Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-292-212/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-22Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
2A-292-212/2018
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00243-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka
Atsakovas
J. B., Z. K., V. D., R. B., E. C., K. K., A. S., K. S., H. Č., G. I.
Ieškovas
V. T., A. T.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba, G. K., K. K., A. K., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei atsakovų priešieškinį, N. K., V. P., D. M., J. M., H. K., G. J.
Civilinė byla Nr. 2A-292-212/2018Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00243-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. B., Z. K., V. D., R. B., E. C., K. K., A. S., K. S., H. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. T. ir A. T. ieškinį atsakovams J. B., A. S., K. S., Z. K., E. C., V. D., G. I., H. Č., K. K., J. B., R. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba, G. K., K. K., A. K., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei atsakovų priešieškinį, į kurį papildomai įtraukti tretieji asmenys – N. K., V. P., D. M., J. M., H. K., G. J., bei Nacionalinės žemės tarnybos prašymu trečiaisiais asmenimis įtraukti J. K., S. N., S. S., R. G., T. P., R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. T. ir A. T. prašė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 532/9437 dalį skirti jiems asmeniniam naudojimui pagal 2017-01-18 matininkės A. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą.Nurodė, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kitos žemės sklypo naudojimo paskirties 1,8874 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bendraturčių žemės sklypo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra lygios. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 13 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė ieškovams 532/9437 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo planas parengtas 2016-05-18 matininkės A. Š. yra neatskiriama sutarties dalis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Naudojimosi tvarka minėtu žemės sklypu nėra nustatyta, todėl neretai kyla ginčai su žemės sklypo bendrasavininkais. Matininkė A. Š. 2017-01-18 parengė žemės sklypo planą M 1:1000, kuriam 2017-01-04 pritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius. Šį planą ieškovai 2017-02-08 pateikė kitiems bendrasavininkams derinti. Trys bendrasavininkai pritarė parengtam žemės sklypo planui, kiti dešimt pritarti atsisakė, motyvuojant, kad naudojimosi ribų plane ieškovams iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo atidalintas plotas neatitinka proporcingumo principo.Atsakovai priešieškiniu prašė ieškinio netenkinti, patvirtinti atsakovų pateiktą 18874 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal I. K. įmonės parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:1000 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovų prašoma nustatyti tvarka nesutinka, nes ji pažeidžia atsakovų ir kitų bendraturčių interesus, kadangi viršija ieškovams priklausančią D dalyje žemės dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Be to, kitų bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys D dalyje ieškovų plane nenurodytos, nelokalizuotos, kitose sklypo dalyse ieškovai bendros naudojimosi tvarkos su kitais bendraturčiais nustatyti nesiūlo. Pažymėjo, jog bendrai valdomas žemės sklypas padalintas į atskiras dalis (segmentus): A, B ir C dalys yra bendrai naudojamas kiemas, D dalis yra žemės naudmenos daržams, sodams, o E, F ir G dalys yra žemės po pagalbiniais ūkiniais pastatais, skirtos jiems naudoti ir aptarnauti. Atsakovai su kitais bendraturčiais, išskyrus ieškovus, susirinkime, siekdami atsižvelgti į visų bendraturčių interesus naudotis žemės dalimis D dalyje ir patekti prie jų valdomų pagalbinių ūkinių statinių F, E ir G sklypo dalyse, bei iš dalies atsižvelgdami į ieškovų interesus D dalyje, parengė alternatyvią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teigė, jog ši tvarka sudaro sąlygas efektyviau ir kompleksiškiau naudotis bendru sklypu, yra racionalesnė, aiškesnė, užtikrina geresnį bendraturčių naudojimąsi bendru daiktu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal I. K. įmonės 2017-06-02 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą (projektą) M 