- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1137-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02706-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Via Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.2.12Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-11874-1224/2024 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl reikalavimo uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Via Lietuva“ vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km. projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), panaikinimo, nurodant, įgaliojant, susitariant ar bet kaip kitaip pavedant bet kuriems asmenims imtis bet kokių nuovažos šalinimo ir (ar) kliūčių ieškovui patekti į žemės sklypą sudarymo veiksmų, kol bus užtikrintas, t. y., teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas ir įrengtas eksploatacijai nuolatinis ir nekliudomas ieškovo patekimo į žemės sklypą būdas (šalutinis kelias, nuovaža ir (ar) kt.).
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km. projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į žemės sklypą panaikinimą, uždrausti atsakovei nurodyti, įgalioti, susitarti ar bet kaip kitaip pavesti bet kuriems asmenims imtis bet kokių nuovažos šalinimo ir (ar) kliūčių ieškovui patekti į žemės sklypą sudarymo veiksmų, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Vienintelis būdas ieškovui patekti į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir prižiūrėti ten esantį ūkį yra per nuovažą nuo magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena. Atsakovė įgyvendina magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena rekonstrukciją ir rengiant šio kelio ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km. rekonstrukcijos projektą, kuriame numatyta pašalinti nuovažą, kažkada ateityje numatant alternatyvų ieškovo patekimo į žemės sklypą būdą. Todėl iškilo būtinybė pritaikyti atsakovės atžvilgiu neturtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovė gali panaikinti (pašalinti) nuovažą ir ieškovas neturės galimybės patekti į žemės sklypą ir prižiūrėti jame esančio ūkio.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11874-1224/2024 nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktame atsakovės 2024 m. gegužės 9 d. rašte nurodyta, jog magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km. I etapo rekonstrukcijos techninis darbo projektas baigiamas rengti ir netrukus bus gautas statybos leidimas. Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovei išduotą statybos leidimą byloje nėra. Nurodė, kad minėtame rašte taip pat nurodyta, jog nuovaža yra nelegali, t. y. nėra registruota Nekilnojamojo turto registre ir bus naikinama, rašte taip pat nurodoma, kad patekimas į žemės sklypą yra galimas per aplinkinius kelius ir greta esančius žemės sklypus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė rašte nurodė, jog II etapo terminai nėra žinomi, informacija bus pateikta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra įrodymų apie II etapo pradžią. Atsižvelgęs į aptartą teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad yra pradėti realūs nuovažos naikinimo darbai arba duomenų apie realų atsakovo ketinimą artimiausiu metu pradėti nuovažos naikinimą, nepaliekant ieškovui kitų patekimo į jo sklypą variantų. Teismas pažymėjo, jog atsakovės rašte nurodyta, kad vykdant II etapo projektą, bus įvertintos ieškovo patekimo galimybės į sklypą. Taigi, šioje proceso stadijoje teismas nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11874-1224/2024 ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti; priimti papildomus įrodymus; nesutikus su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, skundą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovo reikalavimas pareikštas prevenciniu ieškiniu yra pagrįstas, nes pašalinus nuovažą į žemės sklypą, ieškovas neturės jokios kitos galimybės (būdo) patekti į jį. Vien ta aplinkybė, kad pati atsakovė nurodo, kad nuovaža bus naikinama, pagrindžia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą. Ieškovo prašomos taikyti neturtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nėra neproporcingos atsakovės atžvilgiu, o priešingai, užkertančios kelią žalos atsiradimui.
