Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. K. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties J. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos J. K. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. K. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs J. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik J. K. atstovo advokato apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek Institucijos nutarimo turinys patvirtina, kad nagrinėjimo metu buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apylinkės teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Tai atlikdamas, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių esminių procesinių pažeidimų, kurie leistų pripažinti priimtą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi J. K. ir jos atstovas advokatas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo sprendimo panaikinimui.

7. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.

8. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023). Iš aptartų teisės aktų seka, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Taigi, vertinant aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. K. realiai ir laiku nepranešusi apie K. R. ir A. L. įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos 56 straipsnio 1 punkto nuostatas, kadangi tarp K. R., A. L. bei administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, nes jos dirbo pažeidėjos J. K. naudai, tačiau atsiradę santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi. Darytina išvada, kad J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad J. K. savo kaltės jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme nepripažino. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „V“ pardavėja, o byloje esantys susirašinėjimai yra ne jos, ji to nerašė, ji nežino, kas tai yra. Parodė, kad K. R. dirbo (duomenys neskelbtini), o ji ieškojo darbo vietos (duomenys neskelbtini), pabendraudavo su K. R. dėl darbo vietos, kad ši pasakytų jai, jeigu vieta atsilaisvins. K. R. nustojus dirbti (duomenys neskelbtini), jai apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) administracija, kad yra laisva vieta ir ji sutiko ateiti dirbti. Ji kreipėsi į aptarnaujančią įmonę ir kasos aparatą perrašė jos vardu. Jos „Facebook“ paskyra pavadinta „J. K.“, o paskyra „J.“ yra ne jos. Sprendžiant iš aptartų J. K. parodymų visumos, akivaizdu, kad iš esmės ji neneigia, kad ji bendravo su K. R. darbiniais klausimais. Įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais J. K. teiginiais bei jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Tiek apeliaciniame skunde atstovo advokato nurodyti argumentai, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. duoti parodymai nepagrįsti jokiais medžiagoje esančiais objektyviais įrodymais, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Juo labiau, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju, siekiant patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykio versijas, būtinas kitų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, įvertinimas.

11. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys kreipiamas į tai, kad pasak atstovo advokato pateiktuose susirašinėjimuose, paskyra, pavadinta „J.“ nepriklauso pažeidėjai J. K., pateiktais į bylą susirašinėjimais negalima vadovautis, jie nėra patikrinti, gauti neteisėtais būdais. Tačiau apygardos teismas atmesdamas tokius apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-406-1109/2022 J. K., turėdama liudytojos statusą (proceso dalyvio statusas), sutikusi laisva valia duoti parodymus apie nagrinėjamą administracinį nusižengimą ir, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, nurodė, kad „Facebook“ paskyros profilis, pavadintas „J.“, yra jos (J. K.). Tai konstatuota Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarime, kuris yra įsiteisėjęs, todėl netikėti jame nurodytomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Iš byloje esančių pateiktų susirašinėjimų tarp K. R. ir J. K. nustatyta, jog vyksta pokalbiai dėl prekių užsakymų, yra klausiama K. R., kiek jai užsakyti sūrių, kalbama apie atsiskaitymus su tiekėjais, atsiskaitymą už darbą - „J.“ nurodo K. R., kiek ji galinti pasiimti algos, šiai pranešus apie suprekiautą sumą. Matyti ir tai, kad K. R. siunčia mokėjimo kvitus, lapelius, ant kurių surašytos išlaidos. Matyti, kad kalbama ir apie asmenį, įvardijamą kaip „A.“, iš ko galima suprasti, jog kalbama apie liudytoją A. L.. Matyti, kad buvo susirašinėjamas ne tik dėl užsakomų maisto produktų, verslo liudijimo laikotarpių, tačiau ir buvo siunčiamos nuotraukos — kvitai, ranka rašyti rašteliai, kuriuose surašytos atitinkamai suprekiautos sumos, išlaidos. Analogiškas aplinkybes nurodė apylinkės teisme apklausiama ir liudytoja K. R.. Iš minėtų susirašinėjimų visumos darytina išvada, kad faktinis prekybininkas buvo ne K. R., o asmuo, pasivadinęs „J.“, nes būtent ji rūpinosi užsakymais, prekėmis, apmokėjo už juos, reguliavo kokį uždarbį gali pasilikti K. R., kokiomis dienomis jai dirbti, kada jai yra reikalinga A. L. apmokama pagalba, kaip išsiimti ir kurioms dienoms verslo liudijimą. Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei administracinėn atsakomybėn patraukta J. K., nei jos atstovas prie apeliacinio skundo nepateikė įtikinamų argumentų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti, kad minėta socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „J.“ priklausė būtent ne J. K., o kitai J.. Be kita ko, pačios J. K. paaiškinimai dėl tapačių aplinkybių yra nenuoseklūs – apklausiama teisme ankstesnės bylos nagrinėjimo metu ji neginčijo, jog byloje esantys susirašinėjimai apie pieno produktus buvo su ja, konkretaus susirašinėjimo turinio neprisimenanti, o kas rašė žinutes, kad ji paima suprekiautus pinigus, nurodė nežinanti. Nagrinėjamu atveju teisme apklausta J. K., nurodė, kad anketa, užvadinta vardu „J.“, yra ne jos. Pakartotinai atkreipiamas dėmesys, kad J. K. ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje pripažino, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros profilis pavadintas „J.“ yra jos, todėl šioje byloje pateiktame apeliaciniame skunde jos nurodyta pozicija laikytina tik kaip gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