1:100, priteisė iš ieškovų 56,71 Eur pašto išlaidų valstybei, o iš atsakovų J. B., A. S., Z. K., E. C., V. D., G. I., H. Č., K. K., J. B., R. B. po 5,67 Eur pašto išlaidų valstybei.Nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus parengtoje lentelėje „Gyvenamųjų namų, butų savininkams paskaičiuotos parduodamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys“ surašytos gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų savininkams paskaičiuotos parduodamos iš valstybės žemės sklypo dalys. Nurodyta, kiek žemės kiekvienam bendrasavininkui priklauso A, B, C dalyse (bendrai naudojamas kiemas), E, F, G dalyse (žemė po pagalbiniais ūkiniais statiniais) bei bendro naudojimo D dalyje.Matininkės A. Š. 2017-01-18 parengtame žemės sklypo naudojimosi ribų plane ieškovams priskirtas asmeniniam naudojimui plotas A dalyje sudaro 0,0381 ha, F dalyje 0,0212 ha, D dalyje 0,0471 ha. Tai neatitinka žemės sklypo dalies, kuri nustatyta ir parduota ieškovams pagal matininkės A. Š. 2016-05-18 parengtą ir su žemės sklypo naudotojais suderintą planą, pagal kurį ieškovams A dalyje priklauso 0,0484 ha, F dalyje 0,0231 ha, o D dalyje 0,0349 ha. Be to, siūlomame plane nenurodyti kitų bendraturčių dalių dydžiai, jų lokalizacija. Teismas sprendė, kad ieškovų pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra pakankamai neapibrėžta, neatitinka kitų bendraturčių poreikių bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, jog ieškovų ieškinyje nurodytas faktas, kad 2017-01-18 naudojimosi ribų planui 2017-01-04 pritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, neatitiko faktinių aplinkybių.Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2017-03-10 raštu Nr. 40SD-789-(4.40.103.) ieškovai informuoti, kad tarnyba negali pritarti jų siūlomam žemės sklypo naudojimosi ribų planui, kadangi sklypo dalies (D) padidinimas ieškovams prieštarautų kitų asmenų, kuriems parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektai, interesams. Rašte nurodyta, kad pritarti tokiam matininkės A. Š. nurodytam plotui būtų įmanoma tik tada, jei ieškovai parengtų naują žemės sklypo planą, suderintą su visais sklypo naudotojais.Atsakovų pasiūlytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos, parengtos I. K. įmonės, plano projekte patikslintos žemės sklypų ribos, nekeičiant kiekvieno bendraturčio išpirktos žemės sklypo dalies dydžio. Joje atsižvelgta į bendraturčių interesus, ieškovų dalis sklypo D dalyje iš esmės pakeista nežymiai. Tokios tvarkos nustatymui pritaria visi atsakovai, teismo posėdžio metu su jame pateiktu ribų nustatymu iš esmės sutiko ir ieškovai, jai pretenzijų neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad būtent ši tvarka atitinka bendraturčių interesus, yra racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui.Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai rodė iniciatyvą sudaryti taikos sutartį, t. y. sutiko pritarti priešieškinyje pateiktai žemės sklypų naudojimosi tvarkai, jei šalims nebūtų paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai tam nepritarė, argumentuodami, kad ne jie pradėjo ginčą spręsti teisme ir išlaidos, kurias patyrė apmokėdami už advokato pagalbą, sudaro daugumos jų ženklią pajamų dalį. Atsakovai sklypo naudojimosi tvarkos variantą pasiūlė tik tada, kai ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tik ieškovų iniciatyva buvo pradėtas procesas dėl bendroje dalinėje nuosavybėje esamo sklypo valdymo tvarkos nustatymo. Prieš kreipdamiesi į teismą, ieškovai pasiūlė sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovai tam nepritarė, tačiau savo varianto nepasiūlė. Ir tik tada, kai gavo ieškinį, atsakovai pasitelkė matininkę I. K.. Siekdami greičiau ir mažesniais kaštais išspręsti šį ginčą, atsakovai galėjo pasiūlyti sklypo naudojimo tvarkos planą ieškovams derybų stadijoje, tokiu atveju ginčas, tikėtina, nebūtų pasiekęs teismo. Teismas nesutiko su atsakovų aiškinimais, kad ieškovai yra konfliktiški ir dėl jų elgesio susidarė tokia situacija. Pažymėjo, jog ir ieškovai, ir atsakovai yra minėto sklypo bendraturčiai. Kaip bendraturčiai, atsakovai galėjo ir privalėjo atmesti visas antipatijas ir siekti bendradarbiauti su ieškovais. Todėl, patenkinus priešieškinį, atsakovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis už priešieškinį iš ieškovų nepriteisė. Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovų.Pašto išlaidos byloje sudarė 113,41 Eur. Šias išlaidas priteisė iš ieškovų ir atsakovų per pusę: 56,71 Eur iš ieškovų ir po 5,67 Eur iš kiekvieno atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai J. B., Z. K., V. D., R. B., E. C., K. K., A. S., K. S., H. Č. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš ieškovų atsakovų J. B., Z. K., V. D., R. B., E. C., K. K., A. S., H. Č., naudai kiekvienam po 156 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 30 Eur už apeliacinio skundo surašymą bei žyminį mokestį pagal byloje esančius ir pridedamus įrodymus.Apeliantų nuomone, teismo nurodytos aplinkybės apie atsakovų netinkamą procesinį elgesį yra nepagrįstos ir subjektyvios, todėl nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Teismas nenurodė nei vienos iš šalių CPK 42 straipsnyje numatytos pareigos, kurias atsakovai būtų pažeidę. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu turėjo teisę pagal įstatymą pateikti priešieškinį ir nurodyti savo pasiūlymą tinkamą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes su pasiūlyta tvarka ieškinyje nesutiko. Be to, atsakovai priešieškinį pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį, t. y. greičiausiu terminu, nevilkindami bylos nagrinėjimo. Teismas su atsakovų priešieškiniu sutiko bei nurodė, kad ieškovų pateiktame plane neatitinka žemės sklypo dalis, kuri nustatyta ir parduota ieškovams. Atsakovai pateikdami priešieškinį tik sąžiningai naudojosi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovai neįgijo jokio pranašumo prieš kitas šalis kreipdamasi su nepagrįstu ieškiniu, kuris buvo atmestas paties teismo. Tvirtinant kitaip, t. y. „Tik ieškovų iniciatyva buvo pradėtas procesas dėl bendroje dalinėje nuosavybėje esamo sklypo valdymo tvarkos nustatymo“, yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo bei dispozityvumo principas.Nesutinka su teismo išvadomis, kad tik dėl atsakovų netinkamų veiksmų atsirado ieškinys teisme. Atsakovai, nesutikdami su ieškovų planu, dar iki ieškinio pateikimo teismui nurodė ieškovams nesutikimo priežastis bei tikėjosi, kad ieškovai ištaisys savo planą. Atsakovai savo elgesiu kaip tik siekė sumažinti galimas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas K. K. iki ieškinio pateikimo dienos ieškovams aiškino, jog reikia neskubėti, palaukti kol išsipirks žemės sklypą didesnė dalis bendraturčių, pasiūlė nusistatyti bendrą naudojimosi tvarką, braižant sklypus iš eilės, kad sklypo dalys būtų taisyklingos formos, neliktų tarpų, kad būtų kiekvienam bendraturčiui patogu naudotis, tačiau ieškovai su tuo nesutiko ir pateikė ieškinį. Atsakovai K. K. ir R. B. ieškovus pakvietė taikiai spręsti ginčą po ieškinio pateikimo, tačiau ieškovai nebandė kalbėtis, įžeidinėjo, motyvavo, kad reikėjo galvoti anksčiau ir ginčo išspręsti taikiai nepavyko.Ieškovai yra miestelio bendruomenės nariai, gretimų namų kaimynai, bendraturčiai, todėl turėjo visas galimybes bendrauti, tartis, dalyvauti susirinkimuose. Mano, jog nėra teisinga teigti, kad atsakovai nesiekė taikaus susitarimo. Ieškovai siūlė baigti bylą taikos sutartimi tik tada, kai aiškiai suprato, jog jų ieškinys bus atmestas. Toks taikos sutarties siūlymas buvo naudingas tik ieškovams, kad išvengtų atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios patenkinus priešieškinį, turėjo būti priteistos iš ieškovų. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.Pažymi, jog teismas savo sprendime yra nurodęs, jog būtent ieškovai klaidino teismą nurodydami ieškinyje neegzistuojančias aplinkybes. Atsakovai neprašė iš ieškovų priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos užsakant žemės sklypo naudojimosi planą, tokiu būdu sumažindami prašomų priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka patvirtintas Rekomendacijas.Teismas bylinėjimosi išlaidų atsakovams nepaskirstė vien dėl to, jog jie atsisakė sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties esmė – abipusis kompromisas, tačiau ieškovai su tuo nesutiko, jie teikė taikos sutarties sąlygas tik tokias, kurios būtų naudingos tik ieškovams. Įstatymu suteikta teisė sudaryti ar nesudaryti taikos sutartį negali būti varžoma materialinėmis sankcijomis, tokiomis kaip bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas. Taip pat pažymi, jog dauguma atsakovų yra pensinio amžiaus, nedarbingi, turintys sveikatos problemų, gaunantys nedidelį darbo užmokestį, todėl jų patirtos ir neatlygintos bylinėjimosi išlaidos sudaro daugumos jų ženklią pajamų dalį.Teismas iš esmės patenkinęs priešieškinį ir nepriteisdamas atsakovams bylinėjimosi išlaidų, nenustatęs jokių atsakovų netinkamo procesinio elgesio pagrindų, ne tik pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, bet ir pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principus, negynė šalies, kurios materialinės subjektinės teisės buvo pažeistos neteisėtais ieškovų reikalavimais, interesų ir teisėtų lūkesčių.