo ginti jo paties neteisėtų veiksmų rezultatą, t. y. neturint jokių dokumentų savavališko nuvažiavimo nuo kelio įsirengimą. Ieškovo nurodytoje vietoje nuovažos, kuri atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir galėtų būti laikoma kelio elementu, nėra ir nebuvo, ieškovo nurodytoje vietoje yra paprasčiausiai išvažinėta žolė, kuri negali būti laikoma nuovaža teisės aktų prasme. Ieškovo nurodytoje vietoje nuvažiavimas nuo kelio nebuvo specialiai įrengiamas, nuovaža neturi jokių konkrečių parametrų, dangos ar konfigūracijos. Atsakovė neturi jokių dokumentų apie ieškovo nuovažą, t. y. nėra gavusi prašymų įrengti nuovažas, nėra išduotų prisijungimo sąlygų, nėra sudarytos sutarties su atsakove dėl nuovažos įrengimo, negautas leidimas vykdyti darbus, ją įrengti ir įrengus ji nebuvo tinkamai priimta. Nebuvus jokios nuovažos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus, ieškinio reikalavimas sustabdyti nuovažos naikinimo darbus iš esmės yra nepagrįstas, kadangi atsakovas neketina atlikti jokių neteisėtų veiksmų ieškovo / jo turto atžvilgiu. Taigi ieškovui kaip žemės sklypo savininkui neturint teisėto pagrindo naudotis jo nurodomoje vietoje naudotu nuvažiavimu nuo kelio, nėra tenkinama prevencinio ieškinio sąlyga, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti ir kad dėl jų ieškovui gali atsirasti žala. Šiuo atveju magistralinio kelio rekonstravimo projektas yra parengtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų (tarp jų ir dėl galimų tiesioginių nuovažų nuo magistralinio kelio tankio), todėl ir jo pagrindu toliau vykdomi darbai yra teisėti.

2.2. Ieškovui priklausantis Žemės sklypas ribojasi su kitu jam priklausančiu žemės sklypu. Pietvakarinėje dalyje ieškovo žemės sklypo atžvilgiu esančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas. Tolesnė nurodyto servituto atkarpa link ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tęsiasi per valstybinės žemės sklypo (projektinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri šiuo metu dar nėra suformuota ir nėra įregistruoto žemės sklypo. Dėl to laikytina, kad ieškovas turi technines ir teisines galimybes patekti į Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovo nurodoma nuovažos vieta yra negalima ir dėl to, kad neatitinka minimalių KTR imperatyvių reikalavimų, t. y. 164 punkto. Kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus (KTR 169 punktas). Magistralinio kelio rekonstrukcijos kituose etapuose yra numatomi įrengti lygiagrečiai pagrindiniam keliui jungiamieji keliai, kurie būtų skirti tik vietiniam eismui.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo NŽT prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis prie Žemės sklypo esanti kelio atkarpa yra suformuota kaip atskiras žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – valstybinės reikšmės magistralinis kelias Nr. A14 Vilnius–Utena (ruožas 19,765 km – 25,095 km). Šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo atsakovė. NŽT neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo įrengti nuovažą atsakovės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Apie tai ieškovas buvo informuotas ne vieną kartą atsakant į jo teiktus skundus.

3.2. Remiantis atliktais Žemės sklypo patikrinimais vietovėje ir papildomai išnagrinėtais dokumentais nustatyta, kad NŽT 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 48S-505-(14.48.3.) nustatytas šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurine riba 0,0581 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) – yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (ieškovo Žemės sklypo atžvilgiu pietvakarinėje dalyje). Tolesnė nurodyto servituto atkarpa link žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo ieškovas, tęsiasi per valstybinės žemės sklypo (projektinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, nurodytas kelio servitutas nėra nustatytas ir įregistruotas – šiuo metu dar nėra suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Žemės sklypuose žemė yra apaugusi mišku. Be to, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo ieškovas, taip pat yra NŽT 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 48S-229- (14.48.3.) nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0327 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). Ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį yra galimybė patekti nuo (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės prieš tai aprašytais kelio servitutais, ribojasi su ieškovui priklausančiu Žemės sklypu. Taip pat svarstytinas galimas servituto nustatymas žemės sklypuose, esančiuose šiauriau ieškovo žemės sklypo, sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai magistraliniam keliui, kurie nėra apaugę mišku. Nurodytais ir siūlomais nustatyti servitutais yra galimybė ieškovui patekti į Žemės sklypą ne tik per ieškovo savavališkai įrengtą, bet neįteisintą nuovažą atsakovės patikėjimo teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad negali pateikti savo pozicijos dėl nuovažos šalinimo ir (ar) kliūčių ieškovui patekti į Žemės sklypą sudarymo veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atsakovei AB „Via Lietuva“ atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžiuose, nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti nutraukiami tenkinant prevencinio ieškinio reikalavimą.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad:

