- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- 1-939-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02721-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)E, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „E.“ (duomenys neskelbtini), susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2023 m. sausio 20 d., apie 22.21 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje, vairavo automobilį „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B., apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2023 m. sausio 20 d. buvo „V.“ parko pirtyje. Persirengė, vyko įdomios rungtynės. Tas rungtynes jis žiūrėjo, buvo du kėliniai. Pasiėmė dar alaus. Pasiskambino draugui, kuris turėjo jį atvažiuoti paimti. Nuo „V.“ parko iki jo namų 5 km. Nenorėjo automobilio palikti parke, jautėsi gerai, todėl pagalvojo, jog galės nuvažiuoti namo. Tą vakarą išgėrė keturis 0,5 l talpos bokalus alaus. Neįvertino savo sveikatos būklės. Jie 2-3 val. buvo pirtyse, paskui dar buvo du kėliniai, kurie galėjo trukti apie valandą. Paskutinį alaus bokalą išgėrė bežiūrėdamas rungtynes. Visada su savimi vežiojasi alkotesterį, tačiau tuo metu jo neturėjo ir buvo įsitikinęs, jog viskas bus gerai. Kai turi alkotesterį, tai žinai savo galimybes. Jis visada pasitikrindavo ir niekada nevairuodavo, jei duomenys viršydavo leistiną kiekį. Jeigu reikėdavo važiuoti, laukdavo, kol alkotesteris rodys nulius, jog galėtų vairuoti. Jis (kaltinamasis) neįvertino, jog neturi blužnies ir turi kitų sveikatos problemų. Turėjo atvažiuoti draugas. Galvojo, kad atvažiuos draugas, kartu pažiūrės krepšinio rungtynes ir draugas jį nuveš namo jo (kaltinamojo) automobiliu, nes jis pats tą dieną išgėręs alkoholio neketino važiuoti.
Jis važiavo nuo Ozo g. link namų. Padarė avariją. Kaip suprato, automobilis slystelėjo, užkabino bortą ir du ženklus. Numušė du ženklus, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta 10 Eur bauda (sumokėta). Jam buvo šokas, labai dėl visko pergyveno. Net negali pasakyti atliko veiksmus: pataikyti į nosį, eiti tiesia linija. Laiku nerado asmens dokumento, todėl pareigūnai ant jo pyktelėjo. Jis turėjo išmanųjį laikrodį, kuris iškvietė policiją. Mašina policijos nekvietė. Jis matė kaip laikrodis kvietė policiją. Policijos pareigūnai atvažiavo po 20 min.
Po apgadinimo automobilio vertė – 11 000 Eur. Šį automobilį jau reikėjo remontuoti prieš įvykį, nes jis jau turėjo du nežymius įvykius. Automobilis priklauso įmonei, kurioje jis dirba ir yra jos dalininkas. Įmonėje nėra griežtai reglamentuotos automobilio naudojimo tvarkos. Automobilį pasižadėjo įmonei suremontuoti savo lėšomis.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be A. B. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog gautas automatinis skambutis iš „Iphone“, kad telefono naudotojas pateko į eismo įvykį. Fone niekas nekalbėjo, girdėjosi balsai „kas čia šneka“. Įvykis įregistruotas 2023 m. sausio 20 d. 22.21 val. (b. l. 6-8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto A. K. 2023 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. sausio 20 d. apie 22.15 val. dirbant kartu su specialistu N. B., (duomenys neskelbtini) g., žiedinėje sankryžoje, pastebėjo stovintį apgadintą automobilį „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Šalia stovėjo ir svirduliavo vairuotojas A. B. (asmenybė nustatyta per CDB). Pastebėjo, kad ties įvažiavimu į žiedinę sankryžą, nuo Jeruzalės g., apgadinti kelio ženklai (eismo kryptis sankryžoje, žiedinė sankryžą, duoti kelią). Vairuotojas prisipažino, kad vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos, sklido specifinis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus A. B. blaivumą, 22.21 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas. 22.37 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas. Vairuotojas dėl įvykio nieko paaiškinti negalėjo, pasirašyti procesiniuose dokumentuose atsisakė (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės I. P. 2023 m. sausio 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 20 d. apie 22.30 val. per radijo ryšį gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, į kurį jau buvo atvykęs V1813 ekipažas. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko ten buvęs policijos ekipažas, kuris paaiškino, kad žiedinėje sankryžoje Žaliųjų ežerų g. – Santariškių g. pastebėjo stovintį apgadintą automobilį „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį vairavo A. B.. Vairuotojui pirmu putimu nustatytas – 1,80 promilių girtumas, o antru – 1,89 promilių neblaivumas. Vairuotojas apgadino ties įvažiavimu į žiedinę sankryžą nuo Jeruzalės g. kelio ženklus (b. l. 10).
Alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1752972 duomenys bei neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, kad naudojant alkotesterį Nr. 6810 A. B. 2023 m. sausio 20 d. 22.21 val. jo išvėptame ore nustatyta 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 22.37 val. nustatyta 1,89 etilo alkoholio koncentracija. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti iki 2023 m. gegužės 29 d. Nurodyta, jog A. B. pasirašyti nesugebėjo. Taip pat A. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta ir bendra A. B. būklė: eiti tiesia linija, pėda po pėdos, negalėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) negalėjo. A. B. nurodė, kad alkoholio nevartojo (b. l. 11-14);
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. sausio 21 d. protokolo ir jo priedo (fotolentelės Nr. 1) bei 2023 m. sausio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris apgadintas po eismo įvykio, t. y. išmušta priekinė pakaba, sudaužytas automobilio priekis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti nuversti kelio ženklai bei automobilio apgadinimai. Nuotraukose Nr. 1-3 užfiksuoti nuversti ir ant žemės gulintys du kelio ženklai. Nuotraukose Nr. 4, 6-9 užfiksuoti kaltinamojo vairuoto automobilio apgadinimai. Įtarus, jog vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo automobilis priverstinai nuvežtas į Vilniuje, Minsko pl., esančią aikštelę (b. l. 15-24, 28-29);
Policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir jų 2023 m. sausio 25 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėti septyni „Body“ kameros vaizdo įrašai:
1. vaizdo įrašo Nr. „2023_0120_222118_001“ trukmė 3 min.19 s. Ekrano kairėje apačioje yra data „2023/01/20“ ir laikas, kuris prasideda nuo 22:21:15. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 1 kūno kamera. Matyti, kad pareigūnai (toliau – P1 ir P2) stovi gatvėje ir kalbasi su kaltinamuoju (toliau – K) kuris sukėlė eismo įvykį. P2 – „Tikrinsim jūsų blaivumą“. P1- „Daug vartojęs?“. K – „Mažai“. P1 – „Kiek? Kiek ir kada? Kiek vartojęs ir kada?“. K – „Viskas gerai“. P1 – „Ne tai aš jūsų klausiu kiek vartojot ir kada vartojot?“. P2 – „Kiek vartojot ir kada vartojot, mes gi jūsų klausiam?“. Kaltinamasis neatsako. P1 – „Nevartojot?“. P2 – „Eismo įvykį padarėt“. K – „Aš žinau“. P2 – „Nu tai pasakykit, vartojot alkoholį ar ne?“. K – „Viską suprantu“. P2 – „Vartojot alkoholį ar ne?“. K – „Jėzau Marija, aš viską suprantu“. P2 – „Jūs vartojot alkoholį ar ne?“. Kaltinamasis nieko neatsako. Pareigūnai liepia duoti asmens dokumentą ir ateiti prie automobilio, paaiškina, kad bus patikrintas jo neblaivumas alkotesteriu. Kaltinamasis sėda į savo automobilį ir sėdi. Pareigūnai jį paragina pateikti savo asmens dokumentą. Kaltinamasis išlipa iš savo automobilio ir stovi šalia jo. Kišenėse jis ieško savo dokumento. Prie policijos pareigūnų prieina kito ekipažo du policijos pareigūnai (toliau- P3 ir P4);
2. vaizdo įrašo Nr. „2023_0120_222439_002“ trukmė 2 min. 54 s. Vaizdo įrašo kairėje apačioje yra data „2023/01/20“ ir laikas, kuris prasideda nuo 22:24:36. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr.1 kūno kamera. Pareigūnai toliau prašo kaltinamojo pateikti savo asmens dokumentą, bet jis jo neranda. Tada pareigūnai alkotesteriu nori patikrinti kaltinamojo blaivumą, tačiau kaltinamasis iš pradžių atsisako pūsti į alkotesterį, pasako, kad nelabai bijo baudžiamosios atsakomybės. Vaizdo įrašo 22:26:12 laiku K – „Bet, nu aš, aš turėčiau būt girtas“. P1 – „Tai mes pasitikrinam tada“. Toliau kaltinamasis sutinka ir pučia į alkotesterį. Pareigūnai kaltinamojo prašo ieškoti savo asmens dokumento, pareigūnas pasako, kad kaltinamasis įpūtė 1,80 promilės. P3 – „Viens aštuoni nulis, pažiekit“. K – „O ką darysim dabar?“. P1 – „Dokumentą suraskit dabar“;
