Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. Š. (O. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. Š. 2022-04-26, apie 10.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas apsaugos darbuotoju, du kartus stipriai pastūmė V. K., dėl ko pastarajam nugriuvus ant grindinio lūžo kairės kojos girnelė, kas sukėlė nukentėjusiajam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas 2022-10-28 teisiamajame posėdyje kaltinamuoju O. Š. parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. 10.46 val., (duomenys neskelbtini)., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo apsaugos darbuotoju. Darbometu pamatė V. K., kurį žinojo iš matymo kaip asmenį, kaip galintį pridaryti nemalonumų, žinojo, jog jam yra surašyta daug administracinių nusižengimų protokolų, todėl iškart nuėjo jam iš paskos. V. K. buvo neblaivus, iš tolo jautėsi kvapas. Einant iš paskos, V. K. atsisuko į jį ir pradėjo sakyti, kad jis jį persekioja. Nuėjus prie įėjimo stebėjo V. K., šis, nuėjęs iki kasų pradėjo keikti jį, pardavėjas, aplinkinius. Jis, kaip apsaugos darbuotojas, elgėsi pagal darbo instrukciją, nes draudžiama į parduotuvę įeiti neblaiviam ir tai privalo užtikrinti apsauginiai. Kai V. K. pradėjo keiktis, jis atėjo ir paprašė nesielgti taip bei pareikalavo išeiti iš parduotuvės, bet V. K. visiškai nekreipė dėmesio, grasino, kad išlaužys visą įrangą, pradėjo skleisti nacionalinę neapykantą, pasakė, kad jam nieko nebus, nes jis Lietuvos pilietis. Jei asmuo nepaklūsta, jis turi teisę išvesdinti, panaudojant fizinę jėgą. Todėl ir šiuo atveju panaudojo fizinę prievartą, kadangi V. K. buvo neadekvatus, į teisėtus prašymus nekreipė dėmesio. Bandė pačiupti jam už striukės, prašė jį išeiti, tačiau V. K. abiem rankomis užsikabino už stulpo ir grasino jį sulaužyti, jei nebus aptarnautas. Palaukęs momento, kada V. K. atleis stulpą, jį vėl pagriebė už striukės. Bet V. K. įsikabino į spintelę ir šaukė, kad turi būti aptarnautas, o jis (O. Š.) neturi teisės jo išvaryti. Bandydamas jį atplėšti nuo spintelės, panaudojo jėgą, atleido jo rankas ir V. K. griuvo ant nugaros, sėdynės, nebesikėlė. Ji V. K. vilko iki išėjimo, kai tuo metu V. K. sugriebė jam už skaudamos kojos. V. K. atsikėlė, sugriebė duris, bandė jas sulaužyti. Siekiant to išvengti jis nestipriai pastūmė V. K. ir šis nugriuvo ant pilvo, už parduotuvės ribų. Jis nemano, kad toks pastūmimas būtų pakankamas pakenkti kojos girnelei kad ši galėjo lūžti. Jis padėjo V. K. atsikelti, leido atsipūsti ir šis atsistojo ir pats išėjo, matėsi, kad šlubavo, bet ne kaire koja, o dešine. Buvo įsitikinęs, kad elgėsi teisėtai, nors sutinka, kad galėjo paskambinti policijai, bet jo telefonas buvo poste, todėl negalėjo ten nueiti, nes negalėjo paleisti V. K.. Be to, sprendimą ar kviesti policiją, priima apsaugos darbuotojas ir policija kviečiama tada, kai, pavyzdžiui, padaroma vagystė už 200 ar daugiau eurų. Perskaičius specialisto paaiškinimą (1 t., b. l. 156-157), kaltinamasis su nukentėjusiajam konstatuotais sužalojimais nesutiko, nurodė, kad jei nebūtų nurodyta, jog sužalota girnelė, pripažintų kaltę. Pripažįsta, kad buvo du smūgiai, bet nesutinka su tokiu sveikatos sutrikdymo mastu.