- į bylą pateiktos nuovažos nuotraukos patvirtina, kad ieškovo įrengta nuovaža neturi konkrečių parametrų, dangos ar konfigūracijos, kaip nustato KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 168 punktas (nuovažos į ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius); kad nuovaža įrengta nepaisant ištisinės linijos, skiriančios magistralinį kelią ir nuovažą, kas reiškia, jog patekimas iš magistralinio kelio į Žemės sklypą per nuovažą kertant ištisinę liniją yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių reikalavimais;

- nuovaža nebuvo numatyta pagal pirminius Žemės sklypo dokumentus, ieškovo nurodytoje vietoje nuovažos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus, nebuvo (2013 m. ir 2023 metų kadastrinių matavimų medžiaga), ieškovo iniciatyva nuovažai įrengti nebuvo gautas leidimas, nėra nuovažos įsirengimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ji nėra registruota, jos savavališkas įrengimas nebuvo suderintas su kelio valdytoju – atsakove; artimiausios nuovažos Vilniaus kryptimi yra už 629 m., Utenos kryptimi – už 620 metrų, todėl ieškovo įrengta nuovaža neatitinka KTR reikalavimų;

- ieškovui NŽT 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktuose nurodytais ir siūlomais nustatyti servitutais yra galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad yra tik vienas patekimo būdas į jo valdomą Žemės sklypą (tik per ieškovo savavališkai įrengtą nuovažą); įvertinus į bylą pateiktas foto nuotraukas, ieškovo įrengta nuovaža yra iš esmės patogesnis patekimo į ieškovui priklausantį Žemės sklypą būdas,

konstatavo, jog patekimas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, kuriame yra įkurtas ieškovo ūkis, iš esmės nėra apribotas, kadangi savavališkai įrengta nuovaža nėra vienintelis patekimo būdas į ieškovo Žemės sklypą. Ieškovas turi technines ir teisines galimybes patekti į Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio.

8. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant magistralinio kelio rekonstrukcijos darbus (nuovažoms keliamų reikalavimų, atstumų aspektu), esant techninėms ir teisinėms galimybėms patekti į Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio, teismas sprendė, kad ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimas - uždrausti vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į Žemės sklypą panaikinimą, kol bus teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas ir įrengtas eksploatacijai nuolatinis ir nekliudomas ieškovo patekimo į Žemės sklypą būdas (šalutinis kelias, nuovaža ir (ar) kt.), - yra nepagrįstas iš esmės, todėl atmestinas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas (ieškovas) A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl apelianto byloje pateiktų papildomų įrodymų ir paaiškinimų, kurie patvirtina vienintelį apelianto patekimo į Žemės sklypą būdą. Tuo tarpu tiek atsakovės, tiek NŽT pasiūlymai dėl alternatyvių patekimo į Žemės sklypą būdų, nustatant servitutus gretimuose žemės sklypuose ir įsirengiant kelią, yra neproporcingi:

9.1.1. Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiesiogiai ribojasi su apelianto Žemės sklypu, yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltinynai, todėl patekimas į apelianto Žemės sklypą per šį minėtą sklypą yra neįmanomas;

9.1.2. šiuo metu nėra jokio patekimo būdo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kad būtų įmanomas patekimas į apelianto Žemės sklypą. Siekiant patekimo į apelianto žemės sklypą per minėtą žemės sklypą, būtų reikalinga įrengti nuovažą nuo magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena, nors nuovaža su tiesioginiu patekimu į apelianto Žemės sklypą jau egzistuoja, tačiau atsakovė atsisako duoti leidimą apeliantui ją įregistruoti;

9.1.3. analogiška situacija, kaip aprašyta aukščiau, yra su patekimo būdu per žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes patekimui į apelianto Žemės sklypą per šiuos sklypus užtikrinimui taip pat turėtų būti įrengiama nuovaža nuo magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena.

