- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- II-374-1127/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00240-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pareiškėjas
- J. K.
institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. VMI-02-ANR_N-886-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22192628117.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skundu Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-886-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: Nr. 22192628117 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėja nurodė, kad pagal šios bylos duomenis, 2022 m. kovo 19 d. Institucija patikrino K. R. prekybos vietą adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad K. R. veiklą vykdo turėdama VMI išduotą verslo liudijimą, pinigus iš pirkėjų priima ir apskaito K. R. priklausančiu elektroniniu kasos aparatu, prekes K. R. iš tiekėjų įsigyja savo vardu, yra išsinuomojusi prekybos vietą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu prekybos vietoje rasta dirbanti ir A. L., su kuria K. R. nėra sudariusi darbo sutarties. Patikrinimo metu K. R. paaiškino, kad jos draugė A. L. atvyko trumpam padėti susitvarkyti prekes ir aptarnavo kelis pirkėjus, tačiau neišdavė kasos aparato kvito. K. R. taip pat nurodė, kad dėl savo poelgio gailisi. Po to, kai Institucija nubaudė K. R. 1000 Eur bauda, ji pateikė skundą teismui ir ėmė įrodinėti, kad tikroji skyriaus savininkė yra J. K.. Kauno apylinkės teismas administracinę bylą K. R. atžvilgiu nutraukė, Institucija dėl nutarimo skundo aukštesnės instancijos teismui nepateikė ir surašė administracinio pažeidimo protokolą jau pareiškėjai bei ją nubaudė ne tik dėl A. L. neteisėto įdarbinimo, tačiau ir dėl K. R., kuri veiklą vykdė pagal verslo liudijimą neteisėto įdarbinimo. Pareiškėja, cituodama skundžiamą nutarimą, nurodė, kad bylą Institucija išnagrinėjo apribodama Pareiškėjos teises į gynybą, ir Institucijos atliktas įrodymų vertinimas yra neteisėtas. Institucija, atmesdama Pareiškėjos prašymą dėl K. R. pajamų deklaracijos išreikalavimo, užkirto kelią Pareiškėjai įrodyti, kad K. R. pajamas gavo ne kaip samdoma darbuotoja, o kaip individualią veiklą vykdantis asmuo pakankamai ilgą laiką. Tokia Institucijos pozicija patvirtina, kad Pareiškėja nebuvo K. R. darbdaviu, su ja nesitarė ir nemokėjo jai darbo užmokesčio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Pareiškėja su K. R. ar A. L. būtų tarusis dėl darbo funkcijų atlikimo, t. y. kad K. R. ir A. L. dirbo Pareiškėjai ir jai buvo pavaldžios, kad Pareiškėja joms būtų įsipareigojusi atlyginti už darbą.
Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lieka tik spėlioti, kaip Institucija nustatė atlygintino darbo faktą, kuomet visas pajamas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo gavo asmeniškai K. R.. Institucija, atmesdama Pareiškėjos prašymą dėl liudytojų apklausos dėl to, kad pastarosios byloje yra apklaustos, pažeidė pareiškėjos teises ir priėmė neteisėtą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos teisena pradedama surašant administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjai protokolas surašytas 2022 m. gruodžio 21 d. Jos pažeidimo byloje joks liudytojas neapklaustas. 2022 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną K. R. atžvilgiu nutraukė. Tai reiškia, kad šioje byloje jokie liudytojai nebuvo apklausti, ir juos atsisakant apklausti atimta Pareiškėjos teisė liudytojams užduoti klausimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje II-406-1109/2022 Pareiškėja apklausta kaip liudytoja ir nei K. R., nei byloje apklaustai liudytojai A. L. klausimų negalėjo užduoti. Nutarimą Institucija grindžia išimtinai K. R. pateiktomis Facebook svetainės išrašais, tačiau šie įrodymai byloje gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, jie nepatvirtinti ir nepasirašyti. Nors nutarime nurodoma, kad Pareiškėja turi Facebook profilį su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Pareiškėja nepatvirtino K. R. pateikto susirašinėjimo turinio, o profilius „(duomenys neskelbtini)“ turi dauguma (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktas susirašinėjimas yra be datų, neinformatyvus. Pareiškėja neneigia, kad yra pažįstama su K. R., yra domėjusis K. R. veikla, nes po to, kai 2022 m. pradžioje buvo atleista iš darbo, domėjosi galimybe dirbti pagal verslo liudijimą. Institucijos motyvas, kad faktas jog Pareiškėja po to, kai R. R. nutraukė savo individualią veiklą jos EKA įsigijo ir toje pačioje vietoje pradėjo individualią veiklą patvirtina, jog Pareiškėja iki šio momento buvo K. R. darbdaviu yra ne tik, kad nelogiškas, tačiau ir nepagrįstas. Tai, kad Pareiškėja šiuo metu vykdo individualią veiklą, o iki to, pasak Institucijos, nelegaliai samdė darbuotojas, gali reikšti tik viena, kad iki tol Pareiškėja buvo samdoma individualią veiklą vykdančios bei iš to pajamas gaunančios K. R., o ne atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant K. R. bylą A. L. paaiškino, kad jos ateiti padėti dirbti paprašė K. R., kurią ji pažįsta, kadangi su ja yra dirbusi turgavietėje. Teismui paaiškino, kad Pareiškėja niekada nėra prašiusi padėti dirbti. Tai reiškia, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad Pareiškėja būtų tarusis su A. L. dėl darbo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Pažymėtina, kad remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant kaltės klausimą, anksčiau minėtoje Kauno apylinkės teismo Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-406-1109/2022 teismas atidžiai patikrino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek ir nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertino visų duomenų kontekste. Todėl, Institucijos nuomone, šie asmenys jau davė parodymus teisminio nagrinėjimo metu ir papildomai apklausti šių liudytojų nėra tikslinga. Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-406-1109/2022 rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tarp kurių yra ir „Facebook“ svetainės išrašai. Todėl Institucija, vertindama įrodymus, vertino jų visumą - tai yra ir duotus paaiškinimus, ir pateiktus į bylą „Facebook“ svetainės išrašus. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. nurodė, kad nežino, kas rašė žinutes iš jos asmeninės „Facebook“ paskyros, buvo pametusi telefoną, kurį po poros dienų atgavo. Tačiau iš R. R. teismui pateiktų susirašinėjimų matyti, kad susirašinėjama buvo ilgą laiką, ne porą dienų. Šie įrodymai yra tinkami ir jais netikėti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Vien tai, kad Institucija priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Pareiškėja, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-406-1109/2022 liudytoja J. K., sutikusi laisva valia duoti parodymus apie nagrinėjamą administracinį nusižengimą ir, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, nurodė, kad „Facebook“ paskyros profilis, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, yra jos. Tai konstatuota ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarime: nustatyta, jog K. R. klausia J., kokį patentą išsiimti, kokias dienas nurodyti. Iš šių susirašinėjimų visumos darytina išvada, kad faktinis prekybininkas buvo ne K. R., o asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, nes ji rūpinosi užsakymais, prekėmis, apmokėjo už juos, reguliavo kokį uždarbį gali K. R. pasilikti, kokiomis dienomis jai dirbti, kaip išsiimti verslo liudijimą. Be to, iš šių susirašinėjimų taip pat matyti, kad asmuo, vardu „A.“, būtent „J.“ pavedimu ateidavo padirbti kartu su K. R. ir tas darbas buvo atlygintinas. Pažymėtina, kad J. K. pripažino, kad „Facebook“ paskyros profilis pavadintas „J.“ yra jos. Todėl savo Skunde Pareiškėja teigdama, kad: „Nors nutarime nurodoma, kad Pareiškėja turi Facebook profilį su pavadinimu „J.“, tačiau Pareiškėja nepatvirtino K. R. pateikto susirašinėjimo turinio, o profilius „J.“ turi dauguma J.“ klaidina teismą, kadangi Kauno apylinkės teismas anksčiau nurodytoje administracinio nusižengimo byloje ištyrė ir konstatavo, kad minėta Pareiškėja pati pripažino, kad „Facebook“ paskyros profilis „J.“ yra jos, todėl ginčo dėl šio profilio priklausymo Pareiškėjai jau nėra. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 581 straipsnio 4 dalimi, „Už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu liudytojas atsako pagal šio kodekso 224 straipsnio 2 dalį“ (2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-92-211/2017), todėl liudytojais apklaustų asmenų parodymais anksčiau nurodytoje administracinio nusižengimo byloje netikėti nėra pagrindo. Taip pat nesutiktina su Pareiškėjos argumentais dėl teisės kvestionuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas faktines aplinkybes (res judicata). Nagrinėjamu atveju, res judicata galią turi faktai, nustatyti Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-406-1109/2022, kurioje teismas pabrėžė, kad „Iš šių susirašinėjimų visumos darytina išvada, kad faktinis prekybininkas buvo ne K. R., o asmuo, pasivadinęs „J.“, nes ji rūpinosi užsakymais, prekėmis, apmokėjo už juos <...> . Pažymėtina, jog J. K. neneigė, kad minėti susirašinėjimai atlikti iš jos profilio. <...> Taip pat pripažino, kad ji pati išsinuomojo buvusią K. R. prekybinę vietą, išsiėmė patentą ir įdarbino A. L.. Ir tai visiškai atitinka E. R. parodymus. Nors J. K. teigė, kad jos telefonas buvo pagrobtas, <...> nežino kas juo galėjo pasinaudoti, tačiau šiuos parodymus teismas vertina kaip nelogiškus ir prieštaraujančius kitiems surinktiems įrodymams, juo labiau, kad J. K. pripažino, jog baigus darbą šioje vietoje K. R., šią prekybinę vietą išsinuomojo ji pati“. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, t. y. nereikia nagrinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad jeigu Institucija laiko, kad J. K. vykdė veiklą, ir tą veiklą priskiria kažkokiam darbui, tai ji veiklą vykdė ne savo naudai, nes pajamas su savo EKA ir naudą gavo K. R., tai tuo metu J. K. buvo nelegalus K. R. darbuotojas. Ne fizinis asmuo samdo individualią veiklą vykdantį darbuotoją darbuotojo veiklavietėje vykdyti veiklą su tuo darbuotojo kasos aparatu. J. K. pažįstama su K. R.. J. K. buvo atleista iš darbo, norėjo užsiimti veikla (duomenys neskelbtini), tačiau pirma reikėjo išsiaiškinti, kaip ta veikla vyksta. K. R. J. K. skambindavo ir sakydavo, kokių prekių reikia. Ji skambindavo tiekėjams ir nurodydavo, kokių prekių reikia K. R., ne J. K.. Nenustatytas nei vienas prekių įsigijimas J. K. naudai. Byloje nenustatytas susitarimas dėl nelegalaus darbo atlygio. Nenustatyta, su kuo A. L. susitarė, kas jai mokės. Neaišku, iš kokio telefono paimtos žinutės, kuriomis remiasi institucija. J. K. sako, kad iš jos telefono tokių išeinančių žinučių nėra. K. R. telefonas neapžiūrėtas, ji pateikė atspausdintus telefono vaizdus, nurodė, kad rašantis asmuo yra J. K., telefono numerio nėra. J. K. mano, kad gal buvo kur palikusi telefoną. Šiuose atspausdintuose lapuose nenurodyta, kokiu būdu darytos nuotraukos, kokiu įrenginiu. Jie negali būti laikomi įrodymais byloje, nes nenustatyta jų kilmė ir gavimo būdas.Institucija neturėjo teisės priimti nutarimą neištyrus įrodymų, o pasiremdama teismo nutartimi, kuri nėra jiems prejudicinis faktas ir negali sukelti pasekmių, nes toje byloje pareiškėja buvo liudytoja.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. paaiškino, kad pažįsta K. R., tarpusavio konfliktų nėra, pasišnekėdavo apie vaikus ir pan. K. R. mama kažkada dirbo pas ją (duomenys neskelbtini) pardavėja, kaip samdoma darbuotoja, kai ji turėjo uždarąją akcinę bendrovę. Su ja santykiai darbiniai. Šiuo metu ji yra mažosios bendrijos narys. Įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. Byloje esantys susirašinėjimai yra ne jos, ji to nerašė, ji nežino, kas tai yra. Nežino, kodėl K. R. taip daro. K. R. dirbo (duomenys neskelbtini), o ji ieškojo darbo vietos (duomenys neskelbtini), pabendraudavo su K. R. dėl darbo vietos, kad pasakytų jai, jeigu vieta atsilaisvins. L. R. nustojus dirbti (duomenys neskelbtini), jai apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) administracija, kad yra laisva vieta ir ji sutiko ateiti dirbti. Ji kreipėsi į aptarnaujančią įmonę ir kasos aparatą perrašė jos, J. K. vardu. Kasos aparatas buvo parduotas, ji įsigijo jį iš K. R.. Ji Facebook turi paskyrą „J. K.“, o paskyra „J.“ yra ne jos. Ji nežino, kodėl K. R. nurodo kitokias aplinkybes, negali paaiškinti.