6.2. Atsakovei gavus statybos leidimą ir pradėjus darbus, o taip pat ir nuovažos naikinimo veiksmus, ieškovas objektyviai nebeturės jokių galimybių imtis priemonių, kad atsakovė nuovažos nepanaikintų, jei teismas nepritaikys atsakovės atžvilgiu ieškovo prašomų laikinųjų pasaugos priemonių. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) išvadoje nurodė, kad į žemės sklypą yra tik vienas patekimas, nuo A14 kelio, per nuovažą. Gretimai esantys žemės sklypai yra apaugę miškais, užpelkėję, todėl nei faktinių, nei teorinių galimybių patekti per juos į žemės sklypą ieškovas neturi. Pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi atsakovės raštuose nurodyta informacija, nevertino ieškovo į bylą pateiktų dokumentų ir priėmė nepagrįstą nutartį.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad nuovaža – vienintelis ieškovo patekimo būdas į žemės sklypą ir yra neįregistruotas, nes atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovas jau eilę metų siekia įregistruoti nuovažą, tačiau nei atsakovė, nei kitos institucijos (NŽT, Susisiekimo ministerija) nesiėmė jokių realių veiksmų, kad ieškovas galėtų įteisinti savo vienintelį patekimą į jo žemės sklypą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ne tik per ieškovo savavališkai įrengtą ir neįteisintą nuovažą atsakovės patikėjimo teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra galimybė patekti į ieškovo žemės sklypą. Ieškovui yra žinoma ne viena galimybė įsirengti kelią pateikimui į savo žemės sklypą ir kitais būdais.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11874-1224/2024, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovas nepateikė jokių nuovažos legalumą patvirtinančių įrodymų, todėl prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiama užtikrinti neteisėtą ir nepagrįstą ieškovo reikalavimą. Magistralinio kelio kadastrinių matavimų byloje nuovaža ieškovo nurodytoje vietoje nėra užfiksuota. Ieškovo neteisėtai įrengtas nuvažiavimas nuo magistralinio kelio ne tik nelaikytinas nuovaža, bet ir įrengtas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neturint atsakovės suderinimo.
8.2. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad nėra kito patekimo į žemės sklypą būdo, kadangi ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su kitu jam priklausančiu žemės sklypu, iš kurio patekimas yra galimas nusistačius servitutą, todėl ieškovas turi technines ir teisines galimybes patekti nuo vietinės reikšmės kelio.
8.3. Netaikant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jo interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų. Grėsmė ieškovo tariamai pažeistoms teisėms neegzistuoja ir jokios žalos ar nuostolių ieškovas nepatirs. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas tik tuo atveju, jeigu ieškovas neturėtų galimybės išsireikalauti žalos atlyginimo ar įpareigoti atsakovę atlikti tariamos nuovažos atstatymo darbus. Be to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra dominuojantis lyginant su ieškovo individualiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
10. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus (DOK-49365) –prašymą UAB „Igrenta“ ir UAB „Igrenta“ pažymą. Šiais įrodymais apeliantas grindžia atskirojo skundo argumentus dėl nuovažos esančios nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena išardymo terminų.
11. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus (DOK-51936) – 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovo prašymą dėl nuovažos įteisinimo ir NŽT atsiliepimą į ieškovo ieškinį.
12. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai yra susijęs su ginčo dalyku ir pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl šie papildomi įrodymai priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Atsakovės pateikti įrodymai, t. y. NŽT atsiliepimas į ieškovo ieškinį yra bylos medžiagoje (DOK-50297), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Tačiau kitą atsakovės pateiktą papildomą įrodymą 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovo prašymą dėl nuovažos įteisinimo apeliacinės instancijos teismas priima ir prideda prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi šis įrodymas susijęs su nagrinėjamu klausimu (180 straipsnis).
Dėl apelianto prašymo atskirąjį skundą perduoti nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui
14. Apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą, jog apeliacinės instancijos teismui nesutikus su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, skundą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui;
15. Teisė į apeliaciją yra viena iš pagrindinių procesinių teisių skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šį ieškovo prašymą pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą ir nesutikus su jame dėstomais argumentais, ar nurodytomis aplinkybėmis šį skundą perduoti kitam apeliacinės instancijos teismui, t. y. šiuo atveju ieškovo prašomam Vilniaus apygardos teismui. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą, dėl jame nurodytų motyvų pasisakė, todėl ieškovo teisė į apeliaciją nėra pažeista. Ieškovas jau pasinaudojo apeliaciniu procesu ir savo procesinėmis teisėmis paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 334 straipsnis). Atsižvelgęs į aptartą, apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašymą nesutikus su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, skundą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui atmeta, kaip nepagrįsta.