9.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) nuostatų, kurių viena numato, kad Miškų įstatyme nustatyti išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; taip pat, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose.

9.3. Teismas taip pat neįvertino į bylą pateiktos UAB „Igrenta“ pažymos, kurioje nurodoma, jog alternatyvaus patekimo būdo į Žemės sklypą įrengimo kaštai preliminariai galėtų būti apie 28 613,62 Eur.

9.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad apelianto patekimas į Žemės sklypą nebuvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. kad ne dėl apelianto kaltės, formuojant žemės sklypus, taip pat ir apeliantui priklausantį Žemės sklypą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas privažiavimas į apelianto Žemės sklypą ir patogus jo naudojimas.

9.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat nevertino kasacinio teismo praktikoje suformuotų servituto nustatymo būtinumo ir proporcingumo aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik priboti kito asmens nuosavybės teisę.

Atsiliepimas

10. Atsakovė AB „Via Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad apelianto nurodoma nelegalios nuovažos vieta prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir netenkina net dviejų KTR reikalavimų:

10.1.1. KTR 162 punktas įtvirtina, jog nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.

Žemesnės instancijos teismas

10.1.1.1. Pagal byloje pateiktus dokumentus ir viešo registro duomenis matyti, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus patekimas į apelianto ginčo Žemės sklypą yra numatytas iš pietvakarinės pusės, nes visuose sklypuose, išskyrus dar nesuformuotą valstybinį sklypą, yra numatyti kelio servitutai, kuriuos reikia tik realizuoti.

10.1.1.2. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino jo galimybes patekti į Žemės sklypą per pietvakarinę pusę. Atsižvelgta, kad šiuo atveju ieškovui priklausantis Žemės sklypas ribojasi su kitu jam priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o pietvakarinėje dalyje ieškovo Žemės sklypo atžvilgiu esančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas. Tolesnė nurodyto servituto atkarpa link apelianto Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tęsiasi per valstybinės žemės sklypo (projektinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri šiuo metu dar nėra suformuota ir nėra įregistruoto žemės sklypo. Dėl to pagrįstai teismas laikė, kad apeliantas turi technines ir teisines galimybes patekti į savo Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio.

10.1.1.3. Kaip matyti iš byloje pateikto paties apelianto Žemės sklypo plano, jame buvo suprojektuotas 5 m pločio kelias, vedantis į šalia esantį kitą tam pačiam apeliantui priklausantį žemės sklypą, kuris taip pat turi nustatytą kelio servitutą. Be to, apeliantas teismo posėdžio metu aiškiai pats pripažino, kad net ir dabar, neiškirtus jokio miško, vasaros metu jis gali atvažiuoti į savo Žemės sklypą per pietvakarinę pusę. Vadinasi patekimas tiek teisine, tiek technine prasme yra galimas ir dabar, tiesiog pagal bylos aplinkybes panašu, jog yra reikalingas kelio sutvarkymas, pritaikymas žiemos laikotarpiui, jeigu tuo metu apeliantas ten iš viso lankosi.

10.1.2. Šiuo atveju taip pat nėra tenkinami ir KTR imperatyviai nustatyti atstumų reikalavimai, nes pagal KTR 164 punktą kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų. Šiuo atveju Vilniaus kryptimi atstumas iki artimiausios nuovažos yra ~ 629 m., o Utenos kryptimi ~ 620 m nuovažos. Taigi apelianto nurodomoje vietoje nuovaža dar ir dėl šio atskiro teisinio pagrindo negali būti įrengiama.

