- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2-19653-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01747-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- T. V.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
2025 m. gruodžio 22 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. V. dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-809-417/2012 ir iš atsakovo T. V. priteisti nepilnamečiam sūnui T. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis 300,00 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-809- 471/2012 pagal ieškovės ieškinį nusprendė priteisti iš T. V. išlaikymą vaikui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Lt.
1.2. Į teismą kreipiasi norėdama, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, teismo nutartimi paskirtas atsakovo nepilnamečiam vaikui T. V.. Pagal 2012 m. gruodžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį priteistos lėšos nepilnamečio vaiko išlaikymui aiškiai nepakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, kadangi per 13 metų šalyje pasikeitė ekonominės sąlygos. Be to, vaikas išaugo, jo poreikiai yra didesni, padidėjo būtiniausių prekių kainos, kuriuos skiriasi nuo 2012 metų kainų, kada buvo priimtas teismo sprendimas.
1.3. Ieškovė dirba, prižiūri nepilnametį vaiką. Gyvena savo nuosavame bute (duomenys neskelbtini).
1.4. Kokia yra atsakovo turtinė padėtis, nežino, kadangi su juo visiškai nebendrauja. Neturi žinių apie jo darbovietę, turtinę padėtį. Atsakovas privalo teikti didesnę materialinę pagalbą nei 2012 m. gruodžio 27 d. Kelmės rajono teismo nutartyje numatyta suma. Mano, kad atsakovas turėtų per mėnesį vaiko išlaikymui skirti 30,000 Eur. Šis prašymas yra protingas, kadangi ji yra paskaičiavusi, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia maždaug 600,00-700,00 Eur.
2. Atsakovas T. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas nepateikė, ieškinys jam įteiktas įstatymų nustatyta tvarka.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. lapkričio 5 d. į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu ieškovė augina nepilnametį šalių sūnų T. V.. Ji su šalių sūnumi, kitu nepilnamečiu sūnumi ir sugyventiniu gyvena sugyventiniui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeimos būstas pritaikytas šalių sūnaus poreikiams, jam sudarytos sąlygos augti, ugdytis ir ilsėtis. Vaiko motina nurodė, jog dar turi butą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu gyvena sugyventinio namuose.
3.1. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, jog T. tėvas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2012 metų. Su sūnumi jis visiškai nebendrauja. Vaiko tėvas jau keletą metų išvykęs gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta itin retai.
3.2. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, jog atsakovas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jau kurį laiką negyvena. Seniūnija nėra gavusi nusiskundimų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ar nederamą elgesį.
3.3. Šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Ugdymo įstaiga pateikė informaciją, jog dėl vaiko problemų bendrauja su ieškove. Ji visada reaguoja į skambučius, dalyvauja posėdžiuose, reaguoja į pastabas, pasiūlymus. Su atsakovu kontakto nėra, jis nesidomi sūnaus mokymusi, su mokykla nebendradarbiauja.
3.4. Tarnybos specialistams T. V. nurodė, jog mokykloje ketina mokytis kol baigs 10 klasių, o po to, jei mama leis, vyks dirbti į (duomenys neskelbtini). Jei mama neleis, tuomet mokysis šioje mokykloje, kol baigs 12 klasių. Savo ateities neįsivaizduoja Lietuvoje, vos tik tapęs pilnamečiu, išvažiuos į (duomenys neskelbtini). Šioje šalyje gyvena jo tėtis, dėdės ir tetos (iš tėčio pusės). Su jais palaiko ryšį, apsilanko pas juos vasarą. O su tėčiu nebendrauja visiškai. Su juo nei susitinka, nebendrauja nei telefonu, nei per internetines programėles. Tėtis prie jo išlaikymo neprisideda. Nėra buvę, kad duotų jam pinigų, į jo sąskaitą taip pat nieko neperveda. Kai buvo 3-4 metų amžiaus, tėtis yra atsiuntęs keletą rūbų, tačiau jie nebuvo nauji. Rūbus, batus, kitas reikiamas prekes ar priemones jam nuperka mama. Retkarčiais nuperka kūma ar kiti giminaičiai. Mama duoda jam kišenpinigių. Po 20-30 Eur, priklauso nuo to, kiek išleidžia. Per mėnesį mama kišenpinigiams skiria vidutiniškai 50-60 Eur. Su mama „nesėdi namuose“. Kartais vyksta į (duomenys neskelbtini), į filmą, pavalgyti. Vasarą buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini). Mano, jog 100 Eur, kuriuos dabar turėtų mokėti tėvas, yra „centai“. Jei būtų priteistas didesnis išlaikymas, teigia, kad tuos pinigus mama skirtų jo poreikiams. Didesnė suma reikalinga, nes nori išeiti su draugais, kur nors išvažiuoti.
3.5. Ieškovės ir atsakovo šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, įrašyta nebuvo. Tarnyboje ne kartą gauti pranešimai ir vertinant T. V. situaciją, nustatyti jo teisių pažeidimai (dėl T. V. rūkymo problemos, konfliktų su kitais mokiniais, netinkamo elgesio). Ieškovės šeimai nuo 2023 m. lapkričio 18 d. taikoma atvejo vadyba. Ieškovė bendradarbiauja su specialistais, deda pastangas dėl sūnaus gerovės, vykdo visus pagalbos plane numatytus įsipareigojimus ir rodo atsakomybę už šeimos situacijos gerinimą. Nors T. taip pat dalyvauja numatytose pagalbos priemonėse, jo elgesio pokyčiai kol kas minimalūs – išlieka polinkis į pamokų praleidinėjimą, emocinį uždarumą ir tam tikrą pasipriešinimą suaugusiųjų keliamoms taisyklėms.
