Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės I. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo, pareikštą atsakovams I. Š., V. Š., D. N., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2009-04-17 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0914 sudarytą su atsakove I. Š. 2) iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų 3) priteisti 1002,18 EUR skolos (922,37 EUR skola, 79,81 EUR delspinigiai) už socialinio būsto nuomą; priteisti 1512,27 EUR skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas; priteisti iš atsakovės I. Š. 5 procentų dydžio metines procentines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinyje nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du kambariai, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė patikėjimo teise ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2009-04-17 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir I. Š. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0914, pagal kurią nuomotojas suteikė šias gyvenamąsias patalpas atsakovei ir jos šeimos nariams. Kartu su atsakove I. Š. šiame bute gyvena nepilnamečiai vaikai – V. Š., gim. 2005-04-16, ir D. N., gim. 2013-12-24. 2016-05-30 Š. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-07-31 nemokėjo ieškovui už jai nuomojamą butą nuomos mokesčio, todėl susidarė 922,37 EUR įsiskolinimas, paskaičiuoti 79,81 EUR delspinigiai. Be to atsakovė nemoka mokesčių už butui teikiamą šildymą ir karštą vandenį, todėl laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2016-07-31 susidarė 1512,27 EUR skola už šias suteiktas paslaugas. Savo prievolių atsakovė nevykdo jau ilgą laiką ir šios aplinkybės jau ne kartą buvo konstatuotos teismų įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų dėl susidariusio skolos dydžio, nepateikė įrodymų, jog atsakovė blogina jai išnuomoto buto būklę. Iškeldinimas iš išnuomoto socialinio būsto dėl tokio nedidelio įsiskolinimo iš jų vienintelio buto, nesuteikiant kito būsto, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovės sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl net nėra pagrindo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimui, kadangi atsakovė pagal išgales stengiasi vykdyti savo prievoles.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešime nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius lankėsi bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nustatė, kad šiame bute gyvena atsakove su savo nepilnamečiais vaikais Valerija ir Dimidu. Vaikai naudojasi kambariu kartu su motina, namuose yra jiems reikalingi baldai ir daiktai, butas švarus ir tvarkingas, namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečių vaikų ugdymuisi ir poilsiui. Pati atsakovė nedirba, augina vaiką iki trejų metų. Šeimos pajamas sudaro išmoka vaikui, socialinė pašalpa, išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, našlaičio pensija D. N.. 20 procentų šeimai skirtos socialinės pašalpos yra tiesiogiai pervedama už susidariusias būsto nuomos ir komunalinių paslaugų skolas. Atsakovės šeima nuo 2012-02-03 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų auginančių vaikus, sąrašą, o 2016-05-30 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovės I. Š. 922,37 EUR skolos už buto nuomą, 79,81 EUR delspinigių, 1512,27 EUR skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas išaiškino atsakovei I. Š., kad tuo atveju, jeigu ji ir toliau nevykdys pareigos mokėti už gautas paslaugas, neužsiims darbine veikla, netvarkys nuomojamo būsto, nesigydys nuo priklausomybės alkoholiui, tai nežiūrint fakto, kad ji gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, tai bus nutraukta būsto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis ir ji kartu su nepilnamečiais vaikais bus iškeldinta iš šio būsto. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybių, jog nevykdo įsipareigojimų ieškovui, tačiau nurodė, jog ieškovės skaičiavimai ir pateikti įrodymai, kuriuose šios sumos apskaičiuotos yra neteisingi, tačiau kaip minėta, kitų duomenų (įrodymų), priešingų skaičiavimų, apie tai, jog šios sumos buvo apskaičiuotos neteisingai, teismui nepateikė, jokių papildomų įrodymų apie galimus neįskaičiuotus atsakovės sumokėtus nuomos mokesčius ar tai, kad atsakovė yra sumokėjusi daugiau nei nurodo ieškovas, nepateikta. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčija ieškovės skaičiavimo būdą (ieškovo buhalterių naudojamą programą), tačiau nenurodo, jog šiuo būdu (programa) apskaičiuotos įsiskolinimų sumos yra neteisingos, kaip minėta, savo skaičiavimų atsakovės atstovas teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 922,37 EUR įsiskolinimą už buto nuomą teismas laikė teisėtu ir pagrįstu (CK 6.583 str.), todėl jį tenkino. Teismas laikė pagrįstu ieškovės paskaičiuotus 79,81 EUR delspinigius, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat tenkino.Teismas nustatė, kad 2010-10-08 Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagrindu šilumos vartotojas, t. y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“ už tiekiamą šilumos energiją. Remiantis šia sutartimi, sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas butui adresu Karaliaučiaus g. 13A-30 teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau atsakovei neapmokant pateiktų sąskaitų, už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2016-07-31 už šildymą ir karštą vandenį yra susidariusi 1512,27 EUR skola. Šio skolos dydžio atsakovė savo įrodymais nepaneigė. Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų, iš jos teismas priteisė 1512,27 EUR skolą.Teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, jog atsakovė piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. jog atsakovė nesiekia gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieško galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Laikoma, jog esant dabartinei atsakovės I. Š. padėčiai, vienai auginančiai du mažamečius vaikus (vieno iš jų amžius vos 3 metai), ruošiantis gydytis nuo alkoholizmo ir susirasti darbo, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, be to, toks ieškovo reikalavimas dėl atsakovės bei jos vaikų iškeldinimo iš socialinio būsto pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Teismas nurodė, kad tam nepritaria ir Vaikų teisių apsaugos skyrius, kuris prašo teismo suteikti galimybę atsakovei išsikapstyti iš skolų, kadangi ši žada dirbti ir gydytis nuo alkoholizmo, rūpintis savo vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyrius pažada atsakovei padėti. Teismas ieškovės reikalavimus dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės bei jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo atmetė, suteikiant atsakovei dar galimybę per protingą terminą – išsigyti nuo alkoholizmo, įsidarbinti ir pradėti tinkamai vykdyti visus įsipareigojimus ieškovui, taip pat dengti senas skolas, nevykdant šių įsipareigojimų, ieškovui vėliau pasikreipus per protingą terminą vėl dėl naujų skolų priteisimo iš atsakovės į teismą, ieškovas galės pakartotinai reikšti tokį reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, ir teismas atitinkamai į visas šias aplinkybes atsižvelgs. Teismas pažymėjo, kad nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog atsakovė gerokai daugiau nei 3 mėnesius nemokėjo mokesčių už buto nuomą ir jų šildymą. Taip pat, kad atsakovė netinkamai elgėsi ir netinkamai naudojo valstybės skiriamas lėšas (pagrindas 2017-01-11 Socialinių išmokų skyriaus posėdžio protokolas Nr. A16-26-(2.1.59-SR7)), o ir pati nesiekė gauti didesnių pajamų. Nuo 2009 metų (pagal byloje pateiktą nuomininkų atsiskaitymo ataskaitą) geranoriškai yra atlikti tik du mokėjimai (2009-06-18 sumokėta 19,28 EUR ir 2010-05-18 sumokėta 27,37 EUR) už būsto nuomą. Aštuonerius metus atsakovė nemoka mokesčių. Atsakovė taip pat nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2015 m. ir 2016 m., todėl atsakovei, kaip praradusiai teisę į socialinio būsto nuomą, už naudojimąsi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis yra skaičiuojamas padidintas nuomos mokestis, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 3 d. nuostatomis, neskaičiuojama ir netaikoma kompensacija už būsto nuomą. Ieškovė mano, kad skundžiamame sprendime teismo naudojamas protingumo terminas negali būti pagrindu atmesti ieškinį dėl iškeldinimo, suteikiant atsakovei „dar galimybę per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimus“ visuomenei, ieškovei, šeimai. Atsakovė siunčiama reabilitacijai į priklausomybės ligų bendruomenę VšĮ „Laisva valia“, jos vaikams bus nustatyta globa, nuomojamas būstas bus laisvas, už kurio nuomą ir kitas paslaugas ir toliau nebus mokami mokesčiai.Teismui priėmus sprendimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, minėto įstatymo reikalavimų nepažeistų. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino abiejų tėvų pareigos prisidėti prie racionalaus vaiko vystymosi, o šią pareigą automatiškai perkėlė gyvenamųjų patalpų savininkui. Net ir neiškeldinus atsakovės, vaikams bus nustatyta globa, dėl ko vaikai neturės galimybės gyventi su motina. Atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Pirmosios instancijos teismas, netaikė ieškovo atžvilgiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas, suteikė atsakovei nepagrįstą pranašumą nuomotojo atžvilgiu, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dalyje dėl iškeldinimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovė augina mažametį, 3 metų vaiką, ir tai objektyviai riboja jos galimybes įsidarbinti. Be to, vadovaujantis byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyriaus 2017-01-11 protokolu, skolos suma bus užtikrintai reguliariai mažinama. CK 6.611 pagrindu, iškeldinti (nutraukti nuomos sutartį) galima tik kai nemokami buto nuompinigiai ar mokesčiai už komunalines paslaugas. Ieškovė nėra pateikusi patikimų, tinkamų įrodymų dėl skolos dydžio. Atsižvelgiant į socialinę būsto paskirtį atsakovų (tariamas) sutarties pažeidimas nėra esminis. Atitinkamai, nėra pagrindo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimui. Sutarties pažeidimas yra aiškiai neadekvatus prašomai sankcijai – iškeldinimui. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti (valstybės naudai) bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė tvirtina, kad atsakovė skolinga jam tam tikrą pinigų sumą, tačiau jokių įrodymų apie tai į bylą nepateikia. Ieškovė (tariamos) skolos dydį grindžia savo darbuotojų pasirašytomis pažymomis, tačiau tai nėra įrodymas, numatytas CPK. Be to, teismo posėdyje ieškovės atstovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl pažymose įrašyti būtent tokie skaičiai. Toms pažymoms suformuoti buvo naudojama pervežimo įmonėms skirta kompiuterinė programa. Nesant jokiems įrodymams apie skolos dydį, teismas, iš dalies tenkinant ieškinį, priėmė nepagrįstą sprendimą.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės I. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė nuo 2009 metų (pagal byloje pateiktą nuomininkų atsiskaitymo ataskaitą) geranoriškai atliko tik du mokėjimus (2009-06-18 sumokėta 19,28 EUR ir 2010-05-18 sumokėta 27,37 EUR) už būsto nuomą. Aštuonerius metus nemokėjo mokesčių, ir jai jie visiškai nerūpėjo, neprieštaravo dėl nuomos mokesčio dydžio. CK 6.249 straipsnis nustato, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovė apie teisės aktų pakeitimus ir būsimus nuomos kainų pokyčius buvo iš anksto informuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria priteista iš jos skola už būsto nuomą bei komunalinius mokesčius, dėl to, kad ieškovė nepateikė jokių skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės manymu, skolų už tam tikrus laikotarpius nurodymas nėra pakankamas. Taigi, atsakovė prievolės mokėti už nuomą bei komunalinius mokesčius iš esmės neneigia, tačiau nesutinka su ieškovės suteiktų paslaugų apskaičiavimo metodika. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais įrodymų vertinimo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie įsiskolinimą už nuomą bei komunalines paslaugas (pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, nuomininkų atsiskaitymo ataskaita už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2017-01-31, ieškovės mokesčių paskaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta mokėtinas kiekvieno mėnesio nuomos mokestis, kuris paskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2012-01-25 Nr. 1-413 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 2015-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130, kur patvirtintas naujas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas, kuris pradėtas taikyti nuo 2015-10-01) bei duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus, padarė tinkamą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Atsakovė nei vieno iš ieškovės pateiktų įrodymų neginčijo, o abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad ieškovės suvestinėse lentelėse nurodyta skola galėjo būti paskaičiuota neteisingai, nėra pagrindas šios skolos iš atsakovės nepriteisti. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino tinkamai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo priteista skola už socialinio būsto nuomą bei skola už šilumos energiją ir su tuo susijusios paslaugos paliekamas galioti.Pagal CK 6.611 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taigi nurodytoje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai (gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir asmenų iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos) gali būti taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Taikydamas šią normą teisinėje praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant dėl taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar asmenys tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jiems būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko, ieškovės pateiktais skaičiavimais, laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-07-31 susidarė 922,37 EUR dydžio įsiskolinimas už nesumokėtą nuomą bei 79,81 EUR delspinigių ir 1512,27 EUR už komunalinius mokesčius, kurie apeliacinės instancijos teismo pripažinti pagrįstais skaičiavimais. Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuolatinių atsakovės nuomos sutarties pažeidimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Kaip minėta, pagal CK 6.611 straipsnį faktinė aplinkybė dėl nuomos sutarties sąlygų pažeidimo (mokesčių nemokėjimo) yra viena iš sąlygų, kuriai esant gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir joje gyvenantys asmenys iškeldinti, o tokių teisinių padarinių taikymas yra teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl atsakovei taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių ir jų proporcingumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės socialinę padėtį, turtinę būklę ir galimybę padedant Vaikų teisių apsaugos tarnybai, ją gerinti. Savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2011 ir kt.).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Bylos duomenimis atsakovė paskutinius metus (nuo 2013 metų) iš esmės nedirbo, nes augino mažametį sūnų, gimusį 2013-12-24. Nuo 2016-12-05 atsakovė registruota Lietuvos darbo biržoje. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš informacinės sistemos SODRA duomenų bazės nustatyta, kad atsakovė nuo 2018-04-30 įdarbinta UAB „MAXIMA LT“. Spręstina, jog esant dabartinei atsakovės padėčiai, jos šeimoje augant mažamečiams vaikams, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovės teigimu, nesąžininga atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė atsakovei pranašumą nuomotojo atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nuomos sutarties sąlygos buvo pažeistos ir atsirado formalusis pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra savivaldybei priklausanti įmonė, kuri nuomoja būstus itin socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms, turinčioms finansinių sunkumų, o šiuo atveju atsakovė viena privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo akte nurodyta, kad atsakovė gyvena viena su dviem vaikais, vaiko tėvas miręs). Todėl šių asmenų iškraustymas iš būsto nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos reikštų griežčiausią galimą sankciją už sutarties nevykdymą ir nuomininkės bei jos mažamečių vaikų vienintelio būsto netekimą. Kasacinis Teismas yra nurodęs, jog vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1365/2000). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Manytina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proporcingumo principą, atsižvelgė į tai, kad sutarties pažeidimas padarytas dėl nuomininkės (atsakovės) sunkios materialinės padėties, pagrįstai atsižvelgė į atsakovės norą dirbti, gydytis nuo alkoholizmo, ir su Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalba rūpintis vaikais. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš atsakovės gaunamos socialinės paramos yra nurašoma 20 proc. jos gaunamų pajamų skoloms dengti, o atsakovei pradėjus dirbti skolos už buto nuomą ir komunalines paslaugas galės būti mažinami didesne apimtimi. Dėl išdėstyto, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.