10.2. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų dėl kelio dangos įrengimo kainos pagal jo matininko nustatyto servituto padėtį ir parametrus, tačiau niekaip neargumentuoja, kaip ši informacija yra susijusi su nagrinėjama byla pagal jo pateiktą prevencinį ieškinį ir kokią įtaką gali daryti sprendimui. Kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas servituto nustatymas, jo parametrai, variantai, todėl teismas šį argumentą pagrįstai vertino, kaip neturintį įtakos nagrinėjamai bylai.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog patekimas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, kuriame yra įkurtas ieškovo ūkis, iš esmės nėra apribotas, kadangi savavališkai įrengta nuovaža nėra vienintelis patekimo būdas į ieškovo Žemės sklypą, t. y. ieškovas turi technines ir teisines galimybes patekti į Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio. Tuo tarpu ieškovas nesvarstė ir neišnaudojo visų galimų patekimo į valdomą Žemės sklypą galimybių, todėl jo reikalavimas patekti į Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio, taip pat prevencinio ieškinio reikalavimas uždrausti vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į Žemės sklypą panaikinimą, kol bus teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas ir įrengtas eksploatacijai nuolatinis ir nekliudomas apelianto patekimo į Žemės sklypą būdas (šalutinis kelias, nuovaža ir (ar) kt.), yra nepagrįstas iš esmės, todėl atmestinas. Šios išvados nepaneigia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad kiti patekimo į Žemės sklypą būdai reikalauja papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas į jam priklausantį Žemės sklypą faktiškai patenka per nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena esančią nuovažą, kurią, kaip nustatyta bylos duomenimis ir ginčo dėl to iš esmės nėra, įrengė pats ir dėl kurios įteisinimo ieškovas kreipėsi į įvairias institucijas, tame tarpe ir į AB „Via Lietuva“ (buv. VĮ „Automobilių kelių direkcija“) bei NŽT. Patekimo į Žemės sklypą klausimą siekiama išspręsti ir nagrinėjamu atveju byloje pareikštu ieškiniu.

15. Ieškovas laikosi pozicijos, jog į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, kuriame įrengtas ūkis (pasodinta 500 riešutmedžių), patekimas yra įmanomas tik per nuo magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena esančią jo įrengtą nuovažą. Ieškovas, siekdamas įteisinti magistraliniame kelyje esančią ginčo nuovažą, nuo 2020 m. kreipėsi tiek į atsakovę, tiek ir į trečiąjį asmenį - NŽT, tiek į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę, tačiau įteisinti nuovažos jam nepavyko. Kaip nurodo ieškovas, nesant jokių techninių ir teisinių (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų jam pateikti į šalia magistralinio kelio esantį Žemės sklypą, ir nesant konkretiems žinomiems patekimo į Žemės sklypą sprendimams iš institucijų, atsakovei įgyvendinus magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožo nuo 21,500 km iki 28,400 km rekonstrukciją, panaikinus nuovažą į Žemės sklypą ir neužtikrinus alternatyvios ieškovo galimybės patekti į Žemės sklypą, bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybe, ieškovas patirs nuostolius. Todėl ieškovas teikia prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti atsakovei vykdyti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į Žemės sklypą panaikinimą, uždrausti atsakovei nurodyti, įgalioti, susitarti ar bet kaip kitaip pavesti bet kuriems asmenims imtis bet kokių nuovažos šalinimo ir (ar) kliūčių ieškovui patekti į Žemės sklypą sudarymo veiksmų.

16. Atsakovė AB „Via Lietuva“ nesutinka su ieškovo reikalavimais ir laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju, visų pirma, nėra prevencinio ieškinio taikymo sąlygų, kadangi nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant magistralinio kelio A14 projektavimo ir rekonstravimo darbus, priešingai, ieškovas prašo ginti jo paties neteisėtų veiksmų rezultatą, t. y. ieškovo savavališkai, neturint jokių leidimų, įrengtą ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančią nuovažą; antra, savavališkai įrengta nuovaža nėra vienintelis patekimo į ieškovo Žemės sklypą būdas – ieškovas turi technines ir teisines galimybes patekti į Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio – pasinaudojant gretimuose žemės sklypuose nustatytais kelio servitutais ir / ar tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (ieškovo įrengta nuovaža nebuvo numatyta pagal pirminius Žemės sklypo dokumentus; nuovaža neatitinka KTR bei Kelių eismo taisyklių reikalavimų; nuovažai įrengti nebuvo gautas leidimas, ji nėra registruota, jos savavališkas įrengimas nebuvo suderintas su kelio valdytoju; tai nėra vienintelis pateikimo į Žemės sklypą būdas - yra galimybė nustatyti /naudotis esamais servitutais), nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti nutraukiami tenkinant prevencinio ieškinio reikalavimą.

18. Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. priimtą sprendimą.

19. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino visų reikšmingų įrodymų ir dėl to padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą apie tai, kad ieškovas turi technines ir teisines galimybes patekti į Žemės sklypą nuo vietinės reikšmės kelio, dėl ko nepagrįstai atmetė prevencinį ieškinį. Apelianto nuomone, teismas priėmė sprendimą išimtinai remdamasis tik atsakovės ir trečiojo asmens NŽT pateiktais įrodymais, nepasisakė dėl ieškovo pateiktų papildomų įrodymų ir paaiškinimų, neįvertino to, kad atsakovės ir trečiojo asmens siūlomi patekimo į Žemės sklypą būdai yra neproporcingi. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali pilnai sutikti.

21. Visų pirma, pastebėtina, kad galimybė ieškovui patekti į ginčo Žemės sklypą ne per jo paties valia įrengtą, tačiau neįregistruotą / neįteisintą nuovažą nuo magistralinio kelio, bet kitais būdais (pasinaudojant gretimuose žemės sklypuose nustatytais kelio servitutais, atsakovės vykdomo magistralinio kelio A14 rekonstrukcijos darbų projektavimo ir atlikimo metu numatant įrengti jungiamuosius, vietiniam eismui skirtus kelius lygiagrečiai pagrindiniam keliui ir kt.) pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota bei nurodyta kaip papildomas argumentas, tačiau ne kaip esminis pagrindas atmesti prevencinio ieškinio reikalavimus, kadangi bet kuriuo atveju – nepriklausomai nuo to, kokios egzistuotų ieškovo patekimo į savo Žemės sklypą techninės ir teisinės galimybės – nagrinėjamos bylos kontekste, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra būtinosios sąlygos prevenciniam ieškiniui patenkinti – būsimų atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie kokius nors atsakovės atliekamus teisę pažeidžiančius veiksmus vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus. Kaip visiškai pagrįstai nurodė teismas skundžiamame sprendime ir kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019), tuo tarpu būtent ieškinio reikalavimo taip, kaip jis ieškovo suformuluotas, patenkinimas, suponuotų leidimą ieškovui naudotis savavališkai, tačiau ne pagal teisės aktuose numatytas imperatyvias procedūras ir reikalavimus įrengta faktine nuovaža nuo magistralinio kelio bei draudimą atsakovei ją pašalinti / keisti magistralinio kelio rekonstrukcijos metu, t. y. iš esmės reikštų imperatyvių teisės aktų pažeidimą.

22. Antra, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas savo išvadas grindė ne vien tik atsakovės ir NŽT argumentais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, bet kompleksiškai vertino visą bylos įrodomąją medžiagą – tiek ieškovo, tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, visų jų / atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismo posėdyje betarpiškai apžiūrėtų įrodymų - dokumentų (juos demonstruojant ir paaiškinant) ištyrimo rezultatais, o tai, kad teismas expresis verbis sprendime nepaminėjo / neįvardijo kokio nors konkretaus įrodymo (dokumento), nesudaro pagrindo spręsti apie įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 183, 185 straipsniuose bei suformuotų teismų praktikoje, pažeidimą, juo labiau, kad tai nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos iš esmės teisingo ir pagrįsto galutinio procesinio sprendimo priėmimui.

23. Trečia, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, tiek iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame, kaip akcentuoja ieškovas, nustatytos specialios naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltinynai), tiek iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios arčiau magistralinio kelio (kuriame, kaip akcentuoja ieškovas, nustatytos specialios apsaugos zonos – kelių apsaugos zonos), tiek iš šalia ginčo Žemės sklypo esančių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurių nėra įrengta nuovažų nuo magistralinio kelio A14, bendrai paėmus, egzistuoja teisinė ir faktinė galimybė ieškovui patekti prie ginčo Žemės sklypo: patekimas būtų per pietvakarinę dalį nuo vietinės reikšmės kelio per minėtus sklypus, kuriuose visuose, išskyrus nesuformuotą valstybinės žemės sklypą, registruoti kelio servitutai, įskaitant ir greta ginčo sklypo esančiame kitame ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype.

