- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-194-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00645-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo T. S. (toliau – ir atsakovas) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje 2016 m. gegužės 14 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.
2. Ieškinyje pasisakydama dėl bylos teismingumo nurodė, kad remiantis reglamento Briuselis IIb 3 straipsnio 1 dalies b punktu, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisant aplinkybės, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į ne Europos Sąjungos šalį (Norvegijos Karalystę) ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kurie turi šiam klausimui nagrinėti reikiamą jurisdikciją. Kadangi atsakovas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, bet to, Lietuvoje neturi jokio turto, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota Plungėje, byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka, kad jo ir ieškovės santuokos nutraukimo byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikoje. Pagal šiuo metu galiojantį Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią civilinę bylą, o tokia jurisdikcija priklauso Norvegijos Karalystės teismui. Atsakovas 2024 m. liepos 23 d. ėmėsi teisinių veiksmų tam, kad Norvegijos Karalystėje būtų pradėtas jo ir ieškovės santuokos nutraukimo procesas. 2024 m. spalio 7 d. Norvegijos atsakingos institucijos patvirtino šalių separaciją. 2025 m. spalio 7 d. pasibaigs vienerių metų terminas, pagal kurį ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi (separacijoje) bei jų santuoka bus nutraukta. Kartu Norvegijoje bus sprendžiamas klausimas ir dėl šalių įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Įvertinus tai, kad Norvegijos Karalystėje dar 2024 m. liepos 23 d. pradėtas šalių santuokos nutraukimo procesas, ieškovės ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtu civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi pripažino, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai turi jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
5. Teismas pažymėjo, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl, nepaisant aplinkybės, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje (ne Europos Sąjungos valstybėje), nustatant jurisdikciją taikytinas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. Teismas su ieškovės atstovo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos lis pendens taisyklės taikymui, nesutiko. Nustatė, kad Norvegijos santuokos įstatyme numatyta, jog santuoka gali būti nutraukiama prašymą pateikiant tiek apskrities viršininkui, tiek teismui, todėl remiantis šiomis reglamento nuostatomis, darė išvadą, kad atsakovo kreipimasis į Norvegijos atsakingas institucijas dėl separacijos prilygsta kreipimuisi į teismą. Nesutiko ir su nuomone, jog separacijos proceso iniciavimas nereiškia santuokos nutraukimo proceso pradžios. Pažymėjo, kad lis pendens atveju data, kurią nacionalinėje taikinimo institucijoje inicijuota privaloma taikinimo procedūra, turėtų būti laikoma data, kurią, laikoma, buvo kreiptasi į teismą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma patvirtina, kad ieškovė dėl taikinimosi procedūros kreipėsi 2024 m. liepos 18 d., atsakovas separacijos procesą iniciavo 2024 m. liepos 23 d., todėl darė išvadą, kad laiko atžvilgiu ieškovė į Lietuvos Respublikos teismą kreipėsi pirmiau, todėl byla dėl santuokos nutraukimo priskirtina Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įstatyme įtvirtinta pareiga pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdyta. Jokių naujų aplinkybių, dėl kurių ieškovė turėtų kreiptis dėl pakartotinės mediacijos neatsirado, ginčo dalykas, dėl kurio ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos nepasikeitė. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju privalomąja mediacija dėl ginčo pasinaudota, ieškovės pateikta mediacijos pažyma negali būti laikoma neaktualia ir netinkama šioje byloje. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai turi jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas T. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl ieškovės Ž. S. ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams.
7. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad privalomosios mediacijos iniciavimas taip, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas, nėra ir negali būti laikomas kreipimuisi į teismą ar jam analogišką instituciją reglamento Briuselis IIb prasme. Bet koks teismo patvirtintas susitarimas išnagrinėjus iš esmės pagal nacionalinę teisę ir tvarką turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kaip „sprendimas“. Kiti susitarimai, kurie kilmės valstybėje narėje privalomą teisinę galią įgyja po formalaus valdžios institucijos ar kitos institucijos, apie kurią tuo tikslu valstybė narė yra pranešusi Komisijai, įsikišimo, turėtų būti įgyvendinami kitose valstybėse narėse pagal šio reglamento specialias nuostatas dėl autentiškų dokumentų ir susitarimų. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ar jos parinktas mediatorius nepriima jokių sprendimų, kuriais patvirtinamas santuokos nutraukimas, separacija ar santuokos pripažinimas negaliojančia, arba dėl tėvų pareigų. Analogiškos pozicijos laikosi ir apygardos teismai, pavyzdžiui Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-98-524/2025. Reglamente Briuselis IIb nuostata dėl to, kad lis pendens atveju data, kurią nacionalinėje taikinimo institucijoje buvo inicijuota privaloma taikinimo procedūra, turėtų būti laikoma data, kurią, laikoma, buvo kreiptasi į teismą, buvo įvesta remiantis Teisingumo Teismo praktika. Teismas nepagrįstai sprendė, kad privalomosios mediacijos iniciavimas gali būti laikomas santuokos nutraukimo veiksmų iniciavimu reglamento Briuselis II b kontekste ir dėl to neteisingai nurodė, kad ieškovė Lietuvos Respublikoje pirmiau kreipėsi dėl jos ir atsakovo santuokos nutraukimo, nei tai padarė atsakovas Norvegijos Karalystėje.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo T. S. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį palikti galioti.