Liudytoja K. R. paaiškino, kad yra įsigijusi verslo liudijimą. (duomenys neskelbtini) pas K. K. ji dirbo nuo 2022 m. sausio mėnesio. Jos mama daug metų dirba (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo įkurta įmonė, po to ji buvo panaikinta. Prasidėjus karantinui, mama skyrių uždarė. Vieną dieną mama pasakė, kad skambino J. ir prašė ateiti į (duomenys neskelbtini). Mama nusipirko verslo liudijimą ir jame įrašė ją, K. R.. Ji su mama susitiko su J. K., susėdo į mašiną. Tada J. K. pasiūlė ateiti dirbti pas ją, pasakė, kokį atlyginimą mokės – į savaitę 250 Eur, kad išpirks liudijimą, sveikatos draudimą, mokės Sodrai. Jokių dokumentų nepasirašė. Su J. K. jokių asmeninių santykių nebuvo. Vėliau dirbant prasidėjo nesutarimai, todėl ji susirinko daiktus, dokumentus ir parašė J. K. žinutę, kad daugiau dirbti nebegali. Jokio prašymo raštu rašyti nereikėjo. Kasos aparatas buvo K. R. vardu, tačiau priklausė J. K.. K. R. užklijavo raštelį, kad jo nejungti ir nedirbti jos vardu. J. K. liepė kasos aparatą registruoti savo vardu. Už gautą atlyginimą ji niekur nepasirašydavo. J. pasakydavo, kad už šią dieną pasiimtų 40 Eur. Buvo toks susitarimas, ji darbo gale pasiimdavo tam tikrą sumą iš kasos aparato ir parašydavo ant lapelio. Ši suma niekur nebuvo fiksuojama. Lapelis buvo pridėtas prie prekių, ji nufotografuodavo jį. Šie susirašinėjimai buvo pateikti nufotografuoti ir pateikti teismui. Kasos aparatas yra J. K., tačiau VMI registruotas K. R. vardu. Ji nedirbo kartu su A. L., ji yra buvusi J. K. darbuotoja. J. K. ją pakviesdavo, nes savaitgalį būna daug žmonių, tą dieną ji buvo atėjusi. Dėl sumokėjimo A. L. ji susirašinėjo su J. K.. J. K. sakė, kad pasitars su P., tai yra savo sugyventiniu, ir praneš. J. jai liepė sumokėti A. L. už darbo dieną. A. L. iki darbo (duomenys neskelbtini) pažinojo iš matymo. A. L. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), o jos mama dirbo šalia, mama taip pat dirbo pas J. K.. Pajamas už pernai metus ji deklaravo, dirba su verslo liudijimu. Ji išimdavo iš kasos pinigus, kuriuos suprekiaudavo per dieną, ir kitą dieną perduodavo J. K.. Tai matyti Messenger žinutėse. Ji jas nukopijavo ir atspausdino pas kaimyną kopijavimo aparatu. Tas žinutes turi ir dabar telefone. Ji sumokėdavo pinigus ir pas J. K. dirbančiam I.. Ji darbe būdavo prieš 7 valandą, tada atvykdavo J. K., pasiimdavo pinigus, dirbdavo iki 16.30 val. Ji nemokėjo pinigų, ji tik atiduodavo pinigus J. K.. J. K. nekalbėjo apie tai, kad pati pradės dirbti bazėje. Po to kai ji – J. R. išėjo, J. K. atsidarė individualią veiklą.
