- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 2-387-732/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00243-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- V. T., A. T.
- Atsakovas
- J. B., Z. K., V. D., R. B., E. C., K. K., A. S., K. S., G. I., H. Č.
- Trečiasis asmuo
- H. K., J. M., N. K., S. N., Nacionalinė žemės tarnyba, G. K., K. K., A. K., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei atsakovų priešieškinį, V. P., D. M., G. J.
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas, Kęstutis Blažys
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
KOPIJA Civilinė byla Nr. 2-387-732/2017 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00243-2017-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.5 (S)
2017 m. gruodžio 22 d.
dalyvaujant ieškovams V. T. ir A. T., jų atstovui advokato padėjėjui Algirdui Sakalauskui,
atsakovams J. B., Z. K., V. D., R. B., E. C., K. K., jų atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui,
tretiesiems asmenims H. K., J. M., N. K., S. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. T. ir A. T. ieškinį atsakovams J. B., A. S., K. S., Z. K., E. C., V. D., G. I., H. Č., K. K., J. B., R. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba, G. K., K. K., A. K., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei atsakovų priešieškinį, į kurį papildomai įtraukti tretieji asmenys – N. K., V. P., D. M., J. M., H. K., G. J., bei Nacionalinės žemės tarnybos prašymu trečiaisiais asmenimis įtraukti J. K., S. N., S. S., R. G., T. P., R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 532/9437 dalį skirti ieškovams asmeniniam naudojimui pagal 2017-01-18 matininkės A. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą.
Ieškinyje nurodė, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kitos žemės sklypo naudojimo paskirties 1,8874 ha dydžio žemės sklypas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bendraturčių žemės sklypo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra lygios. Naudojimosi tvarka minėtu žemės sklypu nėra nustatyta, tad neretai kyla ginčai su žemės sklypo bendrasavininkais. Atsižvelgiant į tai, ieškovai kreipėsi į matininkę A. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekto parengimo. 2017-01-18 matininkė parengė žemės sklypo planą M 1:1000, kuriam 2017-01-04 pritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius. Šį planą ieškovai 2017-02-08 pateikė kitiems bendrasavininkams derinti. Trys bendrasavininkai pritarė parengtam žemės sklypo planui, kiti dešimt pritarti atsisakė, motyvuojant, kad naudojimosi ribų plane ieškovams iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo atidalintas plotas neatitinka proporcingumo principo. Ieškovai pabrėžė, kad bendrasavininkai žemės sklypu naudojasi chaotiškai, todėl jie siekia nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad galėtų tvarkytis sklypo dalyje tik pagal savo norus ir poreikius, nepriklausomai nuo kitų bendrasavininkų sutikimų. Taip pat tokiu būdu ateityje būtų apribota galimybė kilti konfliktams dėl naudojimosi konkrečia žemės sklypo dalimi. Nurodė, kad ieškovų dalis bendrojo žemės sklypo plote sudaro 0,1064 ha, todėl atitinkamai pagal šias proporcijas buvo parengtas naudojimosi tvarkos planas.
Atsakovai priešieškiniu prašė ieškinio netenkinti, patvirtinti atsakovų pateiktą 18874 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal I. K. įmonės parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:1000. Nurodė, kad su ieškovų prašoma nustatyti tvarka nesutinka, nes ji pažeidžia atsakovų ir kitų bendraturčių interesus, kadangi viršija ieškovams priklausančią D dalyje žemės dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Be to, kitų bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys D dalyje ieškovų plane nenurodytos, nelokalizuotos, kitose sklypo dalyse ieškovai bendros naudojimosi tvarkos su kitais bendraturčiais nustatyti nesiūlo. Pažymėjo, jog bendrai valdomas žemės sklypas padalintas į atskiras dalis (segmentus): A, B ir C dalys yra bendrai naudojamas kiemas, D dalis yra žemės naudmenos daržams, sodams, o E, F ir G dalys yra žemės po pagalbiniais ūkiniais pastatais, skirtos jiems naudoti ir aptarnauti. Atsakovai su kitais bendraturčiais, išskyrus ieškovus, susirinkime, siekdami atsižvelgti į visų bendraturčių interesus naudotis žemės dalimis D dalyje ir patekti prie jų valdomų pagalbinių ūkinių statinių F, E ir G sklypo dalyse, bei iš dalies atsižvelgdami į ieškovų interesus D dalyje, parengė alternatyvią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teigė, jog ši tvarka sudaro sąlygas efektyviau ir kompleksiškiau naudotis bendru sklypu, yra racionalesnė, aiškesnė, užtikrina geresnį bendraturčių naudojimąsi bendru daiktu.