Šalies argumentai
9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė, kad 2024 m. liepos 17 d. prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos proceso iniciavimo siekiant nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas Norvegijos kompetentingai institucijai – apskrities viršininkui, prašymą dėl separacijos (gyvenimo skyrium) inicijavimo pateikė tik 2024 m. liepos 23 d. Ieškovei laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos siekiant nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai informavus atsakovą apie ieškovės pradėtą privalomosios mediacijos procesą, jis (atsakovas) ėmėsi veiksmų pradėti ginčo šalių separacijos procesą Norvegijoje ir laiko, kad jis pirmasis inicijavo šalių santuokos nutraukimo (separacijos) procesą. Tačiau toks piktnaudžiavimo teise pavyzdys negali būti toleruojamas bei suteikiantis atsakovui kokį nors teisinį pranašumą. Reglamento Briuselis II b nuostatos nenumato jokių apribojimų kuomet data, kurią nacionalinėje taikinimo institucijoje buvo inicijuota privaloma taikinimo procedūra, negalėtų būti laikoma data, kurią, laikoma, kad buvo kreiptasi į teismą. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o atsakovo nurodytoje byloje Nr. e2S-98-524/2025 viena iš ginčo šalių turėjo Airijos, t. y. ES pilietybę. Norvegija, kurios administracinei institucijai – apskrities viršininkui atsakovas pateikė prašymą dėl separacijos, nėra Europos Sąjungos valstybė narė, o Briuselis II b reglamente įtvirtintomis lis pendens taisyklėmis galima remtis tik kitos Europos Sąjungos valstybės teismo naudai, bet ne trečiosios valstybės teismo naudai. Mediacijos pažyma galiojanti, jokių naujų aplinkybių, dėl kurių ieškovė turėtų kreiptis dėl pakartotinės privalomosios mediacijos neatsirado, ginčo dalykas, dėl kurio ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos nepasikeitė. Aptariamu atveju neegzistuoja lis pendens situacija. Atsakovas pradėdamas separacijos procesą Norvegijoje, pradėjo ne teisminį ginčą, o kreipėsi į apskrities viršininką, prašydamas pradėti administracinę procedūrą, kurios metu nėra sprendžiamas koks nors ginčas. Šios administracinės ar kitos institucijos negali pagal nacionalinę teisę spręsti šalių ginčo, jos nelaikomos teismais ir jų aktai nėra sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė 2025 m. balandžio 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Teisės ir metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Nepaisant aplinkybės, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į ne Europos Sąjungos šalį (Norvegijos Karalystę), laikė, kad ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kurie turi šiam klausimui nagrinėti reikiamą jurisdikciją. Kadangi atsakovas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, bet to Lietuvoje neturi jokio turto, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota Plungėje, byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmams.
12. Atsakovas atsiliepime ir parengiamojo posėdžio metu nesutiko, kad jo ir ieškovės santuokos nutraukimo byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikoje. Atsakovo vertinimu, pagal šiuo metu galiojantį Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią civilinę bylą, o tokia jurisdikcija priklauso Norvegijos Karalystės teismui. Įvertinus tai, kad Norvegijos Karalystėje dar 2024 m. liepos 23 d. pradėtas šalių santuokos nutraukimo procesas, prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atskirajame skunde atsakovas iš esmės palaikė savo poziciją ir prašė panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį, tenkinti jo prašymą dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams.
13. Kaip matyti, teismas ginčijama nutartimi sprendė jurisdikcijos klausimą, kuriuo pripažino, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sprendžiamą klausimą, atsakovo išreikštą prašymą bei jo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas bylos teismingumą pagal jurisdikciją Lietuvos teismams, iš esmės netenkino atsakovo prašymo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą šiuo jurisdikcijos aspektu.
14. Pažymėtina, kad CPK 298 straipsnyje nustatyta, jog dėl teismo nutarties palikti pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, CPK tiesiogiai numatyta galimybė skųsti tik tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, o nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą, apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nenumatyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartis, kuria atmetamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, neužkerta kelio tolimesnei proceso eigai, nes ieškinys yra nagrinėjamas ir procesas vyksta toliau (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-375-516/2023).
15. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą, tačiau, remiantis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį Nr. e2-96-467/2022, 2022 m. liepos 5 d. nutartį Nr. e2-707-450/2022, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. e2-648-933/2022; 2023 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-375-516/2023 ir kt.), tokiose bylose CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas nėra aiškinamas plečiamai, siekiant pagrįsti pradėto apeliacinio proceso teisėtumą.
16. Įvertinus CPK reglamentavimą bei minėtą aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK nenumato apeliantui teisės apskųsti nutarties, kuria iš esmės netenkintas jo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, jog jis nenagrinėtinas Lietuvos teismuose.
17. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
18. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartyje, pripažindamas, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai turi jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tuo pačiu atmesdamas atsakovo prašymą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą, nurodė, kad nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas apygardos teismui. Tačiau toks klaidingas nurodymas nepaneigia CPK įtvirtintų nuostatų dėl atskirų procesinių veiksmų apskundimo instancine tvarka galimumo. Kaip minėta, teismo nutartys, kuriomis atsisakoma palikti ieškinį nenagrinėtą nepatenka į atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamų nutarčių kategoriją.
19. Atsižvelgiant į tai, jog teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismo praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma palikti ieškinį nenagrinėtą, tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto T. S. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.