Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.–S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui D. P. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Šalys yra nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio atsakovas kartu negyvena, reguliariai išlaikymo neteikia. Sūnaus poreikiams kas mėnesį būtina po 420 Eur, nes išlaikymui reikalinga: apie 100 Eur maistui, apie 30 Eur būstui išlaikyti, 80 Eur drabužiams, 50 Eur apavui, apie 36 Eur kas mėnesį lavinimo priemonėms bei papildomoms išlaidoms darželyje, apie 10 Eur higienos ir buities prekėms, gimtadienio proga, per Šv. Kalėdas būtina 100 Eur dovanoms (2 kartai po 50 Eur), apie 5 Eur kas mėnesį spektakliams, filmams ir kitoms pramogoms. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. sūnus lankys paruošiamąją klasę, pradės lankyti mokyklą, todėl kas mėnesį dar bus būtina bent po 100 Eur įvairioms pratyboms ir mokymosi priemonėms. Atsižvelgus į tai, kad sūnaus išlaikymui būtina apie 400 Eur, dalį sumos teikia ieškovė, todėl kitą dalį – 200 Eur turi mokėti atsakovas. Atsakovas šio išlaikymo reguliariai neteikia: po 2022 m. vasario 21 d. jis yra sumokėjęs 815 Eur: 2022 m. balandžio 21 d. – 236 Eur ir 2022 m. gegužės 6 d. – 579 Eur. Atsakovas pagal gaunamas pajamas gali mokėti tokį išlaikymą, jis tam neprieštarauja. Atsakovas su sūnumi bendrauja naudodamasis Messenger programėle, paskambina po du kartus per savaitę, sūnus noriai su juo bendrauja, ji tam neprieštarauja, mano, kad dėl konkrečios bendravimo tvarkos su tėvu jie gali tarpusavyje susitarti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį jam pranešta (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys yra mažamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametis gyvena su motina S. M. Atsakovas išlaikymo sūnui reguliariai neteikia. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. M. ir D. P. (b. l. 7). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad šalių sūnus M. P. gyvena kartu su motina S. M. (b. l. 6). Iš pažymos matyti, kad M. P. nuo 2021 m. yra ugdomas Lazdijų. r. Veisiejų S. G. gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriuje pagal ikimokyklinio ugdymo programą (b. l. 8–9). Ieškovė ir atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, pajamų iš darbo santykių negauna (b. l. 10–11, 30). Šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, ieškovė gyvena nuomojamame, Lazdijų r. savivaldybei priklausančiame būste (b. l. 12, 17, 33–37).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina ir kt. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Aukščiau aptartais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri užtikrina vaikui geras buities sąlygas, rūpinasi visais sūnaus poreikiais ir jį prižiūri nuo pat jo gimimo, jų tarpusavio santykiai geri, juos sieja abipusis emocinis ryšys. Nors vaikas dėl amžiaus savo nuomonės negalėjo išsakyti, tačiau iš jo bendravimo matyti, kad augdamas su motina jis jaučiasi saugus (b. l. 28). Atsakovas gyvena užsienyje, su sūnumi bendrauja telekomunikacinio ryšio priemonėmis, apie savo gyvenamosios vietos sąlygas įrodymų nepateikė, nepareiškė noro, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgus į šalių sūnaus amžių, jo ryšį su motina, jos turimas gyvenimo ir buities sąlygas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiks jo interesus (b. l. 24–27). Atsižvelgus į tai, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Iš ieškovės išsakytos pozicijos matyti, kad ji neprieštarauja tėvo bendravimui su sūnumi, leidžia tėvui su sūnumi bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis jo pageidaujamu laiku. Atsakovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių teismui spręsti apie tai, kad ieškovė kliudo sūnui bendrauti su tėvu. Atsižvelgus į tai, konkreti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nenustatytina, nurodant, kad skyriumi gyvenantis tėvas D. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. P. bendru šalių sutarimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys turi teisę pasikeitus aplinkybėms ar kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

II. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vertinant šalių turtinę padėtį, iš anksčiau aptartų įrodymų spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės, kas leistų pripažinti, kad viena iš šalių turi teikti didesnį išlaikymą vaikui nei kita, nesiskiria, abi šalys neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, todėl prie vaikų išlaikymo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis. Tokią poziciją ieškinyje išreiškė ir ieškovė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 730 Eur.