Liudytoja A. L. paaiškino, kad ji prie 1-1,5 metų yra dirbusi pas J. K., kai ji turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo kelis kartus atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas K. R.. K. R. paprašė padėti prekiauti ir ji, turėdama laisvo laiko, atvažiavo. K. R. žino iš anksčiau. K. R. parašė jai žinutę ar skambino ir prašė padėti, nes savaitgalį būna daug žmonių. Ji užsiima maisto prekėmis. Ji jai padėjo pora dienų. K. R. jai sumokėjo atlygį už tas dienas. J. K. šitoje situacijoje nedalyvavo. Pirmą dieną ji dirbo iki 16-17 val., o antrą dieną– iki kol atėjo VMI ir padarė patikrinimą. Žino, kad K. R. dirba pagal verslo liudijimą, iš pradžių dirbo su mama, paskui jos susipyko. K. R. užsisakinėdavo prekes, jas atveždavo pagal sąskaitas. Per tas pora dienų kalbos su K. R. apie J. K. nebuvo. Pas K. K. anksčiau yra dirbusi K. R. mama. Žino, kad J. K. ir K. R. pažįstamos, jos pasisveikindavo, ar jos turi konfliktų, nežino. Ji su K. R. mama yra dirbusios (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. gruodžio 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad vykdydamas operatyvaus patikrinimo pavedimą, vyriausiasis specialistas V. B. patikrino prekybinę veiklą. Tikrinta: įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymas. Nustatyta: K. R. prekybos vietoje 2022 m. kovo 19 d. adresu (duomenys neskelbtini), A. L. patikrinimo metu keletui pirkėjų pardavė prekes, paėmė iš jų pinigus bei atidavė grąžą, t. y. atliko pardavėjos darbo funkcijas. K. R. su A. L. darbo sutarties nesudariusi, VSDF apie įdarbinimą nepranešusi, t. y. A. L. dirbo nelegaliai. K. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Institucijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VMI- 02-ANR_N-795-2022 ji buvo nubausta 1000 Eur dydžio bauda pagal ANK 95 str. 1 dalį už tai, kad, būdama darbdave, vykdančia individualią veiklą pagal verslo liudijimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose veikiančioje turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2022 m. kovo 19 d, 9:10 val. leido A. L. atlikti darbo funkcijas-dirbti pardavėjos pareigose, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimus buvo panaikintas nutarimas, kuriuo K. R. nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad 2022 m. kovo 19 d. vadovaujant J. K. adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pardavėjų funkcijas atliko K. R. ir A. L., su kuriomis nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie darbo sutarčių sudarymą ir darbuotojų priėmimą į darbą ji nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo pažeidė 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo Nr. XII-2603 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimus. J. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22192628117 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Taigi, iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad po to, kai apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimu panaikino Institucijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną K. R. atžvilgiu nutraukė, jokie veiksmai iš esmės nebuvo atliekami: 2022 m. gruodžio 22 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje konstatuojamos aplinkybės, susijusios su K. R. atsakomybe, nurodomos teismo nutarime nustatytos aplinkybės, taigi jokie papildomi veiksmai nebuvo atlikti. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jau kitam asmeniui, buvo būtina tirti šias aplinkybes, taip pat apklausiant ir liudytojus, kadangi ankstesniame teismo procese J. K. turėjo kitokį procesinį statusą, be to, nustatinėjamos aplinkybės nebuvo visiškai tapačios. Vis dėlto, teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, minėtas liudytojas apklausė, suteikiant teisę pareiškėjos atstovui užduoti joms klausimus posėdžio metu. Nepaisant šių nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo vertinti, kad Institucija nepagrįstai nubaudė J. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose K. R. atliko pardavėjos funkcijas. Tiek iš byloje esančių duomenų, tiek ir liudytojų parodymų matyti, kad šią dieną kartu su ja buvo bei prekes pardavė ir A. L.. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. nesutinka, kad ji turėjo pareigą sudaryti darbo sutartis su K. R. bei A. L., ir kad būtent jos naudai buvo atliekamas darbas. Skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad J. K. nėra susijusi su minėtoje vietoje vykdyta prekyba, K. R. dirbo turėdama verslo liudijimą, savo vardu įsigijusi kasos aparatą, o A. L. buvo pakviesta K. R. iniciatyva.