12. Pats pokalbių turinys taip pat nesudaro pagrindo abejoti, kad buvo kalbama su kita mergina, turinčia tapatų vardą. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-406-1109/2022 rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tarp kurių yra ir „Facebook“ svetainės išrašai. Todėl tiek Institucija, tiek apylinkės teismas vertindami įrodymus, vertino jų visumą – tai yra ir duotus paaiškinimus, ir pateiktus į bylą „Facebook“ svetainės išrašus. Teigti, kad byloje esantys pateikti Messenger programėlės susirašinėjimai yra neleistinais būdais gauti įrodymai, nėra teisinio pagrindo. Matyti, kad pateikti K. R. susirašinėjimai yra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima teigti, kad jie gauti neteisėtais būdais, ar kad būtų gauti pažeidžiant įstatymais nustatytas normas, tokių aplinkybių nenurodė ir pažeidėjos atstovas apeliaciniame skunde. Vien tai, kad įrodymai (susirašinėjimai „Facebook“ programėlėje), patvirtinantys J. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, nesudaro pagrindo vertinti, kad jie gauti neteisėtais būdais ir negali būti pripažinti teisėtais įrodymais byloje. Apeliacinio skundo argumentas, jog neva byloje pateiktas susirašinėjimas galėjo būti inicijuotas bet kokio asmens, nėra pagrįstas įrodymais, o tokia atstovo iškelta versija laikytina išskirtinai gynybine. Manyti, kad K. R. suinscenizavo susirašinėjimą, siekdama pati išvengti administracinės atsakomybės, taip pat nėra pagrindo, kadangi susirašinėjimai tarp K. R. ir J. K. vyko dar iki administracinio nusižengimo nustatymo, nes iš administracinio nusižengimo byloje esančių susirašinėjimo nuotraukų (administracinio nusižengimo b. l. 14-47), akivaizdžiai matyti, kad susirašinėjimai vyko 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, o administracinis nusižengimas užfiksuotas 2022 m. kovo 19 d.

13. Skunde nubaustosios atstovas teigia, kad apylinkės teismas nutartyje aprašė tik dalį Messenger susirašinėjimo su „J.“, tačiau atstovo advokato įsitikinimu, K. R. turėjo ir daugiau darbuotojų, apie kuriuos nieko teismui nepasakojo. Pavyzdžiui žinutėje rašo: „P. dar 100 daviau (4 lapas); I. algą daviau 185 už aną savaitę (13 lapas)“. Tačiau iš pateiktų susirašinėjimų, matyti, kad būtent J. K. kuruoja įvardintų asmenų darbą, darbo užmokestį, nurodydama K. R. „liliputu I. nusiusk“ (administracinio nusižengimo byla 22 l.), į K. R. parašytą žinutę „Pamiršau kiek I. algos“, J. K. atrašė „150“ (administracinio nusižengimo b. l 28), į K. R. žinutę „Labas rytas, o kur I.?“, J. K. atrašė „Labas, nepaskambinau tau vakar“; „nebus I.“; „i. sake kad paliko ta piena sandeli“ (administracinio nusižengimo b. l. 29). Nors ir nagrinėjamu atveju nėra nustatytos tikslios minėtų vyrų darbo funkcijos, tačiau jie nebuvo K. R. darbuotojai, kad kaip nurodo J. K. atstovas apeliaciniame skunde. Priešingai, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad būtent pažeidėja žinojo apie šių vyrų atliekamus darbus ir jiems duodamas/išmokamas pinigų sumas.

14. Taip pat iš K. R. pateiktų Messenger programėlės susirašinėjimų, matyti, kad buvo kalbama/susirašinėjama ir apie asmenį, įvardijamą kaip „A.“, iš ko galima suprasti, jog kalbama apie A. L., „J.“ rašo K. R., kad „dabar ir antradieni A. bus“, tariamasi, ar jos pagalbos reikės kitomis dienomis (administracinio nusižengimo b. l. 23); kito susirašinėjimo metu matyti, kad K. R. J. K. teiravosi kelintą valandą ateis A. L. ir kiek jai reikės sumokėti pinigų už darbą „Ant kelių?“, „Ir kiek jai duot?“, o J. K. atrašė, kad A. L. ateis „7.30 gerai“, „galiu pasakyti anksciau“, „Tai sau kaip visada pasiskaiciuosi,o jai nezinau paklausiu P.“ (administracinio nusižengimo b. l. 32). Iš susirašinėjimų matyti, kad A. L. dirbo ne K. R. iniciatyva, o būtent J. K., o visa prekyba vyko su J. K. žinia, t. y. jai kontroliuojant visą veiklą. Be kita ko, matyti, kad vieno iš susirašinėjimo metu, kaip galima suprasti, kalbant apie patikrinimą, K. R. kreipiasi į „J.“, nurodydama, kad „tu nemirtinga, todėl tu man ir patinki. Kaip sakoma prikolna savininkė“ (administracinio nusižengimo b. l. 27), taip pat nurodo, kad ieškotų pardavėjų, ji padirbs, kiek reikės. Šie susirašinėjimų fragmentai akivaizdžiai sudaro pagrindą manyti, kad tarp K. R. ir J. K. buvo susidarę būtent darbo teisiniai santykiai ir kad K. R. dirbo J. K. naudai, ir kad pastaroji privalėjo įforminti darbo santykius atitinkama tvarka, tačiau to nepadarė.

15. Liudytoja K. R. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) pas J. K. dirbo nuo 2022 m. sausio mėnesio, kuomet ji (J. K.) pasiūlė ateiti dirbti pas ją, pasakė, kokį atlyginimą mokės – į savaitę 250 Eur. J. K. nurodė, kad išpirks liudijimą, sveikatos draudimą, mokės Sodrai, tačiau jokių dokumentų nepasirašė. Dirbant pardavėjos pareigose (duomenys neskelbtini) prasidėjo nesutarimai su J. K., todėl ji susirinko daiktus, dokumentus ir parašė jai (J. K.) žinutę, kad daugiau dirbti nebegali, jokio prašymo raštu nerašė. Nors kasos aparatas buvo jos vardu, tačiau iš tikrųjų priklausė J. K., nes J. K. liepė kasos aparatą registruoti savo vardu. Paaiškino, kad užklijavo raštelį, kad jo (kasos aparato) nejungti ir nedirbti jos vardu. Už gautą atlyginimą ji niekur nepasirašydavo, tiesiog J. K. pasakydavo, kad už šią dieną pasiimtų 40 Eur. Buvo toks susitarimas, ji darbo gale pasiimdavo tam tikrą sumą iš kasos aparato ir parašydavo ant lapelio, daugiau atlyginimas niekur nebuvo fiksuojamas. Lapelis buvo pridėtas prie prekių, ji nufotografuodavo jį. Šie susirašinėjimai buvo pateikti nufotografuoti ir pateikti teismui. Kasos aparatas yra J. K., tačiau VMI registruotas K. R. vardu. Ji nedirbo kartu su A. L., ji yra buvusi J. K. darbuotoja. J. K. ją (A. L.) pakviesdavo, nes savaitgalį būna daug žmonių, tą dieną ji buvo atėjusi. Dėl sumokėjimo A. L. ji susirašinėjo su J. K.. J. K. sakė, kad pasitars su P., tai yra savo sugyventiniu, ir praneš. J. K. liepė sumokėti A. L. už darbo dieną. A. L. iki darbo (duomenys neskelbtini) pažinojo iš matymo. Ji išimdavo iš kasos pinigus, kuriuos suprekiaudavo per dieną, ir kitą dieną perduodavo J. K., tai matyti Messenger žinutėse. Ji patvirtino, kad sumokėdavo pinigus ir pas J. K. dirbančiam I.. Ji darbe būdavo prieš 7 valandą, tada atvykdavo J. K., pasiimdavo pinigus, dirbdavo iki 16.30 val. Ji nemokėjo pinigų, ji tik atiduodavo pinigus J. K.. J. K. jai nekalbėjo apie tai, kad pati pradės dirbti bazėje. Po to kai ji (K. R.) išėjo, J. K. atsidarė individualią veiklą. Netikėti šiais išsamiais ir detaliais liudytojos K. R. parodymais, apygardos teismas neturi pagrindo, nes jie sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais ir šioje nutartyje jau aptartais rašytiniais įrodymais. Tai įvertinus sprendžiama, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai savo sprendime vadovavosi, kaip teisingais, K. R. parodymais. Nustatyta, kad aplinkybes, kurias nurodė minima liudytoja patvirtina ir byloje esantys susirašinėjimai, kurių autentiškumu nėra pagrindo abejoti. Be to, prieš duodama parodymus K. R. buvo įspėta dėl gręsiančios atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės už melagingus parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį). Iš pateiktų liudytojos parodymų bei pateiktų susirašinėjimų matyti, kad prekių užsakymu į prekyvietę, kurioje dirbo K. R., apmokėjimu, rūpinosi būtent J. K., be to, buvo susirašinėjama ir dėl verslo liudijimo laikotarpių, buvo siunčiamos nuotraukos – kvitai, ranka rašyti rašteliai, kuriuose surašytos atitinkamai suprekiautos sumos, išlaidos, be kita ko, J. K. duodavo nurodymus, kiek pastaroji (K. R.) galinti paimti darbo užmokesčio iš suprekiautų pinigų ir pan. Todėl, apygardos teismas daro išvadą, kad J. K., K. R. ir A. L. siejo darbiniai santykiai, kurie privalėjo būti įforminti, pasirašant darbo sutartis. Nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad K. R. ir A. L. dirbo J. K. naudai, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, todėl tokiai išvadai pritariama.