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į priešieškinį prašė atsakovų priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovų siūlomas atidalinimo planas pažeidžia teisėtus ieškovų interesus, juo ženkliai sumažinama ieškovų dalis D dalyje, t. y. net 0,0119 ha.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pabrėžė, kad atsakovai nesiėmė visų priemonių išspręsti ginčą taikiai: savo parengto plano jie sąmoningai nederino su ieškovais, nekvietė jų į žemės sklypo bendrasavininkų susirinkimus. Ieškovai sutiko baigti bylą taikos sutartimi, jei savos bylinėjimosi išlaidos liktų apmokėti kiekvienai šaliai, tačiau atsakovai su tuo nesutiko. Ieškovams susidarė įspūdis, kad atsakovai turėjo siekį kuo labiau pakenkti ieškovams, nesielgė tinkamai, nesiekė kompromiso, todėl, jei ieškinys būtų netenkintas, yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalimi.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas teigė, kad ieškovų parengta žemės sklypo naudojimosi tvarka parengta tik atsižvelgus į savo interesus, kai tuo tarpu įstatymas numato pareigą tvarką suderinti su bendraturčiais. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka neatitinka bendrųjų civilinės teisės principų, yra ydinga, su trūkumais, parengta skubotai, programuoja konfliktines situacijas ateityje. Todėl ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad klausimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymu, juo naudojimosi ir disponavimo tvarka, nėra priskirtini departamento kompetencijai, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, departamento atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į ieškinį bei atsiliepime į priešieškinį taip pat nurodė, kad klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nėra priskirtas inspekcijos kompetencijai, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius atsiliepime į priešieškinį prašė ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti visiškai ir patvirtinti atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Liudytoja matininkė I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nustatinėdama sklypų ribas, rengiant 2017-06-02 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (projektą), rėmėsi duomenimis apie gyvenamųjų butų plotą. Pagal tai procentiškai apskaičiavo savininkams priklausančias sklypo dalis. Išreiškė nuomonę, kad rengiant 2017-01-18 matininkės A. Š. žemės sklypo naudojimosi ribų planą nebuvo atsižvelgta į kitų bendraturčių interesus. Teigė, jog jei tokiu būdu būtų dalinti sklypo plotai ir kitiems bendraturčiams, žemės nebūtų užtekę.
Liudytoja matininkė A. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad 2017-01-18 jos parengtame ieškovų žemės sklypo dalies naudojimosi plane ribas nustatė atsižvelgdama į valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą ieškovų nupirkto žemės sklypo plotą: 1/8 ploto paskaičiavo kieme, 1/8 aplink ūkinį pastatą, o kas liko – darže. Ieškovų pateiktuose nuosavybės dokumentuose buvo nurodytas tik buto plotas, nebuvo duomenų apie bendrą namo plotą, todėl proporcijos apskaičiuoti buvo neįmanoma. Kadangi name yra 8 butai, sklypo plotą padalino iš 8. Į kvadratūrą, proporcijas atsižvelgta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūrą, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-604/2004).
Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių ir pan.). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus parengtoje lentelėje „Gyvenamųjų namų, butų savininkams paskaičiuotos parduodamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys“ (b. l. 198) surašytos gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), butų savininkams paskaičiuotos parduodamos iš valstybės žemės sklypo dalys. Nurodyta, kiek žemės kiekvienam bendrasavininkui priklauso A, B, C dalyse (bendrai naudojamas kiemas), E, F, G dalyse (žemė po pagalbiniais ūkiniais statiniais) bei bendro naudojimo D dalyje. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 7 punkto 2 dalyje nurodyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Nutarimo 8 punkte reglamentuota, kad kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal šio nutarimo 7 punktą.
