Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. E. ieškinį atsakovei V. K., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. gavo iš atsakovės įspėjimą apie ketinimus nutraukti Sutartį po mėnesio. Šalys sutarė, jog susitiks 2020 birželio 3 d. ir ieškovė perims Butą.

4. Perimant Butą atsakovė pripažino, jog sulaužė šaldytuvo kameros dureles, taip pat apliejo virtuvės kriauklę nežinomu skysčiu, apie kitus Buto sugadinimus ieškovė informuota nebuvo. Perdavus Butą, šalys sutarė nutraukti nuomos Sutartį.

5. Tvarkant Butą buvo rasta kvapus skleidžiančių priemonių: elektroninės cigaretės, peleninė su nuorūka.

6. Ant grindų buvo rastas ryškus grindų spalvos pakitimas po baldais. Grindų viršutinis sluoksnis stipriai pageltęs ir ryškiai skiriasi nuo grindų spalvos. Grindų sugadinimas buvo uždengtas atsakovės daiktais ir baldais, todėl priimant Butą nebuvo matomas.

7. Meistras, įvertinęs remonto apimtis, pateikė grindų remonto darbų sąmatą 2 094,99 EUR sumai, kurią ir prašo priteisti ieškovė.

8. Atsakovė atsisakė atlyginti padarytą žalą geruoju, todėl ji priteistina teismine tvarka.

9. Atsakovė, kaip nuomininkė, pablogino nuomotą daiktą – Butą, todėl privalo atlyginti padarytą žalą.

10. Ieškovė pateikė specialisto išvadą, kuris nustatė, jog grindų dangos pageltimas atsirado dėl saulės UV spinduliuotės, cheminėmis medžiagomis sugadinus apsauginį grindų laką.

II. Atsakovės atsikirtimų santrauka

13. Buto perdavimo – priėmimo metu jokie trūkumai nebuvo nustatyti, taip pat šalys pasirašė Buto priėmimo – perdavimo aktą, kuriame trūkumai nenurodyti.

14. Bute atsakovė savo lėšomis atiko pagerinimus: įrengė elektrinius rankšluosčius, roletus, todėl ieškovė privalėjo grąžinti depozitą ir pagerinimo išlaidas.

15. Vėliau ieškovė pradėjo daryti spaudimą, siekdama išvengti depozito grąžinimo. Ieškovė pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl sugadinto buto ir be pagrindo atsakovės reikalaujamas sumas įskaitė savo nuostoliams padengti.

16. Dėl pateiktos remonto darbų sąmatos atsakovė nurodė, jog pateikta sąmata paskaičiuota nenuvykus ir neapžiūrėjus faktinės grindų būklės.

18. Atsakovė neįrodė visų atsakomybės sąlygų: žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės.

19. Atsakovė pateikė savo ekspertų išvadą, kurie nustatė, jog dėl netinkamo grindų apsauginio lako įrengimo pagelto grindų danga nuo saulės UV spinduliuotės poveikio.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

20. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

21. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

23. Teisminis procesas remiasi rungimosi principu (CPK 12 straipsnis) ir kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Bet kokie šalių teiginiai, nepagrįsti įrodymais, laikomi neįrodytais, t. y. faktiškai neegzistuojančiais.

24. Šioje byloje teismas bylą nagrinėja ir pasisako tik pareikšto ieškinio ribose, t. y. dėl atsakovės galimo grindų dangos lako sugadinimo cheminėmis priemonėmis bei nenustatinėja ir nepasisako dėl galimo grindų dangos lako sugadinimo ar netinkamo įrengimo, t. y. dėl kitų asmenų veikų.

25. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

26. Šalys 2017 m. gegužės 5 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (toliau tekste – Sutartis).

27. Iš Sutarties 1.3 punkto matyti, jog Sutartis yra neterminuota, todėl šalys galėjo ją nutraukti bet kuriuo metu, prieš mėnesį informavusios kitą šalį (Sutarties 4.1 punktas).

28. Sutarties 3.3.6 punktu šalys sutarė, jog atsakovė atlygins nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininkės kaltės.

29. Sutartyje ieškovė nuomininkei nebuvo palikusi nei rekomendacijų, nei draudžiamų naudoti priemonių sąrašo buities švarai ir higienai palaikyti.

30. Byloje nėra ginčo, jog nuomos Sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu nuo 2020 m. birželio 3 d.

31. Atsakovė nuomojo butą apytiksliai trejus metus. Iki išnuomodama butą, ieškovė bute gyveno taip pat apie trejus metus. Taigi, grąžinant Butą, jis buvo naudotas apie 6 metus. Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, jog prieš nuomodama Butą ji atliko remonto darbus, todėl nagrinėjant bylą natūralus nusidėvėjimas laikytinas toks, koks galėtų būti naudojant Butą 6 metus.

32. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016; 19 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016; 21 punktas ir jame nurodyta praktika).

34. Ieškovė pateikė fotonuotrauką iš kurios matyti, kad atsakovė Bute laikė įvairias kvapus skleidžiančias priemones - elektroninės cigaretės, smilkalus, kvėpiklius ir pan. Ieškovė teigia, jog jos buvo naudojamos, tačiau šis teiginys yra atmestinas, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog rasti daiktai buvo naudojami nuomojamame bute (CPK 178 straipsnis). Įvairių atsakovės daiktų buvimas nuomojamame bute savaime nereiškia jų panaudojimo, todėl teigdama, jog šie daiktai buvo naudojami, ieškovė privalėjo įrodyti jų panaudojimo faktą. Ieškovės ir liudytojų teiginiai, jog jie jautė kažkokį nemalonų kvapą ir dėl to skaudėjo galvą, yra subjektyvūs pojūčiai kurie kitiems asmenims gali būti visai priešingi. Nei ieškovė, nei liudytojai nėra kvapų ekspertai, pagal uoslę galintys nustatyti kvapų kenksmingumą ar jų naudojimo faktą, todėl jų teiginiai neįrodo nei to, jog kvapai kenksmingi, nei jų panaudojimo fakto, nei to, kad jų pajaustas kvapas buvo nuo ieškovės nurodomų atsakovės daiktų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

35. Ieškovė teigia, jog pastumdžiusi baldus pastebėjo, jog viršutinis grindų sluoksnis stipriai pageltęs ir ryškiai skiriasi nuo įprastos grindų spalvos.

36. Teiginiai, jog grindų spalva ryškiai skyrėsi nuo įprastos spalvos atmestini. Pirma, ieškovė ieškinyje nurodė, jog grindų pageltonavimą pastebėjo, kai pastumdė baldus. Iš ieškovės susirašinėjimo su atsakove (06-03 d. 20.47 min.) matyti, jog ieškovė iš karto pareiškė pretenzijas dėl jai nemalonių kvapų namuose ir dėl nemalonaus kvapo reikės atlikti pilną giluminį valymą. Jokių pretenzijų dėl pageltonavusių grindų ieškovė nepareiškė. Ši aplinkybė, jog ieškovė ne iškarto, o po kelių dienų pastebėjo grindų spalvos pokytį ir tik perstumdžiusi baldus, leidžia daryti išvadą, jog grindų spalvinis pokytis nebuvo iškarto pastebimas, t. y. ypatingai didelis. Liudytojais apklausti asmenys nurodė, jog nuolat lankydavosi pas ieškovę prieš trejus metus, t. y. prieš nuomos Sutarties sudarymą ir buvo atvykę po nuomos Sutarties nutraukimo. Liudytojai teigia iš karto pastebėję, jog pakitusi grindų spalva. Teismas liudytojų parodymus vertina kaip nepakankamai patikimus, nes, jei ieškovė, kuri nuolat gyvendavo ginčo bute ne iškarto pastebėjo grindų atspalvių pokytį, tai mažai tikėtina, jog liudytojai ne nuolatos buvę ginčo patalpose, galėjo geriau įsidėmėti grindų atspalvį ir jų pokytį, tuo labiau, kad lygino spalvas trejų metų laikotarpiu, t. y. abejotina, ar liudytojai iš viso galėjo atsiminti, kokio atspalvio grindys buvo prieš trejus metus, kai pakito tik grindų būtent atspalvis, o ne spalva.

37. Pažymėtina, jog ieškovė toliau nuomoja Butą nepakeitusi grindų dangos, t. y. Butą galima naudoti pagal jo funkcinę paskirtį. Byloje nėra duomenų, kiek faktiškai sumažėjo Buto nuomos kaina dėl grindų dangos spalvinių pokyčių.

38. Ieškovė nuostolių dydį grindžia UAB „Jes color“ sąmata Nr. 1 iš kurios matyti, jog naujos dangos įrengimas kainuotų 2 094,99 EUR. Ieškovė neįrodė, jog grindų spalvinės dangos atstatymui būtina įrengti grindis iš naujo. UAB „Jes color“ rašte į atsakovės atstovo paklausimą nurodė, jog sąmata Nr. 1 yra sudaryta pagal žodinį ieškovės prašymą be apžiūros vietoje, tai yra naujos dangos įrengimo kaina, tačiau yra galimi ir kiti paprastesni remonto variantai, tačiau reikalinga faktinės būklės apžiūra. Taip pat nurodė, jog spalvinio pasikeitimo defektai gali būti pašalinti paprastesniu ir pigesniu būdu – pašlifuojant ir perlakuojant spalvotu laku.

39. Be to, prieš išnuomodama ginčo butą, ieškovė pati tris metus gyveno ginčo bute, t. y. atsakovei ji išnuomojo butą, kurios grindų danga nebuvo nauja, o buvo naudota trejus metus. Atsakovė butą nuomojo trejus metus. Atstačius naują grindų dangą, ieškovė gautų geresnį daiktą, nei gautų pasibaigus nuomos santykiams, t. y. turėjo būti šešerius metus naudota grindų danga, o ne nauja.

40. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, darytas 2017 m. balandžio 25 d., t. y. prieš pasirašant nuomos Sutartį. Iš šių nuotraukų (pažymėtos indeksu a) ir c)) matyti, jog svetainėje grindys yra aiškiai matomai geltonesnės, nei virtuvės zonoje. Taigi, dar prieš nuomos Sutarties sudarymą svetainės zonoje grindų danga jau buvo pradėjusi keisti atspalvį, t. y. geltonuoti. Pažymėtina, jog į svetainės zona saulės spindulių patenka daugiau, nei į virtuvės zoną. Iš ieškovės pateiktų po nuomos Sutarties nutraukimo darytų fotonuotraukų (pažymėtos indeksu d) – g)) matyti, jog grindų danga tose pačiose zonose dar labiau pageltusi. Labiau pageltusios zonos, kurios intensyviau naudojamos (kuriomis daugiau vaikščiota) ir gavę mažiau saulės UV spinduliuotės bei mažiau pageltusios zonos, kurios mažiau naudotos ir gavę mažiau saulės UV spinduliuotės (pažymėtos indeksu g) fotonuotrauka).

41. Ieškovės prašymu buvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau nesumokėjus užstato, ji nebuvo atlikta.

42. Ieškovė pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. Statybos specialisto konsultacinę išvadą Dėl liejamų grindų pageltonavimo priežasties (toliau tekste – Konsultacinė išvada). Išvadą surašė A. K., turintis teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (Kvalifikacijos atestato Nr. 31349). Išvada padaryta pagal ieškovės pateiktas fotonuotraukas ir pateiktą medžiagą, atlikus objekto apžiūrą ir natūriniais bandymais objekte. Konsultacinėje išvadoje pateikiamos išvados grindžiamos Remmers firmos dangos ir dangos paviršių apdirbimo priemonių techniniais aprašymais (lakas), o taip pat MC-Bauchemie dangos paviršiaus apdirbimo techniniais duomenimis (lakas).

43. Iš Konsultacinės išvados fotonuotraukų matyti, jog grindų dangos zonos, kurios nebuvo uždengtos daiktais (sofa, kilimu) yra pageltusios labiau. Tą patį nurodė ir ieškovės Konsultacinę išvadą parengęs specialistas, t. y. jog daiktų vietose grindų danga nėra pageltusi.

44. Konsultacinėje išvadoje specialistas, remdamasis Remmers gamintojo pateiktais duomenimis, nustatė, jog netinkamos valymo priemonės galėjo įtakoti grindų dangos pageltimą. Su šia išvada nesutiktina. Pirma, byloje nėra duomenų ir specialistas savo Konsultacinėje išvadoje nenustatė, kokio gamintojo grindų danga buvo naudota. Tarp pradinių duomenų yra pateikti dviejų gamintojų lakų techniniai parametrai, t. y. Remmers ir MC-Bauchemie lakų techniniai duomenys. Kodėl išvada daroma išanalizavus tik Remmers lako techninius duomenis, Konsultacinėje išvadoje nenurodyta. Konsultacinėje išvadoje yra nurodoma, kad tam tikromis priemonėmis negalima buvo valyti grindų dangos, tačiau byloje nėra nustatyta, jog Konsultacinėje išvadoje nurodytomis priemonėmis buvo valoma grindų danga. Vien aplinkybė, jog tokios priemonės buvo ginčo bute, neįrodo jų panaudojimo fakto. Taigi, byloje nesant įrodytai aplinkybei, kad grindų danga buvo lakuota Remmers laku, Konsultacinėje išvadoje tarp pradinių išvadų duomenų esant pateiktai MC-Bauchemie produkcijos techninei specifikacijai, bei nesant nustatytoms priemonėms, kuriomis galėjo būti valomos grindų dangos, ieškovės teiginiai, kad grindų valymo paviršiai buvo sugadinti netinkamomis valymo priemonėmis, atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

45. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog buvo pažeistas lakas, tačiau dėl ko atsirado pažeidimas (dėl valymo priemonių naudojimo, trinties ar kitų priežasčių) Konsultacinėje išvadoje nenurodyta.

46. Konsultacinėje išvadoje aprašomojoje dalyje nėra pakankamai logiškai pagrįstų duomenų, kaip buvo padaryta išvada. Konsultacinės išvados rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, jog grindų valymas netinkamomis valymo priemonėmis pažeidė lako sluoksnį ir sumažino atsparumą UV spinduliuotei, todėl grindų danga pageltonavo. Konsultacinėje išvadoje motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog danga nėra atspari ultravioletiniams saulės spinduliams, per mažas lako storis, pažeistas lakas ir žema temperatūra gali būti grindų dangos pageltimo priežastimi. Taigi, aprašomojoje dalyje nurodoma, kokios aplinkybės galėjo įtakoti lako apsauginių funkcijų sumažėjimą. Tačiau tiriant dangą nėra nepasisakyta ar lako storis buvo pakankamas grindis dengiant laku, nėra duomenų, ar lako storis nudilo dėl normalaus dėvėjimosi, nėra nurodyta kas kiek lako rekomenduojama atnaujinti grindų dangos lako sluoksnį. Konsultacinės išvados motyvuojamojoje dalyje apibendrinant padaryta tik tikėtina išvada, jog netinkamos valymo priemonės galėjo turėti įtakos grindų pageltonavimui, nors Išvadų rezoliucinėje dalyje jau daroma ne tikėtina, bet neabejotina išvada, jog netinkamos valymo priemonės turėjo įtakos grindų pageltonavimui. Konsultacinėje išvadoje nebuvo atlikti cheminiai bandymai ir nėra nustatyta kokiomis valymo priemonėmis buvo sugadintas grindų apsauginis lakas. Hipotetinė galimybė pažeisti grindų laką agresyviomis cheminėmis valymo priemonėmis, savaime neįrodo, jog lako apsauginis poveikis sumažėjo dėl jų, nes, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tokių priemonių naudojimą. Taigi, Konsultacinės išvados rezoliucinės dalies išvados neatitinka motyvuojamosios dalies išvadų, nėra pakankamai pagrįstos, neatliktos kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos lako storiui, tyrimas, todėl Konsultacinės išvados dalis dėl valymo priemonių poveikio apsauginiam lakui laikytina nepagrįsta.

47. Konsultacinėje išvadoje yra nurodyta, jog pageltonavimas atsirado dangos lakui praradus savybę sulaikyti saulės UV spinduliuotę, o lako storio sumažėjimo priežastys galėjo būti - netinkamų valymo priemonių naudojimas, per mažas dengimo sluoksnis jų įrengimo metu, nusidėvėjimas, žema temperatūra. Byloje nėra įrodymų, kad dėl kurios nors iš šių atvejų neteisėtai atliko atsakovė, t. y. kad neteisėtai naudojo draudžiamas valymo priemones (ieškovė nebuvo nurodžiusi kokių priemonių negalima naudoti), dėl per mažo lako sluoksnio įrengimo metu atsakovė nėra atsakinga, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sušaldžiusi patalpas ar mechaniškai jas sudėvėjus daugiau, nei normaliai jas naudojant.

48. Atsakovė pateikė 2021 m. vasario 25 Turtui padarytos žalos nustatymo Specialisto išvadą Nr. IT-2021/02/25 (toliau tekste – Specialistų išvada). Specialistų išvadą sudarė teismo ekspertas A. S. ir teismo ekspertas D. K. (toliau tekste – ekspertai). Šie specialistai yra į teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, turintys apie 10 metų stažą, todėl jų kvalifikacija abejonių nekelia.

49. Specialistų išvadoje nurodyta, jog grindų dangos pageltimai didesni tose vietose, kur daugiau patenka saulės UV spinduliuotės ir mažiau pageltę, kur saulės UV spinduliuotės patenka mažiau arba nepageltę, kur UV spinduliuotės nebuvo (vonios kambaryje). Buto langai orientuoti pietų ir vakarų kryptimis, todėl gauna intensyviausią saulės spinduliuotę ir jos gauna didesnę dienos dalį. Be to, ekspertai nustatė, jog grindų dangoje yra atsiradę naujų, neaiškios kilmės sugadinimų, atsiradusių po specialisto apžiūros, tai rodo, jog grindų danga yra jautri išoriniam poveikiui. Ekspertai nenustatė dangos lako pažeidimų. Ekspertai nustatė, jog grindų dangos spalvos pasikeitimai atsirado dėl saulės UV spinduliuotės poveikio, kurį turėjo eliminuoti lakavimas. Ekspertai nurodė, jog lako atsparumas (apsauginis poveikis) galėjo būti dėl nekokybiškai atliktų darbų arba netinkamo lako.

50. Taigi, tiek ieškovės pateiktoje Konsultacinėje išvadoje, tiek atsakovės pateiktoje Specialistų išvadoje yra nustatyta, jog grindų spalva pakito dėl saulės UV spinduliuotės poveikio. Saulės spinduliuotės poveikį turėjo sumažinti grindų dangos lakas. Konsultacinėje išvadoje nurodyta ne tiksli, bet spėjama, tikėtinai įmanoma išvada, jog lako įtaka UV spinduliuotės blokavimui galėjo būti sumažėjusi dėl netinkamų valymo priemonių naudojimo. Specialistų išvadoje nurodyta ne tiksli, bet spėjama, tikėtinai įmanoma išvada, jog lako įtaka UV spinduliuotės blokavimui galėjo būti sumažėjusi dėl netinkamai atliktų lakavimo darbų (nekokybiškai atliktų darbų ar netinkamo lako). Nei Konsultacinėje išvadoje, nei Specialistų išvadoje dangos lako ėminiai nebuvo imami, jų išvados pateikiamos kaip įmanomos, tikėtinos, tačiau ne kaip neabejotinai esančios, todėl teismas minėtas išvadas vertina tik kaip įrodančias faktą, jog grindų dangos atspalvio pasikeitimas (pageltimas) įvyko dėl saulės UV spinduliuotės poveikio, kurio neužblokavo tai turėjęs padaryti tinkamai įrengtas ir nepažeistas grindų lakas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Buto grindų danga yra pageltusi dėl žalingo saulės UV spinduliuotės poveikio dėl grindų lako apsauginės funkcijos nepakankamumo.

51. Tačiau žalos buvimo faktas nėra pakankamas atsakovės atsakomybei kilti. Ieškovė privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę.

52. Ieškovė, teikdama, kad atsakovė sugadino grindų dangą ir yra atsakinga, privalėjo įrodyti, jog grindų dangos lako UV spinduliuotės apsauginis poveikis perduodant Butą po nuomos Sutarties pasirašymo buvo tinkamas, kad grindų dangos lako UV spinduliuotės apsauginis poveikis sumažėjo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau to neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, iš fotonuotraukų matyti, kad grindys pradėjo geltonuoti jau po trijų metų naudojimo, kai jas dar naudojo pati ieškovė iki nuomos Sutarties pasirašymo. Akivaizdu, jog po šešerių metų naudojimo grindų dangos atspalvis galėjo keistis ir dėl natūralaus dėvėjimosi. Byloje nesant duomenų, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais būtų sumažintas grindų dangos lako apsauginis poveikis nuo UV spinduliuotės, ieškovės teiginiai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

53. Be to, pagal matomus grindų dangos pažeidimus, atspalvio pasikeitimą, grindų dangos sugadinimus galima pataisyti ir ekonomiškai paprastesniais būdais, nei pilnai keičiant dangą, tuo labiau, kad danga pažeista ne visame bute (vonia, persirengimo kambarys ir pan.), o tik tam tikrose jo dalyse.

54. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016; 23 punktas). Ieškovė neįrodė, jog grindų dangos atspalvio pasikeitimas atsirado dėl nuomos Sutarties sąlygų nesilaikymo ar buvo sugadintas dėl atsakovės neteisėtų veikų, todėl ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

55. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

57. Atsakovė patyrė 2 420 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir už Specialistų išvados parengimą. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei.

58. Teismas patyrė 3,47 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

59. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 EUR (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt euro) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.