Iš verslo liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir VMI registro duomenų matyti, kad K. R. prekybos veikla pagal verslo liudijimą užsiėmė 2022 m. sausio 4-31 d., vasario 2-6, 8-13, 15-20, 22-27, kovo 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 30, 31, balandžio 2-16, 19-30. Iš išrašo apie įmonės/fizinio asmens kasos aparatus matyti, kad K. R. vardu nuo 2022 m. sausio 7 d. registruotas kasos aparatas EURO-2000T Alpha, unikalus Nr. skait. reikšmė (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 28 d. registruotas J. K. vardu. K. R. savo vardu sudariusi Teisės prekiauti prekybos vietoje suteikimo sutartis (b. l. 71-79).
Vis dėlto, tokios skunde nurodomos aplinkybės, kas užfiksuota ir administracinio nusižengimo byloje, nepaneigia skundžiamame nutarime nustatytos aplinkybės, kad J. K. buvo K. R. ir A. L. darbdavė.
Nors K. R., kaip matyti iš teisme gautų papildomų Institucijos duomenų, atliekant patikrinimą nurodė, kad jos draugė A. L. atvyko trumpam padėti susitvarkyti prekes, pastarajai paprašius, apklausta teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad prekyba vyko su J. K. žinia, t. y. pastarajai kontroliuojant veiklą, J. K. pakvietė dirbti ir A. L.. K. R. parodė, kad J. K. pasiūlė ateiti dirbti pas ją, pasakė, kokį atlyginimą mokės – į savaitę 250 Eur, taip pat paaiškino, kad nors kasos aparatas buvo pastarosios vardu, jis priklausė Pareiškėjai – J. K. liepė kasos aparatą registruoti savo vardu. Už gautą atlyginimą ji niekur nepasirašydavo, J. K. pasakydavo, kad už šią dieną pasiimtų 40 Eur. Buvo toks susitarimas, ji darbo gale pasiimdavo tam tikrą sumą iš kasos aparato ir parašydavo ant lapelio.
Iš K. R. pateiktų Messenger programėlėje susirašinėjimų su asmeniu, kuris yra pasivadinęs „J.“ matyti, kad vyksta pokalbiai dėl prekių užsakymų, yra klausiama K. R., kiek jai užsakyti sūrių, kalbama apie atsiskaitymus su tiekėjais, atsiskaitymą už darbą – „J.“ nurodo K. R., kiek ji galinti pasiimti algos, šiai pranešus apie suprekiautą sumą. Matyti ir tai, kad K. R. siunčia mokėjimo kvitus, lapelius, ant kurių surašytos išlaidos. Matyti, kad kalbama ir apie asmenį, įvardijamą kaip „A.“, iš ko galima suprasti, jog kalbama apie A. L., „J.“ rašo K. R., kad „dabar ir antradieni A. bus“, tariamasi, ar jos pagalbos reikės kitomis dienomis (administracinio nusižengimo b. l. 25). Be kita ko, matyti, kad vieno iš susirašinėjimo metu, kaip galima suprasti, kalbant apie patikrinimą, K. R. kreipiasi į „J.“, nurodydama, kad „tu nemirtinga, todėl tu man ir patinki. Kaip sakoma prikolna savininkė“, taip pat nurodo, kad ieškotų pardavėjų, ji padirbs, kiek reikės. Matyti ir tai, kad kalbama apie patentus, klausiama „J.“ kokioms dienoms reikalinga. Iš tokio pateikto susirašinėjimo matyti, kad prekių užsakymu, į prekyvietę, kurioje dirba K. R., apmokėjimu, rūpinosi būtent J. K., be kita ko, duodama nurodymus, kiek pastaroji galinti paimti užmokesčio iš suprekiautų pinigų ir pan.
