Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V. a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1980-11-04 Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Miškų g. 40-25, Ukmergėje, teistas 2010-12-17 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. buvo kaltinamas sunkiai sužalojęs savo šeimos narį (BK 135 str. 2 d. 3 p.), o būtent:

2012-09-29, apie 22.00val., bute, esančiame Gatvė 40-25, Ukmergėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su savo žmona D. V. metu tyčia tris kartus dūrė D. V. į kairiąją koją, taip padarydamas vieną durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje ir dvi durtines-pjautines žaizdas blauzdoje, kas komplikavosi sunkiu hipovoleminiu šoku, ko pasėkoje dėl durtinių-pjautinių žaizdų sukelto sunkaus šoko, nukentėjusiajai D. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – žmonos – sveikatą.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2012-09-29 visą dieną su draugais kieme išgėrinėjo, po to savo bute miegojo. Žmona – D. V. – nuo ankstaus ryto buvo išvykusi rinkti uogų. Žmonai grįžus, jis dar miegojo. Atsikėlęs į tualetą, pamatė ją kruviną, gulinčią ant grindų koridoriuje. Kraujo buvo ant grindų svetainėje ir koridoriuje. Iš savo mobiliojo telefono paskambino į greitąją pagalbą. Ką sakė, neprisimena, kiek kartų skambino, taip pat neprisimena. Su žmona alkoholio negėrė, su ja nekonfliktavo, peilio nesigriebė ir jos nesužalojo. Abejoja, kad galėtų ją sužaloti peiliu, nebuvo priežasties, neprisimena buvus tarp jų ginčui. Apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, jam buvo pasakyta: „gerai pagalvok ir prisipažink“, pagalvojo, kad jeigu prisipažins, bus greičiau paleistas, tačiau abejoja, ar, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo gerai viską prisiminti. Jam miegant, į butą negalėjo niekas patekti. Žmona nereiškė jam pretenzijų ir nieko nesakė, kad būtent jis ją sužalojo. Kaip vėliau sužinojo, žmona irgi buvo girta. Su kuo ji gėrė, nežino. Į teismo klausimą, ar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakė neigiamai, priešingai negu nurodyta kaltinamajame akte (b.l. 178), kad savo kaltę pripažino pilnai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-01, parodė, kad 2012-09-29 buvo stipriai išgėręs. Miegojo savo bute ant lovos, kai prabudo, pamatė, kad ant kitos lovos guli jo žmona D. V.. Pamatęs bute kraują, paskambino į greitąją pagalbą. Skambino du kartus. Nematė ir neįsivaizduoja, kokiu būdu buvo sužalota D. V.. Matė ant grindų atlenkiamą peilį. Žmonai, gulint ligoninėje, iš savo mobiliojo telefono rašė jai žinutes, prašydamas sakyti, kad susižalojo pati, todėl, jog neprisimena įvykio aplinkybių. Apklaustas 2012-10-19, nurodė, kad sutuoktinės nesužalojo, D. V. meluoja, sakydama, jog jis ją sužalojo. Pamatęs žmoną, gulinčią kraujo klane, kvietėsi greitąją medicinos pagalbą (t.1 b.l. 131,134,136). Dar kartą apklaustas, svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (b.l. 138), parodė, kad neatsimena, kaip viskas buvo, jeigu žmoną sužalojo, tai, turbūt, dėl to, kad kažko nepasidalino, neprisimena, kiek kartų dūrė jai peiliu į koją. Peilis, kuriuo dūrė, ne jo.

Alkotesterio kvitas (b.l. 124) patvirtina, kad 2012-09-30, 13.00 val., D. V. buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio 2,35 promilės.