3. vaizdo įrašo Nr. „2023_0120_222952_003“ trukmė 7 min. Vaizdo įrašo kairėje apačioje yra data „2023/01/20“ ir laikas, kuris prasideda nuo 22:27:52. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr.1 kūno kamera. Policijos pareigūnas Nr. 1 apžiūri įvykio vietą. Kiti pareigūnai bendrauja su kaltinamuoju. Užsirašo kaltinamojo duomenis. Vaizdo įrašo 22:31:45 laiku policijos pareigūnas P1 – „Iš kur važiuojat? Iš kur važiavot? A.?“. K – „Iš Vichy“. P1 – „Iš Vichy?“. K – „Taip“. P1 – „Biškį pavartojęs alkoholio ane? Šventėt kažką tai ar?“. K – „Ne, nieko nešvenčiau, tiesiog, važiavau“. P1 – „Reikėjo su taksi geriau grįžt“. K – „Bet matot, nu aš, nieko nedariau“. P1 – „Nu jūs eismo įvykį padarėt“. Toliau prie pareigūnų ir kaltinamojo priėjo priešgaisrinės pasaugos darbuotojai, kurie patikrino automobilį. Vaizdo įrašo 22:33:59 laiku kaltinamasis pareigūnams sako: „Žinokit gyvenime aš jus visus, va, prisiminsiu“. P1 – „Ir ?“. K – „Ir tiesiog, nežinau, bus jum gerai“. Tada prie kaltinamojo priėjo greitosios pagalbos medikai (toliau- GMP). GMP – „Ar vartojot šiandien alkoholį?“. K – „Nieko, nieko aš nevartojau“;
4. vaizdo įrašo Nr. „2023_0120_223452_004“ trukmė 2 min. 56 s. Ekrano kairėje apačioje yra data „23/01/20“ ir laikas, kuris prasideda nuo 22:34:52. Medikas bendrauja su kaltinamuoju. Toliau kaltinamasis pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus. K – „Nelabai aš pykstu, nes žinai, man tai (keiksmažodis), aš tai už tą Lietuvą kovojau, o jūs tai (necenzūrinis žodis), py........, (necenzūrinis žodis), apsišikit. Gerai, gerai padarykit ką norit, bet tai žinokit apsišikę“;
5. vaizdo įrašo Nr. „2023_0120_224308_005“ trukmė 3 min. 42 s. Ekrano kairėje apačioje yra data „2023/01/20“ ir laikas, kuris prasideda nuo 22:41:10. Antrą kartą tikrinamas kaltinamojo blaivumas. Vaizdo įrašo 22:42:53 laiku pareigūnas prieina prie kaltinamojo ir praneša, kad reikės antrą kartą alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Pareigūnus kaltinamajam prie veido atkiša alkotesterį ir jis į jį papučia. P1 – „Alaus ar stipriau kažką gėrėt?“. K – „Klausykit…“. P1 – „Nu man reikės ataskaitoj parašyt. Tai ką gėrėt, alaus?“. K – „Rašykit ką norit“. P1 – „Ne tai aš jūsų klausiu, aš ką noriu aš negaliu rašyt“. K – „Rašykit ką norit“. P1 – „Ką gėrėt? Nu sąžiningai, A“. Supypsi alkotesteris ir pareigūnas pasakė, kad kaltinamasis antrą kartą įpūtė dar daugiau - 1,89 promiles. Pareigūnas grįžta prie kolegų;
6. vaizdo įrašo Nr. „2023_0120_231150_006“ trukmė 5 min. 2 s. Ekrano kairėje apačioje yra data „2023/01/20“ ir laikas, kuris prasideda nuo 23:11:50. Vaizdo įrašo 23:13:16 laiku pareigūnas pakviečia kaltinamąjį ir duoda jam pasirašyti dokumentus, dėl to, kad buvo patikrintas jo neblaivumą. Kaltinamasis pasirašo, kad pūtė į alkotesterį, toliau įžeidinėja pareigūnus. Kaltinamasis pasirašė du kartus. Toliau pareigūnas pasakė, kad reikia įrašyti žodį sutinka arba nesutinka su alkotesterio parodymais. P1 – „Sutinkat ar nesutinkat?“. K – „Aš nesutinku su niekuo, bet…“. Kaltinamasis elgiasi neadekvačiai, grasina pareigūnui, kad jis gyvenime ,,gaus į snukį“, sako, kad pareigūnas jo be reikalo nebijo. Tačiau kaltinamasis vis tiek pasirašo;
7. vaizdo įraše Nr. „2023_0120_231651_007“ reikšmingų duomenų nėra.