Bylos faktinės aplinkybės
16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 10). Žemės sklype ieškovas yra įrengęs ūkį. Ieškovas į jam priklausantį žemės sklypą patenka per nuo magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena esančią nuovažą. Nustatyta, kad ieškovas siekdamas įteisinti magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena esančią nuovažą jau nuo 2020 m. kreipėsi tiek į atsakovę, tiek ir į trečiąjį asmenį, tiek į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę E. L.. Tačiau ieškovui nepavyko įteisinti magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena esančios nuovažos.
17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, siekdamas uždrausti atsakovei vykdyti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km projektavimo ir (ar) rekonstrukcijos (įskaitant rangos) darbus, atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, nuovažos į žemės sklypą panaikinimą, uždrausti atsakovei nurodyti, įgalioti, susitarti ar bet kaip kitaip pavesti bet kuriems asmenims imtis bet kokių nuovažos šalinimo ir (ar) kliūčių ieškovui patekti į žemės sklypą sudarymo veiksmų. Tuo pagrindu ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones analogiškas pareikštiems ieškovo reikalavimams iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
18. Iš apelianto pateiktų naujų įrodymų matyti, kad apeliantas siekdamas pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, 2024 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su prašymu į UAB „Igrenta“ nurodydamas klausimą, per kokį, technologiškai pagrįstą terminą (valandomis ar dienomis), naudojant tam skirtą sunkiąją ar kitokią techniką, yra įmanoma pašalinti prie šio prašymo pridėtose nuotraukose matomą nuovažą, atsižvelgianti tai, kad nuovaža nėra asfaltuota, sudaryta iš žemo tankumo medžiagos – žemės, smėlio ir žvyro. UAB „Igrenta“ 2024 m. rugpjūčio 9 d. pateikė atsakymą (pažymą), kad technologiškai pagrįstas nuovažos pašalinimo terminas preliminariai būtų apie 5 – 7 val. nuo darbų pradžios. Taigi iš šių duomenų matyti, kad ginčo nuovaža atsakovei atlikus jos panaikinimo darbus, tikėtina būtų panaikinta per 5 – 7 val. nuo jos ardymo darbų pradžios, todėl ji būtų išardyta per itin trumpą laiko tarpą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos.
20. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nenustatė CPK 144 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas prevencinis ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo prevencinio ieškinio turinį pažymi, kad ieškovas ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
24. Taigi nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
25. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi iš esmės argumentuoja, kad tuo atveju, jei ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos ir atsakovė panaikins ieškovo nuovažą į žemės sklypą, būsimas teismo sprendimas, jei jis bus palankus ieškovui, praras prasmę ir taps netikslingu – panaikinus nuovažą nebeliktų ginčo dalyko ir ieškovas atsidurtų teisiškai neapibrėžtoje padėtyje. Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ginčo nuovaža tikėtinai būtų panaikinta per itin trumpą laiko tarpą, t. y. vos per 5 – 7 val. nuo jos ardymo darbų pradžios. Iš apelianto ieškinio turinio ir byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas siekia įteisinti nuovažą esančią nuo magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena, kuria jis patenka į savo žemės sklype esantį ūkį.
26. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad Kelių techninio reglamento patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – KTR) 162 punktas sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, reikalavimus.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KTR 162 punktas įtvirtina, jog nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 164 punkte nurodoma, kad kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų.
28. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šiuo atveju artimiausios nuovažos Vilniaus kryptimi yra už 629 m., Utenos kryptimi – už 620 metrų, todėl ieškovo savavališkai įrengta nuovaža neatitinka KTR 1.01:2008 reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais neturi pagrindo nesutikti.