Nukentėjusioji D. V., kviečiama į teismo posėdį, neatvyko, pagal teismo nutartį atvesdinti ją nepavyko, BPK 287 str. pagrindu pavedus prokurorui organizuoti jos apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji pasinaudojo BPK 82 str. 2 d. numatyta teise neduoti parodymų prieš savo vyrą – šeimos narį. Taigi, teismas neturėjo galimybės jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, betarpiškai ištirti teisme, užduodant jai klausimus dėl jos anksčiau duotų parodymų apie aptariamo įvykio aplinkybes.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l. 2) seka, kad 2012-09-30 apie 00.00 val. Vilniaus g. 90, Ukmergėje, prie Pivonijos prekybos centro, penki nenustatyti nepilnamečiai užpuolė girtą D. V. ir peiliu supjaustė kojas, padarydami keturias durtines-pjautines žaizdas blauzdose ir šlaunyse. D. V. dėl patirtų sužalojimų paguldyta į ligoninę.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK tyrėjo R. L. 2012-09-30 tarnybinio pranešimo (b.l. 44) seka, kad, tikslu išsiaiškinti D. V. sužalojimo aplinkybes, tyrėjas nuvyko į Ukmergės ligoninę, kur greitosios pagalbos skyriaus darbuotojai paaiškino, jog 2012-09-29 buvo įregistruoti du jų ekipažo kvietimai adresu Miškų g. 40-25. Pirmas kvietimas buvo 23.12 val., kvietė D. V., tačiau ekipažui nuvykus į minėtą butą, medikai į butą nebuvo įleisti. Antras kvietimas buvo 23.36 val., kviečiantysis prisistatė D. V. draugu. Pagal antrą kvietimą į butą nuvyko medikė J. G., kuri D. V. pristatė į ligoninę. Nukentėjusioji buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Reanimacijos skyriaus gydytojas paaiškino, kad D. V., paguldytai dėl durtinių žaizdų kairėje blauzdoje, buvo nustatytas 2,37 prom. girtumas, o ryte – 0,98 prom. Kaip paaiškino gydytojas, pavojingi gyvybei organai nebuvo sužaloti, pacientė neteko daug kraujo, apie patirto sužalojimo aplinkybes nieko neaiškino.

Iš įvykių registravimo žurnalo (b.l. 42) matyti, kad policijai apie įvykį 2012-09-30 00.53 val. pranešė sveikatos priežiūros įstaigos slaugytoja P., įvykio įregistravimo laikas – 2012.09.30 1.00 val.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK tyrėjo S. Š. 2012-09-30 tarnybinio pranešimo seka, kad D. V. į priėmimo skyrių buvo pristatyta iš namų, jie įtarė, kad pastarąją galėjo sužaloti jos sutuoktinis D. V., nors pati D. V. medikams sakė, kad ją kažkas užpuolė prie namų ir sužalojo peiliu. Reanimacijos skyriuje su D. V. susikalbėti nepavyko ji nesugebėjo paaiškinti nei kur ir su kuo dirba, nei su kuo gėrė alkoholį, pasakė, kad iki 21.00 val. Kaune su kažkuo rinko šaltalankius, o kai grįžo į Ukmergę, su kažkuo soduose už „Eifelio“ gėrė alkoholį, vėliau kažkur pirkosi cigarečių, o kai vidurnaktį ėjo namo pro „Pivonijos“ prekybos centrą, buvo užpulta penkių penkiolikmečių, kurių nepažįsta. Šie jaunuoliai iš jos nieko nereikalavo, nieko iš jos nepagrobė, tik jai prikaišiojo, kad ji iš Dukstynos mikrorajono atsikėlė į Užupio rajoną ir „šustravoja“, todėl ir supjaustė jai peiliu kojas. Nuvykus prie „Pivonijos“ prekybos centro, tunelyje jokių kraujo dėmių nerasta. Nuvykus prie namų, esančių Gatvė 40-25, Ukmergėje, D. V. į vidų neįsileido, todėl butas nebuvo apžiūrėtas, o sutuoktinis D. V. nebuvo apklaustas.

Iš Vilniaus m. savivaldybės Viešosios įstaigos greitosios medicinos pagalbos stoties rašto (b.l. 59) seka, kad 2012-09-29 dienos pirmojo pokalbio 22.56 val. įrašo dėl techninių kliūčių pateikti nėra galimybės, brigadai kvietimas buvo perduotas 23.11 val. Tyrimui buvo pateiktas antrojo telefoninio pokalbio 23.35 val. įrašas.

Iš garso įrašo apžiūros protokolo (b.l. 60) matyti, kad D. V. dispečerei paaiškino, kad „žmogus baigia nukraujuoti, peiliu į koją įsidūrė, o jis nežino ką daryti“. Į dispečerės klausimą, ar moteris su peiliu susižeidė sau koją, atsakė: „taip įsidūrė sau į koją.“

Liudytojas E. P. parodė, kad užsiima šaltalankių uogų rinkimu. D. V. kartu su kitomis moterimis jam padeda rinkti uogas, už tai jis joms sumoka atitinkamai nuo pririnkto uogų kiekio. 2012-09-29 D. V. taip pat rinko uogas, jis jai sumokėjo 52 Lt. Renkant uogas draudžia girtauti. Tą dieną nebuvo užuodęs alkoholio kvapo. 2012-09-30 jam ryte paskambinusi D. V. pasakė, kad guli reanimacijoje ir dėl to negalės važiuoti rinkti uogų. Ji nieko neaiškino, kas su ja atsitiko. Su jos vyru nebendrauja.

Liudytoja J. G. parodė, kad dirba Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicininės pagalbos tarnyboje felčere. 2012-09-29 GMP tarnyba 23.12 val. gavo iškvietimą iš buto, esančio Gatvė 40-25, Ukmergėje. Pagal pirmą iškvietimą vyko J. M. ir vairuotojas V. D.. J. M. jai sakiusi, kad ji skambino į šį butą, pasinaudojant prie laiptinės esančia telefonspyne bei skambino savo mobiliuoju telefonu, tačiau niekas jų neįleido nei į laiptinę, nei į butą. Todėl jie grįžo atgal. Vėliau telefonu pakartotinai gavo iškvietimą į šį butą. Iškvietimą gavo iš vieningos pagalbos iškvietimo tarnybos ir patys su kviečiančiu asmeniu nebendravo. Vėliau gavo kvietimo kortelę, kurioje buvo surašyta kvietimo informacija. Pagal šią informaciją užpildė kvietimo registracijos žurnalą. Pagal žurnalo įrašą matyti, kad pirmą kartą į šį butą greitąją medicinos pagalbą kvietė pati D. V.. Antrą kartą kvietė asmuo, prisistatęs draugu. Nuvykus pagal antrą iškvietimą į šį butą, laiptinės duris atidarė D. V. sutuoktinis. Lipant laiptais, V. pasakė, kad žmona koją peiliu susipjaustė pati. Vyriškis buvo išgėręs. Bute prie vonios kambario durų, koridoriaus gale ant grindų gulėjo D. V., ji nejudėjo, buvo praradusi sąmonę, bute buvo keli kraujo klanai – vienas buvo svetainėje, kitas – koridoriuje, toje vietoje, kur gulėjo nukentėjusioji. Be to, ant grindų buvo daug kraujo dėmių. Svetainėje buvęs kraujo klanas jau buvo sukrešėjęs. Taip pat nukentėjusiosios dėvėtos džinsinės kelnės buvo visos sukruvintos.

Numovusi D. V. kelnes, liudytoja apžiūrėjo sužalojimus. Pastebėjo durtines žaizdas blauzdoje ir šlaunyje, jas sutvarstė. Vežant nukentėjusiąją į ligoninę, pastaroji klausė, kas su ja nutiko, kur ją veža.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Ukmergės poskyrio 2012-10-15 specialisto išvados Nr. G 344/12(14) (b.l. 49-52) matyti, kad 2012-10-02 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo užduotyje atlikti tyrimą, buvo prašoma – atlikti D. V. medicinos dokumentų tyrimą bei atsakyti į klausimus: kokie ir kada buvo padaryti D. V. sužalojimai, kokiu būdu jie padaryti, kokia kryptimi buvo suduoti smūgiai, kokiu daiktu ir koks padarytų kūno sužalojimo sunkumo mastas.

Specialisto R. L. išvadoje nurodyta, kad D. V. padaryta durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje ir dvi durtinės-pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje, kas komplikavosi sunkiu hipovoleminiu šoku. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu – tai galėjo būti peilis; sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-09-29. Medicinos dokumentuose nenurodyta kairės kojos žaizdų kanalų kryptis.

D. V. dėl durtinių-pjautinių žaizdų sukelto sunkaus šoko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš įvykio vietos – buto, esančio Gatvė 40-25, Ukmergėje, – apžiūros protokolo (b.l. 4) matyti, kad buto svetainėje ant grindų yra klanas kraujo su krešuliais. Kraujo klane netoli durų rastas atlenkiamas peilis. Prieškambaryje ant grindų prie sienos rastas juodos spalvos džinsinės kelnės su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują ir kairėje klešnėje skylėmis, panašiomis į pjautines. Kelnės paimtos ir supakuotos į popierinį paketą. Tualete ant grindų yra kraujo dėmė, unitazas – kruvinas. Iš įvykio vietos paimtas peilis ir juodos džinsinės kelnės.

Iš daikto – peilio – apžiūros protokolo (b.l. 14-15) seka, kad peilio geležtės kairiajame šone yra rausvai raudona sausa dėmė, panaši į sudžiuvusį kraują. Bendras peilio ilgis – 20,2 cm, geležtės ašmenų – 7,5 cm, geležtės plotis siauriausioje vietoje – 1,7 cm, plačiausioje – 2 cm.

Iš daikto – kelnių – apžiūros protokolo (b.l. 16-18) matyti, kad kairės klešnės paviršius suteptas rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į sudžiuvusį kraują. Kelnių kairės klešnės priekiniame paviršiuje, kairės klešnės kelio srityje, matyti ruda sukietėjusi dėmė bei audinio kiaurymė ir trys audinio kiaurymės kairės klešnės priekinės detalės apatinėje dalyje. Apatinėje klešnės dalyje esančios trys kiaurymės audinyje: viena kiaurymė – apatinėje siūlėje ir dvi yra aukščiau nuo apačios 10 ir 15 cm aukštyje. Kiaurymių ilgis 2 cm. Jeigu žiūrėti pagal vertikalią klešnės liniją, tai kiaurymių linija yra pasvirusi apie 45⁰ kampu. Kelio srityje esanti viena kiaurymė yra arčiau išorinės siūlės. Kiaurymės ilgis 2 cm. Jeigu žiūrėti pagal vertikalią klešnės liniją, tai kiaurymės linija yra pasvirusi 80⁰ kampu.

Apklausta 2012-09-30 ligoninėje liudytoja D. V. parodė, kad jai yra išaiškinta jos teisė neduoti parodymų prieš savo vyrą, todėl ji atsisako duoti bet kokius parodymus. Dėl jai padarytų sužalojimų jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b.l. 107).

Iš liudytojos D. V. papildomo 2012-10-06 apklausos protokolo (b.l. 108) seka, kad ji sutinka duoti parodymus tiek, kiek atsimena. Tą dieną jos darbdavys, pas kurį ji renka šaltalankio uogas, ją ir kitas moteris po darbo atvežė ir išleido Miškų gatvėje. Ji buvo daugiau nei vidutiniškai išgėrusi alkoholio. Gėrė darbe. Jai grįžus į namus, sutuoktinis D. V. miegojo kambaryje. Jam atsibudus, ji pamatė, jog jis taip pat yra apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena, kad su vyru dviese dar išgėrė du didelius butelius alaus 2 litrų talpos. Ji apgirto dar daugiau. Neatsimena, apie ką kalbėjo su vyru. Po to prarado sąmonę ir nuo to momento nieko neprisimena. Atsipeikėjo ligoninėje po sužalojimo. Mano, kad sąmonė aptemo nuo didelio kiekio išgerto alkoholio. Nematė, kuo, kada ir kaip vyras ją sužalojo. Iš jai parodytų peilių nuotraukų ji atpažino jų virtuvinį peilį, šis peilis visada būdavo jų virtuvėje, su juo ne kartą eidavo grybauti. Su kokiu peiliu ji buvo sužalota, nežino, nematė. Neatsimena, kad būtų kvietusi greitąją pagalbą, neatsimena, apie ką kalbėjo su medicinos darbuotojais. Neatsimena ir neįsivaizduoja, kokie galėjo būti vyro tokio elgesio su ja motyvai, dėl ko jis galėtų jai peiliu badyti kojas.

Apklausta 2012-11-09 papildomai liudytoja D. V. parodė, kad 2012-09-29 apie 7.00 val. išvažiavo skinti šaltalankio uogų, vyras dar miegojo. Per visą darbo dieną, kaip įprastai, išgėrė 3-4 butelius alaus. Baigus darbą, šeimininkas apie 17.00 val. atvežė jas atgal į Ukmergę ir paleido prie „Pivonijos“ prekybos centro nuo Miškų g. pusės. Ji grįžo namo, vyras snaudė, televizorius buvo įjungtas. Vyras buvo visiškai blaivus, namuose nebuvo jokių požymių, kad būtų buvę girtauta, nebuvo tuščių butelių. Ji persirengė ir tuoj pat išėjo į „Pivonijos“ prekybos centrą, kur nusipirko du pakelius cigarečių ir du butelius po 2 l talpos 8⁰ stiprumo alaus, cukraus ir aliejaus. Kai grįžo namo, Donatas jau buvo atsikėlęs ir žiūrėjo televizorių. Namuose, virtuvėje, pašildė valgyti, po to kartu su Donatu pradėjo gerti alų. Gėrė svetainėje. Vyras sėdėjo fotelyje, o ji ant sofos. Begeriant alų, ji ėmė jam priekaištauti, kad jis liautųsi gėręs, nes prieš tai pora dienų iš eilės gėrė. Pamena, kad baigiant gerti pirmą butelį alaus, su vyru nekonfliktavo, o begeriant antrą butelį, nieko neprisimena. Teigė, kad matė peilį, gulintį ant staliuko lentynos, tačiau nei ji, nei vyras šiuo peiliu nesinaudojo, kadangi, gerdami alų, nieko nevalgė. Kada Donatas galėjo paimti šį peilį, nežino, nematė ir neprisimena (b.l. 109).

Apklausiant D. V. 2012-11-15 papildomai, ji parodė, kad jiems begeriant alų kartu su D. V., ji sėdėjo ant sofos atsirėmusi į pagalvę, kojos buvo ant grindų. Donatas sėdėjo fotelyje. Kada vyras paėmė peilį, nežino, to nepastebėjo. Neprisimena, kad būtų pati skambinusi į greitąją medicinos pagalbą. Nemano, kad vyras ją be priežasties sužalojo, jie turėjo dėl kažko susiginčyti, tačiau dėl ko, neprisimena (b.l. 110).

Atkreiptinas dėmesys, kad, apklausiant D. V. ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-09 ir papildomai 2012-11-15 (b.l. 109, 110) jai nebuvo atskirai išaiškinta teisė apie galimybę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narį (BPK 82 str. 2 d.).

Nukentėjusiosios D. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 111) patvirtina, kad, pasiūlius D. V. parodyti vietą, kurioje buvo peilis, ji parodė staliuko lentyną ir paaiškino, kad šioje vietoje gulėjo peilis, kurį ji matė begeriant su vyru alų.

Iš daiktų – telefono – apžiūros protokolo (b.l. 30) seka, kad 2012-09-30 ligoninėje gulinti nukentėjusioji D. V. susirašinėjo SMS žinutėmis su D. V., rašydama iš tel. Nr. 37060387141: „Dance, būtinai šiandien atnešk džinsus, kedus, nes rytoj, antradienį, man namo“, „šiandien perkels į kitą skyrių“, „Dance, iš ryto būtinai pasuk ar parašyk, lauksiu“, „Dance, nenervuok, kur dingęs“, „ko nekeli, kur esi“, „ką veiki“, „sutvarkyk namus, neprisiryk“, „pasakiau, kad nieko neaiškinsiu, o jei Nijolė atvarys, tai sakyk, kad dirbu, ateik rytoj, myliu“.

Šiame mobilaus ryšio telefono aparate esančių išsiųstų SMS žinučių kataloge yra išsaugota SMS žinutė, išsiųsta 2012-09-30 11.46-08 val. gavėjui „Diana“. Šios išsiųstos žinutės turinys yra toks: ‚zek mentams sakyk pati kad, nes man bus blogai.“ Kaltinamasis D. V. dėl šios žinutės paaiškino, kad neprisimena, kad ją rašė ir negalėjo paaiškinti, ką ji reiškia.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 str. 1 d.) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 str. 2 d. reikalavimus. BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 d., 4 d.). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti neginčytiną išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar kaltinamasis D. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Šio esminio baudžiamosios bylos klausimo išsprendimas priklauso nuo įrodymų viseto vertinimo. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių aplinkybių vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei BPK 20 str. 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo, ir jais remiantis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daromos apibendrinančios išvados, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nė vienas įrodymas nėra pranašesnis už kitus, teismas visus įrodymus vertina, tiria ir analizuoja vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina. Ar specialisto išvadoje esantys duomenys yra įrodymai, vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus.

Kaltinamajame akte D. V. pareiškus kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., prokuroras, tai yra pareigūnas, veikiantis valstybės vardu, pareiškė oficialią poziciją, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymą. Tiek Lietuvos Respublikos BPK, tiek apskritai konstitucinis prokuroro statusas suponuoja tai, kad prokuroras, būdamas centrine ikiteisminio tyrimo figūra ir atsakingas už ikiteisminio tyrimo atlikimo kokybę bei palaikydamas valstybinį kaltinimą, turi būti objektyvus ir nešališkas. Jis, kaip valstybės kaltintojas, turi pareigą kaltinti valstybės vardu tik esant tam pakankamam pagrindui. Prieš užbaigdamas ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo įsitikinti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas. Tai reiškia, kad duomenų pripažinimas įrodymais yra tik teismo prerogatyva. Prokuroras, nusprendęs, kad tokių duomenų yra surinkta pakankamai, bylą perduoda teismui, kad teismas įvertintų įrodymus, jų visumą ir priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu prokuroras, teisme ištyrus byloje esančius įrodymus, baigiamosiose kalbose vertina byloje esančių įrodymų visumą ir pareiškia savo poziciją dėl kaltinimo pagrįstumo arba ne. Pažymėtina, kad vienokia ar kitokia prokuroro pozicija dėl kaltumo pagrįstumo teismui, priimant nuosprendį, nėra privaloma.

Teismo manymu, prokuroras nepateikė teismui pakankamai įrodymų, neginčijamai įrodančių D. V. kaltę. Pats kaltinamojo akto surašymas yra ydingas tuo, kad jame nurodoma, jog D. V. visiškai prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau jo parodymuose nėra vienareikšmio pasakymo, kad būtent jis peiliu sužalojo savo sutuoktinę. Jo parodymuose vyrauja abejonės dėl to, ar jis galėtų tai padaryti. Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena įvykio aplinkybių. Kita vertus, apklausiant nukentėjusiąją D. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 82 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kuria remiantis kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Iš ikiteisminio tyrimo metu surašytų D. V. apklausos protokolų nesimato, kad tokia jos teisė jai atskirai būtų išaiškinta ir toks šios teisės išaiškinimas būtų patvirtintas jos parašu. Siekdamas patikrinti nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patikimumo aspektu, teismas įpareigojo prokurorą apklausti ją pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu D. V. buvo išaiškinta BPK 82 str. 2 d. nuostata, tai ji patvirtino savo parašu ir po to atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį. Sprendžiant kaltinamojo D. V. ir nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose duomenų patikimumo klausimą, vertindamas šių įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais įrodymais, teismas atsižvelgia į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios asmeniniams interesams. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai nevertinamai kaip patikimi, kadangi jie nėra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos. Nustatyta, kad įvykio metu kaip kaltinamasis taip ir nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, todėl abejotina, ar jie sugeba būti pakankamai objektyvūs dėl byloje aptariamo įvykio. Todėl ši aplinkybė sudaro teismui pagrindą vertinti jų parodymus kaip nepatikimus. Tokia išvada dėl jų parodymų nepatikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš kitų šaltinių.

Be kaltinamojo D. V. ir nukentėjusiosios D. V. parodymų, prokuroras D. V. kaltę dėl D. V. sužalojimo pagrindė įvykio vietoje rasto peilio protokolu, jo apžiūros protokolu, nukentėjusiosios peilį atpažinimo protokolu, specialisto išvada dėl D. V. padaryto sunkaus kūno sužalojimo bei kaltinamojo D. V. mobilaus ryšio telefono SMS žinučių kataloge išsaugota SMS žinute, išsiųsta 2012-09-30 11.46.08 val. gavėjui „Diana“: „zek mentam sakyk pati kad, nes man blogai bus“.

Tačiau įrodymų vertinimo kontekste pažymėtina: pirma, peilis, kuriuo galimai buvo sužalota nukentėjusioji nebuvo tirtas, taip pat nebuvo tirti ir nukentėjusiosios rūbai – džinsinės kelnės – tikslu nustatyti, kad, būtent, džinsinių kelnių kairėje klešnėje audinyje esančios kiaurymės buvo padarytos įvykio vietoje rastu peiliu; antra, nukentėjusioji D. V. tik atpažino šį peilį kaip jų naminį virtuvinį peilį, neteigdama, kad šiuo peiliu ją sužalojo sutuoktinis; trečia nebuvo ištirtas V. bute rastas kraujas; ketvirta, policijos skyriaus tyrėjo užduotyje atlikti objektų tyrimą buvo prašoma atlikti D. V. medicinos dokumentų tyrimą bei atsakyti į klausimą; kokie ir kada buvo padaryti D. V. sužalojimai, kokiu būdu jie buvo padaryti, kokia kryptimi buvo suduoti smūgiai, kokiu daiktu ir koks padarytų kūno sužalojimų sunkumo mastas. Specialistas išvadoje, be kita ko, nurodė, kad medicinos dokumentuose nenurodyta kairės kojos žaizdų kanalų kryptis, taigi specialistas negalėjo atsakyti į vieną iš užduotyje pateiktų klausimų – kokiu būdu sužalojimai buvo padaryti ir kokia kryptimi buvo suduoti smūgiai. Kas liečia kaltinamojo mobilaus ryšio telefono SMS žinučių katologe išlikusią, išsiųsta gavėjui „Diana“ žinutę: „zek, sakyk mentam, kad pati, nes man blogai bus“ kaltinamasis D. V. teismui paaiškino, kad nežino, ką tai reiškia ir nepamena, kokiom aplinkybėm ji buvo išsiųsta. Nustatyta, kad ši žinutė buvo išsiųsta 2012-09-30 11.46.08 val., pagal alkotesterio duomenis D. V. 2012-09-30 13.00 val. buvo nustatytas 2,35 prom. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Tokiu būdu, nenustačius SMS žinutės turinio prasmės, vadovaujantis tik spėjimais dėl šio prokuroro pateikto įrodymo, teismas negali juo remtis įrodinėjant D. V. kaltę. Kita vertus, šioje byloje įrodinėjama aplinkybė – nukentėjusiosios D. V. sužalojimas padarytas kaltinamojo D. V. veiksmais – gali būti pripažinta tik tuomet, kai ją patvirtina įrodymų visetas, o ne vienas įrodymas. Tarpinio fakto buvimas, kad nukentėjusioji D. V. buvo sužalota tam tikroje vietoje, kur buvo rasta kraujo ir rastas galimas nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, ką patvirtina įvykio vietos ir daikto apžiūros bei jo atpažinimo protokolai ir specialisto išvada, nesudaro pakankamo pagrindo šioje baudžiamojoje byloje įrodyti kaltinamojo D. V. kaltę. Teismo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl įrodymų pakankamumo, visų teismo išvadų nepakanka, kad būtų sudaryta nuosekli, loginė grandinė, juolab, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio dieną buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, taigi, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, nepakanka apsvaigusių nuo alkoholio asmenų, neprisimenančių įvykio aplinkybių, paaiškinimų. Kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Prokuroras nepateikė teismui visumos pakankamų ir patikimų įrodymų kaltinamojo D. V. kaltei pagrįsti, o pateikti jį kaltinantys įrodymai yra abejotini.

Patikimumo aspektu atlikus visų įrodymų lyginamąją analizę, neteikiant prioriteto kuriam nors iš jų, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje taikytinas bendras baudžiamojoje teisėje įtvirtintas principas – in dubio pro reo, – reiškiantis, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo D. V. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str.., 303 str. 5 d. 2 p., 304-310 str., 313 str., teismas

nusprendė:

D. V., a.k. 38011040993 iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. išteisinti, neįrodžius kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, paleisti D. V. iš suėmimo nedelsiant teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.