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „E.“ (b. l. 26).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio mėnesį automobilio „Lexus NX 300h Elegance“ (pasirinkti 2017 m.) kaina su PVM buvo 22 890 Eur (b. l. 27).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus kiekvieną atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. B. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo neblaivus. Alkoholį vartojo vandens parke „V.“ žiūrėdamas rungtines. Turėjo susitikti su draugu, kuris jį turėjo nuvežti jo automobiliu namo, bet draugas neatvažiavo. Patvirtino, kad išgėrė keturis 0,5 l talpos bokalus alaus. Buvo pirtyse, o paskutinį bokalą išgėrė žiūrėdamas rungtynes. Paaiškino, kad jautėsi gerai, o su savimi neturėjo alkotesterio (nes įprastai su savimi visada turi alkotesterį pasitikrinimui), draugas neatvažiavo, o jis (kaltinamasis) nenorėjo automobilio palikti viešoje vietoje, tad nusprendė pats važiuoti namo. Važiuodamas nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis, t. y. jis numušė du kelių eismo ženklus, apgadino vairuotą automobilį.
Kaltinimo aplinkybę, jog būtent A. B. vairavo automobilį, be jo paties prisipažinimo visų pirma patvirtina, pareigūnų atvykusių į įvykį „Body“ kameromis užfiksuotos aplinkybės, o būtent vaizdo įrašai ir jų 2023 m. sausio 25 d. apžiūros protokolas. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog automobilyje ir įvykio vietoje be kaltinamojo nieko nebuvo, vaizdo įraše Nr. „2023_0120_222118_001“ užfiksuota, kaip kaltinamasis išlipa iš automobilio. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir specialisto A. K. 2023 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas „Eismo įvykis“, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje pastebėjo apgadintą automobilį, šalia kurio svirduliuodamas stovėjo vairuotojas – kaltinamasis A. B., kuris prisipažino, kad vairavo automobilį. Be to, tai, kad automobilį vairavo būtent A. B. patvirtina įvykio kortelėje užfiksuoti duomenys, kad gautas automatinis skambutis iš „Iphone“, jog telefono naudotojas pateko į eismo įvykį. Kaltinamasis teisme taip pat nurodė, jog ne jis skambino policijai, o jo laikrodis. Taigi, tai taip pat rodo, jog kaltinamasis automobilyje buvo vienas ir jį vairavo būtent jis.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kad jis iš tiesų vairavo automobilį būdamas neblaivus patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, t. y. iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taip pat užfiksuoti duomenis, jog jis negalėjo eiti tiesia linija, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą bei alkotesteriu užfiksuotas neblaivumas: pirmo patikrinimo metu, 22.21 val. kaltinamajam nustatytas – 1,80 promilių neblaivumas, o antro pūtimo metu, 22.37 val. – 1,89 promilių girtumas (alkotesteris metrologiškai patikrintas ir buvo tinkamas naudoti). Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio užfiksuotais duomenimis ir jų patikimumu, kadangi, kaip minėta, prietaisas buvo techniškai tvarkingas, be to, kaltinamojo A. B. blaivumas tikrintas du kartus – antrasis tikrinimas atliktas praėjus daugiau nei 15 minučių ir užfiksuota 0,09 promilėmis didesnė etilo alkoholio koncentracija kaltinamojo iškvėptame ore.