Matyti, kad buvo susirašinėjama ne tik dėl užsakomų maisto produktų, verslo liudijimo laikotarpių, tačiau ir buvo siunčiamos nuotraukos – kvitai, ranka rašyti rašteliai, kuriuose surašytos atitinkamai suprekiautos sumos, išlaidos. Būtent tokias aplinkybes teisme nurodė ir K. R.. Pačios J. K. paaiškinimai dėl šių aplinkybių yra nenuoseklūs. Viena vertus, apklausta teisme ankstesnės bylos nagrinėjimo metu ji neginčijo, jog šie susirašinėjimai apie pieno produktus buvo su ja, konkretaus susirašinėjimo turinio neprisimena, o kas rašė žinutes, kad ji paima suprekiautus pinigus, nurodė nežinanti. Apklausta teisme nagrinėjant skundą dėl 2023 m. vasario 10 d. nutarimo, jau teigė, kad anketa, užvadinta vardu „J.“, yra ne jos. Iš tiesų, iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad profilis su nuotrauka yra užvadintas „J. K.“, o toliau pateikiamas susirašinėjimas su anketa, kuri užvadinta „J.“. Vis dėlto, nors nuotrauka, matoma susirašinėjimų langelyje prie vardo „J.“, yra maža ir ne itin ryški, matyti, kad tai ta pati nuotrauka, kuri pavaizduota ir profilyje „J. K.“. Be to, kad tai yra pokalbiai tarp K. R. ir J. K., vienareikšmiškai patvirtino ir K. R.. Pats pokalbių turinys taip pat nesudaro pagrindo abejoti, kad buvo kalbama su kita mergina, turinčia tapatų vardą.
Teisme apklausta liudytoja A. L. paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodytą dieną ji buvo atėjusi padėti prekiauti K. R. prašymu, tačiau tokius jos parodymus paneigia ne tik jau aptarti K. R. parodymai, bet ir išanalizuotas susirašinėjimas tarp liudytojos ir J. K.. Kaip matyti, 2022 m. vasario 17 d. vykusio susirašinėjimo metu „J.“ nurodė, kad šeštadienį ateis A., 7.30 val. Šiame pokalbyje fiksuota ir tai, kad yra kalbama apie atsiskaitymą su A. L. – K. R., paklausia, „kiek jai reikės duoti“, į ką „J.“ atsako, kad K. R. sau pasiskaičiuotų kaip visada, o kiek duoti A. paklaus P.. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir A. L. darbas aptariamoje prekybos vietoje buvo apmokamas, liudytoja dirbo ne K. R., o J. K. iniciatyva ir prašymu.
Teismo vertinimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad K. R., taip pat ir A. L. dirbo J. K. naudai, būtent pastaroji organizavo prekybą nurodytoje vietoje, tuo tarpu, K. R. tik atliko pardavėjos funkcijas. K. R. paaiškinimais, pareiškėja žadėjo apmokėti pastarosios verslo liudijimą, kasos aparatas realiai taip pat priklausė pastarajai. Toks darbo organizavimo būdas rodo, kad J. K. veikė kaip K. R., o taip pat ir A. L., kurią pakvietė padėti dirbti K. R., darbdavė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. K., pasamdydama kitą asmenį jos nurodytiems darbams atlikti, aprūpindama prekėmis, spręsdama dėl darbo užmokesčio, tačiau verslo liudijimą įsigijus K. R., siekė pateisinti faktiškai susiklosčiusius darbo santykius šios darbuotojos individualia veikla. Ir tai vertintina kaip darbo santykių maskuotė. Nagrinėjamu atveju, J. K., būdama nurodytų liudytojų darbdavė, leido joms dirbti nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių ir apie tai nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį J. K. pripažinta pagrįstai, naikinti Institucijos priimtą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą ir J. K. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 22192628117, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.