3.6. Tik asmuo (šiuo atveju motina), gyvenantis su vaiku bei jį auginantis, kiekvieną dieną tenkinantis kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Tarnyba neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl šalių vaiko poreikių apimties. Ieškovė siekia, jog būtų patenkinti pagrindiniai sūnaus T. poreikiai, be to, nuolat bendrauja su vaiku, juo rūpinasi, prižiūri. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio T. V. teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė A. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad vienai vaiką išlaikyti sunku, be to yra biologinis tėtis. Vaikas auga, per mėnesį vaiko poreikiams reikia 600-700,00 Eur, būtinas telefonas, apranga, batai. Kiek tiksliai reikia maistui, nurodyti sudėtinga, kiekvieną kartą skiriasi. Sūnus sveikatos problemų neturi. Lanko futbolo būrelį, kuris kainuoja 5-10,00 Eur per mėnesį, tačiau reikia batų salei ir sportui lauke, kurie kainuoja apie 50,00 Eur, taip pat kainuoja ir apranga. Ji turi du vaikus, iš valstybės sūnui T. V. gauna apie 100,00 Eur per mėnesį. Kito vaiko išlaikymas yra mokamas. Ji pati dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1 000,00 Eur į rankas. Apie atsakovą žino, kad jis anksčiau turėjo skolų. Šiuo metu jis su sūnumi nebendrauja. Jis niekada nėra teikęs išlaikymo, tačiau per sesę vaiką pasveikindavo. Atsakovo sesė informacijos apie atsakovą jai neteikia.
5. Ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad buvo priteista nedidelė suma litais. Ieškovės prašoma 300,00 Eur suma yra protinga, atitinka teismų praktiką. Šiuo metu ir minimali alga yra padidėjusi.
6. Atsakovas T. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai bei į proceso dalyvių prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. K. ir atsakovas T. V.. T. V. gyvena kartu su ieškove. 2012 m. gruodžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-809-471/2012 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 1 punkte nustatyta, kad atsakovas T. V. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250,00 Lt, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. A. K. (buvusi M.) paskirta nepilnamečio sūnaus T. V. gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (taikos sutarties 3 punktas). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie A. K. pajamas matyti, kad nuo 2025 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn. ieškovė kas gavo kasmėnesinę 398,20 Eur dydžio išmoką vaikui, 2025 m. rugpjūčio mėn. ieškovė gavo 280,00 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti. Ieškovė 2025 m. birželio mėn. iš darbovietės (duomenys neskelbtini) gavo 1 076,55 Eur dydžio atlyginimą, liepos mėn. – 1 061,18 Eur atlyginimą, rugpjūčio mėn. – 1 030,60 Eur atlyginimą. Duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamą atlyginimą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra, tokių duomenų atsakovas nepateikė, iš teismo išreikalauto „Sodros“ išrašo apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad atsakovas nuo 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvoje nedirba, išmokų negauna.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
10. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
11. Nagrinėjamu atveju, ieškovė A. K. prašė padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui T. V. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintų 250,00 Lt (72,41 Eur) iki 300,00 Eur per mėnesį.
12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
13. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
14. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 600,00-700,00 Eur. 2025 m. spalio 2 d. ieškovės parengtoje sąmatoje dėl išlaidų vaiko išlaikymui nurodyta, kad per vieną mėnesį maistui reikalinga 300,00 Eur suma, drabužiams – 70,00 Eur, higienos prekėms, vitaminams, vaistams – 30,00 Eur, šilumai, elektrai, dujoms – 50,00 Eur, poilsiui, pramogoms – 50,00 Eur, vaiko draudimui – 45,00 Eur, abonentui, internetui – 50,00 Eur, įvairioms kitoms išlaidoms – 30,00 Eur. Viso išlaidos vaiko išlaikymui sudaro 625,00 Eur.
15. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).
16. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad po 2012 m. gruodžio 27 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo trylika metų, tuo metu T. V. buvo (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu vaikas yra paauglys, lanko mokyklą, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, o pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip vidutinė, ji turi ir kitą nepilnametį vaiką, kurį taip pat reikia išlaikyti, bei į tai, jog atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepateikė, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 300,00 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinus bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti atsakovui prisidedant 300,00 Eur, ieškovei prisidedant likusia dalimi, būtų užtikrinami ne tik išaugę vaiko būtinieji, bet ir T. V. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, etc. poreikiai, o išlaikymas iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 1 038,00 Eur bruto) kriterijų. Kartu teismas pažymi, kad duomenų, jog atsakovas dėtų pastangas gauti pajamas, ar jų negalėtų gauti dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, negalėjimą teiki ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, turėjimą kitų išlaikytinų asmenų. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (nedarbingumas, finansinės padėties pablogėjimas ir pan.), taip pat gali sudaryti pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, atsakovui ateityje su ieškiniu kreipiantis į teismą.
17. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo padidinimas ieškovės prašoma suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Padidinta išlaikymo suma priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos – 2025 m. spalio 6 d.
18. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
20. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu 100 proc. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo. Byloje mokėtinas 62,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 62,00 Eur žyminio mokesčio.
21. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 10 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 225,00 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.
22. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2012 m. gruodžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-809-471/2012 patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytą išlaikymo T. V. sūnui T. V. dydį, ir iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 0 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.