Nustatytas neblaivumo laipsnis, kaltinamojo parodymai apie alkoholio gėrimo ir vairavimo aplinkybes ir priežastį (nenorėjo palikti automobilio, netoli gyvena), kaltinamojo elgesys, užfiksuotas vaizdo įrašuose, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad sėda už vairo neblaivus ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Įvertinęs išdėstytą, po vairavimo (eismo įvykio vietoje) nustatytą 1,80 promilių girtumą, tai, kad kaltinamasis tyčia (suvokdamas, kad yra neblaivus ir norėdamas vairuoti) vairavo automobilį neblaivus teismas, sprendžia, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gautas kaltinamojo ir jo sutuoktinės V. B. prašymas su priedais, perduoti kaltinamąjį V. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 102-124).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Kaltinamojo A. B. nuoširdų gailestį dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. B. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, apgailestauja dėl savo veiksmų . Žala nebuvo padaryta (byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių).
Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog A. B. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai viso baudžiamojo proceso metu, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Iš kaltinamojo apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką jo veiksmams ateityje.
Kaltinamasis A. B. praeityje neteistas (b. l. 66), 2023 m. sausio 30 d. duomenimis per 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už KET pažeidimą (vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas horizontalaus KET ženklinimo liniją 1.1), šis administracinis nusižengimas padarytas pakankamai seniai – 2020 m., jam paskirtą baudą apmokėjo (b. l. 68). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie tai, jog A. B. turi problemų su alkoholio vartojimu. Kaltinamojo sutuoktinė teisme nurodė, kad A. B. niekada nevairuoja išgėręs bei nurodė, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas, o būtent, vairavimas išgėrus, visiškai nebūdingas kaltinamajam. Byloje, taip pat pateikta 2023 m. sausio 23 d. kaltinamojo charakteristika iš jo darbovietės UAB „E.“, kurioje nurodyta, jog įmonėje dirba nuo pat jos įsteigimo, nuo 2002 m. lapkričio 25 d. Taip pat nurodyta, jog jis, kaip ekspedicijos vadovas, pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu, o jo darbo metu įmonėje labai sumažėjo darbuotojų kaita. Įmonės direktorius A. B. apibūdina kaip jautrų žmogų darbuotojų atžvilgiu, kruopštu ir pareigingu vadovu (b. l. 120). Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau išimtinio, atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Tačiau, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamoje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę V. B. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu V. B. nurodė, jog kaltinamasis su ja atviras, ja pasitiki ir įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus, dalinasi rūpesčiais ir džiaugsmais, santuokoje gyvena virš (duomenys neskelbtini) metų, nuolat bendrauja ir leidžia kartu laisvalaikius. Taip pat nurodė, kad ne tik ji daro A. B. įtaką, bet ir jų dukra. Teisme nurodė, jog A. B. yra labai atsakingas, jis kasdien važiuoja pas mamą, veža maistą, jo močiutė yra sena, o jo atsakomybės jausmas apskritai yra labai didelis, todėl toks nutikimas tapo katastrofa šeimai, visi pergyveno, dukra pergyveno. Labai dažnai kalbasi apie nutikimą, kaltinamasis puikiai supranta, kokia tragedija tai galėjo būti. Kaltinamasis teisme taip pat patvirtino, jog sutuoktinė jam daro didelę įtaką. Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, jog A. B. su jo sutuoktine iš tikrųjų sieja artimi, pagarbūs ryšiai ir jį gali įtakoti jo elgesį.