Apklaustas papildomai 2022-12-28 teisiamajame posėdyje, kaltinamasis O. Š. kaltę pripažino ir parodė kad įvykio metu, prieš 10 val., parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), dirbant apsaugos darbuotoju, buvo susijaudinęs ir nervingas, nes kitoje parduotuvėje jam narkomanas grasino švirkštu, o atėjęs nukentėjusysis iškart puolė keiksmažodžiais, sakė, „ką tu mane seki, pydere...“. Po to prie kasos vėl nepagarbiai pasisakė apie jį, todėl ėjo paskui nukentėjusįjį pažiūrėti, ką šis darys. Prie kasos nukentėjusysis nepakluso jo teisėtiems reikalavimams išeiti, todėl ėmėsi veiksmų, ištempė iš kasos, paaiškino, kad negalima taip elgtis. Tada nukentėjusysis prie stulpo vėl grasino, apkabino stulpą, aiškino, kad jis klientas, kad jam viskas galima. Tuomet jis vieną kartą stipriai pastūmė prie durų, o antrą kartą neatrodė, kad stipriai, bet įvertinus nukentėjusiojo būklę, kad šis buvo girtas, gal jam buvo ir stipriai. Kai nukentėjusysis nugriuvo, bandė jį pakelti, bet buvo susinervinęs, todėl pasakė nukentėjusiajam nešdintis. Nukentėjusiojo adreso nežinojo, todėl jo neatsiprašė. Pripažįsta, kad dėl incidento prie durų savo veiksmais padarė nurodytus sužalojimus, tačiau padarė tai netyčiniais veiksmais, buvo susijaudinęs, o nukentėjusysis dar prisitraukė prie durų. Atsiprašo dėl savo neadekvačių veiksmų, bet mano, kad veikė afekto būsenoje. Žalos pasistengs atlyginti tiek, kiek teismas priteis. Klaipėdos teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį iškart atlygins.

Iš įrašo Nr. 2, matyti, kad įrašo data – 2022-04-26, įrašo pradžia – 10:51:00 val. Paleidus įrašą, jo viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas su data ir filmavimo laiku, apatiniame dešiniajame kampe yra užrašas: „Kamera 60“. Įraše matome kaip 10:51:06 val. į parduotuvę pro pirmą kasą praeina V. K.. Jis yra su džemperio gobtuvu ant galvos. Dešinėje rankoje jis laiko kuprinę, kairėje rankoje baltą popierių, galimai taromato čekį. Įėjęs į parduotuvę pro kasą, jis į parduotuvę neina, o atsirėmęs į prekystalį, atsistoja prie kasos, laukia savo eilės. Prieš jį kasoje atsiskaito kitas pirkėjas. Matoma, kad jo kairės rankos du pirštai yra sutvarstyti. V. K. stovint prie kasos, prie jo prieina apsauginis O. Š. ir kažką jam sako. Tada ranka nori sugriebti jam už pakarpos, bet V. K. išsisuko. V. K. nusiėmė gobtuvą nuo galvos. Jie tarpusavyje kalbasi. 10:51:40 val. O. Š. rankomis sugriebia V. K. už striukės ir jį tempia link kasos. V. K. priešinasi, stumiamas jis įsikimba į kasos stovą. O. Š. kaire ranka laiko jį iš nugaros už striukės. V. K. kažką jam aiškina, rodo kairėje rankoje turimą popierių, galimai taromato čekį, gestikuliuoja rankomis. V. K. pasisuka tokiu kampu, kad eina pamatyti, kad pas V. K. rankose yra du taromatų čekiai. O. Š. nori jam grąžinti kuprinę, kurią, turbūt, kai V. K. buvo įsikibęs į kasos stovą jis iš jo paėmė, bet V. K. kuprinės neima, o kai O. Š. pakabina kuprinę jam ant rankos V. K. ją numeta. Tada jie toliau kalbasi. V. K. stovi priešais O. Š. ir kaire ranka yra apkabinęs kasos stovą. Jie vienas kitam kažką aiškina, gestikuliuoja rankomis, V. K. kaire ranka rodo tai į išėjimo pusę, tai į kasos prekystalio pusę. Kairėje rankoje pas jį matomi du taromato čekius. Tada 10:53:05 val. matoma, kaip pokalbio metu V. K. ranka parodo į savo numestą ant grindų kuprinę ir tada O. Š. kaire ranka iš nugaros sugriebia jam už striukės ir tempia už kasos. Parduotuvėje kiekvienoje kasoje yra žmonių, yra pardavėjos, bet niekas iš jų nekreipia į vyrus dėmesio. Įrašo trukmė – 3.19 min. (1 t., b. l. 45-48).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad joje užfiksuotos kvietimo, gauto 2022-04-26, 12.35 val. aplinkybės (1 t., b. l. 71-42).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 681/2022 (03) nustatyta, kad joje nurodyta, jog V. K. nustatytas kairės girnelės lūžis. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairio kelio sritį. V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 86-87).