24. Kaip matyti iš NŽT 2022 m. balandžio 28 rašto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendacijų vykdymo“ bei 2022 m. balandžio 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, NŽT apeliantui buvo paaiškinusi, kad remiantis atliktais Žemės sklypo patikrinimais vietovėje ir papildomai išnagrinėtais dokumentais nustatyta, kad NŽT 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 48S-505-(14.48.3.) nustatytas šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurine riba 0,0581 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) – yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (ieškovo Žemės sklypo atžvilgiu pietvakarinėje dalyje); tolesnė nurodyto servituto atkarpa link žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo apeliantas, tęsiasi per valstybinės žemės sklypo (projektinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035, nurodytas kelio servitutas nėra nustatytas ir įregistruotas – šiuo metu dar nėra suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Žemės sklypuose žemė yra apaugusi mišku. Pažymėtina, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo apeliantas, taip pat yra NŽT 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 48S-229-(14.48.3.) nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0327 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). Apelianto nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį yra galimybė patekti nuo (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės prieš tai aprašytais kelio servitutais, ribojasi su Žemės sklypu. Svarstytinas galimas servituto nustatymas žemės sklypuose, esančiuose šiauriau apelianto žemės sklypo, žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai magistraliniam keliui, kurie nėra apaugę mišku, susitariant su žemės sklypų savininkais dėl servituto nustatymo sandoriu, o nesusitarus, kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apeliantas paaiškino, kad tokios galimybės nesvarstė.

25. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo svarstytos ir išnaudotos visos galimos patekimo į ginčo Žemės sklypą galimybės. Vien tai, kad aukščiau nurodytų ieškovo patekimo į ginčo Žemės sklypą realizavimas būtų ieškovui mažiau patogus ir operatyvus, nei jo paties įrengtas ir šiuo metu faktiškai egzistuojantis tiesioginis nuvažiavimas nuo magistralinio kelio, kurį prevenciniu ieškiniu iš esmės prašoma legalizuoti (leidžiant ieškovui juo naudotis, o atsakovei atitinkamai draudžiant jį pašalinti / eliminuoti) ir kad jis gali ateityje pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovo pareikšto prevencinio ieškinio patenkinimo būtinybę, kai naudojimasis ieškovo siekiama, jo paties faktiškai įrengta, nesant privalomų sutikimų / leidimų / projektų bei tą leidžiančio teisinio reglamentavimo nuovaža nagrinėjamos situacijos kontekste teisiškai iš esmės būtų neįmanomas, nes būtų neteisėtas dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų:

- rengti tokių parametrų, dangos ar konfigūracijos nuovažas, kokios nustatytos Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, be kita ko, jo 168 punkte (nuovažos į ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius) ir 164 punkte (kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų – nagrinėjamu atveju magistraliniame kelyje yra nuovažos Vilniaus kryptimi už 629 metrų, Utenos kryptimi – už 620 metrų) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 7 d. įsakyme Nr. 9 „Dėl automobilių kelių statybos rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtinta Statybos rekomendacija R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“;

(i) draudimui transporto priemonėms kirsti ištisinę liniją, esančią magistraliniame kelyje, numatytame Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ieškovo dar 2017 m. rugsėjo 18 d. teiktą prašymą organizuoti 2,2500 ha Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto rengimą buvo priimtas ir tebegalioja (nebuvo ieškovo skundžiamas) sprendimas dėl projekto rengimo pradžios ir tikslų (NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 48KPĮ- 296-(14.48.124) „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo“), kuriame be kita ko, buvo nurodyta, kad planavimo tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą, uždaviniai – suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną; suplanuoti kelių išdėstymą, nustatyti melioracijos statinių ir inžinerinių tinklų išdėstymą, o Projektui rengti išduotose planavimo sąlygose (kurios taip pat ieškovo nebuvo skundžiamos), konkrečiai jų 8 punkto ,,Kitos planavimo sąlygos“ 5–7 punktuose nurodyta įvažiavimą ir išvažiavimą iš planuojamos teritorijos numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių (gatvių), naudojant magistraliniame kelyje jau esamas, teisėtai įrengtas nuovažas (esant poreikiui tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo); naujų nuovažų nuo magistralinio kelio neplanuoti. Taigi, visa situacija dėl naujų nuovažų įrengimo negalimumo ieškovui buvo žinoma jau nuo 2017 metų.