Nors V. B. prašyme nurodė, jog ji anksčiau nebausta už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau iš teismui pateikto 2023 m. sausio 30 d. išrašo matyti, jog per 5 metus, ji administracinėn atsakomybėn patraukta 6 kartus, iš kurių daugiausia už tai, kad būdamas atsakingas asmuo (bendrovės vadovė) netinkami vykdė savo pareigas bei už KET pažeidimus, jai paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 110-114). Tačiau taip pat matyti, jog nusižengimai buvo nesistemingi, įvykdyti per pakankamai ilgą laiko tarpą, o paskutinis padarytas 2022 m. spalio 24 d. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog V. B. praeityje neteista (b. l. 109). Darbovietėje charakterizuojama teigiamai. MB „A“ direktorės 2023 m. sausio 25 d. charakteristikoje nurodyta, jog V. B. UAB „A.“ dirbo nuo 2008 m. iki 2021 m. Nuo 2021 m. UAB „A.“ persivadino MB „A.“, o V. B. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Charakteristikoje nurodyta, jog V. B. pareigas atlieka atsakingai, savalaikiai, yra pozityvi, motyvuota, gerbiama kolegų ir partnerių ir kaip asmenybe, ir kaip savo darbo srities žinove. Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog V. B. yra verta teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su sutuoktiniu bei gali daryti teigiamą įtaką A. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. B., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokuroras prašė A. B. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2 metams; 2) išieškoti dalį automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą (11 071 Eur).
Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis Vilniuje, vėlai vakare, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nesuvaldė automobilio. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui bei jų turtui. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Atsižvelgęs į tai, jog A. B. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka už analogiško ar panašaus pobūdžio teisei priešingas veikas, taip pat į tai, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų (per 5 metus padarė vieną administracinį nusižengimą), taip pat į pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)– 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 24 d. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 2 metų terminui, kaip prašė prokuroras, būtų akivaizdžiai neproporcingas kaltinamojo asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai.
Prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė iš kaltinamojo A. B. išieškoti visą likutinę automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 071 Eur.
Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). 21. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023).
Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).
A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Taigi minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, kaltinamojo A. B. teisme duotais parodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilio savininkas yra ne pats kaltinamasis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilio savininkas-valdytojas yra UAB „E“. Duomenų, jog bendrovė žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to, iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 22 890 Eur (b. l. 27). Tačiau kaltinamasis teisme nurodė, jog minėtas automobilis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo apgadintas bei teismui pateikė Nepriklausomų vertintojų biuro parengtą kilnojamojo turto (automobilio „Lexus NX300H“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 2 d. vertinimo ataskaitą Nr. 2230123, kurioje nurodyta, kad minėto automobilio nustatyta vertė iki apgadinimų siekė 21 600 Eur (su PVM), o po apgadinimo – 11 071 Eur. Taigi, matyti, kad iki įvykio automobilio vertė buvo šiek tiek mažesnė nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ išraše, t. y. nepriklausomi ekspertai nustatė, jog automobilio vertė iki nusikalstamos veikos buvo 21 600 Eur, o VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 22 890 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant tikslesniems duomenims, kurie nurodo konkretaus automobilio vertę, sprendžiama, jog kaltinamojo vairuoto automobilio „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 21 600 Eur (su PVM).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Be to, kaip minėta, turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslas, be kita ko, yra padaryti kaltininko nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. B. vairuotas automobilis „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise ne jam, o trečiajam asmeniui. Teisme kaltinamasis paaiškino, jog jis su įmonės vadovu susitarė, jog įmonės patirtą žalą, t. y. apgadintą automobilį remontuos už savo lėšas. Kaltinamasis taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius apie jo šeimos turimus įsipareigojimus (būsto paskolą). Taip pat nurodė, jog finansiškai padeda ir savo dukrai. Kaltinamojo sutuoktinė taip pat nurodė, jog jų šeimos pajamos nėra didelės. Teismas, įvertinęs pirmiau minėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, jog taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (21 600 Eur), ši priemonė būtų neproporcinga. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, į jo ir jo šeimos patiriamus išgyvenimus dėl jo neteisėtų veiksmų ir jo požiūrį į savo neteisėtus veiksmus, o tai rodo, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo didelę įtaką.
Apibendrinus išdėstytą, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. B. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 11 071 Eur.
Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas– paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 60-62).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 dalimi, byloje esanti kompaktinė laikmena paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. sausio 24 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. B. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 071 Eur (vienuolika tūkstančių septyniasdešimt vieną eurą).
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Byloje esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti A. B. ir V. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.