2022-05-03 nutarimu V. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 96-97).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį dėl 87,65 Eur žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (1 t. b. l. 109-111).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad jame užfiksuotas teismo medicinos eksperto G. P., pateikusio šioje byloje išvadą dėl V. K. sužalojimo, paaiškinimas dėl duotos išvados. G. P. nurodė, kad į klausimą ar V. K. sužalojimas galėjo gautis griūnant ant kieto grindinio ar tik suduodant smūgius į sužalotą vietą, pvz. spiriant ar suduodant kokiu nors daiktu, paaiškina, jog sužalojimas, t. y. girnelės lūžimas įvyko nuo tikslinio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, sumušus arba atsitrenkus. Ekspertas patvirtino, jog pagal užduotyje aprašytas įvykio aplinkybes, V. K. pastūmus ir jam nukritus ant grindinio, jam galėjo lūžti kojos kelio girnelė (1 t., b. l.156-157).

2023-01-09 mokėjimo nurodymas Nr. 124, patvirtina, kad O. Š. atlygino 87,65 Eur žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

BK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo pagal BK neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo pagal BK atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu. Taigi, įstatymas nustato dvi žalos padarymo teisėtumo sąlygas vykdant profesines pareigas. Jų visuma šalina asmens baudžiamąją atsakomybę. Pirma sąlyga nustato, kad žala padaroma vykdant profesines pareigas – žala padaroma darbo santykių srityje ir žalos padarymas susijęs su profesinių funkcijų vykdymu. Antra sąlyga siejama su veikimu įgaliojimų ribose ir jų neviršijimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2009). Profesinių pareigų vykdymas yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte nustatytomis sąlygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos. Taigi, BK 30 straipsnyje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-380-942/2015, 2K-74-976/2017).

Kad būtų galima pritaikyti minėtą BK normą, pirmiausia reikia nustatyti, ar asmuo vykdė profesines pareigas ir, nustačius, kad jis jas vykdė, spręsti, ar sukeldamas žalą neviršijo, ar viršijo teisės aktais jam nustatytus įgaliojimus. Profesinių pareigų vykdymas yra tokia situacija, kai žalą padaro asmuo, vykdantis bei atliekantis teisės aktuose numatytas funkcijas. Byloje nėra ginčo, kad O. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju ir atliko apsaugos darbuotojo funkcijas. Ginčo nėra ir dėl to, kad darbines funkcijas jis atliko įvykio vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, konstatuotina, jog O. Š. žalos V. K. sveikatai padarymo metu vykdė profesines pareigas – atliko apsaugos darbuotojo funkcijas. Tačiau tokiu atveju svarbu nustatyti ar O. Š. veikdamas taip, kad atsirado kaltinime nurodyti padariniai, neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.

Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Nustačius, kad asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, darančius žalos kito asmens teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams, tačiau jų atlikimas pagal konkrečios situacijos aplinkybes buvo negalimas arba nebuvo būtinas, turėtų būti konstatuojamas kaip įgaliojimų viršijimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015).

Apsaugos darbuotojo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmenų ir turto apsaugos įstatymas (toliau – Apsaugos ir turto apsaugos įstatymas). Pagal Asmens ir turto apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turi teisę šio įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartą. Minėto įstatymo 25 straipsnyje numatyti fizinės prievartos panaudojimo pagrindai, o būtent, apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti šiais atvejais: 1) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą; 2) gindamas saugomą asmenį nuo užpuolimo, gresiančio šio asmens sveikatai ar gyvybei; 3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą; 4) sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 5) pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas į policiją įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis asmuo sulaikomas priešinasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti.

Nukentėjusysis V. K. nuosekliai tvirtino, kad į parduotuvę jis atėjo norėdamas išsikeisti taromato čekį bei įsigyti cigarečių. Nors pripažino, kad galėjo būti neblaivus, nes iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau jokių veiksmų, dėl kurių jis negalėjo būti parduotuvėje, nepadarė, todėl kai kaltinamasis sugriebė jį už striukės ir tempė nuo kasos, jis šiam reikalavimui nepakluso ir užsikabino už kasos stulpo, kad apsauginis jo neištemptų. Kitų objektų apžiūros 2022-07-26 protokolas patvirtina, kad apžiūrėtame prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įraše Nr. 2, užfiksuota, jog V. K. į parduotuvę atėjo 10:51:06 val. ir į parduotuvę neina, o atsirėmęs į prekystalį, atsistoja prie kasos, laukia savo eilės. Vaizdo įraše užfiksuota, kad V. K. turėjo taromato čekį. V. K. stovint prie kasos, prie jo prieina apsauginis O. Š. ir kažką jam sako, tada ranka nori sugriebti jam už pakarpos, bet V. K. išsisuko ir jie tarpusavyje kalbasi, po ko O. Š. rankomis sugriebia V. K. už striukės ir jį tempia link kasos. V. K. priešinasi, stumiamas jis įsikimba į kasos stovą. O. Š. kaire ranka laiko jį iš nugaros už striukės. V. K. kažką jam aiškina, rodo kairėje rankoje turimą popierių, gestikuliuoja rankomis.

Taigi, nors tarp O. Š. ir V. K. kilo žodinis konfliktas, po to, kai O. Š. priėjo prie V. K. ir stebėjo jį, kas, paties nukentėjusiojo parodymais, jam nepatiko, tačiau iki tol nukentėjusysis veiksmų, kurie būtų neteisėti ar galėję išprovokuoti kaltinamąjį, nei vaizdo įrašuose, nei kitoje byloje surinktoje medžiagoje, neužfiksuota. Vadinasi, Apsaugos ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl ko O. Š. įgijo teisę, kaip apsaugos darbuotojas, naudoti fizinę prievartą prieš V. K. nebuvo.

Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusįjį stebėjo, nes manė, kad jis yra neblaivus bei, kad šis gali atlikti neteisėtus veiksmus.

Asmens ir turto apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, privalo nedelsdamas pranešti policijai, kai įtariama, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, bet nagrinėjamu atveju policija nebuvo iškviesta. V. K. į parduotuvę atėjo kaip eilinis pirkėjas, norėdamas pasinaudoti joje teikiamomis paslaugomis ir jokių objektyvių duomenų, jog jis rengėsi padaryti, darė ar padarė administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, nėra užfiksuota. Taigi, byloje jokių objektyvių duomenų, kad buvo pagrindas panaudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, nėra, o kaltinamojo paaiškinimai, jog V. K., kaltinamojo manymu, rengėsi padaryti, darė ar padarė administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, vertinama tik kaip bandymas sušvelninti savo atsakomybę.

Kadangi fizinė prievarta buvo panaudota nepagrįstai, darytina išvada, jog įgaliojimai buvo viršyti, todėl nėra pagrindo taikyti BK 30 straipsnio 1 dalies nuostatų.

BK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta viena iš baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių: veika padaryta pažeidžiant profesinės pareigos teisėtumo sąlygas. Šiuo atveju O. Š. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip padaryta vykdant profesinę pareigą, nes jis nenurodo, kokią konkrečią savo kaip apsaugos darbuotojo pareigą vykdė padarydamas žalos nukentėjusiajam, o jokių Asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatų, numatančių kaltinamojo pareigą panaudoti fizinę prievartą susiklosčiusioje situacijoje, nenustatyta. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2011).