16. Aplinkybė, kurią nurodė liudytoja A. L., kad atlyginimą už darbą mokėjo K. R., nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Kadangi iš tikrųjų pinigus A. L. davė K. R. po darbo dienos, tačiau juos paimdama iš kasos aparato prieš tai pasitarusi su naudos gavėja J. K., todėl manyti, kad A. L. dirbo ne J. K. naudai, o K. R. – nėra objektyvaus pagrindo.

17. Byloje nustatytos aplinkybės bei surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. K. buvo faktinis darbdavys, ji atitinka nelegalaus darbo subjektui keliamus reikalavimus, todėl gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai suteikia pagrindą tikėti, kad nors visa prekyba, kasos aparatas buvo formaliai įforminti K. R. vardu, tačiau faktinė prekeivė buvo būtent administracinėn atsakomybėn patraukta J. K.. Pagrindą J. K. parodymus vertini kritiškai suteikia tai, kad jos išdėstyti paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems ištirtiems objektyviems įrodymams, kadangi nors duodama paaiškinimus ji nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „V“, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad darbo santykiai su UAB „V“ pasibaigė dar 2022 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. R. pabaigus darbą, J. K. pradėjo vykdyti individualią veiklą, išsinuomojo tą pačią darbo vietą (duomenys neskelbtini) ir iškart įdarbino A. L.. Taip pat, nurodydama, kad kasos aparatą įsigijo „pagal skelbimą“ paneigia byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, kad anksčiau kasos aparatas buvo registruotas K. R. vardu, o 2022 m. balandžio 28 d. buvo perregistruotas jau J. K. vardu. Visos apeliaciniame nurodytos aplinkybės vertinamos kaip nepagrįstos ir gynybinio pobūdžio, kadangi tokią gynybinę poziciją paneigia byloje surinkti ir teisingai ištirti objektyvūs duomenys, kurie pripažinti įrodymais.

18. Apeliaciniame skunde atstovas taip pat akcentavo ir tą aplinkybę, kad K. R. prekybos vietoje vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, ji pati mokėjo už prekyvietės nuomą, už prekes tiekėjams, užsakinėjo prekes iš tiekėjų, jas perpardavinėjo ir iš šios veiklos gautas pajamas deklaravo. Nesutikti su šiuo skundo argumentu, jog K. R. turėjo verslo liudijimą, apygardos teismas neturi pagrindo. Tačiau pažymėtina, kad būtent K. R. vardu išduotas verslo liudijimas, prekyvietės nuomos sutartis K. R. vardu, kasos aparato registravimas būtent K. R. vardu buvo dangstomas nelegalus darbas, kadangi kaip jau nustatyta šioje byloje, pagrindinė darbdavė buvo J. K., kuri užsakinėjo prekes, atlikinėjo apmokėjimus už jas, nurodydavo darbo užmokesčio dydžius darbuotojoms ir pan. Tokia situacija laikytina netoleruotina ir teisiniu požiūriu ydinga bei neatitinkanti realios situacijos, tikrųjų verslo ir darbo santykių, todėl ją vertinti kaip teisėtą, nėra pagrindo.

19. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, J. K. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko, J. K. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.