Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. R., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovėms I. M. J., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. R. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucijos) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VMI-02-ANR­­­_N-795-2022 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. atstovė prašė skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti arba sumažinti paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Turi būti nustatytas objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Tam, kad kiltų atsakomybė, turi būti nustatyti visi šie požymiai, jei bent vieno iš jų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai.

ANK 569 straipsnis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog K. R. yra tinkamas jai inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas.

Šiame straipsnyje nelegalaus darbo objektyvieji požymiai nedetalizuoti, todėl jie nustatomi vadovaujantis kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo santykius.

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 32 straipsnyje nustatyta, kad Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Tad iš šių teisės aktų analizės darytina išvada, kad norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) fizinis asmuo dirba tam tikrą darbą, atlieka tam tikras funkcijas; 2) tai daro būdamas pavaldus kitam asmeniui (darbdaviui), 3) darbus atlieka to asmens (darbdavio) naudai, 4) dirba atlygintinai; 5) nėra sudarytos raštu darbo sutarties arba 6) nors ir yra sudaryta darbo sutartis raštu, tačiau darbdavys nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. paaiškinimai ir parodymai, A. L. rašytiniai paaiškinimai ir parodymai, liudytojo, mokesčių inspekcijos darbuotojo, vykdžiusio patikrinimą ir užfiksavusio pažeidimą, V. B. parodymai, 2022 m. kovo 19 d. faktų fiksavimo pažyma, operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad A. L. 2022 m. kovo 19 d. apie 9.10 val. prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“, atliko pardavėjos funkcijas – aptarnavo klientus, t. y. iš pirkėjų paimtus pinigus dėjo į stalčių, neapskaitydama jų kasos aparatu. Šią aplinkybę tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino tiek pati K. R., tiek ir A. L.. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojas V. B., kuris betarpiškai dalyvavo vykdomo patikrinimu metu ir matė šias aplinkybes bei užfiksavo Faktų fiksavimo pažymoje bei Operatyvaus patikrinimo pažymoje. Nors A. L. ir K. R. teigė, kad A. L. buvo tik atėjusi padėti, tačiau pats prekių tvarkymas (sūrių pjaustymas), pinigų iš klientų priėmimas ir jų neįmušimas į kasą rodo, kad faktiškai buvo atliekamos pardavėjos funkcijos. Tiek A. L., tiek ir K. R. dėvėjo pardavėjoms būdingas prijuostes su firminiu „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, kuris susijęs su prekėmis, kuriomis buvo prekiaujama toje prekybinėje vietoje (pieno produktai). Šie veiksmai buvo atlikti prekybai skirtoje ir įrengtoje vietoje, esant kasos aparatui, todėl tai neabejotinai laikytina darbu. Be to, faktas, kad pinigus A. L. priėmė už prekes, juos įdėjo į stalčių, o ne sau, rodo, kad buvo dirbama kito asmens, naudai, paklūstant prekybos vietoje taikomoms taisyklėms, kurias nustato darbdavys.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, turintys specialųjį požymį – yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Iš šių teisės normų seka, kad darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju teisės prekiauti prekybos vietoje suteikimo sutartimi (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22162556520 medžiagos b. l. 11–13) nustatyta, kad pažeidimo padarymo vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose veikiančioje turgavietėje, 19 salėje 139 prekybinė vieta buvo suteikta prekiautojai K. R. suteikiant teisę prekiauti pieno produktais. Kartu buvo suteikta ir įranga, skirta prekybai – prekystalis, svarstyklės, vitrina, šaldytuvas, numatytas darbo laikas, prekybos mokestis. Sutartį pasirašė K. R.. K. R. taip pat neneigė, kad ji buvo išsiėmusi individualios veiklos pažymą ir ši sutartis buvo sudaryta jos vardu, tačiau paaiškino, kad ji faktiškai atliko tik pardavėjos funkcijas ir pati realiai dirbo J. K., kuri faktiškai organizavo visą prekybą šioje prekybinėje vietoje ir būtent jos paprašyta įvykio metu A. L. buvo šioje darbo vietoje ir aptarnavo klientus. K. R. šiems savo teiginiams pagrįsti pateikė susirašinėjimus telefone su asmeniu, kurio profilis pavadintas „J.“, įdėta šviesiaplaukės moters nuotrauka, ir paaiškino, jog tarp jos ir J. K. buvo susitarimas, kad visi prekybos formalumai bus K. R. vardu, nors tikroji verslo savininkė buvo J. K..

