- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-212-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04296-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- A. S.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-557/2018
Teisėjas R. Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04296-2018-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. birželio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (A. S.) nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., taikant BK 64¹ str., 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2017-12-13 ir 2017-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-23 iki 2017-10-25 (dvi paras) bei bausmes, iš dalies atliktas pagal 2017-12-13 ir 2017-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. sausio 25 d., apie 07.00 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Taikos pr. 28, Klaipėdoje, pagrobė 6 butelius 1 litro talpos viskio „Jack Daniel’s“, vieno butelio vertė 22,95 Eur, bendros 137,70 Eur vertės, 2 butelius 0,7 litro talpos viskio „Jack Daniel’s“, vieno butelio vertė 17,99 Eur, bendros 35,98 Eur vertės. Tokiu būdu, A. S. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 173,68 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, jog jis yra per griežtas, todėl egzistuoja pagrindas sumažinti jam paskirtą bausmę. Pažymi, jog visiškai prisipažino ir gailisi dėl savo nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. S. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 178 str. 4 d. inter alia numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Apylinkės teismas už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą A. S. skyrė griežčiausią savo rūšimi, maksimalią sankcijoje numatytą (BK 49 str. 3 d. numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 ik 45 parų arešto) bausmę – 45 paras arešto. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 str.), kuri nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja buvo padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui, kuri nebuvo atlyginta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis anksčiau teistas net devyniolika kartų, daugiausiai už svetimo turto vagystes (b. l. 114-140), nusikalto esant neišnykusiam teistumui, padarytos žalos nėra atlyginęs, yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu (b. l. 44-114), visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, net ir reali laisvės atėmimo bausmė, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – teistas, nedirba, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuris nesukėlė didelės žalos ir pavojaus visuomenei, bei į paties A. S. gyvenimo būdą – nedirba, nuolat daro administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto vagystėmis, kad suteikia pagrindo spręsti, jog jo pragyvenimo šaltinis yra svetimo turto vagystės, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant maksimalų BK 49 str. 3 d. nustatytą šios bausmės dydį.
Nuteistojo A. S. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie A. S. nusikalstamas veikas (b. l. 114-140) matyti, jog jis praeityje daugybę kartų teistas analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. už vagystes, turto sunaikinimus ar sugadinimus, sukčiavimą). Analizuojant administracinių nusižengimų registro išrašą matyti, jog nuteistasis A. S. ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už analogiškas veikas – vagystes (paprastai alkoholinių gėrimų) iš parduotuvių, kuomet pagrobto turto vertė buvo per maža, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 44-114). Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šią aplinkybę jis patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 183). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog pavogtus alkoholinius gėrimus pardavė ir iš to užsidirbo 100 Eur (b. l. 150-151). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis A. S. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. A. S. baudžiamąjį nusižengimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. S. tyčines teisei priešingas veikas daro nuolat. Nuteistojo A. S. nusikalstamas elgesys rodo susiformavusį jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis jau buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes), už analogiškus teisei priešingus veiksmus jis baustas ir administracine tvarka, šis baudžiamasis nusižengimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.
Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos ir sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą Pažymėtina ir tai, jog A. S. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, sutinkant duoti parodymus, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir skiriamą bausmę sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė itin neigiamai charakterizuojamam nuteistajam, kuris nuolatos nusikalsta ir dėl savo veiksmų išvadų nedaro, pakankamai švelnią galutinę 30 parų arešto bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs A. S. kaltu dėl BK 178 str. 4 d. numatytos veikos padarymo, skirdamas jam galutinę bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir taikant BK 64¹ str. sumažintą bausmę – 30 parų arešto - subendrino su 2017-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 2017-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 52 parų arešto bausme. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojamą skundžiamu nuosprendžiu nustatytą galutinę subendrintą bausmę ir jos dydį iš esmės nulėmė ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių dydis, nes skundžiamu nuosprendžiu prie 2017-12-18 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, parenkant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridėta tik dalis 2017-12-13 ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtų arešto bausmių.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. S. bausmės rūšį ir dydį už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.