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai V. T. ir A. T. kreipėsi į teismą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir prašė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 532/9437 dalį skirti jiems asmeniniam naudojimui pagal 2017-01-18 matininkės A. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą (1 t., b. l. 3-9). Atsakovai J. B., A. S., K. S., Z. K., E. C., V. D., G. I., H. Č., K. K., J. B., R. B. nesutikdami su ieškiniu pateikė priešieškinį ir prašė patvirtinti atsakovų pateiktą 18874 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal I. K. įmonės parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:1000 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 56-61).Apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu teismas nepriteisė jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1‘500 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 41 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija, įvertusi bylos faktines aplinkybes, skundžiamos teismo sprendimo dalies bei apeliantų argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovų reikalavimai iš dalies patenkinti, todėl jų patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti ieškovai. Tačiau įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir vertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Nagrinėjamojoje byloje, bylos šalys yra žemės sklypo bendraturčiai, todėl norėdami naudotis žemės sklypu, turėjo nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką. Apeliantai pripažįsta, kad dar iki ieškovų kreipimosi į teismą, nesutiko su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nors atsakovai ir nurodė nesutikimo priežastis, tačiau, suprasdami būtinybę nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pritrūko geranoriškumo ir bendradarbiavimo, neteikė savo pasiūlymo, neieškojo kompromiso, nesitarė ginčą spręsti be teismo (CK 4.81 straipsnis). Kolegijos nuomone, bendradarbiavimo ir geranoriškumo pritrūko ne tik atsakovams, bet ir ieškovams. Būtent dėl to, kad šalys nebendradarbiavo, neieškojo kompromiso, tiek ieškovai, tiek atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovų advokato pagalbos išlaidos 1 asmeniui sudaro apie 150 Eur (1‘500:10), tuo tarpu ieškovų advokato pagalbos išlaidos siekia 600 Eur, t. y. po 300 Eur kiekvienam. Tiek ieškovai, tiek atsakovai sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (1 t. b.l.10, 62,243, 2 t. b. l. 78-82)Apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jų elgesį vertino netinkamu, kad ieškovai pateikė nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina, kad ieškovų ieškinys nebuvo patenkintas ne dėl to, kad jis visiškai nepagrįstas, o dėl to, kad matininkės A. Š. parengtame plane, pateiktame prie ieškinio, buvo padaryta klaidų. Ieškovams buvo paskirta naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jiems yra parduota (1 t., b. l. 24, 198). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovų netinkamo elgesio, o pasisakė dėl iniciatyvos trūkumo.Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

A. J. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 46,83 Eur žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš ieškovų.Apeliacinis skundas pateiktas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013).

Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialus reikalavimas, skundžiant šią sprendimo dalį apeliacinis skundas neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies taisykles. A. J. B. pateikė 2018 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 46,83 Eur žyminis mokestis. Šis mokestis grąžintinas apeliantei, nes sumokėtas be pagrindo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 46,83 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymu (kontrolės Nr. 0237420180113000200029641).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė