- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2YT-11085-762/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01650-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, R. J., A. S.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio turto valdymo nuosavybės teise nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, R. J., A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas E. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo šį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Turtas).
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas E. S. 1984 m. spalio 19 d. su pardavėja O. L. sudarė Sutartį, remiantis kuria O. L. pardavė, o pareiškėjas nupirko O. L. priklausančius trobesius, susidedančius iš medinio namo, turinčio 80 m² bendro naudingo ploto ir 58 m² naudingo gyvenamojo ploto, tvarto su daržine, pirties ir rūsio, esančių (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje. Už minimą turtą pareiškėjas sumokėjo 4580 rublių. Aukščiau minima sutartis buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, šio komiteto sekretorės, už patvirtinimą paimta valstybinio mokesčio 139,50 rub., tame tarpe 2,50 rub. už sutarties patvirtinimą. Sutartyje nurodyta, jos Reg Nr. 48, Kv. Nr. 5/5.
3. Sudarant Sutartį O. L. buvo išduoti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai – Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Pažymėjimas apie turto priklausomybę, Rokiškio rajono valstybinio draudimo inspekcijos Pažymėjimas apie turto įkainojimą bei Rokiškio rajono finansų skyriaus Pažymėjimas apie skolų neturėjimą.
4. Po perkamu namu L. G. kolūkio valdybos visuotinio kolūkiečių susirinkimo Protokolu pareiškėjui E. S. buvo išskirtas 25 arų žemės sklypas.
5. Nupirkęs aukščiau nurodytą sodybą (t. y. gyvenamąjį namą ir kitus statinius), esančią (duomenys neskelbtini), minimoje sodyboje pareiškėjas leido gyventi savo tėvams A. S. ir M. S., kurie tuo metu jau buvo senatvės pensininkai. Šias aplinkybes patvirtina Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pateiktos įrašų ūkinėse knygose kopijos, iš kurių matyti, jog E. S. nupirktoje sodyboje iki jos pardavimo buvo registruotas ūkinis kiemas A. ir O. L. vardu, o po pardavimo – A. ir M. S. vardu.
6. Pareiškėjo tėvai mirė (duomenys neskelbtini) metais, t. y. (duomenys neskelbtini) metų pavasarį mirė pareiškėjo mama M., o (duomenys neskelbtini) m. gruodį mirė pareiškėjo tėvas A. (pareiškėjas turi tik tėčio mirties liudijimą, tad jo kopiją prideda). Po tėvų mirties pareiškėjo sodyboje liko gyventi pareiškėjo seserys R. J. ir A. S..
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas atlikti atitinkamo nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylos kopija pridedama) ir apmokėjo už VĮ „Registrų centras“ suteiktas paslaugas (mokėjimų dokumentų kopijos pridedamos).
8. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas pareiškėjui pateikė Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomuose Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1984 m. notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto pirkimo bei pardavimo sutarčių ir testamentų byloje esančios 1984 m. spalio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 1983-1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje, Rokiškio rajono Jūžintų apylinkės vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje esančių duomenų apie O. L., J. ir A. S., A. ūkinį kiemą skaitmenines kopijas, kuriuos pareiškėjas pateikė VĮ „Registrų centrui“, tačiau VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2024-04-16 surašė Sprendimą, kuriuo atsisakė įregistruoti atitinkamus pastatus bei pareiškėjo nuosavybės teises į juos.
9. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas nurodė, jog išnagrinėję prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi pateiktuose įrašuose iš ūkinių knygų nėra duomenų, kad E. S. 1984 m. spalio 19 d. sutartį, reg. Nr. 48, kuria nusipirko gyvenamąjį namą, tvartą su daržine, pirtį ir rūsį per tris mėnesius įregistravo vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete ir minėti pastatai vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra perrašyti jo vardu.
10. Lietuvos TSR Valstybinio notariato įstatymo 3 str. 1 d. numatė, jog notariniams veiksmams atlikti Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje organizuojamos valstybinės notarinės kontoros. Minimos normos 3 – 5 d. numatė, jog notarinius veiksmus valstybinėse notarinėse kontorose atlieka valstybiniai notarai (vyresnieji valstybiniai notarai, vyresniųjų valstybinių notarų pavaduotojai, valstybiniai notarai), tačiau gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus, numatytus šiuo įstatymu, atlieka miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems atitinkamos Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atveju 1984 m. spalio 19 d. sutartį, kuria pareiškėjas nusipirko gyvenamąjį namą, tvartą su daržine, pirtį ir rūsį, patvirtino ne valstybinis notaras, o vietinės, t. y. (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorius. Taigi toks veiksmas visiškai atitiko Lietuvos TSR Valstybinio notariato įstatymo 3 str. 4-5 d. nuostatas, tad sutartis laikytina notariškai patvirtinta.
12. Nors 1964 m. CK 255 str. (akto redakcija, galiojusi 1984-10-19 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu) numatė, jog gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete, tačiau šiuo atveju pirkimo pardavimo sutartį tvirtino tos pačios vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomojo komiteto pareigūnas, tad šis pareigūnas ir privalėjo šią sutartį įregistruoti komitete ir komiteto ūkinėse knygose perrašyti pareiškėjo vardu.
13. Pareiškėjas atliko visas pareigas iš savo pusės, tačiau neturi įrodymų, jog šias pareigas būtų tinkamai atlikęs vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomasis komitetas, t. y. neturi įrodymų apie sutarties įregistravimą komitete, tad pareiškėjas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių į įsigytus daiktus ir įregistruoti jų Nekilnojamojo turto registre.
14. Mano, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pareiškėjo pirkimo – pardavimo sutartimi įgyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui, t. y. 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kadangi pareiškėja galės į minimus statinius teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti savo nuosavybės teises; 2) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, t. y. statiniai buvo įgyti notarinei prilyginamos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; 3) pareiškėjas turi tik dalį nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų – pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau neturi jos įregistravimą vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomasis komitete patvirtinančių dokumentų, kurių negali gauti ar atkurti neteismine tvarka, tad pareiškėjas prašys šį faktą nustatyti.
15. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog Pareikėjo pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktas galėtų būti nustatytas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai asmenų nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią teisę, tačiau jie yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. VĮ Turto banko nuomone, šiuo atveju, nagrinėjant klausimą dėl turto priklausymo nuosavybės teise, būtina nustatyti minėtas sąlygas, taip pat atsižvelgti į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išdėstytus argumentus dėl pareikšto prašymo. Įvertinus juos, galima bus nuspręsti apie minėto prašymo pagrįstumą. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo E. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
16. Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, Rokiškio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Civilinę bylą prašo nagrinėti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi tiesioginio materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir neturi duomenų, paneigiančių Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Remiantis tuo kas išdėstyta, informuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl Pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
18. Suinteresuoti asmenys - R. J., A. S., atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Prašymo išsprendimo motyvai
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009).
20. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
21. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, pirtį, bei kitus inžinerinius statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini)
22. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas E. S. 1984 m. spalio 19 d. sutarties pagrindu už 4580 rublių nusipirko iš pardavėjos O. L., jai priklausančius trobesius, susidedančius iš medinio namo, turinčio 80 m² bendro naudingo ploto ir 58 m² naudingo gyvenamojo ploto, tvarto su daržine, pirties ir rūsio, esančių (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje. Šią Sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorė B. Š..
23. Iš L. G. kolūkio valdybos visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokolo nustatyta, kad nutarta E. S. išskirti 25 arų žemės sklypą po perkamu namu buvusio L. A. K. kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkėje.
24. Pareiškėjas nurodo ir iš (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 m. ūkinės knygos išrašų apie A. S. ūkinį kiemą matyti, kad pareiškėjo nupirktoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) gyveno pareiškėjo tėvai A. S. ir M. S., kurie buvo senatvės pensininkai.