27. Ketvirta, itin svarbu pažymėti, kad atsakovė tiek iki teismo proceso nagrinėjamoje byloje pradžios (atsakovės 2024 m. gegužės 9 d. rašte ieškovui, be kita ko, nurodoma, kad vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km II rekonstrukcijos etapo techninio darbo projektą, bus išanalizuota situacija, susijusi su nurodytu Žemės sklypu bei įvertintos patekimo galimybės į Žemės sklypą iš magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena), tiek teismo proceso metu nuosekliai teigė ir akcentavo, kad vykdant magistralinio kelio rekonstrukciją bus numatytos papildomos priemonės žemės sklypų, esančių šalia magistralinio kelio, savininkams patekti į jų žemės sklypus, rengiamasi lygiagrečiai pagrindiniam keliui įrengti jungiamuosius kelius, skirtus vietiniam eismui, per kuriuos ir bus galima patekti į žemės sklypus, į ieškovo situaciją bus atsižvelgta projektuojant ir įgyvendinant projektą, kas atitinkamai reiškia, jog galimai ieškovui nereikės naudotis minėtuose gretimuose žemės sklypuose esančiais kelio servitutais pateikimui į ginčo sklypą.

28. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, vienu iš gynimo būdų užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, turi įrodyti dvi sąlygas: (i) atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad (ii) dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-1120/2025; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka dar kartą įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. kad nuovaža nuo magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena į ieškovo ginčo Žemės sklypą nebuvo numatyta pagal pirminius Žemės sklypo dokumentus; nuovaža iš esmės yra nelegali (ieškovas nepateikė jokių jos legalumą patvirtinančių įrodymų, pvz.: parengtą, įformintą, institucijų ir kelio savininko suderintą projektą, pasirašytą su kelio savininku (valdytoju) ir užsakovu prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį, kelio savininko išduotą leidimą vykdyti statybos darbus valstybinės reikšmės magistralinio kelio statinyje); ieškovo įrengta nuovaža neatitinka KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimų, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo suformuluota praktika prevencinio ieškinio sąlygų aiškinimo bei taikymo aspektu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra prevencinio ieškinio būtinosios sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena projektavimo ir rekonstrukcijos darbus.

30. Tad apibendrinant išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir prevencinio ieškinio sąlygų nustatymą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turėtų būti nutraukti prevencinio ieškinio pagrindu. Nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

32. Apeliantas (ieškovas) A. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas uždrausti atsakovei AB „Via Lietuva“, vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti ir (ar) tęsti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), koordinatės - (duomenys neskelbtini), panaikinimą, be kita ko uždraudžiant AB „Via Lietuva“ nurodyti, įgalioti, susitarti ar bet kaip kitaip pavesti bet kuriems asmenims imtis bet kokių nuovažos šalinimo ir (ar) kliūčių sudarymo veiksmų ieškovui A. M. patekti į Žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Savo prašymą apeliantas grindė iš esmės visomis tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas jo ieškinys ir apeliacinis skundas, bei tuo, jog atsakovė jau ėmėsi aktyvių veiksmų, dėl to, esant tik vieninteliam būdui apeliantui patekti į jo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą bei prižiūrėti ten esantį ūkį, laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma uždrausti atsakovei panaikinti ieškovo vienintelį patekimą į Žemės sklypą, kol byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

33. Tiek atsakovė AB „Via Lietuva“, tiek trečiasis asmuo NŽT teismui pateiktuose atsiliepimuose nesutiko su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir su ieškiniu bei apeliaciniu skundu, akcentuodami ieškinio prima face ir galutinį nepagrįstumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštaravimą viešajam interesui.

34. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

35. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).

36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį šalių ginčą iš esmės, skundžiamu 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu, konstatavęs, kad nėra pagrindo, o būtent – neteisėtų atsakovės AB „Via Lietuva“ veiksmų vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, ieškovo A. M. prevencinį ieškinį jau atmetė kaip nepagrįstą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą, buvo iš esmės pritarta pirmosios instancijos teismui šiuo ginčo klausimu padarytoms išvadoms, t. y. konstatuota, jog nėra prevencinio ieškinio būtinosios sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, o tai savo ruožtu leidžia konstatuoti nesant būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nei preliminaraus (prima face), nei galutinio / realaus ieškinio pagrįstumo. Vien dėl šios priežasties apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.

37. Be to, nagrinėjama apeliacinės instancijos teismo priimama nutartimi ginčas yra galutinai išsprendžiamas, t. y. byla laikytina išnagrinėta, todėl bet kuriuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebetikslingas ir praktiškai neįmanomas net ir patenkinus tokį ieškovo prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko