Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovėms A. V., L. S., 334-ajai Vilniaus miesto Paškevič-Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. A. (J. A.), K. S., S. T.-K., S.L., J. M. (J. M.), V. K. (V. K.), N. P., G. M., S. R., L. T., R. K., L. Š., H. M. (H. M.), I. Ch., V. T., N. M., T. L., O. Š., N. S., L. Č., H. M., P. G.(P. G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme 2022 m. lapkričio 7 d. gautas D. K. (toliau – ieškovė) ieškinys A. V., L.S., 334-ajai Vilniaus miesto Paškevič-Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijai, kuriuo ieškovė prašo jai solidariai iš atsakovių priteisti 1 858,36 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).

12. Ieškovė, pateikdama naują įrodymą, nenurodė jokių aplinkybių, kokiu tikslu ji teikia šį įrodymą, kokias aplinkybes juo siekia įrodyti, nenurodo, kodėl jis nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nenurodė jokių priežasčių, sutrukdžiusių aptartą įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui ir kokią jis reikšmę turi nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą, ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nes nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.

14. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

15. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai solidariai iš atsakovių 1 858,36 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovais nurodė bendriją ir jos nares A. V. ir L. S.

17. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

18. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

19. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, padarė išvadą, jog tuo atveju, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 19 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-25627-845/2022 medžiagos) nustatyta, kad 334-oji Vilniaus miesto Paškevič-Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) savo įstatuose yra nusistačiusi ginčų nagrinėjimo tvarką: pagal įstatų 53 punktą, bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus ir kitus paklausimus bendrijos pirmininkas (valdyba) išnagrinėja ir atsakymą pateikia per 10 darbo dienų. Pagal įstatų 54 punktą, nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad nurodytoje bendrijos įstatuose įtvirtinta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2307-340/2022, kurioje nurodyta, kad pagal 334-osios bendrijos įstatų 53–55 punktais, bendrija numatė išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pagal įstatų 53 punktą bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus bendrijos pirmininkas (valdyba) išnagrinėja per 10 darbo dienų. Pagal 54 punktą nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė nepateikė duomenų apie įstatų pakeitimą ar konkrečiai bendrijos įstatų punktų, kuriuose numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog bendrijos įstatuose nenumatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

21. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodo, ieškovė nepateikė duomenų patvirtinančių, kad ji prieš kreipiantis į teismą pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta įstatuose. Nors ieškovė pateikė į bylą raštus dėl informacijos pateikimo bendrijai, tačiau šiuose raštuose nėra siekiam ieškovės ginčą išspręsti su bendrija ikiteismine tvarka. Darytina išvada, kad privaloma ginčo sprendimo ikiteismine tvarka ieškovė nepasinaudojo, o tai nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.

22. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus pareikštam ieškiniui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-19163-862/2020.

23. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y., teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-290/2010; Nr. 3K-3-362/2010; Nr. 3K-3-300-421/2015 ir kt.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013). CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, o taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, kai asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti jį peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-647/2013; Nr. 3K-3-393/2014).

24. Susipažinus su šia byla ir teismo nurodyta civiline byla Nr. e2-19163-862/2020, sutiktina su ieškove, kad ieškiniai nėra tapatūs. Ieškovės 334-osios Vilniaus miesto Paškevič – Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams D. K. ir R. K.. Šioje byloje ieškovė D. K. ieškinį pareiškė atsakovams Bendrijai ir atsakovėms A. V., L. S. Ieškinio dalykas abejose bylose skirtingas, nes išnagrinėtoje byloje bendrija prašė priteisti skolą iš D. K. ir R. K.. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti žalą iš bendrijos ir atsakovių A. V. ir L. S.. Ieškinio pagrindai taip pat nurodytose bylose skirtingi. Išnagrinėtoje byloje ieškovė (bendrija) nurodė, kad ji būdama pastato administratore, teikė butui, kuriuo naudojosi atsakovai, ir bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas ir per atsakovų (D.K. ir R. K.) naudojimosi ieškovės teikiamomis paslaugomis laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2020-03-31 susidarė 1961,88 EUR dydžio skola bendrijai. Šioje byloje ieškovė D. K. prašo priteisti žalą iš bendrijos ir jos narių bendrijos buhalterės A. V., bendrijos pirmininkės L. S. Žalą ieškovė ieškinyje grindžia tuo, kad 2014 m. – 2020 m. padaryta jai 1858,36 Eur žala dėl neteisingai apskaičiuojamų mokesčių už šaltą, karštą vandenį bei gyvatuką. Spręstina, kad aptariamose bylose skirtingos ginčo šalys, skiriasi ieškinio dalykas ir pagrindas.

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinių tapatumo klausimą, tačiau teismas pagrįstai nutarė ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

26. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.