Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimu 7 metams. Bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams 1 mėnesiui ir 9 dienoms. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.

Nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis D. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, dirba, sprendžia finansinius įsipareigojimus, palaiko artimus socialinius santykius. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant, ar įmanoma D. V. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau artima vidutinei –38 balais. Jo smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais įvardijami mąstymas ir elgesys.

Teismas nesutinka su Komisijos nurodomu argumentu, kad nuteistasis suvokia savo padarytas klaidas bei dėl jų nuoširdžiai gailisi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog D. V. stengiasi pateisinti savo nusikaltimą, teigia, jog kalta pati auka, nes neklausė jo perspėjimų. Stebimas jo polinkis kartais laikytis savo, o ne visuomenės taisyklių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas kritiškai vertina D. V. išreiškiamą siekį pasitaisyti.

Teismo vertinimu, Komisija taip pat nepagrįstai konstatavo, kad D. V. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad D. V. kartais būdingas impulsyvumas ir agresyvumo protrūkiai, kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai. Jis atpažįsta turimas problemines sritis, tačiau yra linkęs jas minimizuoti, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti. Stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau jam ne visada tai pavyksta, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Įvardintos aplinkybės nerodo, jog nuteistasis jau sugebėjo pakoreguoti savo elgesį teigiama linkme.

Vertinant nuteistojo asmenybę bei pažangą sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, teismas atsižvelgia ir į tai, kad per gana ilgą bausmės vykdymo laiką nuteistasis buvo viso paskatintas tik penkis kartus. Be to, praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo - padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi akivaizdu, kad bausmę atliekant neizoliuotam, tačiau prižiūrimam nuteistajam nepavyko pasiekti bausmei keliamų tikslų. D. V. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas pažymi, kad nuteistasis iš viso yra teistas du kartus, abu kartai - už smurtinius nusikaltimus. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 2 metai laisvės atėmimo bausmės

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius šiuo metu nėra akivaizdžiai ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų tikėtis, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. liepos 18 d. nutarimo taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.