Viso šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, išlaidos išlaikymui sudaro apie 420 Eur kas mėnesį. Šios išlaidos protingos, racionalios, būtinos užtikrinant nepilnamečio sūnaus poreikius, pagrįstų argumentų, leidžiančių jas mažinti, nėra. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįvertino išlaidų sveikatos priežiūrai bei įvairioms šventėms, nenumatė išlaidų nenumatytoms išlaidoms, t. y. patalynei, baldams atnaujinti ir pan., nenumatė išlaidų augančio sūnaus papildomam lavinamajai veiklai – būreliams ir pan. Įvertinus visus vaikui būtinus, protingus poreikius, spręstina, kad preliminariai būtinas ne mažesnis nei 480–500 Eur dydžio išlaikymas vaikui kas mėnesį tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio šalių sūnaus būtiniausi ir protingi poreikiai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). 2014 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1206 Dėl socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo (2022 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 528 redakcija) bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2022 m. birželio 1 d. yra 46 Eur, todėl kiekvienam vaikui mokama 80,50 Eur dydžio išmoka (46 Eur x 1,75). Atsižvelgiant į tai, vienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra apie 480–500 Eur, kuris mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis 80,50 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti 200 Eur suma neprieštarauja aukščiau aptartai kasacinio teismo praktikai dėl išlaikymo dydžio mažinimo valstybės remiama išmokos dalimi. Įvertinus tai, kad pusę būtinos išlaikymui sumos teikia ieškovė, kita dalis – 200 Eur priteistina iš atsakovo.

Sprendžiant, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad ieškovė viena augina mažametį šalių sūnų, turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl jos galimybės dirbti, kelti kvalifikaciją yra ribotos. Atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo, nors teismas įpareigojo jį pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgus į tai, jam esant jauno amžiaus ir darbingam spręstina, kad jis gali prisidėti prie išlaikymo, kuris yra net mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste ir atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiui sūnui 200 Eur dydžio išlaikymą.

Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sūnaus išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma suma sūnaus poreikiams tenkinti nesiekia kasacinio teismo praktikoje laikomo orientacinio kriterijaus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, – minimaliosios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgus į tai, nustatant būtiniausius, akivaizdžius vaiko poreikius, ieškovė neprivalo teikti detalių įrodymų (pavyzdžiui, pirkinių čekių, sąskaitų ar pan.), pagrindžiančių šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 m. spalio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiame kontekste spręstina, kad tokių įrodymų nepateikimas nekliudo teismui spręsti apie tokio dydžio išlaikymo būtinumą.

Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. vasario 21 d. ir ši diena laikytina teisės į išlaikymą atsiradimo diena. Tačiau iš ieškovės S. M. paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo 2022 m. vasario 21 d. (2022 m. balandžio 21 d. – 236 Eur ir 2022 m. gegužės 6 d. – 579 Eur) geranoriškai sumokėjo 815 Eur sūnaus išlaikymui. Įvertinus tai, kad priteisiamas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį, spręstina, kad atsakovas yra sumokėjęs išlaikymą už keturis mėnesius ir dvi dienas (815 Eur/200 Eur). Atsižvelgus į tai, išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2022 m. birželio 23 d., t. y. įskaičius keturių mėnesių ir dviejų dienų laikotarpį, už kurį išlaikymas mokėtas po to, kai buvo pateiktas ieškinys teismui.

Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2022 m. sausio 11 d. sprendimu yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 14–15). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 197 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą – 125 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis); už turtinį reikalavimą – išlaikymo priteisimą – 72 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,44 Eur, jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys visiškai patenkintas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 387,49 Eur (b. l. 41–44) (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

2022 m. vasario 24 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. vasario 21 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikintina nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. birželio 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja netrukdyti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauti su sūnumi M. P., gim. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu.

Priteisti iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 23 d. ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

2022 m. vasario 24 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2022 m. vasario 21 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. birželio 2 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 197 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas – 5660; 13,44 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, įmokos kodas – 5662; 387,49 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 49 centus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630.

Visos šios išlaidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant skirtingą įmokos kodą. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.