25. Pareiškėjo teigimu, abu jo tėvai mirė (duomenys neskelbtini) metais, t. y. (duomenys neskelbtini) metų pavasarį mirė pareiškėjo mama M. S., o (duomenys neskelbtini) jo tėvas A. S.. Po tėvų mirties pareiškėjo sodyboje liko gyventi pareiškėjo seserys R. J. ir A. S..
26. Pareiškėjas siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises į įsigytą nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas atlikti atitinkamo nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus (prie pareiškimo pridėta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini)).
27. Tačiau iš VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 16 d. Sprendimo matyti, kad nuspręsta pareiškėjo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atmesti, nes pateiktuose įrašuose iš ūkinių knygų nėra duomenų, kad E. S. 1984-10-19 sutartį, reg. Nr. 48, kuria nusipirko gyvenamąjį namą, tvartą su daržine, pirtį ir rūsį per tris mėnesius įregistravo vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete ir minėti pastatai vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra perrašyti jo vardu.
28. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarime Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) išvardinti dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Šio nutarimo 3.2 punkte nustatyta, jog įsigyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir/ar daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, - savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d.
29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas E. S. nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pastatytą įstatymų nustatyta tvarka, įgijo teisėtai, sudarydamas rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį su minėto turto teisėta savininke O. L..
30. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 16 d. Sprendimo, viena iš sąlygų, kad įsigyti seni statiniai būtų registruojami nekilnojamojo turto registre - notariškai patvirtintas sandoris, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė ir savivaldybės arba seniūno išduota pažyma apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą.
31. 1964 m. CK 255 straipsnis (akto redakcija, galiojusi pareiškėjo sudarytos 1984 m. spalio 19 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu) numatė, jog gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete.
32. Lietuvos TSR Valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog notariniams veiksmams atlikti Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje organizuojamos valstybinės notarinės kontoros. Šio straipsnio 3 – 5 d. numatė, jog notarinius veiksmus valstybinėse notarinėse kontorose atlieka valstybiniai notarai (vyresnieji valstybiniai notarai, vyresniųjų valstybinių notarų pavaduotojai, valstybiniai notarai), tačiau gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus, numatytus šiuo įstatymu, atlieka miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems atitinkamos Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus.
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įsigyjant Turtą minėtas įstatyminis reikalavimas buvo įvykdytas - 1984 m. spalio 19 d. Turto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buvusio L. G. kolūkio teritorijoje, pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorė B. Š.. Todėl Turto pirkimo – pardavimo sutartis laikytina notariškai patvirtinta.
34. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas, gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis taip pat turėjo būti per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete.
35. Šiuo atveju pareiškėjo sutartį, kaip jau minėta, patvirtino pats (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (jo sekretorė), todėl darytina išvada, kad komiteto pareigūnas, atlikęs sutarties patvirtinimą, turėjo šią sutartį įregistruoti vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete.
36. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad įsigijęs minėtą Turtą, pareiškėjas atliko visus privalomus veiksmus, susijusius su turto įsigijimu ir sandorio įregistravimu. Jis sumokėjo už sandorio patvirtinimą 139,50 rublių valstybinio mokesčio ir 2,50 rublių už sutarties patvirtinimą. Be to, įsigytu turtu jis naudojosi ir valdė kaip savo, leido jame gyventi savo tėvams A. S. ir M. S., vėliau, po tėvų mirties, savo seserims R. J. ir A. S..
37. Tačiau nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali gauti, kadangi neturi įrodymų, jog vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomasis komitetas įregistravo pirkimo – pardavimo sutartį komitete.
38. Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad gyvenamasis namas, kiemo rūsys, pirtis bei kiti inžinerinius statiniai (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.
39. Atsižvelgdamas į išdėstytų įrodymų, nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, kad pareiškėjas minėtą Turtą teisėtai valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės teise nuo 1984 metų.
40. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis Turtas nėra registruotas, taigi pareiškėjui yra galimybė įregistruoti nuosavybės teises į šį turtą.
41. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepateikė.
42. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos pastato valdymo nuosavybės teise faktui, jog pareiškėjas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8 punktai).
43. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 448, 526–529 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.