29. Remiantis byloje esančiais duomenimis, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. atliko ieškovo žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimus (t 1, b. l. 35, 133). Atlikus šiuos patikrinimus buvo nustatyta, kad šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė riba 0,0581 ha ploto yra kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) ir jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (ieškovo žemės sklypo atžvilgiu pietvakarinėje dalyje). Tolesnė nurodyto servituto atkarpa link žemės sklypo, kurį nuosavybės teise valdo ieškovas, tęsiasi per valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5035 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, nurodytas kelio servitutas nėra nustatytas ir įregistruotas, nes šiuo metu dar nėra suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Žemės sklype, kurį nuosavybės teise valdo ieškovas, taip pat yra NŽT 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 48S-229-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. M.“ nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0327 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). Taip pat svarstytinas galimas servituto nustatymas žemės sklypuose esančiuose šiauriau ieškovo žemės sklypo, sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai magistraliniam keliui A14 Vilnius–Utena, kurie nėra apaugę mišku.
30. Atsakovės 2024 m. gegužės rašte dėl informacijos pateikimo (t 1, b. l. 67) nurodoma, kad magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km II rekonstrukcijos etapo terminai nėra žinomi. Nurodoma, kad vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km II rekonstrukcijos etapo techninio darbo projektą, atsakovė išanalizavusi situaciją, susijusią su ieškovo žemės sklypu ir įvertinsi patekimo galimybes į ieškovo žemės sklypą iš magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena apie parengus magistralinio kelio Nr. A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijos II etapo projekto sprendinius, susijusius su atkarpa, kurioje yra ieškovo žemės sklypas, informuos ieškovą teisės aktuose nustatyta tvarka.
31. Taigi nors ir ieškovas teikia įrodymus, kuriuose nurodomas nuovažos išardymo darbų laikotarpis, tačiau iš aptartų aplinkybių matyti, kad šiuo metu magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,500 iki 28,400 km. II rekonstrukcijos etapo terminai nėra žinomi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimo pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog yra pradėti realūs nuovažos naikinimo darbai arba duomenų apie realų atsakovės ketinimą artimiausiu metu pradėti nuovažos naikinimą, nepaliekant ieškovui kitų patekimo į jo sklypą variantų.
32. Vadovaujantis į KTR 162 punktu pažymėtina, kad ieškovui NŽT 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktuose nurodytais ir siūlomais nustatyti servitutais yra galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Todėl tikėtina ieškovas neapgrįstai nurodo, kad neva konkrečiu atveju yra tik vienas patekimo būdas į jo valdomą žemės sklypą, t. y. tik per ieškovo savavališkai įrengtą ginčo nuovažą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus ieškovo pateiktas foto nuotraukas (DOK-49365), nelegaliai įrengta nuovaža yra tikėtina patogesnis patekimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą variantas. Tačiau konkrečiu atveju, ieškovui siekiant įteisinti nelegaliai įrengtą nuovažą būtina atsižvelgti ir į KTR 1.01:2008 teisės aktuose numatytą tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nėra paliktas be galimybių patekti į jam nuosavybės teise priklausiantį žemės sklypą, tačiau tai reikalauja papildomų laiko ir finansinių sąnaudų, kurių ieškovas gali imtis, siekdamas įteisinti ir kitus patekimo į jo valdomą žemės sklypą būdus, kurie jam ir yra siūlomi.
33. Aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad panaikinus ginčo nuovažą patekimas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame yra įkurtas ieškovo ūkis, iš esmės nebus apribotas, kadangi nelegaliai įrengta nuovaža nėra vienintelis patekimo būdas į ieškovo žemės sklypą. Be to atsakovė 2024 m. gegužės rašte dėl informacijos pateikimo nenurodo, kad ieškovo prašoma įteisinti nuovaža iš tikrųjų bus panaikinta, priešingai atsakovė nurodo, kad ji svarstys klausimus susijusius su nelegaliai įrengta nuovaža, kaip galimybe ieškovui patekti į jo valdomą žemės sklypą. Nenustačius antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (144 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes susijusias su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovo atskirąjį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
36. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine proceso tvarka teismui nepateikė, todėl klausimas dėl šių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų teikiant atsiliepimus į ieškovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.