Nors tiriant pažeidimą ne teismo metu tiek A. L., tiek ir K. R. paaiškino, kad A. L. atėjo padėti K. R. šios paprašyta, tačiau byloje pateikti susirašinėjimai telefone bei J. K. ir A. L. parodymai leidžia K. R. parodymus dėl faktinio darbdavio vertinti kaip teisingus ir patikimus. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad asmuo, pasivadinęs „J.“, rūpinasi prekių užsakymais, nustato prekių kainas, duoda nurodymus, kaip elgtis su suprekiautais pinigais (kiek kam perduoti), o K. R. siunčia nufotografuotus duomenis apie parduotas prekes ir gautas pajamas, kreipiasi dėl prekių užsakymo, į K. R. klausimus, kiek ji galinti pasiimti algos ir kiek išmokėti algos kitam asmeniui, vardu „I.“, „J.“ nurodo konkrečias sumas skaičiais. Be to, iš susirašinėjimų matyti, kad tai „J.“ siunčia nufotografuotus mokėjimo kvitus, kas patvirtina, kad ji apmoka išlaidas. Iš 2022 m. vasario 17 d. susirašinėjimo taip pat matyti, kad „J.“ nurodo, kad šeštadienį ateis A. K. R. paklausus kelintą valandą, atsako – 7.30 val. Po to K. R. klausia, kiek jai (suprask A.) reikės duoti, į ką „J.“ atsako, kad K. R. sau pasiskaičiuotų kaip visada, o kiek duoti A. paklaus P. Kitą kartą vėl „J.“ klausia, ar reikia, kad ateitų padėti A.. Taip pat matyti, kad K. R. klausia J. kokį patentą išsiimti, kokias dienas nurodyti. Iš šių susirašinėjimų visumos darytina išvada, kad faktinis prekybininkas buvo ne K. R., o asmuo, pasivadinęs „J.“, nes ji rūpinosi užsakymais, prekėmis, apmokėjo už juos, reguliavo kokį uždarbį gali K. R. pasilikti, kokiomis dienomis jai dirbti, kaip išsiimti patentą. Be to, iš šių susirašinėjimų taip pat matyti, kad asmuo, vardu „A.“, būtent „J.“ pavedimu ateidavo padirbti kartu su K. R. ir tas darbas buvo atlygintinas. Pažymėtina, jog J. K. neneigė, kad minėti susirašinėjimai atlikti iš jos profilio. Taip pat neneigė, kad ji pažįsta A. L.. Taip pat pripažino, kad ji pati išsinuomojo buvusią K. R. prekybinę vietą, išsiėmė patentą ir įdarbino A. L.. Ir tai visiškai atitinka K. R. parodymus. Nors J. K. teigė, kad jos telefonas buvo pagrobtas, bet vėliau jį rado, nežino, kas galėjo juo pasinaudoti, tačiau šiuos parodymus teismas vertina kaip nelogiškus ir prieštaraujančius kitiems surinktiems įrodymam, juo labiau, kad J. K. pripažino, jog baigus darbą šioje vietoje K. R., šią prekybinę vietą išsinuomojo ji pati.

Nors, kaip minėta, A. L. teigė, kad tai K. R. jos prašė padėti, tačiau K. R. teisme šią aplinkybę paneigė, nurodydama, kad tai J. K. to prašė ir A. L. yra J. K. draugė, o ne jos. Rašydama paaiškinimą, kad tai ji prašė A. L. ateiti padėti, ji melavo J. K. nurodymu. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad A. L. tiek iki šio įvykio, tiek ir po šio įvykio kurį laiką kartu dirbo su J. K.. Iš to darytina išvada, kad A. L. yra artimesnė J. K. draugė ir teigdama, kad tai K. R. jos prašė atvykti padėti, siekė padėti išvengti atsakomybės J. K.. Tai suteikia pagrindą tikėti K. R. paaiškinimais, kad prekyba tik formaliai jos vardu buvo įforminta, o faktinė prekeivė buvo J. K..

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog K. R. buvo faktinis darbdavys, t. y. ji neatitinka nelegalaus darbo subjektui keliamų reikalavimų, todėl negali būti traukiama atsakomybėn už nelegalų darbą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog K. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį patraukta nepagrįstai. Nutarimo išvados, jog K. R. veikoje yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, nepagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize bei surinktais įrodymais, todėl yra neteisėtos. Dėl šių aplinkybių K. R. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikinamas, administracinio nusižengimo teisena K. R. atžvilgiu nutrauktina, nes K. R. veiksmuose nenustatyta inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

K. R. skundą tenkinti.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. VMI-02-ANR­­­_N-795-2022 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną K. R. atžvilgiu nutraukti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22162556520 medžiagą grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.