2017-01-18 matininkės A. Š. parengtame žemės sklypo naudojimosi ribų plane (b. l. 24) ieškovams priskirtas asmeniniam naudojimui plotas A dalyje sudaro 0,0381 ha, F dalyje 0,0212 ha, D dalyje 0,0471 ha. Pažymėtina, jog tai neatitinka žemės sklypo dalies, kuri nustatyta ir parduota ieškovams pagal matininkės A. Š. 2016-05-18 parengtą ir su žemės sklypo naudotojais suderintą planą, pagal kurį ieškovams A dalyje priklauso 0,0484 ha, F dalyje 0,0231 ha, o D dalyje 0,0349 ha. Be to, siūlomame plane nenurodyti kitų bendraturčių dalių dydžiai, jų lokalizacija. Ieškovų pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra pakankamai neapibrėžta, neatitinka kitų bendraturčių poreikių bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismo posėdžio metu taipogi išsiaiškinta, jog ieškovų ieškinyje nurodytas faktas, kad 2017-01-18 naudojimosi ribų planui 2017-01-04 pritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, neatitinka faktinių aplinkybių.
Atkreiptinas dėmesys, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2017-03-10 raštu Nr. 40SD-789-(4.40.103.) ieškovai informuoti, kad tarnyba negali pritarti jų siūlomam žemės sklypo naudojimosi ribų planui, kadangi sklypo dalies (D) padidinimas ieškovams prieštarautų kitų asmenų, kuriems parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektai, interesams. Rašte atkreiptas dėmesys, kad pritarti tokiam matininkės A. Š. nurodytam plotui būtų įmanoma tik tada, jei ieškovai parengtų naują žemės sklypo planą, suderintą su visais sklypo naudotojais.
Pažymėtina, jog žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. civilinė byla Nr. 3K-3-410/2014).
Atsakovų pasiūlytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos, parengtos I. K. įmonės, plano projekte patikslintos žemės sklypų ribos, nekeičiant kiekvieno bendraturčio išpirktos žemės sklypo dalies dydžio. Joje atsižvelgta į bendraturčių interesus, ieškovų dalis sklypo D dalyje iš esmės pakeista nežymiai. Tokios tvarkos nustatymui pritaria visi atsakovai, teismo posėdžio metu su jame pateiktu ribų nustatymu iš esmės sutiko ir ieškovai, jai pretenzijų neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad būtent ši tvarka atitinka bendraturčių interesus, yra racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui.
CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įstatymas teismui palieka teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai rodė iniciatyvą sudaryti taikos sutartį, t. y. sutiko pritarti priešieškinyje pateiktai žemės sklypų naudojimosi tvarkai, jei šalims nebūtų paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai tam nepritarė, argumentuodami, kad ne jie pradėjo ginčą spręsti teisme ir išlaidos, kurias patyrė apmokėdami už advokato pagalbą, sudaro daugumos jų ženklią pajamų dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai sklypo naudojimosi tvarkos variantą pasiūlė tik tada, kai ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tik ieškovų iniciatyva buvo pradėtas procesas dėl bendroje dalinėje nuosavybėje esamo sklypo valdymo tvarkos nustatymo. Prieš kreipdamiesi į teismą, ieškovai pasiūlė sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovai tam nepritarė, tačiau savo varianto nepasiūlė. Ir tik tada, kai gavo ieškinį, atsakovai pasitelkė matininkę I. K.. Siekdami greičiau ir mažesniais kaštais išspręsti šį ginčą, atsakovai galėjo pasiūlyti sklypo naudojimo tvarkos planą ieškovams derybų stadijoje, tokiu atveju ginčas, tikėtina, nebūtų pasiekęs teismo. Teismas nesutinka su atsakovų aiškinimais, kad ieškovai yra konfliktiški ir dėl jų elgesio susidarė tokia situacija. Pažymėtina, jog ir ieškovai, ir atsakovai yra minėto sklypo bendraturčiai. Kaip bendraturčiai, atsakovai galėjo ir privalėjo atmesti visas antipatijas ir siekti bendradarbiauti su ieškovais. Todėl, patenkinus priešieškinį, atsakovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis už priešieškinį iš ieškovų nepriteistini. Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovų.
Pašto išlaidos byloje sudaro 113,41 EUR. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovų ir atsakovų per pusę: 56,71 EUR iš ieškovų ir po 5,67 EUR iš kiekvieno atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal I. K. įmonės 2017-06-02 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą (projektą) M 1:100.
Priteisti iš ieškovų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), viso 56,71 EUR (penkiasdešimt šešis eurus 71 ct) pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), H. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 5,67 EUR (penkis eurus 67 ct) pašto išlaidų valstybei.
Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.