O. Š. taip pat tvirtina, kad jo veiksmus išprovokavo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, gali tik lengvinti kaltinamojo atsakomybę, tačiau jos nepašalina. Kita vertus, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje pažymima, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Nors V. K. atsisakė išeiti iš parduotuvės kaltinamajam pareikalavus, tačiau byloje nenustatyta, kad šis kaltinamojo reikalavimas buvo teisėtas. O būtent dėl kaltinamojo elgesio ir jo reikalavimo nukentėjusiajam išeiti iš parduotuvės, tarp jo ir nukentėjusiojo ir buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu abu įrodinėjo savo teises, tačiau nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis kėlė pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei, atliko kokius kitus agresyvius veiksmus, rengėsi padaryti, darė ar padarė administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką. Priešingai, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo tarnybinis pranešimas pavirtina, jog „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotoja V. F. nurodė, kad pats apsaugos darbuotojas elgėsi nepagarbiai su asmeniu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis sąmoningai ar nesąmoningai skatino kaltinamąjį prieš jį nusikalsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta aplinkybė.

Kaltinamasis taip pat nesutiko, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo būti sukeltos kaltinime nurodytos pasekmės.

Minėtame kitų objektų apžiūros 2022-07-26 protokole taip pat užfiksuota, jog vaizdo įrašuose matyti, kad O. Š., ką ir pats pripažino, siekdamas išvaryti V. K. iš parduotuvės, du kartus šį pastūmė, po ko V. K. du kartus griuvo. Nukentėjusysis nurodė, kad po to, kai buvo išstumtas iš parduotuvės, pajuto skausmą kojoje, ėjo šlubuodamas, o netrukus kairė koja pradėjo mėlynuoti, tinti. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 681/2022 (03) nustatyta, kad V. K. nustatytas kairės girnelės lūžis. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairio kelio sritį. V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 86-87). Teismo medicinos ekspertas G. P. pateiktame paaiškinime dėl byloje pateiktos išvados dėl V. K. sužalojimo, nurodė, jog sužalojimas, t. y. girnelės lūžimas įvyko nuo tikslinio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, sumušus arba atsitrenkus. Ekspertas patvirtino, jog pagal užduotyje aprašytas įvykio aplinkybes, V. K. pastūmus ir jam nukritus ant grindinio, jam galėjo lūžti kojos kelio girnelė (1 t., b. l.156-157). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrindo abejoti, jog būtent dėl to, kad kaltinamasis du kartus stipriai pastūmė V. K., dėl ko pastarajam nugriuvus ant grindinio ir lūžo kairės kojos girnelė, nėra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada konstatuota, kad nukentėjusiajam V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą ir teismo medicinos eksperto G. P. rašytinį paaiškinimą, apžiūros protokolus, vaizdo įrašo peržiūros protokolą, tarnybinius pranešimus, kitus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad O. Š., 2022-04-26, apie 10.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas apsaugos darbuotoju du kartus stipriai pastūmė V. K., dėl ko pastarajam nugriuvus ant grindinio lūžo kairės kojos girnelė, kas sukėlė nukentėjusiajam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp O. Š. veiksmų – smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo – ir kilusių padarinių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nes, nors kaltinamasis, būdamas apsaugos darbuotoju, neabejotinai suvokė, kad du kartus pastumdamas nukentėjusįjį, dėl ko šis parkrito, galėjo jį sužaloti, t. y., numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (sveikatos sutrikdymas), tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis sąmoningai siekė sutrikdyti asmens sveikatą, juo labiau sukelti jam kairės kojos girnelės lūžį. Taigi nors kaltinamasis ir nenorėjo bei nesiekė nustatytų padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Esant šioms aplinkybėms, O. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis O. Š. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant tėvą A. Š. (A. Š.).

Asmuo, sutinkantis būti skiriamas laiduotoju, A. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra kaltinamojo tėvas, prašo jį skirti sūnaus laiduotoju, sutinka juo būti. Su sūnumi gyvena tame pačiame mieste, sūnus dažnai pas jį ateina – 2, 3 kartus per savaitę, nuolat - poilsio dienomis. Jis sūnų visada moko, patarinėja, sako, kad geriau būti auka, elgtis tinkamai, nedaryti nusikaltimų, nevartoti alkoholio. Mano, kad jis sūnui yra autoritetas, daro jam įtaką, nes pats dirbo apsaugoje, o prieš 37 metus dirbo jūroje. Jų santykiai yra geri, sūnus klauso jo nuomonės. Apie nusikaltimą sūnus papasakojo po kelių dienų. Apie įvykį jiedu nuolat kalbasi, sūnus labai pergyveno. Sūnus sakė, kad jei laiką atsuktų atgal, kitaip elgtųsi. Mano, kad sūnus turėjo teisę neprisipažinti, nes jis vykdė savo pareigas ir turėjo išvaryti girtą žmogų, bet nepateisina sūnaus elgesio. Sūnus nusikalto pirmą kartą. Jeigu bus skirtas laiduotoju, sūnų kontroliuos dar labiau. Prašo neskirti užstato, nes yra pensininkas ir jo negalės sumokėti.

A. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas, sutinka būti paskirtas laiduotoju, šiuo metu yra pensininkas, tačiau nuo 2015-08-08 iki 2022-01-03 dirbo apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos skyriuje. Buvusi darbovietė jį charakterizuoja teigiamai (2 t., b. l. 3-5).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Taigi, teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tačiau tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

Šiuo atveju kaltinamasis O. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmą kartą teisiamajame posėdyje kaltę pripažino tik iš dalies. Nors apklaustas 2022-12-28 teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. Š. kaltę pripažino, patvirtindamas, kad atliko kaltinime inkriminuotus veiksmus, tačiau vis tik savo elgesį teisino tuo, kad nukentėjusysis nepakluso jo reikalavimui išeiti iš parduotuvės, nors, kaip jau nustatyta, jis neturėjo pagrindo reikšti tokio reikalavimo ir juo labiau, naudoti fizinės jėgos. Taigi, O. Š. tik su išlygomis pripažino savo kaltę, todėl toks pozicijos keitimas neatspindi tikrojo asmens požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, savo kaltę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis besąlygiškai pripažino nusikalstamos veikos faktą. Be to, kaltinamojo gailestis, kurį jis iš esmės išreiškė tik paskutiniu žodžiu, yra sąlygotas siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, taikant laidavimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje kaltinamojo O. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis dėjo aktyvias pastangas susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis pripažino, kad iki bylos nagrinėjimo teisme su nukentėjusiuoju nesusiekė, jo neatsiprašė, kaip nukentėjusysis vertina jam padarytą žalą, nesiaiškino. Tik į bylą įstojus gynėjui, šis susisiekė su nukentėjusiuoju ir išsiaiškino reikalaujamos žalos dydį. Tačiau net ir manydami, kad nukentėjusysis padarytą žalą pervertino, jam neatlygino nei tos dalies žalos, su kuria kaltinamasis sutiko. Visa tai rodo, jog po įvykio O. Š. nedėjo jokių pastangų atsiprašyti nukentėjusiojo ir kartu bent iš dalies atlyginti žalą ar susitarti dėl jos dalinio atlyginimo. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padaryta žala 87,65 Eur už nukentėjusiojo gydymą taip pat buvo atlyginta tik 2023-01-09 (2 t., b. l. 6), po to, kai jau buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl tokius kaltinamojo veiksmus lėmė ne kritiškas jo požiūris į savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir nuoširdus siekis ją atlyginti, bet noras sušvelninti savo teisinę padėtį ir įtikinti teismą, jog yra pakankamas pagrindas jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustačius visų privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kaltinamasis O. Š. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

O. Š. padarė vieną smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. O. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, iš dalies pripažino kaltę, dirba, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas, didesnis nei sankcijos minimumas.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktais, O. Š. skirtini įpareigojimai – bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalį bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Teismo nuomone, šie įpareigojimai teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 87,65 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. K. gydymu, atlygintas (2 t., b. l. 6), todėl procesas dėl žalos atlyginimo pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nors nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje prašė iš kaltinamojo jam priteisti 4500 Eur žalą, tačiau ieškinio baudžiamojoje byloje nepateikė, įrodymų, kurie patvirtintų padarytos žalos dydį, taip pat nepateikė, todėl teismas dėl nukentėjusiojo reiškiamo žalos dydžio plačiau nepasisako. Taip pat išaiškintina, kad nukentėjusysis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 135-136) – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys skaitmeninės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

O. Š. (O. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant O. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 4 (keturis) mėnesius nuo 24.00 val. iki 6.00 val., neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

O. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 87,65 Eur dydžio civilinio ieškinio nagrinėjimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.